Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Gazprom“ pasiekė dugną: to nebuvo 17 metų
14:35
Trečiadienį Maskvos biržoje „Gazprom“ akcijos pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 17 metų, reaguodamos į naujienas, kad Kinija de facto sustabdė derybas dėl dujotiekio „Sibiro galia-2“, kuriuo Kremlius tikėjosi pakeisti prarastas Europos dujų rinkas.
Prekybos metu „Gazprom“ akcijos nukrito iki 90,21 rublio – žemiausio lygio nuo 2008 m. lapkričio 20 d., vienu metu praradusios beveik 3 proc.
Nuo metų pradžios smuko 27 proc.
Nuo liepos pradžios „Gazprom“ akcijos atpigo 11 proc., nuo metų pradžios – 27 proc., o, palyginti su 2021 m. rudens, prieš karą pasiektais rekordais, prarado beveik 80 proc. kapitalizacijos.
Šiuo metu dujų milžino kapitalizacija siekia 2,147 trilijono rublių, arba 28 mlrd. JAV dolerių – tai 36 kartus mažiau nei 1 trilijono JAV dolerių kapitalizacija, kurią prieš du dešimtmečius pažadėjo pasiekti bendrovės vadovas Aleksejus Milleris, skelbia „The Moscow Times“.
„Gazprom“, valdantis didžiausius pasaulyje patvirtintus dujų išteklius, prarado savo didžiausius klientus po nesėkmingo Kremliaus bandymo „sušaldyti“ Europą, siekiant išsiderėti nuolaidų dėl Ukrainos. „Gazprom“ tiekimas į Europos rinką sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 1970-ųjų pradžios, o planai nukreipti į ES eksportuojamas dujas į Kinijos rinką žlunga.
Kinija liepė apie tai nebekalbėti
Remiantis „The Wall Street Journal“ (WSJ) duomenimis, per paskutinį Vladimiro Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai paprašė daugiau nebekelti klausimo dėl naujo dujotiekio „Sibiro galia-2“, kol nepasikeis Rusijos sąlygos. Kinija, pasak WSJ šaltinių, reikalauja sumažinti dujų kainą iki Rusijos vidaus lygio, kuris yra 5 kartus žemesnis už dabartines „Gazprom“ kainas Kinijai, į kurias jau įskaičiuota daugiau nei 30 proc. nuolaida.
Kinijoje, matyt, manoma, kad jei Rusija nebeturi alternatyvių pardavimo rinkų, galima diktuoti savo sąlygas, pažymi investicijų bankininkas Jevgenijus Koganas.
Nuo 2027 m. rugsėjo mėn. įsigalios Europos embargas dujotiekio dujoms iš Rusijos, o tai reiškia, kad „Gazprom“ praras paskutinius klientus ES – Vengriją, Slovakiją ir Graikiją.
„Šiuo metu Kinija turi pakankamai „galimybių langą“ dempingui, nes daugelis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos SGD tiekėjų bus pasirengę parduoti dujas Kinijai už sumažintą kainą, kadangi dėl neaiškios padėties aplink Hormuzo sąsiaurį jie neturi galimybių parduoti dujas į Europą“, – pažymi „Freedom Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova.
Investicijos į „Sibiro galią-2“ vertinamos 10 mlrd. JAV dolerių, primena ji.
„Be to, jei dujotiekis eis per Mongoliją, neišvengiamai kils klausimas, už kokią kainą Mongolija sutiks pirkti rusiškas dujas, kad galėtų dalyvauti projekte. Gana tikėtina, kad ši šalis gali pareikalauti sau nuolaidos, panašios į tą, kuri suteikta Kinijai“, – priduria N.Milčakova.
Kaip Ukraina kiekvieną naktį rengia smūgius Rusijai: „Bild“ apsilankė slaptoje dronų operatorių misijoje
21:58
Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgių Rusijos teritorijoje rengimas yra gerokai sudėtingesnis ir platesnio masto procesas nei pats jų paleidimas. Apie tai rašo Vokietijos leidinio "Bild" žurnalistas Paulas Ronzheimeris, apsilankęs Ukrainos Bepiločių orlaivių padalinyje „1-asis nepriklausomas bepiločių sistemų centras“ ir savo akimis matęs, kaip kariai suduoda smūgius dideliu atstumu Rusijoje.
