Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skandalo purtomame Ukrainos „Skelia“ pulke – dar 7 negyvi naujokai
16:49
Leidinio „Babel“ žurnalistai nustatė dar 7 mobilizuotų Ukrainos karių mirtis per pratybas 425-ajame specialiosios paskirties pulke „Skelia“. Birželį Ukrainos pajėgas sukrėtė skandalas, kai buvo paskelbtas tyrimas apie 25 mobilizuotų karių mirtis nuo praeito rudens pabaigos iki 2026 m. pavasario. Pasak žurnalistų, naujosios aukos paaiškėjo po to, kai į juos kreipėsi kitų naujokų artimieji.
„Šeši nauji atvejai apima tą patį pusmetį, o vienas – užfiksuotas praėjusių metų vasarą. Dauguma mobilizuotųjų mirė, praleidę pulke mažiau nei mėnesį. Iš viso nuo praėjusių metų rudens pabaigos iki 2026 m. pavasario redakcija užfiksavo 31 mirties atvejį“, – rašo „Babel" žurnalistai.
Pažymima, kad visus naujai nustatytus atvejus, kaip ir ankstesnius, taip pat mirusiųjų artimųjų kontaktinius duomenis redakcija perdavė Valstybinio tyrimų biuro tyrėjams.
Žurnalistai paskelbė žuvusiųjų sąrašą, gavę artimųjų ir šeimos narių sutikimą:
- Sergejus Anatolijevičius Bogdanovas, 43 metai. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. Giminaičiai pasakojo, kad sausio 26 d. vyras buvo mobilizuotas į „Skelia“ pulką. Jis mirė ligoninėje 2026 m. vasario 4 d. Oficiali mirties priežastis – ūminis širdies ir kraujagyslių nepakankamumas. Pasak motinos Olhos Bohdanovos, ji turi nuotrauką, kurioje vyro veidas yra sumuštas. Taip pat ji sakė, kad, kai sūnaus kūną ruošė morgo patalpose, jis atrodė sužalotas sumušimų.
- Ihoris Nikolajevičius Čausovas, 38 metų. Artimųjų teigimu, jis taip pat neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. 2026 m. vasario 11 d. vyras pateko į 155-ąją mechanizuotąją brigadą, karinę parengties programą (БЗВП) praėjo „Skelia“ bazėje, į kurią buvo oficialiai paskirtas. Mirė kovo 7 d. ligoninėje. Oficiali mirties priežastis – intoksikacija, nepatikslintų medžiagų toksinis poveikis, atsitiktinis apsinuodijimas. Žmonos pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti mėlynos spalvos rankų ir kojų pirštai.
- Andrijus Viktorovičius Kuksa, 47 metų. Vyro giminaičiai sakė, kad jis neturėjo reikalų su narkotikais. 2025 m. spalio 15 d. jis buvo mobilizuotas į „Skelia“ pulk1, tačiau, kaip teigia artimieji, ilgą laiką nebuvo oficialiai įformintas. Mirė gruodžio 6 d. daugiabučio namo fojė. Oficiali mirties priežastis – tyčinis savęs sužalojimas. Artimieji, matę kūną morge, pasakojo, kad ant kūno matyti šeši dūriai aštriu daiktu į kaklo sritį. Jie tvirtina, kad Andrijus buvo persekiojamas ir nužudytas.
- Nabraklo Jevhenijus Michailovičius, 41 metai. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų, buvo tikintis. Mobilizuotas į „Skelia“ pulką 2025 m. gruodžio 1 d. Vyras mirėė ligoninėje 2026 m. sausio 1 d. Oficiali mirties priežastis – ūminis pūlingas bakterinis meningitas. Artimųjų teigimu, Jevheno kūnas atrodė itin išsekęs.
- Dmitrijus Vasiljevičius Cukanovas, 41 metai. Gydytojo nurodymu, vyrui buvo taikoma pakaitinė palaikomoji terapija. Sausio 21 d. jis buvo mobilizuotas į „Skelia“ pulką. Jo mirtis užfiksuota 2026 m. vasario 2 d. netoli misijos vykdymo vietos. Oficiali mirties priežastis – pneumonija. Tėvas Vasilijus Cukanovas žurnalistams pasakojo apie įtartinus pėdsakus ant sūnaus kūno.
