Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Paskandino Maskvos sritį liepsnose ir tamsoje: atakavo 370 dronų
08:17 Atnaujinta 09:14
„Kyiv Independent“ skelbia, kad Ukrainos kariuomenė naktį į liepos 18-ąją surengė plataus masto bepiločių orlaivių ataką Maskvos srityje. Anot Rusijos „Telegram“ kanalų, buvo smogta infrastruktūros objektams į rytus nuo Rusijos sostinės.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti tiršti juodi dūmai, kylantys iš naftos bazės Noginsko mieste, esančiame maždaug už 50 km į rytus nuo Kremliaus.
Smūgis logistikos centrui
Per Ukrainos dronų ataką prieš logistikos centrą Rusijos vakaruose žuvo septyni žmonės ir 24 buvo sužeisti, šeštadienį pareiškė regiono gubernatorius, Maskvos sričiai vėl tapus Ukrainos dronų taikiniu.
„Septyni naktinės pamainos darbuotojai žuvo, kai priešo dronai pataikė į „Wildberries“ logistikos centrą“, – sakė Tambovo srities gubernatorius Jevgenijus Pervyšovas.
„Pirminiais duomenimis, 24 žmonės buvo sužeisti“ per ataką, kuri įvyko Kotovsko mieste, pridūrė J.Pervyšovas.
Rusijos bendrovė „Wildberries“ pranešime nurodė, kad buvo atakuoti jos logistikos kompleksai Kotovske ir Elektrostalyje, Maskvos srityje.
„Gaisras, kilęs Tambovo srities objekte, buvo suvaldytas“, o Elektrostalyje ugniagesiai vis dar dirba, pranešė bendrovė.
Maskvos link – 370 dronų
Naktį į Maskvos regioną buvo paleista daugiau nei 370 dronų, šeštadienį pranešė Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas.
„Daugumą jų oro gynybos pajėgos neutralizavo tolimosiose prieigose. Artėjant prie Maskvos buvo sunaikinti 64 priešo dronai“, – valstybės remiamoje platformoje „MAX“ rašė S. Sobianinas.
Vaizdo įrašuose matyti, kad didžiuliai dūmų stulpai buvo matomi net iš pačios Maskvos.
Dėl dronų grėsmės – Suomija griebėsi naujo žingsnio: įvesti apribojimai Baltijos jūroje
10:48
Suomijos gynybos pajėgos šeštadienį pranešė, kad rytinėje Suomijos įlankos dalyje dėl dronų grėsmės įvedė laikiną jūros zonos ribojimą.
Apie tai kariuomenė paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Gynybos pajėgų teigimu, tai yra atsargumo priemonė, kuria siekiama užtikrinti saugumą ir pareigūnų galimybes kovoti su galimais dronais.
Pasak transliuotojo „Yle“, ribojimai yra susiję su Ukrainos dronų atakomis prieš Rusiją.
„Fintraffic“ interneto svetainės duomenimis, jūros zona uždaryta ties Kotka.
Į Suomiją nuklydusių dronų nebuvo aptikta, teigia Generalinio štabo komunikacijos specialistė Katri Kokkola.
Pietryčių Suomijoje galėjo girdėtis naikintuvų garsai, sakė K.Kokkola.
Suomijos gynybos pajėgų duomenimis, šeštadienį jokie oro erdvės ribojimai nebuvo įvesti. Jūros zonos ribojimai lieka galioti iki atskiro pranešimo.
Profesorius – atvirai apie situaciją Ukrainoje: Zelenskis padarė klaidą
10:09
Tiek Rusijos, tiek ir Ukrainos rengiamos atakos rodo, kad karas neartėja prie pabaigos, o, priešingai, pareikalaus dar daugiau gyvybių, sako Ukrainos profesorius Jaroslavas Hrycakas. Interviu „Postimees“ jis atvirai papasakojo, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir įvardijo skaudžią Volodymyro Zelenskio padarytą klaidą.
Vienas garsiausių Ukrainos istorikų leidiniui „Postimees“ interviu duoda kas 100 dienų nuo pat plataus masto Rusijos invazijos. Šių pokalbių metų profesorius įvertina ir atskleidžia, kaip kinta Ukrainos visuomenės nuotaikos ir kokį poveikį karui gali turėti valdžios priimami sprendimai.