„Visas pasaulis kalba apie žibintuvėliais ginkluotus karius, kurie kariauja dronų karą. Pastaraisiais mėnesiais jie pasiekė, kad agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą netikėtai atsisuko prieš pačią Maskvą. Jie suteikia ukrainiečiams naujos vilties, puldami naftos ir dujų objektus Rusijoje bei grąžindami karą ten, iš kur jis ir atėjo“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos padalinys, kuriame apsilankė žurnalistas, jo teigimu, veikia griežčiausio slaptumo sąlygomis. Jis pažymėjo, kad beveik vidurnaktį kariai iš Dnipro miesto išvyko į rytus – fronto kryptimi.
Kaip pasakojo autorius, vykdydami kiekvieną užduotį kariai labiausiai išgyvena dėl to, kad gali būti susekti. Todėl visiems teko išjungti ir atiduoti savo išmaniuosius telefonus.
„Aišku viena: jei Rusijos žvalgyba sužinotų apie karių planus, tikriausiai iškart sektų tiesioginis drono smūgis. Tačiau Ukraina yra didelė šalis, ir kariai deda visas pastangas, kad nepritrauktų prie savęs dėmesio“, – pažymima straipsnyje.
Misija prasideda vidury lauko
Dronų valdytojai valandą važiavo žvyrkeliais iki apleisto namo. Iš ten kita transporto priemonė nuvežė juos iki vidurio lauko, kur autorius galiausiai pamatė Ukrainos gamintojo „Firepoint“ bepiločius orlaivius FP-1.
„Iš esmės tai paprastas lėktuvas. Kaip ir civilinis orlaivis, jis turi variklį ir navigacines sistemas, kurios rodo jam kelią iki tikslo... Jie nėra valdomi nuotoliniu būdu. Jie vykdo iš anksto suprogramuotą misiją“, – pasakojo karys, turintis šaukinį „Feniksas“.
Tą naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai turėjo įveikti iki 2000 kilometrų atstumą. Tikslių kelionės tikslų Ukrainos kariškiai autoriui neatskleidė.
„Mes nežinome, kiek dar bepiločių orlaivių šįvakar bus paleista Ukrainoje. Nežinome, kiek Ukrainos karių buvo kituose laukuose, programuodami savo tikslus. Nes Rusijos oro gynybai įveikti neužtenka vienos atakos. Jie skrenda bangomis, atlieka manevrus ir klaidina gynybą, kad galiausiai dalis bepiločių orlaivių pataikytų į tikslus“, – rašo P. Ronzheimeris.
Ukrainos dronai daro spaudimą Rusijai
Kaip pažymėjo autorius, šiuo metu nėra nieko kito, kas darytų Rusijai tokį spaudimą, kaip Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
„Kariai apginkluoja dronus sprogmenimis, paruošia juos pakilimui ir atsitraukia. Už kelių metrų jie ruošiasi užvesti variklius. Lauke jie pritupia prie nedidelio lėktuvo. Variklis skamba kaip didelio mopedo. Staiga pasigirsta garsus šnypštimas. Pirmasis dronas pakyla. O po to – kiti. Per kelias minutes jie vienas po kito pradingsta žvaigždėtame danguje, skrisdami Rusijos kryptimi“, – dronų pakilimo procesą aprašo žurnalistas ir priduria: buvo keista, kad rusai jų dar nepastebėjo savo žvalgybiniais bepiločiais orlaiviais.
Po kelių minučių kariai susitiko su padalinio vadu, tačiau jis dar negalėjo pasakyti, ar operacija pavyko. Taip pat jis užsiminė, kad sudėtingiausia darbo dalis yra ne dronų paleidimas, o operacijos planavimas ir paruošimas. Ypatingų sunkumų prideda tai, kad kariai bet kurią akimirką patys gali tapti Rusijos atakų taikiniais.
Ukraina lenkia Rusiją
Pasak vado, dronai FP-1 nėra klasikiniai dronai, kaip nedideli FPV modeliai, naudojami priešakinėse linijose.