- Volodymyras Andrijovičius Potapenka, 51 metai. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. Pasak žmonos Olenos Dudinos, jos sutuoktinis pateko į pulką 2026 m. vasario 2 d., o mirė 2026 m. vasario 21 d. saugodamas vieną iš „Skelia“ objektų. Oficiali mirties priežastis – plaučių ir širdies nepakankamumas, židininė pneumonija. Žmona mano, kad Volodymyrui laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba.
- Ihoris Aleksandrovičius Tatarincevas, 28 metų. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. Buvo mobilizuotas 2025 m. liepos 9 d. Mirė ligoninėje 2025 m. liepos 13 d. Oficiali mirties priežastis – kardiomiopatija. Į ligoninę pateko dėl įtarimo apsinuodijus nežinoma medžiaga.
Birželio 30 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sureagavo į pirminį žurnalistų paskelbtą tyrimą, kuris sukėlė tikrą skandalą visoje Ukrainoje. Generolas pavadino situaciją „gėdingu įvykiu“, kuris neturėtų vykti šalies, esančios karo būsenoje, ginkluotosiose pajėgose.
15min primena, kad leidinys „Babel“ anksčiau savo tyrime nurodė, kad nuo 2025 m. pabaigos iki 2026 m. pavasario „Skelia“ pulke mirė mažiausiai 26 kariai (po publikacijos pasirodymo skaičius buvo patikslintas iki 25), kurie dalyvavo mokomosiose ir kovinėse pratybose. Nė vienas iš šių atvejų nebuvo susijęs su koviniais nuostoliais.
Dauguma žmonių, kuriuos nustatė žurnalistai, mirė nuo pneumonijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų susirgimų netrukus po mobilizacijos.
Artimųjų teigimu, ant jų kūnų buvo matomi sumušimų pėdsakai, taip pat įtariama, kad daugeliui mirusiųjų medicininė pagalba buvo suteikta per vėlai.
Vėliau Ukrainos karinė ombudsmenė Olha Rešetilova pažymėjo, kad „Skelia“ pulke anksčiau buvo identifikuota instruktorių grupė, organizavusi karių žeminimą poligonuose, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių nei siekiant patraukti juos atsakomybėn, nei siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ateityje.
425-ojo specialiosios paskirties pulko „Skelia“ vadas pulkininkas leitenantas Jurijus Harkavyjus birželio 24 d. buvo nušalintas nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
Generalinis štabas pranešė, kad 425-ojo atskiro šturmo pulko „Skelia“ atžvilgiu tęsiamas tyrimas.
„Padalinyje dirba teisėsaugos institucijų atstovai, kuriems Ukrainos ginkluotosios pajėgos teikia visapusišką pagalbą. Visų pirma, Valstybinis tyrimų biuras atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų neteisėtų veiksmų pulko karių atžvilgiu“, – teigiama pranešime.
Šis pulkas yra vienas svarbiausių Ukrainos kariuomenėje. Jo kariai vykdo sudėtingiausias operacijas prieš Rusijos pajėgas ir metami į karščiausius taškus. Pulke tarnauja apie 13 tūkst. karių.
Donaldas Trumpas: „Labai nusivyliau NATO“
17:05
Atvykęs į Turkiją dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Europos NATO sąjungininkių reakcija į jo karą su Iranu.
„Buvau labai nusivylęs NATO“, – žurnalistams sakė D.Trumpas susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu metu.
„Mums visiškai nereikėjo jokios pagalbos, ir tam tikra prasme aš tikrinau žmones. Norėjau pamatyti, ar jie bus šalia, nes jau seniai sakiau, kad mes jiems padėjome, bet nesu tikras, ar jie padėtų mums“, – teigė JAV vadovas.
Trumpas: Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis nori užbaigti karą
16:56
JAV lyderis Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis nori užbaigti karą.
D.Trumpas tai sakė po pokalbių su abiem lyderiais.
„Manau, kad jie abu nori susitarti“, – žurnalistams sakė D.Trumpas, atvykęs į Ankarą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.
Ankaroje NATO viršūnių susitikimo kuluaruose planuojamas D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas, neseniai JAV lyderis kalbėjo telefonu tiek su Rusijos, tiek su Ukrainos prezidentais.
Tuo metu Rusija pastarosiomis dienomis rengia kruvinas atakas prieš Ukrainą.
Kremlius prakalbo apie „užimtą“ Kostiantynivką: „Tai klastingas Maskvos planas“
15:55
Konstiantynivkos išvadavimas yra labai svarbus žingsnis taktiniu ir strateginiu požiūriu, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Konstiantynivkos užėmimas – labai svarbus žingsnis taktiniu ir strateginiu požiūriu“, – kalbėjo jis žurnalistams.