„Negaliu įsivaizduoti, kas galėtų paveikti Vladimirą Putiną taip, kad jis nutrauktų karą“, – „Postimees“ atvirtai sakė Lvive gyvenantis J.Hrycakas.
Interviu jis pateikė savo prognozę, ko galima Ukrainoje tikėtis artimiausiu metu, bei įvardijo V.Zelenskio padarytą klaidą.
– Kokie, jūsų nuomone, yra svarbiausi pastarųjų mėnesių pokyčiai Ukrainoje ir kare prieš Rusiją?
Plačiau skaitykite ČIA.
„Išjungė“ dar 13 Rusijos laivų: „Kiekviens taps aklas ir kurčias“
10:05
Ukrainos dronai, vykdydami operaciją „MoLoČKa“, atakavo dar 13 Rusijos laivų. Pagrindinis operacijos tikslas – sutrikdyti Rusijos naftos logistiką Azovo ir Juodojoje jūrose, nurodė Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi.
Pažymima, kad praėjusią naktį atakuoti 8 sausakrūviai laivai, naftos tanklaivis, dujų tanklaivis, vilkikas, 2 plaukiojantys kranai.
Iš viso nuo operacijos, kuri pradėta liepos 6 d., pradžios Ukrainos bepiločių sistemoų pajėgos sudavė smūgius 172 Rusijos laivų. 118 iš jų nukentėjo Azovo jūroje, o 54 smogta Juodojoje jūroje.
R.Brovdi pabrėžė, kad pagrindinis operacijos tikslas – sustabdyti naftos, kuro ir kitų krovinių gabenimą, kurį Rusija vykdo apeidama tarptautines sankcijas.
„Tikslas nesikeičia: sustabdyti naftos, kuro ir krovinių logistiką, apeinant sankcijas“, – sakė jis.
Tuo pačiu metu vadas atkreipė dėmesį, kad Ukrainos kariai nesiekia sukelti ekologinės katastrofos.
„Kiekvieną savarankiškai plaukiojančią transporto priemonę paversime jūroje dreifuojančia barža, akla ir kurčia. Mūsų tikslas – neužteršti vandens telkinio naftos dėmėmis, todėl jokių skylių nebus“, – paaiškino jis.
R.Brovdi užtikrino, kad operacija tęsis ir toliau: „Mes išsilaikysime. Maskva žlugs, „MoLoČka“ veikia. Krymą išmaitinsime ir atstatysime“.
Energetikos ir degalų krizė okupuotame Kryme smarkiai pablogėjo po serijos Ukrainos smūgių prieš pusiasalio logistikos maršrutus, naftos infrastruktūrą ir energetikos sistemą.
Okupacinė administracija jau pripažįsta benzino trūkumą, elektros tiekimo sutrikimus ir prognozių dėl grįžimo prie normalaus veikimo režimo nebuvimą.
Azovo jūroje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos pajėgos medžioja nedidelius Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus, gabenančius kurą į milžiniškus tanklaivius, kurie pakraunami Juodojoje jūroje. Mažų tanklaivių, atliekančių „kupranugarių“ vaidmenį, sunaikinimas paralyžiuoja šalies-agresorės "maitinantį" laivyną – laivus, gabenančius krovinius tarp uostų.
Ukrainai – naujas smūgis iš Vengrijos: pasakė griežtą „ne“
09:37
Vengrija per Europos Sąjungos Tarybos darbo grupės plėtros klausimais posėdį užblokavo procedūros pradžią, reikalingą atverti Ukrainai 2-ąjį ir 3-iąjį stojimo į Europos Sąjungą derybų klasterius.
Tuo metu Budapeštas pritarė 3-iojo klasterio atidarymui Moldovai, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė daugumos ES valstybių narių palaikymo. Todėl joks sprendimas nebuvo priimtas, praneša leidinys „Evropejska pravda“, remdamasis savo šaltiniais ES institucijose.
Kaip rašoma publikacijoje, liepos 17 d. vykusiame posėdyje dalyviai turėjo patvirtinti Ukrainos ir Moldovos 2-ojo bei 3-iojo derybų klasterių patikros rezultatus. Po to abiem šalims turėjo būti išsiųsti oficialūs laiškai su prašymu pateikti savo derybines pozicijas dėl šių klasterių.
