Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina pradėjo tikrą medžioklę Juodojoje jūroje: atakavo 20 Rusijos laivų
09:25
Ukrainos pajėgų bepiločių sistemų pajėgos naktį į trečiadienį, liepos 15 d., Juodojoje jūroje sunaikino 20 Rusijos laivų.
Apie tai pranešė Bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas Brovdis.
Atėjo laikas Juodajai jūrai
Jis pabrėžė, kad ankstesnis operacijos etapas Azovo jūroje baigėsi 116 Rusijos šešėlinio laivyno laivų pralaimėjimu, o dabar eilė atėjo Juodajai jūrai.
Jo teigimu, per pirmąjį smūgį buvo atakuoti 20 laivų: 17 naftos tanklaivių, du dujų tanklaiviai ir vienas laivas-buksyras.
15min primena, kad liepos 14-osios naktį Bepiločių sistemų pajėgos Azovo jūroje numušė dar 11 Rusijos laivų, tarp jų – penkis tanklaivius, penkis sauso krovinio laivus ir vieną laivą-buksyrą.
Kaip tai paveikė Rusiją
Kaip pranešė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW), dėl Ukrainos smūgių Rusijos laivų aktyvumas Azovo jūroje smarkiai sumažėjo. Analitikų duomenimis, laivų, kurių AIS atsakikliai buvo įjungti, skaičius šioje akvatorijoje sumažėjo 55 proc. – nuo 267 birželio pabaigoje iki 120 liepos 11 d.
Prie Kerčės tokių laivų skaičius sumažėjo 75 proc. – nuo 37 iki 9. Dalis tanklaivių ir kitų transporto priemonių išplaukė į Juodąją jūrą, likusieji buvo nusiųsti remontui arba saugojimui.
Be to, Rusija sustabdė laivybą Azovo–Dono kanalu ir nustojo priimti paraiškas dėl praplaukimo per Kerčės sąsiaurį, o tai gali atimti iš šalies iki 20 proc. grūdų eksporto. Antradienį Rusijos Rostovo srities Transporto ir Žemės ūkio ministerijos pranešė, kad ieško alternatyvių maršrutų eksportuotojams, kurių derliaus nuėmimo kampanija neseniai prasidėjo.
Apnuoginta tiesa: kas nutiko su Rusijos kariniais objektais Arktyje
09:56
Rusija mažina oro gynybos pajėgų skaičių Arktyje, palikdama pagrindinius karinius objektus tolimojoje šiaurėje be apsaugos, nes stengiasi apsaugoti objektus kitose šalies dalyse nuo Ukrainos atakų. Kaip skelbia „Radio Svoboda“, palydovinės nuotraukos rodo, kad Kremlius pašalino „S-300“ ir „S-400“ sistemas iš kelių strateginių objektų regione.
Kaip pažymėjo Norvegijos gynybos tyrimų instituto profesorė Katarzyna Zysk, toks daugelio oro gynybos priemonių išnykimas iš Rusijos tolimiausių šiaurės regionų rodo „didėjantį neatitikimą tarp tikslų, kuriuos Rusija turi ginti, ir jos turimų paleidimo įrenginių, perimamųjų raketų bei apmokyto personalo“.
Tai nereiškia, kad Rusijos strateginiai objektai tolimojoje šiaurėje dabar visiškai neturi oro gynybos apsaugos. Tačiau, jos teigimu, „tai leidžia manyti, kad Rusija nesitiki didelio masto puolimo regione ir mano, jog gali be didesnės rizikos sumažinti ten esančią apsaugą“.
Taigi, remiantis „Radio Svoboda“ duomenimis, apie 60 procentų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų „S-300“ ir „S-400“ buvo išvežtos iš vietų, kuriose jos buvo dislokuotos iki 2022 m. įsiveržimo į Ukrainą. Priešlėktuvinės gynybos daliniai daugiausia liko savo vietose aplink Rusijos branduolinių raketų šachtas ir strateginių bombonešių aerodromus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija numetė 3 tonų sklendžiančiąją bombą ant Ukrainos miesto
09:40
Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokį niokojantį poveikį trijų tonų svorio planuojančioji bomba padarė vienam Ukrainos miestui.
20 sekundžių trukmės vaizdo įraše, kurį pirmadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, matyti milžiniškas sprogimas ir aiškiai pastebima sprogimo banga, po kurios virš fronto linijos esančio Orichivo miesto pakyla juodi dūmų debesys, skelbia „TVP World“.