„Tai dideli skraidantys aparatai su didele naudingąja apkrova. Jų technologinis pagrindas yra gerokai sudėtingesnis“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, kodėl Ukraina šiuo metu lenkia Rusiją dronų kare, jis nedvejodamas atsakė: „Todėl, kad teisybė yra mūsų pusėje. Todėl, kad mes giname savo šalį ir savo laisvę. Mes neturime kito pasirinkimo, tik būti geriausi.“
„Tuomet vadas atsisveikina. Kariai susirenka savo įrangą ir pradingsta tamsoje. Aukštai virš jų bepiločiai orlaiviai FP-1 toliau skrenda Rusijos kryptimi – valandų valandas, giliai į Rusijos teritorijos gilumą. Kitą rytą Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša apie naujas bepiločių orlaivių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas. Bent vienas iš daugelio bepiločių orlaivių, vakar pakilusių iš Ukrainos laukų, spėjo jas pasiekti“, – pažymėjo žurnalistas.
CNN: Ukraina surengė Rusijai strateginę blokadą „Hormuzo stiliumi“
20:52
Ukrainos smūgiai laivybai Azovo jūroje sukėlė Rusijai tokių pat eksporto logistikos problemų, kokias Persijos įlankos šalims kelia Irano smūgiai tankeriams Hormuzo sąsiauryje, rašo CNN.
Leidinys pažymi, kad pastarosiomis dienomis palydovinės nuotraukos ir laivų sekimo tarnybos užfiksavo dideles laivų eiles šalia Rostovo prie Dono ir kitų prieigų prie Azovo jūros. Tai lėmė Dono–Azovo kanalo ir Kerčės sąsiaurio uždarymas po virtinės Ukrainos smūgių.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis pareiškė, kad vos per devynias dienas Ukrainos kariškiai Azovo jūroje atakavo 116 Rusijos laivų.
CNN primena, kad anksčiau Azovo jūra praktiškai likdavo nepasiekiama Ukrainos smūgiams ir tarnavo Rusijai kaip svarbi bazė karo veiksmams vykdyti bei kroviniams gabenti. Tačiau Ukrainos bepiločių technologijų plėtra situaciją iš esmės pakeitė.
JAV Karo studijų institutas mano, kad ši nauja kampanija yra platesnės Ukrainos strategijos dalis. Analitikų vertinimu, „šie smūgiai yra naujas Ukrainos pastangų etapas, siekiant izoliuoti okupuotą Krymą nuo Rusijos logistikos tinklo ir sutrikdyti Rusijos jūrų maršrutus, ypač skirtus naftos produktų ir grūdų gabenimui“.
Ekspertai įspėja, kad padariniai gali peržengti karinės sferos ribas. Analitikas Andrijus Sizovas paaiškino, kad Juodosios jūros vaidmuo pasaulinei prekybai grūdais yra kritiškai svarbus.
„Juodoji jūra kviečių rinkai yra tas pats, kas Persijos įlanka žalios naftos rinkai“, – pabrėžė jis.
Eksperto teigimu, jei dabartinė situacija išliks, „Rusijos ekonominiai nuostoliai gali išaugti iki milijardų dolerių“.
CNN duomenimis, maždaug ketvirtadalis Rusijos kviečių eksporto gabenama per Azovo jūrą. Nors Maskva tvirtina galinti nukreipti tiekimą per kitus Juodosios jūros uostus, analitikai abejoja, ar to pakaks pačiame grūdų eksporto sezono įkarštyje.
Kaip apibendrina leidinys, ši kampanija tapo Ukrainos strategijos izoliuoti okupuotą Krymą tęsiniu. Po smūgių pusiasalio energetikos infrastruktūrai Ukraina sustiprino atakas prieš tiltus, geležinkelius, automobilių magistrales ir laivus, užtikrinančius Rusijos logistiką, taip palaipsniui apsunkindama galimybes naudoti Azovo jūrą kaip vieną pagrindinių Rusijos transporto koridorių.
Volodymyras Zelenskis: „Naftogaz“ vadovas – geriausias kandidatas į Ukrainos premjerus
20:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ vadovas yra „geriausiai pasirengęs“ tapti kitu Ukrainos ministru pirmininku.
Tai paaiškėjo po praėjusią savaitę įvykusios vyriausybės pertvarkos.
Ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko antradienį atsistatydino, vykdydama V.Zelenskio nurodytą vyriausybės pertvarką.
Ukrainos žiniasklaida įvardijo Serhijų Koreckį, valstybinės energetikos įmonės „Naftogaz“ vadovą, kaip pagrindinį kandidatą ją pakeisti.
Nuo 2022-ųjų, kai įsiveržė į šalį, Rusija kiekvieną žiemą smogia Ukrainos energetikos tinklui, palikdama milijonus žmonių be elektros ir šildymo per stingdantį šaltį.