Pasak leidinio šaltinio, būtent Vengrijos pozicija tapo pagrindine kliūtimi proceso pažangai.
Leidinys pažymi, kad Vengrija nepritarė 3-iojo derybų klasterio atidarymui Ukrainai, todėl faktiškai sustabdė derybų eigą ne tik Kyjivui, bet ir Kišiniovui. Taip atsitiko todėl, kad dalis ES valstybių narių pasisakė prieš Ukrainos ir Moldovos atskyrimą stojimo į ES procese.
„Evropejska pravda“ duomenimis, kelių šalių atstovai reikalavo abu klausimus svarstyti kartu, todėl kompromiso pasiekti nepavyko. Nesant vieningo sutarimo, klausimo svarstymas buvo atidėtas.
„Dėl konsensuso nebuvimo nuspręsta prie Ukrainos ir Moldovos 2-ojo bei 3-iojo klasterių patikros rezultatų tvirtinimo grįžti kitame COELA posėdyje, kuris vyks trečiadienį, liepos 22 dieną“, – teigiama publikacijoje.
Liepos 22-osios posėdis bus paskutinis ES Tarybos Darbo grupės plėtros klausimais susitikimas prieš vasaros pertrauką. Po jos ekspertai prie darbo grįš tik rudenį – kitas posėdis Briuselyje numatytas rugsėjo 1 dieną.
Tai reiškia, kad jei valstybėms narėms nepavyks susitarti liepos 22-ąją, naujų Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES derybų klasterių atidarymas bus atidėtas mažiausiai iki rudens pradžios.
Leidinys „Evropejska pravda“ nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių Vengrija nusprendė blokuoti šį procesą.
Ukrainos narystės ES perspektyvos
Birželį Vengrija jau buvo sustabdžiusi svarbų procedūrinį žingsnį Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES derybose – ji nepritarė bendro visų 27 ES valstybių narių laiško išsiuntimui. Dėl to kilo grėsmė Kyjivo planui iki liepos vidurio atverti visus šešis derybų klasterius.
Tuo metu Vengrijos ministras pirmininkas P.Magyaras ragino laikytis laipsniško plėtros požiūrio, argumentuodamas, kad būtina atsižvelgti į Vakarų Balkanų šalių interesus, nes jos jau daugelį metų laukia pažangos stojimo į Europos Sąjungą procese.
Mokėk arba mirk: iš Kremliaus – įžūlus reikalavimas
09:07
Kelių Rusijos regionų valdžios institucijos pradėjo reikalauti piniginių kompensacijų iš įmonių, jei šios negali užtikrinti, kad darbuotojai būtų išsiųsti į karą prieš Ukrainą. Leidinys TVNET pasakoja, kaip Kremlius spaudžia verslininkus.
Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ gavo „Kandidatų į karinę tarnybą pagal sutartį atrankos planą“ iš vieno Buriatijos rajono.
Remiantis šiuo dokumentu, kiekviena įmonė, veikianti Buriatijoje, privalo užtikrinti, kad į frontą būtų išsiųstas tam tikras darbuotojų skaičius.
Į frontą siunčiamų žmonių skaičius priklauso nuo to, kiek iš viso įmonėje dirba darbuotojų, ir nuo to, kiek iš jų yra 20-60 metų amžiaus vyrai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjive – masiniai protestai prieš Volodymyro Zelenskio sprendimą
08:52
Kyjive penktadienį tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą atleisti populiarų gynybos ministrą Mychailą Fedorovą.
Protestuotojai, kurių daugelis nešė Ukrainos vėliavas ir plakatus su palaikymo užrašais M.Fedorovui, sostinėje protestuoti prieš šį sprendimą susirinko jau antrą dieną iš eilės, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Vos pusmetį eidamas pareigas, M.Fedorovas ne kartą konfliktavo su vyriausiuoju kariuomenės vadu, siekdamas skaitmenizuoti ir modernizuoti kariuomenę, išvargintą daugiau kaip ketverius metus trunkančios kovos su Rusijos invazija.
Praėjus dienai po to, kai buvo priverstas atsistatydinti, M.Fedorovas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį šalies skaldymu.
Plačiau skaitykite ČIA.
