Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos smūgis tiesiai į dešimtuką: Omsko naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą
18:29
Omsko naftos perdirbimo gamykla Rusijoje sustabdė veiklą po Ukrainos dronų smūgio, praneša „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais iš šios srities.
Pasak agentūros pašnekovų, atakos metu užsidegė ir buvo apgadinta pirminio naftos perdirbimo įranga (ELOU-AVT-10), kuri sudaro apie 38 proc. visos gamyklos pajėgumų.
Dar viena įranga, „ELOU-AVT-11“, užtikrinanti 37 proc. gamyklos pajėgumų, taip pat sustabdyta dėl kai kurių jungiamųjų kanalų pažeidimų. Ji gali atnaujinti veiklą artimiausiu metu.
Smūgis Omsko naftos perdirbimo gamyklai buvo suduotas liepos 6 d. popietę. Ši naftos perdirbimo gamykla yra įsikūrusi 2500 km nuo sienos. Rusijos valdžia patvirtino, kad gamykla buvo atakuota, tačiau pranešė, kad nukentėjusiųjų nebuvo.
„Foreign Policy“: visiškas Ukrainos žlugimas atrodo vis mažiau tikėtinas
22:45
Liepos 1 d. Rusija sudavė masinį smūgį iš oro Kyjivui. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, be abejo, tikėjosi, kad tai taps dominavimo demonstracija, kuri padės paneigti naujus teiginius, jog Ukraina įgyja pranašumą mūšio lauke, rašo „Foreign Policy“.
Leidinys pažymi, kad tai, jog Maskva ir toliau kliaujasi tokiomis žiauriomis strategijomis, geriau vertinti kaip silpnumo ženklą. Ukrainos vadovybė, kariuomenė ir tauta supranta: kad ir kokius košmarus rengtų Rusija, tai jų nesulaužys.
Leidinio nuomone, per pastaruosius mėnesius situacija smarkiai pasikeitė Ukrainos naudai.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vis labiau pereinančios prie robotizuotų ir automatizuotų technologijų, sulėtino Rusijos puolimą iki kruvino šliaužimo lygio, o daugeliu atvejų net atkovojo teritorijas“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu, konstatuoja leidinys, vis efektyvesni Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai neleido eksportu grįstai Rusijos ekonomikai visapusiškai pasinaudoti naftos kainų šuoliais.
Pažymima, kad pasauliniu mastu Ukrainos inovacijos ir integracija gynybos srityje užtikrino šaliai ypatingą statusą tarp pasaulio gynybos produkcijos gamintojų, kaip unikalią patirtį turinčiai šiuolaikinio konvencinio karo dalyvei.
Dėl to visiškas Ukrainos žlugimas atrodo vis mažiau tikėtinas. Tačiau, kaip pažymima publikacijoje, vis dar egzistuoja nemažai galimų, toli gražu ne idealių karo pabaigos variantų, pavyzdžiui, paliaubos, kurios atitiktų Rusijos interesus.
„Putinas neatsisakė savo imperinių kėslų, ir net kai jo paties pergalė slysta iš rankų, jis ieškos būdų, kaip pakenkti savo priešams“, – daro prielaidą leidinys.
Pažymima, kad kadangi Rusijos strateginės pozicijos toliau silpsta, Kyjivas – ir jo partneriai Europoje – turi ruoštis naujoms eskalacijos formoms: „Tai reiškia ir toliau laikytis kurso, išlaikyti moralinį pranašumą ir suprasti: kad ir ką Putinas darytų toliau, situacija vystosi Kyjivo naudai“.
Šio karo eiga vystosi pagal aiškią schemą: mėnesiai kieto sąstingio, kuris, daugelio Vakarų stebėtojų nuomone, yra naudingas Rusijai, po kurių seka puikūs Ukrainos posūkio momentai, atkuriantys pusiausvyrą, o po to – sugrįžimas prie vidutinės būsenos.
Leidinys pranešė, kad naujasis karo etapas keliais aspektais skiriasi nuo ankstesnių Ukrainos puolamųjų operacijų.
Pirma, situacija mūšio lauke pasikeitė: Rusijos kariuomenės puolimo tempai sulėtėjo iki žemiausio lygio per visą laiką.