„Jei artėjame prie žiemos, privalome ruoštis. Mes jau seniai ruošiamės, tačiau prioritetai aiškūs: pasirengimas žiemai“, – per spaudos konferenciją kartu su besilankančia ES vadove Ursula von der Leyen sakė V.Zelenskis.
„Po visų konsultacijų S.Koreckis tikriausiai yra geriausiai pasirengęs asmuo Ukrainos ministro pirmininko pareigoms“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis savaitgalį susitiko su S.Koreckiu – jau po to, kai paskelbė apie planus atleisti J.Svyrydenko – ir gyrė jo veiksmingą vadovavimą itin sudėtingame sektoriuje.
ES pratęsė rusiškos naftos kainų lubas, siekdama susitarimo dėl sankcijų
20:12
Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį sutarė savaitei pratęsti rusiškos naftos kainų lubas, pranešė diplomatai.
Šis sprendimas priimtas siekiant laimėti laiko platesniam susitarimui dėl naujų sankcijų Maskvai.
Paskutinės minutės kompromisas pasiektas likus vos kelioms valandoms iki termino, kuriam suėjus kainų lubos būtų pakilusios nuo dabartinio 44 JAV dolerių (38,5 euro) lygio.
Briuselis desperatiškai stengėsi išvengti tokio scenarijaus, nes siekia apriboti Maskvos pajamas iš naftos, nepaisant kainų šuolio, kilusio prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.
ES norėjo naujame sankcijų pakete pakeisti naftos kainų lubų taisykles, kad dabartinis lygis būtų išlaikytas dar kelis mėnesius.
Tačiau naujasis sankcijų ratas – jau 21-asis, kurį ES nori įvesti Rusijai nuo 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą – susidūrė su sunkumais nuo pat pasiūlymo pateikimo praėjusį mėnesį.
Įvairios šalys prieštaravo skirtingoms dalims ir siekė jas sušvelninti.
Nepaisant kelias dienas trukusių derybų, ambasadoriams nepavyko pasiekti galutinio susitarimo.
Bulgarija pranešė, kad jai pavyko užblokuoti Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo įtraukimą į „juodąjį sąrašą“.
Diplomatų teigimu, Vokietija prieštaravo draudimui importuoti iš Rusijos aliaskinę menkę – žuvį, plačiai naudojamą vaikų maitinimui.
Taip pat buvo siekiama sušvelninti planą įvesti platų vizų draudimą visiems rusams, dalyvavusiems kare Ukrainoje.
ES diplomatai nurodė, kad galutinį susitarimą tikimasi pasiekti iki liepos 23 dienos.
Krymo Kerčės mieste dingo elektra
17:16
Okupuotame Kryme esančiame Kerčės mieste praėjusią naktį po ukrainiečių dronų smūgių visiškai dingo elektra, pranešė Rusijos pareigūnai.
Pranešimus cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
„Deja, dėl priešo (dronų) atakos Kerčė liko visiškai be elektros“, – socialiniuose tinkluose pranešė Kremliaus primestas okupuoto miesto vadovas Ivanas Košelis.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad praėjusią naktį buvo numušti 93 ukrainiečių dronai.
Kremlius atsikirto Lietuvai
17:14
Kremlius trečiadienį atmetė Lietuvos kaltinimus, kad Maskva planuoja išpuolius prieš Lenkijos ar Baltijos šalių infrastruktūrą, ir pavadino juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai.
Tokią poziciją Maskva išsakė Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“, žurnalistams pareiškė: „Tai tiesiog naujausia gąsdinimo istorijų porcija, skirta toliau plauti smegenis gyventojams ir ruošti juos tolesnei militarizacijai.“
„Norint tai pasiekti, reikia pavaizduoti kitą šalį – šiuo atveju mūsų – kaip priešą ir
Baltarusijoje – neplanuotas sujudimas: triukšmas kilo pagrasinus Putinui
16:58
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pradėjo masinį bombų slėptuvių patikrinimą po to, kai Vladimiras Putinas pareikalavo įsitraukti į karą, skelbia „The Moscow Times“.
Baltarusijoje nuo metų pradžios suaktyvėjo bombų slėptuvių inventorizacijos, remonto ir modernizavimo darbai, pranešė projektas BELPOL. Teigiama, kad šie patikrinimai vyksta „specifiniame kariniame ir politiniame kontekste“.