Vaizdo įraše girdimas pilotas, besigiriantis: „Sunku įsivaizduoti tikslą, kurio nesunaikintų tokio dydžio oro bomba.“
Vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
Negailestingos Rusijos atakos pavertė birželį mirtingiausiu mėnesiu Ukrainos civiliams nuo 2022 m.
08:46
Dėl Rusijos atakų birželis tapo kruviniausiu mėnesiu Ukrainos civiliams gyventojams nuo 2022 m. balandžio. Tai antradienį pareiškė Jungtinės Tautos (JT), įvertinusios civilių aukų skaičių dėl Rusijos smūgių.
Kaip praneša CNN, remiantis JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje duomenimis, birželį žuvo mažiausiai 293 Ukrainos civiliai, o nuo metų pradžios žuvusių civilių skaičius pasiekė beveik 1400. Tai 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais ir daugiau nei dvigubai viršija 2024 m. to paties laikotarpio rodiklį.
Aukų skaičiaus padidėjimą daugiausia lėmė Rusijos tolimojo nuotolio balistinių raketų paleidimai į gyvenamuosius pastatus tokiuose miestuose kaip Dnipras, Odesa ir Kyjivas.
Remiantis JT duomenimis, nuo sausio iki birželio dėl tolimųjų ginklų panaudojimo nukentėjusių civilių skaičius, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, išaugo 60 proc.
Tteritorijose, esančiose arčiausiai fronto linijos, 2026 m. dauguma civilių žūčių ir sužeidimų buvo susiję su trumpojo nuotolio dronais.
Kaip pažymėjo Žmogaus teisių ir aplinkos biuro vadovė Danielle Bell, dronai persekioja žmones netgi jiems atliekant kasdienius darbus, pavyzdžiui, perkant maisto produktus, vedant šunis, važiuojant dviračiu ar dirbant sode.
Liepos mėnesį Rusijos atakos nesilpnėja. Remiantis CNN skaičiavimais, pagrįstais vietos valdžios institucijų duomenimis, liepos pirmojoje pusėje Ukrainoje žuvo mažiausiai 240 civilių, o 1904 buvo sužeisti.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Odesai žuvo trys žmonės
08:41
Trečiadienį per Rusijos smūgį Ukrainos pietiniame Odesos mieste žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti, pranešė regiono pareigūnai.
„Priešas vėl užpuolė miestą“, – platformoje „Telegram“ pranešė Odesos karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, pridurdamas, kad per ataką nukentėjo gyvenamieji namai.
„Dabartiniais duomenimis, per priešo ataką žuvo trys žmonės“, – vėliau patikslino S.Lysakas ir pridūrė, kad dar trys asmenys buvo paguldyti į ligoninę.
Skubanti Europa rekordiškai daug perka rusiškų dujų – tai greitai baigsis
07:36
Europos šalys šiemet padidino iš Rusijos perkamo suskystintų gamtinių dujų kiekį iki rekordiškai aukšto lygio. Tai vyksta tuo metu, kai netrukus Europos Sąjungoje (ES) įsigalios visiškas Rusijos suskystintų gamtinių dujų importo draudimas. Leidinys TVNET analizuoja, kaip Europos šalys vis dar perka Rusijos dujas.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Europos šalyspirko suskystintas gamtines dujas, pagamintas didžiausiame Rusijos suskystintų gamtinių dujų gamybos komplekse „Jamal SPG“.
Šios įmonės didžiausias akcininkas yra Rusijos dujų bendrovė „Novatek“.
Apie tai pranešė leidinys „The Financial Times“, remdamasis duomenų, analizės ir rinkos tyrimų įmonės „Kpler“ surinkta informacija.
„Kpler“ nurodo, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Europos šalys iš „Jamal SPG“ įsigijo rekordiškai didelį suskystintų gamtinių dujų kiekį – 9,89 mln. tonų.
Plačiau skaitykite čia.
Grahamo palikimas: JAV pristatytas triuškinančių sankcijų Rusijai įstatymo projektas
07:16
Dvipartinė JAV senatorių grupė antradienį pristatė naujausią sankcijų įstatymo projekto versiją, nukreiptą prieš šalis, perkančias rusišką naftą ir dujas, siekiant apkarpyti Maskvos pajamas jos kare prieš Ukrainą.
Atnaujintas įstatymo projektas atsirado po derybų tarp Baltųjų rūmų ir Respublikonų partijos senatoriaus Lindsey Grahamo, kuris teigė iškovojęs administracijos paramą prieš savo mirtį nuo staigios ligos.