Kai kuriais vertinimais, šiais metais Ukraina atkovoja daugiau savo teritorijos nei bet kuriuo kitu laikotarpiu nuo 2023 metų. Nuostolių skaičius Rusijos ginkluotųjų pajėgų gretose taip pat auga, o nuostolių santykis tapo palankesnis Ukrainai.
Tai atspindi strategiją, kurios laikosi Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, siekiantis pakeisti karius robotais, kad apsaugotų ir išsaugotų ribotus Ukrainos žmogiškuosius išteklius.
Antra, Ukrainos bepiločiai orlaiviai ir sparnuotosios raketos kiekvieną naktį smogia Rusijos taikiniams, esantiems už šimtų mylių nuo Ukrainos teritorijos. Šie smūgiai daro žalą kariniams objektams, karinio-pramoninio komplekso objektams, o pastaruoju metu – ir ekonominę reikšmę turintiems taikiniams.
Leidinys primena, kad iš pradžių JAV ir Europa atsisakė suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio ginkluotę, o vėliau ją suteikė, tačiau neleido Kyjivui jos naudoti Rusijos teritorijoje.
Dabar Ukraina, remdamasi savo stipriais aerokosminiu ir gynybos sektoriais, sukūrė nuosavą tolimojo nuotolio smūginių priemonių kompleksą, kuris daro realią ir vis didesnę įtaką.
„Dėl smūgių Rusijos naftos objektams Maskva negalėjo visapusiškai pasinaudoti stabiliu kainų augimu, kuris lydėjo JAV ir Izraelio karą prieš Iraną“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos strategai jau seniai teigia, kad susilpninti V.Putino pozicijas įmanoma tik darant žalą Rusijos viduje. Leidinys konstatuoja, kad ši nuomonė vis labiau pasitvirtina.
Senatorius Grahamas: „Ukraina pranoko visus lūkesčius“
21:50
Ukraina pranoko visus lūkesčius kovoje su Rusijos invazija. Dabar sąjungininkai privalo sustiprinti savo paramą. Tai savo puslapyje socialiniame tinkle „X“ pareiškė Pietų Karolinos valstijos respublikonas, senatorius Lindsey Grahamas.
„Ukraina pranoko visus lūkesčius laisvindama savo šalį nuo Rusijos invazijos ir yra verta tolesnės didesnės paramos. Mano sankcijų Rusijai įstatymo projektas, parengtas kartu su senatoriumi Blumenthaliu, gali atnešti realių pokyčių. Šis teisės aktas, turintis platų ir stiprų abiejų partijų palaikymą, leistų prezidentui Trumpui įvesti muitus šalims, kurios perka daugiausia pigios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, kad išlaikytų Putino karo mašiną“, – parašė jis.
L.Grahamas pabrėžė, kad ši vasara yra pats tinkamiausias laikas dėti visas pastangas ir daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, priverčiant jį sėsti prie derybų stalo.
Rusija Tatarstano „Jelabugos“ įmonėje stato naujus cechus dronų gamybai
20:17
Balandžio pabaigoje specialiojoje ekonominėje zonoje „Jelabuga“ į pietus nuo pagrindinių cechų prasidėjo naujų korpusų statybos, praneša ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Strategična aviacija“.
Pažymima, kad pačios užstatymo teritorijos plotas yra didžiulis ir siekia beveik 5 kvadratinius kilometrus. Tikėtina, kad rusai planuoja pastatyti dar bent vieną cechą, susidedantį iš keturių korpusų.
Be to, vakarinėje Jelabugos dalyje birželio pabaigoje prasidėjo dar dviejų cechų statybos.
Kai kuriose kanalo paskelbtose nuotraukose matyti, kad per 8 mėnesius buvo pastatyti dešimtys bendrabučių, du sandėliavimo pastatai, taip pat mažiausiai vienas didelis cechas, kuris jau veikia.
Pranešime pažymima, kad Ukraina, deja, kol kas negali sunaikinti šio objekto dėl oro gynybos. Be to, cechų skaičius rodo, kad net vieno iš jų sunaikinimas niekaip nepakenks gamybai.
Zelenskis: prieš Trumpą visada turi būti kovinis
18:54
„Normali, darbinė, kovinė. Prieš prezidentą Trumpą visada turi būti kovinis“, – atsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į klausimą apie savo nuotaiką prieš rytojaus susitikimą su JAV vadovu NATO viršūnių susitikimo metu.