Vasario–balandžio mėnesiais atlikti civilinės gynybos apsauginių statinių būklės patikrinimai baigėsi 66 nurodymų pašalinti pažeidimus išdavimu. Administracinė atsakomybė buvo taikoma 11 pareigūnų, o dėl netinkamos priežiūros 20 objektų atžvilgiu buvo pateikti pranešimai.
Remiantis BELPOL duomenimis, nuo metų pradžios buvo atstatytos 43 bombų slėptuvės.
Apsauginių statinių patikrinimai ir modernizavimas vyksta tęsiantis mobilizacijos priemonėms ir karinėms pratyboms. Birželį Baltarusijos gynybos ministerija surengė pratybas Gardino srityje, kuri ribojasi su Lenkija ir Lietuva. Pratybų metu buvo treniruojama piliečių ir transporto mobilizacija, taip pat buvo patikrinti kelių tūkstančių karo prievolės turinčių asmenų duomenys.
Putinas sustiprino spaudimą Lukašenkai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo 2026 m. pradžios sustiprino spaudimą Aliaksandrui Lukašenkai. Remiantis dienraščio „Wall Street Journak“ (WSJ) šaltiniais, V.Putinas siekia, kad Minskas aktyviai dalyvautų kare prieš Ukrainą – Maskva nori panaudoti Baltarusijos teritoriją dronų smūgiams prieš Ukrainą ir atidaryti naują frontą. Jei Minskas atsisakytų, Kremlius grasina sumažinti finansinę paramą, rašė WSJ.
Nerimą dėl galimo Baltarusijos įtraukimo į karą anksčiau išreiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Gegužę E.Macronas surengė telefoninį pokalbį su A.Lukašenka ir įspėjo jį apie galimo Baltarusijos dalyvavimo kare pasekmes.
V.Zelenskis taip pat pareiškė, kad Kyjivas turi informacijos apie Maskvos ir Minsko derybas dėl galimo karinio bendradarbiavimo plėtros. Vėliau jis pareikalavo pašalinti Rusijos retransliatorius Baltarusijos teritorijoje, kurie naudojami dronų smūgių koregavimui.
Zelenskis prabilo apie naują kovą prieš retransliatorius Baltarusijoje
Portalui „Zerkalo“ interviu vasario mėnesį davęs V.Zelenskis sakė, kad mato naują Baltarusijos ir Rusijos santykių formatą, kai Baltarusija tiksliai žino, kas vyksta jos teritorijoje.
„Ir nebegalima sakyti, kaip man sakė Lukašenka prasidėjus plataus masto invazijai, kad raketos [į Ukrainą] skraido, bet jos „jau seniai ten yra, mes to nekontroliuojame, mes nekontroliuojame paleidimo. Dabar Baltarusijos teritorijoje atsirado dronų retransliatoriai, ir dabar ši nauja ten atsiradusi įranga padeda rusų „Shahedams“ smogti mūsų žmonėms, civiliams gyventojams ir energetikos sektoriui, nes pasinaudojant tais retransliatoriais yra nukreipiami (smūgiai – red. past.)“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Paklaustas, ar Ukraina laiko retransliatorius teisėtu kariniu taikiniu, V.Zelenskis buvo atviras:
„Nepasakysiu, kokiu būdu, bet mūsų vaikinai rūpinosi, kad Baltarusijos teritorijoje nebeveiktų trys ar keturi retransliatoriai. Mes tiesiog neturime kitos išeities, kitaip atakos prieš mūsų žemę tęsis. O skrydžių iš šios krypties dabar, noriu jums pasakyti, yra kur kas mažiau“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Įspėjo Lukašenką griežtai
Birželio 19 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis įspėjo, kad A.Lukašenka turi savaitę laiko pašalinti Rusijos retransliavimo įrenginius iš savo teritorijos. Buvo kalbama apie tai, kad tokios sistemos yra dviejuose su Ukraina besiribojančiuose Baltarusijos regionuose.
Vėliau V.Zelenskis pareiškė, kad nuo birželio 22 d. retransliatoriai Baltarusijos teritorijoje nustojo veikti. Pokalbyje su žurnalistais Ukrainos prezidentas paaiškino, kad tuo metu nežinojo, ar sistemos buvo išmontuotos, tačiau tuo metu retransliatoriai neveikė.
Trečiadienį Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas-Flešas pareiškė, kad negalima atmesti galimybės, kad retransliatoriai Baltarusijoje, kartais panaudojami atakoms prieš Ukrainą.