Šį įstatymo projektą remiantys JAV įstatymų leidėjai siekia, kad jis būtų greitai priimtas Kongrese, teigdami, kad tai suteiktų Donaldo Trumpo administracijai priemonę, leidžiančią priversti Rusiją nutraukti karą.
Skirtingai nei pirminė ilgai stringančio įstatymo versija, naujasis projektas sumažina bendrą 500 proc. muitą importui iš šalių, perkančių rusišką naftą ar gamtines dujas, iki maksimalaus 100 proc. muito, taikomo penkiems didžiausiems pirkėjams.
Toks pats muito tarifas taikomas ir penkioms šalims, labiausiai padedančioms apeiti Rusijos naftos sankcijas.
Pagal projektą penki didžiausi pirkėjai būtų iš naujo įvertinami kas 180 dienų. Šalys, kurios importuoja mažiau nei 15 proc. viso Rusijos gamtinių dujų eksporto ir aktyviai stengiasi mažinti šį importą, yra atleidžiamos nuo šios nuostatos.
Kinija, Indija ir Turkija yra didžiausios pasaulio rusiškos naftos pirkėjos, o ES, Kinija ir Turkija pirmauja pagal gamtinių dujų pirkimus.
Vis dėlto įstatymo projektas suteiktų JAV prezidentui teisę atsisakyti bet kokių sankcijų, „pateikus Kongresui pagrindimą ir patvirtinimą, kad toks atsisakymas atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus“.
Šis įstatymo projektas Kongrese strigo nuo 2025 m. balandžio, JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant požiūrį į Rusijos ir Ukrainos karą bei esant dvipartiniams nesutarimams.
Vis dėlto atrodo, kad atsirado naujas postūmis, nes Ukraina sulėtino Rusijos pažangą vidutinio nuotolio dronų smūgiais ir smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms giliai už fronto linijos, o D.Trumpo pozicija, panašu, krypsta Kyjivo naudai.
Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis D.Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ perėmimo raketas ir asmeniškai ragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį veikti „drąsiau“ prieš Rusiją.
„Žinau, kad Lindsey to labai norėjo“, – antradienį žurnalistams sakė D.Trumpas, paklaustas apie sankcijų įstatymo projektą.
„Yra didelė tikimybė, kad tai bus padaryta“, - teigė jis.
JAV pareigūnas pirmadienį „Kyiv Independent“ sakė, kad „Trumpas remia Grahamo sankcijų prieš Rusiją įstatymo projektą kaip pagarbos ženklą jam“.
Sankcijų įstatymo projektas taip pat numatytų privalomas sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems aukšto rango vadovams, Rusijos bankams – įskaitant Centrinį banką, „Sberbank“ ir „Gazprombank“ – valstybės valdomoms įmonėms, užsienio subjektams, remiantiems Rusijos gynybos pramonės bazę, bei valstybiniams energetikos projektams, tokiems kaip „Yamal LNG“ ir „Arctic LNG“ 1, 2 bei 3.
Įstatymo projekte taip pat įtrauktos dvipartinės priemonės, nukreiptos prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ ir Kinijos paramą Rusijos gynybos pramonei, bei sustiprinami finansiniai ir eksporto apribojimai.
„Ukraina yra kritiniame kryžkelės taške – ir mes turime šį lemiamą momentą pasitikti galingu sankcijų įstatymu“, – sakė Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis, vienas pagrindinių šio projekto rėmėjų.
„Dabar yra metas stumti Rusiją link taikos. Ukraina atgauna teritoriją grynąja išraiška ir savo dronais bei raketomis pasiekia toli Rusijos gilumoje“, – sakė jis.
Rusija smogė prekybiniams laivams Ukrainoje – žuvo 3 žmonės
06:53
Per Rusijos atakas prieš prekybinį laivą Pietų Ukrainoje ir dar du laivus Juodojoje jūroje antradienį žuvo trys žmonės, įskaitant laivo kapitoną, pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
„Vakare priešas surengė naują ataką prieš uosto infrastruktūrą Odesos srityje. Atakos metu priešo dronas pataikė į civilinį laivą, plaukiojantį su Maršalo Salų vėliava“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Laive kilo gaisras. Deja, du žmonės žuvo“, – sakė jis.
Anksčiau O. Kiperis pranešė, kad taip pat buvo kliudyti du Juodojoje jūroje plaukioję prekybiniai laivai su Tanzanijos ir Liberijos vėliavomis.