Tuo tarpu Donaldas Trumpas pareiškė, kad pirmadienį turėjo „labai ilgą ir labai gerą“ pokalbį telefonu su Vladimiru Putinu, po kurio iš karto pasikalbėjo su V.Zelenskiu:
„Manau, kad jie abu nori susitarimo. Gaila, kad tai užtruko tiek daug laiko, bet manau, kad iš to turėtų kažkas išeiti.“
Ankaroje NATO viršūnių susitikimo kuluaruose trečiadienį planuojamas D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas.
Tuo tarpu Rusija pastarosiomis dienomis rengia kruvinas atakas prieš Ukrainą.
Svarbus Lenkijos prezidento žmogus – Ukrainos „priešų“ sąraše
17:28
Zbigniewas Boguckis, Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio kanceliarijos vadovas, buvo įtrauktas į ukrainiečių interneto svetainę „Myrotvorec“, kurioje skelbiami dosjė apie asmenis, kuriuos ji laiko Ukrainos priešais ar grėsme šaliai.
Svetainė apkaltino Z.Boguckį Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu, nes per parlamento diskusijas jis pavadino vakarų Ukrainos dalis „Rytų Mažąja Lenkija“ (Małopolska Wschodnia).
Z.Boguckis teigė, kad remia su Rusija kovojančius ukrainiečius, tačiau prieštarauja Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) ir Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbinimui – tai karo laikotarpio nacionalistinės grupuotės, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Voluinėje ir Rytų Galicijoje įvykdytomis lenkų civilių žudynėmis, skelbia „TVP World“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Donaldas Trumpas: „Labai nusivyliau NATO“
17:05
Atvykęs į Turkiją dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Europos NATO sąjungininkių reakcija į jo karą su Iranu.
„Buvau labai nusivylęs NATO“, – žurnalistams sakė D.Trumpas susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu metu.
„Mums visiškai nereikėjo jokios pagalbos, ir tam tikra prasme aš tikrinau žmones. Norėjau pamatyti, ar jie bus šalia, nes jau seniai sakiau, kad mes jiems padėjome, bet nesu tikras, ar jie padėtų mums“, – teigė JAV vadovas.
Trumpas: Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis nori užbaigti karą
16:56
JAV lyderis Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis nori užbaigti karą.
D.Trumpas tai sakė po pokalbių su abiem lyderiais.
„Manau, kad jie abu nori susitarti“, – žurnalistams sakė D.Trumpas, atvykęs į Ankarą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.
Ankaroje NATO viršūnių susitikimo kuluaruose planuojamas D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas, neseniai JAV lyderis kalbėjo telefonu tiek su Rusijos, tiek su Ukrainos prezidentais.
Tuo metu Rusija pastarosiomis dienomis rengia kruvinas atakas prieš Ukrainą.
Skandalo purtomame Ukrainos „Skelia“ pulke – dar 7 negyvi naujokai
16:49
Leidinio „Babel“ žurnalistai nustatė dar 7 mobilizuotų Ukrainos karių mirtis per pratybas 425-ajame specialiosios paskirties pulke „Skelia“. Birželį Ukrainos pajėgas sukrėtė skandalas, kai buvo paskelbtas tyrimas apie 25 mobilizuotų karių mirtis nuo praeito rudens pabaigos iki 2026 m. pavasario. Pasak žurnalistų, naujosios aukos paaiškėjo po to, kai į juos kreipėsi kitų naujokų artimieji.
„Šeši nauji atvejai apima tą patį pusmetį, o vienas – užfiksuotas praėjusių metų vasarą. Dauguma mobilizuotųjų mirė, praleidę pulke mažiau nei mėnesį. Iš viso nuo praėjusių metų rudens pabaigos iki 2026 m. pavasario redakcija užfiksavo 31 mirties atvejį“, – rašo „Babel" žurnalistai.
Pažymima, kad visus naujai nustatytus atvejus, kaip ir ankstesnius, taip pat mirusiųjų artimųjų kontaktinius duomenis redakcija perdavė Valstybinio tyrimų biuro tyrėjams.