Apie Ukrainos miestą, į kurį paskutinius mėnesius agresyviai veržėsi Rusijos kariai ir bandė jį užimti, prakalbo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Paklaustas apie tai, kam dabar priklauso Kostiantynivka, jis pažymėjo, kad geriausias atsakymas į šį klausimą yra pasiūlymas Ukrainai iš ten pasiimti savo žuvusių karių kūnus.
„Kalbant apie jūsų klausimą dėl Konstiantynivkos statuso, manau, geriausias atsakymas yra kvietimas, kurį mūsų kariai adresavo Ukrainos pusei – atvykti į Konstiantynivką ir paimti žuvusių Ukrainos karių palaikus“, – pažymėjo ministras.
„Ukraina atsisakė, taip dar kartą pabrėždama – kaip jau daugelis įvertino šį veiksmą – kad jai nereikia nei gyvų, nei mirusių ukrainiečių. Ir, greičiausiai, tai bus, taip sakant, įtraukti į dingusių be žinios sąrašą“, – Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bandė diskriminuoti S.Lavrovas.
Pasigyrė Putinui
Liepos 3 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas pranešė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui apie tariamą Konstiantynivkos užėmimą, kurį atliko Pietų kariuomenės grupės kariai.
Po dienos Rusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame buvo pažymėta, kad Rusija siūlo Ukrainai liepos 6 d. nuo 12 iki 18 val. Maskvos laiku nutraukti Konstiantynivkos apšaudymą, kad būtų galima perduoti žuvusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnus.
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė naują pareiškimą, kuriame pranešė, kad Ukrainos pusė atmetė Maskvos pasiūlymą.
„Klastingas planas“
Stebėsenos projekto „DeepState“ įkūrėjas ir analitikas Romanas Pogorilis radijo „New Voice“ eteryje pakomentavo realią padėtį Kostiantynivkoje, apie kurios okupaciją per anksti paskelbė Rusija.
„Šiuo metu reikia suprasti, kad Kostiantynivka yra Gynybos pajėgų kontrolėje. Tačiau ten situacijos negalima pavadinti lengva, nes priešas nuolat skverbiasi. Jie visiškai įsitvirtino miesto apylinkėse. Dabar jie bando pasiekti Novodmitrivką. Atitinkamai, dabar jie jau bando įsiveržti tiesiai į pačią Kostiantynivką.
Tačiau tai, kad jie skelbia vaizdus su vėliavomis, tarsi būtų kažką užėmę ar jau kontroliuotų kokius nors rajonus, neatitinka tikrovės, nes mūsų smogiamieji ir paieškos padaliniai būtent ir neutralizuoja visus šiuos bandymus. Priešas ten nuolat kažkur yra, juda, įsiskverbia, bet dauguma šių įsiskverbimų yra vienkartiniai.
Ir priešas būtent gudriai elgiasi… Nes šis netikėtas pasiūlymas, kad mes neapšaudytume Kostiantynivkos, – tai būtent raginimas nutraukti dronų pilotų smogiamąsias ir paieškos operacijas, kad priešas galėtų tiesiog įsitvirtinti mieste. Tai klastingas planas, ir jokiu būdu [nebuvo verta jam pritarti]“, – kalbėjo ekspertas.
Kaip sakė R.Pogorilis, tai klastingas planas ir labai gudrus žingsnis.
„Gerai, kad nesutikome su šiuo pasiūlymu, ir tikiuosi, kad nepasiduosime šioms provokacijoms. Ir kaip parodė praktika, visos šios gegužės 9-osios, Velykų dienos – atrodo, šios laikinos paliaubos – jos neveikia. Visiškai neveikia. Priešas kiekvieną kartą pasinaudoja šiais momentais, atlieka rotacijas“, – pabrėžė jis.
Pasak eksperto, tai, kas vyksta Kostiantynivkoje, tam tikra prasme yra Pokrovsko situacijos pasikartojimas, nes į miestą nuolat prasiskverbia rusai. Jeigu Rusijos pajėgoms pavyks įsiskverbti į Berestoką ir Linivka, gyvenvietes, kurios turi administracinę sieną su Kostiantynivka, tai jos ten kaups savo pajėgas, kurios „palaipsniui įsiskverbs į pačią Kostiantynivką“.
„Taip pat Novodmitrivkos rajone – tai dar viena [gyvenvietė], tačiau šiaurės rytinėje Kostiantynivkos dalyje – jie taip pat bando ten įsiveržti ir būtent ten įsiskverbti iš Stupočokų pusės.