Pasak jo, trečiadienį 7.11 val. nuotoliniu būdu valdomas reaktyvinis „Shahed“ atakavo degalinę Malyne, Žytomyro srityje. Kaip pažymi specialistas, remiantis Ukrainos radaro stočių duomenimis, „Shahed“ skrido palei sieną su Baltarusija, pasiekė Korostenę tiesiai virš greitkelio. Tada apsisuko ir skrido tiesiai virš geležinkelio link Malyno, kur ir atakavo degalinę.
„Toks elgesys būdingas rankiniu būdu valdomam dronui per kamerą. Atstumas nuo atakos vietos iki Rusijos sienų sudaro 260 kilometrų. Tai per toli, kad veiktų tiesioginis radijo kanalas. Kitų „Shahed“ (galimų retransliatorių) tuo metu ore nebuvo. Galutines išvadas padarys atitinkamos tarnybos ir padaliniai, išsamiai išnagrinėję situaciją“, – pažymėjo Flešas.
„Mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“: Lenkija įvardijo suktą Putino planą
16:02
Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainos dronus operacijai po „svetima vėliava“, siekdamas sukurti pretekstą naujam konflikto eskalavimui.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos dronus provokacijai prieš NATO narę ar net savo pačios teritoriją. Apie tai jis kalbėjo vizito JAV metu, praneša „Polsat News“.
Pasak R.Sikorskio, Varšuva atidžiai stebi Kremliaus veiksmus ir neatmeta scenarijaus, pagal kurį Rusija bandys sukurti pretekstą eskalacijai.
„Putinas netgi pasakė kažką panašaus maždaug prieš mėnesį. Jis pareiškė: jei mus užpuls NATO narė, mes atsakysime. Todėl įtariame, kad jis planuoja paruošti Ukrainos dronus ir panaudoti juos puolimui prieš NATO narę arba Rusiją, o tada atsakyti į tokį puolimą“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“
R.Sikorskis teigė, kad panašūs metodai istorijoje jau ne kartą buvo naudojami autoritarinių režimų.
„Tokie režimai visada taip elgiasi. Primenu 1939 metų Glivicės provokaciją, kai „Abwehr“ (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos ir kontržvalgybos – red. past.) agentai, persirengę lenkų kareiviais, užgrobė radijo stotį tuometinio Reicho teritorijoje. Mūsų žinia Vladimirui Putinui tokia: mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad, jo nuomone, Rusija kol kas neturi pakankamų galimybių tiesiogiai pulti Lenkiją, tačiau ji gali imtis įvairių provokacijų.
Anksčiau Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės Valstijos, manoma, įspėjo Lenkijos valdžią apie galimą Rusijos ginkluotą provokaciją. Remiantis žiniasklaidos duomenimis, Maskva galėjo vertinti tokį scenarijų kaip būdą patikrinti NATO pasiryžimą vykdyti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo šalis ruošiasi „įvairiems“ scenarijams, atsižvelgiant į vis aktyvesnes diskusijas dėl galimos Rusijos provokacijos. Jis spėjo, kad artimiausi mėnesiai gali būti „kritiniai“.
Latvijos prezidentas: Rusija gali imtis provokacijų regione
15min primena, kad Lietuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį perspėjo, kad Rusija provokacijų regione gali griebtis tada, kai reikšmingai ims silpti mūšio lauke Ukrainoje.
„Informacija, kurią mes gauname iš Lietuvos, Latvijos, kitų NATO valstybių, informacija, kurią gauname iš skirtingų valstybių tarnybų, rodo skirtingus bandymus rengti sabotažą, hibridinius išpuolius, jais norima sumenkinti mūsų šalių saugumą ir jie yra labai tikėtini“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos prezidentas.
„Mes turime būti nepaprastai pasiruošę, kad, kai karas Ukrainoje pereis į tą etapą, kai Rusija nebepasieks daugiau jokių pergalių, nebesugebės judėti į priekį mūšio lauke, galbūt net ir nepasiekus visiškos Ukrainos pergalės, tačiau tokioje situacijoje Rusija gali netiesiogiai bandyti penkto straipsnio ir reagavimo mechanizmus Aljanso lygmeniu, Europos Sąjungos lygmeniu“, – pridūrė E.Rinkevičius.
Tai jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.