Žurnalistai paskelbė žuvusiųjų sąrašą, gavę artimųjų ir šeimos narių sutikimą:
- Sergejus Anatolijevičius Bogdanovas, 43 metai. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. Giminaičiai pasakojo, kad sausio 26 d. vyras buvo mobilizuotas į „Skelia“ pulką. Jis mirė ligoninėje 2026 m. vasario 4 d. Oficiali mirties priežastis – ūminis širdies ir kraujagyslių nepakankamumas. Pasak motinos Olhos Bohdanovos, ji turi nuotrauką, kurioje vyro veidas yra sumuštas. Taip pat ji sakė, kad, kai sūnaus kūną ruošė morgo patalpose, jis atrodė sužalotas sumušimų.
- Ihoris Nikolajevičius Čausovas, 38 metų. Artimųjų teigimu, jis taip pat neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. 2026 m. vasario 11 d. vyras pateko į 155-ąją mechanizuotąją brigadą, karinę parengties programą (БЗВП) praėjo „Skelia“ bazėje, į kurią buvo oficialiai paskirtas. Mirė kovo 7 d. ligoninėje. Oficiali mirties priežastis – intoksikacija, nepatikslintų medžiagų toksinis poveikis, atsitiktinis apsinuodijimas. Žmonos pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti mėlynos spalvos rankų ir kojų pirštai.
- Andrijus Viktorovičius Kuksa, 47 metų. Vyro giminaičiai sakė, kad jis neturėjo reikalų su narkotikais. 2025 m. spalio 15 d. jis buvo mobilizuotas į „Skelia“ pulk1, tačiau, kaip teigia artimieji, ilgą laiką nebuvo oficialiai įformintas. Mirė gruodžio 6 d. daugiabučio namo fojė. Oficiali mirties priežastis – tyčinis savęs sužalojimas. Artimieji, matę kūną morge, pasakojo, kad ant kūno matyti šeši dūriai aštriu daiktu į kaklo sritį. Jie tvirtina, kad Andrijus buvo persekiojamas ir nužudytas.
- Nabraklo Jevhenijus Michailovičius, 41 metai. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų, buvo tikintis. Mobilizuotas į „Skelia“ pulką 2025 m. gruodžio 1 d. Vyras mirėė ligoninėje 2026 m. sausio 1 d. Oficiali mirties priežastis – ūminis pūlingas bakterinis meningitas. Artimųjų teigimu, Jevheno kūnas atrodė itin išsekęs.
- Dmitrijus Vasiljevičius Cukanovas, 41 metai. Gydytojo nurodymu, vyrui buvo taikoma pakaitinė palaikomoji terapija. Sausio 21 d. jis buvo mobilizuotas į „Skelia“ pulką. Jo mirtis užfiksuota 2026 m. vasario 2 d. netoli misijos vykdymo vietos. Oficiali mirties priežastis – pneumonija. Tėvas Vasilijus Cukanovas žurnalistams pasakojo apie įtartinus pėdsakus ant sūnaus kūno.
- Volodymyras Andrijovičius Potapenka, 51 metai. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. Pasak žmonos Olenos Dudinos, jos sutuoktinis pateko į pulką 2026 m. vasario 2 d., o mirė 2026 m. vasario 21 d. saugodamas vieną iš „Skelia“ objektų. Oficiali mirties priežastis – plaučių ir širdies nepakankamumas, židininė pneumonija. Žmona mano, kad Volodymyrui laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba.
- Ihoris Aleksandrovičius Tatarincevas, 28 metų. Artimųjų teigimu, jis neturėjo priklausomybės nuo narkotikų. Buvo mobilizuotas 2025 m. liepos 9 d. Mirė ligoninėje 2025 m. liepos 13 d. Oficiali mirties priežastis – kardiomiopatija. Į ligoninę pateko dėl įtarimo apsinuodijus nežinoma medžiaga.
Birželio 30 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sureagavo į pirminį žurnalistų paskelbtą tyrimą, kuris sukėlė tikrą skandalą visoje Ukrainoje. Generolas pavadino situaciją „gėdingu įvykiu“, kuris neturėtų vykti šalies, esančios karo būsenoje, ginkluotosiose pajėgose.
15min primena, kad leidinys „Babel“ anksčiau savo tyrime nurodė, kad nuo 2025 m. pabaigos iki 2026 m. pavasario „Skelia“ pulke mirė mažiausiai 26 kariai (po publikacijos pasirodymo skaičius buvo patikslintas iki 25), kurie dalyvavo mokomosiose ir kovinėse pratybose. Nė vienas iš šių atvejų nebuvo susijęs su koviniais nuostoliais.