Todėl jie dabar tiesiog chaotiškai laikosi gyvenvietėje, ir taip pat (tai taip pat neaišku), kaip ir Pokrovske, mūsų daliniai, atskiri šturmo būriai, chaotiškai vykdo „valymo“ operacijas, kuriose trūksta koordinavimo. Mes bendravome su kariais – labai prastas koordinavimas, pavyzdžiui, tarp pilotų ir pėstininkų.
Gaunamas pranešimas, kad ten prasiskverbia priešas… Pokrovske kažkada taip buvo ir, iš esmės, dabar tai matosi. Priešas mato ir supranta, kur mes einame, kad einame „valyti“ teritoriją. Jie persikelia, kažkaip rengia pasalas. Tai reiškia, kad vyrauja tam tikras chaosas. Bet, žinote, tai dar ir kontroliuojamas chaosas, nes mes juos surandame, mes juos sunaikiname. Visos šios vėliavos yra vienkartinės, nes didžioji dalis (rusų gyvųjų pajėgų – red.past.) paimama į nelaisvę, didžioji dalis sunaikinama“, – paaiškino R.Pogorilis.
Zelenskis kreipėsi į NATO sąjungininkus: „Visa kita esame pajėgūs padaryti patys“
15:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Ankaroje vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime paragino NATO sustiprinti paramą jo šalies oro gynybai.
„Visa kita esame pajėgūs padaryti patys, tačiau kalbant apie oro gynybą, mums reikia mūsų partnerių ryžto. Prašau, tegul didesnis ryžtas ir daugiau sprendimų dėl oro gynybos būna vienas iš pagrindinių šio NATO viršūnių susitikimo rezultatų“, – Turkijos sostinėje sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas antradienį taip pat pareiškė, kad mūšiuose užgrūdintos jo šalies pajėgos sustiprintų NATO gynybą.
„Ukraina NATO yra nepaprastų gynybinių pajėgumų šaltinis“, – viršūnių susitikimo paraštėse sakydamas kalbą teigė V.Zelenskis.
Dronai užkūrė pirtį Azovo jūroje: išvedė iš rikiuotės 8 Rusijos tanklaivius
13:59
Praėjusią naktį Ukrainos dronai atakavo 8 vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius su kuru, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, pasidalinęs laivų medžioklės vaizdo įrašu.
„Šešėlinis laivynas“ pavyko pokalbį. Aštuoni Rusijos Federacijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai per vieną naktį buvo sumedžioti ir sunaikinti „Kairos“ pilotų iš 414-osios brigados, pramintos „Magyaro paukščiais“. Kova dėl benzino Krymui Azovo jūroje tęsiasi“, – pabrėžė jis.
Pasak R.Brovdi, liepos 7-osios naktį vykęs oro ir jūrų mūšis pasiekė „pramoninį lygį“: atakuota 8 tanklaivių su degalais kolona, sausakrūvis laivas ir keltas.
Bepiločių sistemų vadas pažymėjo, kad laivai buvo smarkiai apgadinti, o juose užfiksuoti gaisrai.
Visi tanklaiviai buvo identifikuoti – jiems taikomos tarptautinės sankcijos, jų maksimali krova siekia po 7000 tonų, ilgis – po 140 metrų. Jie pastatyti 2006–2012 metais: „Venera-3“, „Sanar-1“, „Sanar-17“, „Klymena“, „Teti“, „Aleksejus Savrasovas“, „Penelopa“.
Be to, per naktį okupuotoje Ukrainos teritorijoje ukrainiečių dronams taip pat pavyko sėkmingai sunaikinti 58 karinius taikinius, pridūrė R.Brovdi. Pasak jo, Kryme taip pat buvo smogta energetikos mazgams, kurie „degė kartu su logistikos objektais“.
Nyderlandai nukirto: dėl karinės pagalbos Ukrainai – pasiekė galimybių ribą
13:43
Nyderlandų gynybos ministrė Dilan Yeşilgöz-Zegerius pareiškė, kad jos šalis jau išnaudojo galimybes teikti Ukrainai papildomą tiesioginę karinę pagalbą ir ragins kitus sąjungininkus aktyviau remti Kyjivą, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Bendraudama su žurnalistais NATO viršūnių susitikimo metu ji pažymėjo, kad ragins kitas valstybes aktyviau remti Ukrainą, tačiau, jos teigimu, patys Nyderlandai jau pasiekė savo galimybių ribą.