Anot Latvijos prezidento, saugumo tarnybos jau dabar sulaiko vis daugiau žmonių, kurie šnipinėja Rusijai, Baltarusijai ar bendradarbiauja su šiomis valstybėmis.
„Tai jie iš tiesų testuoja mūsų pasirengimą, mūsų budrumą. Turime būti pasirengę duoti atsaką ir reaguoti į naujas grėsmes“, – sakė E.Rinkevičius.
„Artimiausi keletas ar net 12 mėnesių bus iš tiesų esminiai Baltijos šalių saugumui, mes iš tiesų jau matome, kad hibridinės operacijos vyksta jau keletą metų“, – pridūrė jis.
Tuo metu G.Nausėda teigė, kad nors Rusija šiuo metu nepajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų prieš NATO valstybes, ji gali planuoti mažesnio masto, tačiau didelę žalą galinčias padaryti atakas prieš kritinę infrastruktūrą.
„Tokią informaciją, aš negaliu sakyti, kad mes gauname nuo vakar, mes tokio pobūdžio informacijos gauname jau praktiškai pastaruosius du, tris mėnesius. Štai kodėl prieš kelias savaites aš organizavau tarpžinybinį, Valstybės gynimo tarybos atstovavimo lygiu, susitikimą, kuriame labai rimtai kalbėjome apie tai, į kokius objektus tokios operacijos galėtų būti nukreiptos“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda pabrėžė, jog Lietuva turėtų „neužsiliūliuoti vasariškomis nuotaikomis ir galvoti, kad karas vyksta kažkur toli nuo Lietuvos“.
„Karas vyksta netoli Lietuvos ir to apraiškas mes matome beveik kiekvieną dieną. Nesvarbu, ar tai pasireiškia Baltarusijos hibridinėmis atakomis, nelegalia migracija, visokių skraidančių objektų siuntimu į mūsų šalies teritoriją, bet tai pasireiškia taip pat ir tas planavimas vyksta praktiškai Maskvoje ir mes žinome, kad tas planavimas nė minutei nesustoja“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau BNS teigė G.Nausėda, informacija apie galimas Rusijos provokacijas paremta žvalgybos duomenimis, o tarp galimų scenarijų minimos atakos prieš kritinę infrastruktūrą regione, galinčios būti vykdomos ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo sustiprinta svarbiausių susisiekimo ir energetikos objektų apsauga.
Lenkijoje kuriamas naujas karinis dalinys – Pasienio gynybos komponentas
15:36
Rytinio flango apsaugai stiprinti Lenkijoje kuriamas naujas karinis dalinys – Pasienio gynybos komponentas, pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Kaip prieš daugelį metų Lenkija įsteigė Pasienio apsaugos korpusą, taip šiandien mes formuojame Pasienio gynybos komponentą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė W. Kosiniakas-Kamyszas, turėdamas omenyje 1924 metais įkurtas pajėgas rytinei sienai ginti.
Ministras nurodė, kad vėliau trečiadienį paskirs dalinio vadus ir pateiks daugiau informacijos apie naująją karinę struktūrą.
W. Kosiniakas-Kamyszas šį dalinį apibūdino kaip „kitą mūsų rytinės sienos stiprinimo etapą, kartu su 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų) vertės programa „Rytų skydas“ ir vykdomomis operacijomis, kurios jau gerokai sumažino bandymų neteisėtai kirsti sieną skaičių“.
Pasienio gynybos komponentas veiks Krašto apsaugos savanorių pajėgų (WOT) sudėtyje ir bus sudarytas iš keturių brigadų, dislokuotų palei Lenkijos rytinę sieną.
Šiai iniciatyvai Gynybos ministerija pritarė 2025 metų spalį.
Naujasis dalinys perims atsakomybę už sienos apsaugos užduotis, o tai leis reguliariosios kariuomenės narius, šiuo metu dalyvaujančius operacijoje „Saugi Palenkė“, perkelti į kitas užduotis.
Ursula von der Leyen pranešė apie susitarimą dėl dronų gamybos
15:35
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie susitarimą su Ukraina dėl dronų, kuriuo siekiama paskatinti bendrą šios itin svarbios mūšio lauko technologijos gamybą.
„Šis susitarimas sujungs Ukrainos išradingumą ir Europos pramonės mastą“, – Kyjive sakė U. von der Leyen, atsiėmusi apdovanojimą iš prezidento Volodymyro Zelenskio.