Dauguma žmonių, kuriuos nustatė žurnalistai, mirė nuo pneumonijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų susirgimų netrukus po mobilizacijos.
Artimųjų teigimu, ant jų kūnų buvo matomi sumušimų pėdsakai, taip pat įtariama, kad daugeliui mirusiųjų medicininė pagalba buvo suteikta per vėlai.
Vėliau Ukrainos karinė ombudsmenė Olha Rešetilova pažymėjo, kad „Skelia“ pulke anksčiau buvo identifikuota instruktorių grupė, organizavusi karių žeminimą poligonuose, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių nei siekiant patraukti juos atsakomybėn, nei siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ateityje.
425-ojo specialiosios paskirties pulko „Skelia“ vadas pulkininkas leitenantas Jurijus Harkavyjus birželio 24 d. buvo nušalintas nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
Generalinis štabas pranešė, kad 425-ojo atskiro šturmo pulko „Skelia“ atžvilgiu tęsiamas tyrimas.
„Padalinyje dirba teisėsaugos institucijų atstovai, kuriems Ukrainos ginkluotosios pajėgos teikia visapusišką pagalbą. Visų pirma, Valstybinis tyrimų biuras atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų neteisėtų veiksmų pulko karių atžvilgiu“, – teigiama pranešime.
Šis pulkas yra vienas svarbiausių Ukrainos kariuomenėje. Jo kariai vykdo sudėtingiausias operacijas prieš Rusijos pajėgas ir metami į karščiausius taškus. Pulke tarnauja apie 13 tūkst. karių.
Kremlius prakalbo apie „užimtą“ Kostiantynivką: „Tai klastingas Maskvos planas“
15:55
Konstiantynivkos išvadavimas yra labai svarbus žingsnis taktiniu ir strateginiu požiūriu, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Konstiantynivkos užėmimas – labai svarbus žingsnis taktiniu ir strateginiu požiūriu“, – kalbėjo jis žurnalistams.
Apie Ukrainos miestą, į kurį paskutinius mėnesius agresyviai veržėsi Rusijos kariai ir bandė jį užimti, prakalbo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Paklaustas apie tai, kam dabar priklauso Kostiantynivka, jis pažymėjo, kad geriausias atsakymas į šį klausimą yra pasiūlymas Ukrainai iš ten pasiimti savo žuvusių karių kūnus.
„Kalbant apie jūsų klausimą dėl Konstiantynivkos statuso, manau, geriausias atsakymas yra kvietimas, kurį mūsų kariai adresavo Ukrainos pusei – atvykti į Konstiantynivką ir paimti žuvusių Ukrainos karių palaikus“, – pažymėjo ministras.
„Ukraina atsisakė, taip dar kartą pabrėždama – kaip jau daugelis įvertino šį veiksmą – kad jai nereikia nei gyvų, nei mirusių ukrainiečių. Ir, greičiausiai, tai bus, taip sakant, įtraukti į dingusių be žinios sąrašą“, – Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bandė diskriminuoti S.Lavrovas.
Pasigyrė Putinui
Liepos 3 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas pranešė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui apie tariamą Konstiantynivkos užėmimą, kurį atliko Pietų kariuomenės grupės kariai.
Po dienos Rusijos gynybos ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame buvo pažymėta, kad Rusija siūlo Ukrainai liepos 6 d. nuo 12 iki 18 val. Maskvos laiku nutraukti Konstiantynivkos apšaudymą, kad būtų galima perduoti žuvusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnus.
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė naują pareiškimą, kuriame pranešė, kad Ukrainos pusė atmetė Maskvos pasiūlymą.
„Klastingas planas“
Stebėsenos projekto „DeepState“ įkūrėjas ir analitikas Romanas Pogorilis radijo „New Voice“ eteryje pakomentavo realią padėtį Kostiantynivkoje, apie kurios okupaciją per anksti paskelbė Rusija.
„Šiuo metu reikia suprasti, kad Kostiantynivka yra Gynybos pajėgų kontrolėje. Tačiau ten situacijos negalima pavadinti lengva, nes priešas nuolat skverbiasi. Jie visiškai įsitvirtino miesto apylinkėse. Dabar jie bando pasiekti Novodmitrivką. Atitinkamai, dabar jie jau bando įsiveržti tiesiai į pačią Kostiantynivką.