„Mes, Nyderlandai, nebeturime daugiau galimybių, nes jau padarėme labai daug“, – pareiškė gynybos ministrė.
Komentuodama Kyjivo prašymą dėl papildomų „Patriot“ priešlėktuvinių raketų kompleksų, ministrė pakartojo, kad šalis „pasiekė savo galimybių ribą“.
„Bloomberg“ įvertino, kad iš viso Nyderlandai skyrė karinei pagalbai Ukrainai 9,1 mlrd. eurų, taip pat numatė dar 11,6 mlrd. eurų tolesnei paramai.
Be to, šalis pažadėjo skirti 1 mlrd. eurų pagal PURL programą, kuri numato finansavimą JAV ginkluotės pirkimui Ukrainai už Europos partnerių lėšas.
Birželio 17 d. buvo pranešta, kad Nyderlandai paskelbė apie naują 500 mln. eurų vertės gynybinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio pusė bus skirta Ukrainos dronų plėtrai. Dar 250 mln. eurų bus skirta per PURL programą JAV ginkluotės pirkimui, ypač raketoms, skirtoms Rusijos balistinėms raketoms atremti.
NATO viršūnių susitikime – ginklų sandoriai ir siekiai įtikti įsižeidusiam Donaldui Trumpui
13:18
NATO sąjungininkės viršūnių susitikime Turkijoje pristatys milijardų vertės naujus ginkluotės kontraktus – taip siekiama nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, įsižeidusį dėl Europos reakcijos į karą su Iranu.
Dvi dienas trunkantis renginys Ankaros prezidentūroje vyksta praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos JAV lyderio, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
NATO vadovas Markas Rutte pabrėžė, kad Europos šalys vykdo įsipareigojimus: didina karinius biudžetus ir prisiima daugiau atsakomybės už savo žemyno gynybą akistatoje su Rusija.
Siekiant padaryti įspūdį D. Trumpui dar prieš jam atvykstant į Ankarą, NATO žada gausybę pranešimų apie ginkluotę gynybos pramonės forume.
„Sąjungininkės ir pramonės atstovai iš abiejų Atlanto pusių atskleis naujus stambius projektus ir pasirašys milijardų dolerių vertės sutartis“, – sakė M. Rutte.
„Tai milijardai, kurie investuojami į mūsų saugumą, skatinant ekonomiką ir sukuriant šimtus tūkstančių naujų darbo vietų“, – teigė jis.
Tarp pirmųjų paskelbtų sandorių – sutartys dėl naujų dronų, degalų papildymo ir žvalgybos orlaivių, skirtų stiprinti Europos gebėjimą gintis.
Tačiau D. Trumpas, vis dar jaučiantis nuoskaudą dėl to, kad Europos šalys apribojo JAV pajėgų galimybes naudotis sąjungininkų bazėmis atakoms prieš Iraną, prieš susitikimą kritikavo sąjungininkes dėl nepakankamai spartaus veikimo.
„JAV absurdiška tęsti šį vienpusį kelią, kai santykiai nėra abipusiai. Jų nebuvo šalia mūsų!!!“ – praėjusią savaitę „Truth Social“ tinkle rašė D. Trumpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Netikėta: ES šalis uždarė duris Rusijos piliečiams
13:07
Slovakija paskelbė, kad sustabdo beveik visų rūšių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Apie tai pranešė šalies vizų centras, informavo Rusijos turizmo operatorių asociacija (ATOR). Pranešime teigiama, kad šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais bus galima teikti paraiškas tik Šengeno vizai, skirtą apsilankymui sporto renginiuose, taip pat nacionalinėms vizoms (bet kokiais tikslais).
Pažymima, kad visiems vizos prašytojams, kurie užsiregistravo dokumentams pateikti kitais turistiniais, verslo ar svečių tikslais, registracija bus panaikinta, rašo „The Moscow Times“.
Paslaugų mokestis, sumokėtas už paraiškos pateikimą, bus grąžintas visiškai per 7–15 dienų, pažymėjo vizų centras.
Rusijos piliečiams rekomenduota sekti naujienas ir pažymėta, kad vizų išdavimas dėl kitų kelionės tikslų turėtų būti atnaujintas po rugpjūčio. 2025 m. Slovakija Rusijos piliečiams išdavė 1 149 vizas (46 proc. iš jų buvo daugkartinės), tuo tarpu Italija išdavė daugiau nei 161 tūkst. Šengeno vizų, Prancūzija – daugiau kaip 156 tūkst., o Graikija – 59 tūkst.