„Dėl to (...) žuvo vieno iš laivų kapitonas“, – nurodė jis ir pridūrė, kad likę 11 įgulos narių buvo evakuoti, iš jų trys sužeisti.
O. Kiperis teigė, kad Juodojoje jūroje užpulti laivai plaukė koridoriais, skirtais Ukrainos grūdų eksportui.
„Kiekvienas iš šių ciniškų priešo smūgių yra karo nusikaltimas prieš taikius gyventojus, civilinę laivybą ir pasaulinį maisto saugumą“, – kalbėjo jis.
Rusijos kariuomenė reguliariai taikosi į Ukrainos uostų infrastruktūrą, ypač Odesos srityje.
Ukrainos pajėgos savo ruožtu suintensyvino atakas prieš laivus Azovo jūroje, kuri yra svarbus kanalas Rusijos žemės ūkio produktams gabenti ir aneksuotam Krymui aprūpinti.
„Kyjivą pasiekia per 2-4 minutes“: Ukrainos miestai susiduria su kritine problema
06:42
Ukrainos gynybos ministro Myhailo Fedorovo patarėjas Serhijus Beskrestnovas antradienį viešai paaiškino, kodėl pastaruoju metu vėluoja oro pavojaus signalizacijos sistemos per Rusijos balistinių raketų atakas prieš Kyjivą, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Per pastaruosius kelis mėnesius Rusija sustiprino smūgius prieš sostinę, kartais per savaitę paleisdama į Kyjivą kelias balistinių raketų atakas. Ši nauja oro atakų strategija išeikvojo Ukrainos „Patriot“ perėmimo raketų atsargas – vienintelę oro gynybos ginkluotę, gebančią patikimai numušti balistines raketas – todėl miestas tapo pažeidžiamas Rusijos „Zircon“, „Kinžal“ ir „Iskander“ raketoms.
Kyjivo gyventojai reguliariai pabundami vidury nakties ar ankstų rytą nuo oro pavojaus sirenų kaukimo.
Tačiau kartais įspėjimo nebūna visai. Per liepos 11 d. Rusijos smūgį vietoje buvę „Kyiv Independent“ žurnalistai pirmiausia išgirdo sprogimus – oro pavojaus sirenos suskambo tik po dviejų minučių.
M.Beskrestnovas šią problemą pabandė paaiškinti: „Kodėl kartais balistinis pavojaus signalas suveikia jau po to, kai raketa pasiekia taikinį?“
„Visa informacija apie paleidimus ar pasirengimą juos vykdyti mums ateina iš mūsų partnerių. Nė vienas iš mūsų nežino – ir neturėtų žinoti – kaip jie gauna šią informaciją, tačiau nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog pagrindiniai informacijos šaltiniai yra palydovinis paleidimo vietų stebėjimas ir sistemos, fiksuojančios paleidimo duomenis“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Pasak M.Beskrestnovo, dėl duomenų perdavimo vėlavimų, esant dideliam raketų greičiui, įspėjimo sistema gali nesuveikti laiku.
„Raketa Kyjivą pasiekia per 2-4 minutes, todėl laikas yra labai ribotas. Bet koks sistemos sutrikimas lemia vėlavimą gaunant informaciją. Jokia sistema negali būti tobula, todėl gedimų pasitaiko, o pavojaus signalas gali vėluoti“, – paaiškino jis.
M.Beskrestnovas teigė, kad palydovinis stebėjimas taip pat gali sukelti klaidingus pavojaus signalus, kai sirenos kaukia, tačiau atakos nebūna.
„Taip nutinka todėl, kad palydovai užfiksuoja veiklą paleidimo aikštelėse prieš raketų paleidimą, tačiau patys paleidimai dėl kokių nors priežasčių gali neįvykti. Žvalgybos palydovai vizualiai aptinka veiklą paleidimo aikštelėje, tačiau neaišku, ar paleidimas iš tikrųjų įvyks, ar ne“, – teigė jis.
Rusijos balistinių raketų naudojimas atakomis prieš miestų centrus jau pavertė 2026-ųjų birželį vienu mirtingiausių mėnesių Ukrainos civiliams nuo pat pilno masto invazijos pradžios.
Be „Patriot“ sistemų, galinčių perimti šiuos greitesnius ir galingesnius ginklus, pavojaus signalizacijos sistemos yra viena paskutiniųjų gynybos linijų tarp civilių ir Rusijos oro teroro, pažymi „Kyiv Independent“.