Tačiau tai, kad jie skelbia vaizdus su vėliavomis, tarsi būtų kažką užėmę ar jau kontroliuotų kokius nors rajonus, neatitinka tikrovės, nes mūsų smogiamieji ir paieškos padaliniai būtent ir neutralizuoja visus šiuos bandymus. Priešas ten nuolat kažkur yra, juda, įsiskverbia, bet dauguma šių įsiskverbimų yra vienkartiniai.
Ir priešas būtent gudriai elgiasi… Nes šis netikėtas pasiūlymas, kad mes neapšaudytume Kostiantynivkos, – tai būtent raginimas nutraukti dronų pilotų smogiamąsias ir paieškos operacijas, kad priešas galėtų tiesiog įsitvirtinti mieste. Tai klastingas planas, ir jokiu būdu [nebuvo verta jam pritarti]“, – kalbėjo ekspertas.
Kaip sakė R.Pogorilis, tai klastingas planas ir labai gudrus žingsnis.
„Gerai, kad nesutikome su šiuo pasiūlymu, ir tikiuosi, kad nepasiduosime šioms provokacijoms. Ir kaip parodė praktika, visos šios gegužės 9-osios, Velykų dienos – atrodo, šios laikinos paliaubos – jos neveikia. Visiškai neveikia. Priešas kiekvieną kartą pasinaudoja šiais momentais, atlieka rotacijas“, – pabrėžė jis.
Pasak eksperto, tai, kas vyksta Kostiantynivkoje, tam tikra prasme yra Pokrovsko situacijos pasikartojimas, nes į miestą nuolat prasiskverbia rusai. Jeigu Rusijos pajėgoms pavyks įsiskverbti į Berestoką ir Linivka, gyvenvietes, kurios turi administracinę sieną su Kostiantynivka, tai jos ten kaups savo pajėgas, kurios „palaipsniui įsiskverbs į pačią Kostiantynivką“.
„Taip pat Novodmitrivkos rajone – tai dar viena [gyvenvietė], tačiau šiaurės rytinėje Kostiantynivkos dalyje – jie taip pat bando ten įsiveržti ir būtent ten įsiskverbti iš Stupočokų pusės.
Todėl jie dabar tiesiog chaotiškai laikosi gyvenvietėje, ir taip pat (tai taip pat neaišku), kaip ir Pokrovske, mūsų daliniai, atskiri šturmo būriai, chaotiškai vykdo „valymo“ operacijas, kuriose trūksta koordinavimo. Mes bendravome su kariais – labai prastas koordinavimas, pavyzdžiui, tarp pilotų ir pėstininkų.
Gaunamas pranešimas, kad ten prasiskverbia priešas… Pokrovske kažkada taip buvo ir, iš esmės, dabar tai matosi. Priešas mato ir supranta, kur mes einame, kad einame „valyti“ teritoriją. Jie persikelia, kažkaip rengia pasalas. Tai reiškia, kad vyrauja tam tikras chaosas. Bet, žinote, tai dar ir kontroliuojamas chaosas, nes mes juos surandame, mes juos sunaikiname. Visos šios vėliavos yra vienkartinės, nes didžioji dalis (rusų gyvųjų pajėgų – red.past.) paimama į nelaisvę, didžioji dalis sunaikinama“, – paaiškino R.Pogorilis.
Zelenskis kreipėsi į NATO sąjungininkus: „Visa kita esame pajėgūs padaryti patys“
15:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Ankaroje vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime paragino NATO sustiprinti paramą jo šalies oro gynybai.
„Visa kita esame pajėgūs padaryti patys, tačiau kalbant apie oro gynybą, mums reikia mūsų partnerių ryžto. Prašau, tegul didesnis ryžtas ir daugiau sprendimų dėl oro gynybos būna vienas iš pagrindinių šio NATO viršūnių susitikimo rezultatų“, – Turkijos sostinėje sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas antradienį taip pat pareiškė, kad mūšiuose užgrūdintos jo šalies pajėgos sustiprintų NATO gynybą.
„Ukraina NATO yra nepaprastų gynybinių pajėgumų šaltinis“, – viršūnių susitikimo paraštėse sakydamas kalbą teigė V.Zelenskis.