Jau sugriežtino tvarką 4 ES valstybės
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia: Chersono srityje – nepaprastoji padėtis
12:21
Okupuotoje Chersono srityje paskelbtas technogeninės nepaprastosios padėties režimas, siekiant sparčiau išspręsti klausimus, susijusius su gyvybiškai svarbių objektų, infrastruktūros ir ekonomikos veikla. Apie tai pranešė Maskvos priskirtas „gubernatorius“ Vladimiras Saldo.
Atitinkamą dekretą pasirašė okupuotos Chersono srities vadovas. Nepaprastosios padėties režimas „sumažins nereikalingas procedūras“, kad būtų galima operatyviau įsigyti techniką, medžiagas ir įrangą, taip pat atlikti būtinus darbus, – rašė jis „Max“ platformoje, cituoja agentūra TASS.
V.Saldo pabrėžė, kad regiono gyventojams neva niekas nepasikeis. Nepaprastosios padėties režimas neturi įtakos įprastam gyvenimo būdui ir nenustato jokių apribojimų, sakė jis.
Budanovas netikėtai kreipėsi į Krymo gyventojus: turi vieną prašymą
11:54
Šiandien Rusijos okupuotas Krymas beveik kasdien minimas naujienose. Po sėkmingų Ukrainos „tolimojo nuotolio sankcijų“ pusiasalyje pradėjo trūkti benzino, o kartu su juo – ir kolaborantų. Skelbiama, kad jie skuba palikti pusiasalį.
Žurnalistai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovui Kyrylai Budanovui uždavė klausimą apie tai, koks yra Ukrainos diplomatinių smūgių Kryme tikslas, taip pat ką galima būtų galima perduoti krymiečiams, kurie laukia ir tiki, kad Ukraina sugrįš.
„Norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų supranta, kad Krymas – tai Ukraina ir tai yra vientisa visuma, ir niekam niekada nepavyks nutraukti šio ryšio, – kad jie turi supratingai pažiūrėti į tai, kas vyksta“, – interviu „RBC-Ukraina“ kalbėjo jis.
K.Budanovas pažymėjo, kad supranta, jog sėkmingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai tokiems žmonėms sukelia rimtų problemų.
„Nėra benzino, tai tiesiog faktas. Elektros tiekimo sutrikimai yra didžiuliai, dažnai kyla problemų ir su vandens tiekimu, o tai daugiausia susiję su elektros energijos tiekimo sutrikimais. Tačiau visi šie nepatogumai – vardan didžiojo tikslo, o didysis tikslas – sugrįžimas namo“, – pabrėžė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Jis paaiškino, kad pagrindinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslas – nutraukti visą logistiką pietuose, nes per Krymo teritoriją aprūpinama Rusijos „Dniepro“ karinė grupuotė.
Anksčiau Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi paskelbė, kad per dvi dienas Krymo teritorijoje buvo smogta 16 energetikos mazgų. Jo teigimu, tokie smūgiai yra strategijos, skirtos sumažinti priešo logistinio aprūpinimo galimybes ir sutrikdyti jo kritinės infrastruktūros veikimą, dalis.
Pirmadienį visuose okupuoto Krymo miestuose ir rajonuose užfiksuotas masinis elektros tiekimo nutraukimas. Taip pat buvo pranešta, kad visoje okupuoto pusiasalio teritorijoje įvesti apribojimai degalų pardavimui gyventojams, o vaikų vasaros stovyklų veikla sustabdyta.
Pasak naujausios informacijos, liepos 7 d. okupuotame Kryme užfiksuoti gaisrai dviejose elektros pastotėse. Apie tai rašo „Telegram“ stebėjimo kanalai, o šiuos duomenis patvirtina NASA FIRMS palydovinė gaisrų stebėjimo sistema.
Pažymima, kad Sakuose dega 110 kV galios elektros pastotė, taip pat pranešama, kad po atakos dega „Vakarų Krymo“ (330 kV) elektros pastotė, esanti netoli Karjernės kaimo Sakų rajone. Tai – pagrindinis elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos mazgas. Jis užtikrina elektros tiekimą pusiasalio centrinei ir vakarinei dalims, kur sutelkta nemažai Rusijos karinių objektų.
Be to, NASA palydovai užfiksavo gaisrus vietovėje, kurioje, tikėtina, yra priešlėktuvinės gynybos pozicija – priešlėktuvinis raketų kompleksas „S-400“. Taip pat palydovai pastebėjo gaisrą jūroje, į šiaurę nuo Krymo.
