Karas Ukrainoje. „Sprendimai bus“: Zelenskis po pokalbių su Fedorovu ir Syrskiu pasiuntė žinią

SIPA/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po konsultacijų su buvusiu gynybos ministru Mychaila Fedorovu ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu bus priimti sprendimai dėl kariuomenės. Apie tai jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.

„Vakar ir šiandien vyko daug konsultacijų. Žinoma, girdžiu, ką kalba žmonės. Šiandien ilgai kalbėjausi su Mychailu Fedorovu. Taip pat šiandien kalbėjausi su Oleksandru Syrskiu. Sprendimai dėl kariuomenės bus priimti. Dėkoju visiems, kuriems rūpi Ukraina. Dėkoju visiems, kurie gina mūsų pozicijas fronte ir siekia, kad karas sugrįžtų ten, iš kur jis atėjo – į Rusiją. Šlovė Ukrainai!“ – sakė V.Zelenskis.

Savo ruožtu M.Fedorovas „Telegram“ pranešė, kad derybos tęsiasi.

„Pokyčiai tikrai bus. Dialogas vyksta. Tikiu, kad viskas pavyks“, – rašė jis.

Buvęs ministras taip pat padėkojo ukrainiečiams už palaikymą ir pridūrė, kad „tokios atsakomybės nejautė net eidamas pareigas Vyriausybėje“.

Per uždarą susitikimą su Aukščiausiosios Rados deputatais V.Zelenskis esą pareiškė, kad atleido M.Fedorovą iš gynybos ministro pareigų dėl užsitęsusio konflikto su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu O.Syrskiu.

Šaltinių teigimu, konflikto priežastis buvo skirtingas požiūris į gynybos sistemos vystymą ir nesugebėjimas išspręsti priešpriešos tarp Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo.

Šiandien žiniasklaida taip pat pranešė, kad V.Zelenskis neva svarsto galimybę atleisti O.Syrskį, siekdamas išspręsti krizę karinės vadovybės gretose. Teigiama, kad prezidentas rengia susitikimus su kariuomenės vadais ir kalbina galimus kandidatus į šias pareigas, kad būtų užtikrintas sklandus įgaliojimų perdavimas ir išlaikytos gynybinės pozicijos fronte.

Sprendimas esą svarstomas protestų prieš O.Syrskį ir palaikymo akcijų M.Fedorovui fone.

AFP/ „Scanpix“/Rusijos karo laivas

Per pastarąjį dešimtmetį Rusija ženkliai sustiprino savo karinį, transporto ir energetinį buvimą Arktyje, tuo tarpu Jungtinės Valstijos palaipsniui prarado dalį savo pajėgumų šiame regione, rašo naujienų portalas „Business Insider“.

Analizėje, paremtoje palydovinėmis nuotraukomis, kariniais žemėlapiais ir duomenimis apie jūrų transportą, pažymima, kad Maskva aktyviai modernizuoja karines bazes, jūrų uostus ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto objektus.

Ypatingą reikšmę Rusijai turi Jamalo pusiasalis, tapęs vienu iš pagrindinių Rusijos SGD eksporto centrų. 2025 m. Šiaurės jūrų keliu buvo atlikta daugiau nei 100 reisų, per kuriuos pervežta daugiau nei 3 mln. tonų krovinių – tai rekordinis rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį.

Tuo pačiu metu Rusijos Arkties pakrantė driekiasi daugiau nei 24 tūkstančius kilometrų, o regione yra beveik trys dešimtys naftos ir dujų telkinių.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Didžiausias ledlaužių laivynas pasaulyje

Vienu iš pagrindinių Rusijos pranašumų išlieka ledlaužių laivynas.
Šiuo metu Rusija turi 42 ledlaužius, tarp kurių yra 13 sunkiųjų laivų, galinčių dirbti Arktyje ištisus metus.

Palyginimui, Jungtinės Valstijos eksploatuoja tik vieną sunkųjį ledlaužį – „Polar Star“, pastatytą dar 1970-aisiais.

Nuo 2018 m. Rusija pradėjo eksploatuoti aštuonis naujus sunkiuosius ledlaužius, iš kurių keturiuose yra įrengti branduoliniai energijos įrenginiais.

Tuo tarpu naujojo „Lider“ klasės branduolinio ledlaužio, kurio kaina siekia apie 2,7 mlrd. dolerių, statyba vėluoja dėl tiekimo problemų, susijusių su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą. Tikimasi, kad jis bus pradėtas eksploatuoti ne anksčiau kaip 2030 m.

Ledlaužis Arktyje / / AP

Plečia karinį tinklą

Rusija taip pat modernizuoja karinius objektus palei Arkties pakrantę.
Visų pirma, „Severomorsk-1“ karinėje bazėje buvo nutiesti nauji pakilimo takai ir išplėstos lėktuvų stovėjimo vietos. Palydovinėse nuotraukose ten užfiksuoti strateginiai priešpovandeniniai lėktuvai „Tu-142“ ir naikintuvai „Suchoi“.

Tęsiasi aviacijos bazės „Severomorskas-3“ rekonstrukcija, taip pat plėtojama „Petrozavodsko“ oro uosto karinė infrastruktūra.
Šie darbai yra įtraukti į valstybinę Arkties aerodromų tinklo plėtros programą iki 2030 m., pagal kurią numatyta pastatyti du naujus ir modernizuoti dar septynis karinius aerodromus.

Tarp pagrindinių Rusijos karinių objektų Arktyje taip pat minimos Nagursko, Rogachovo, „Severnyj Klever“ bazės ir objektas Vrangelio saloje.

Prarado dalį pozicijų

Verta atkreipti dėmesį, kad per tą patį laikotarpį Jungtinių Valstijų pėdsakas Arktyje tapo gerokai silpnesnis. Nepaisant to, kad JAV valdo Aliaską, jos niekada neturėjo nuolatinės karinės bazės už Šiaurės poliarinio rato.

Iš maždaug 300 karinių objektų, pastatytų Aliaskoje Antrojo pasaulinio karo metu, šiuo metu liko tik atskiri infrastruktūros elementai, visų pirma aviacijos stotis „Ereksonas“ su ankstyvojo perspėjimo radaru ir Pakrančių apsaugos tarnybos padalinys.

Grenlandijoje iš maždaug 20 Antrojo pasaulinio karo laikų JAV karinių bazių veikia tik kosminė bazė „Pituffik“, kurioje nuolat dislokuota apie 650 karių. Palyginimui, Šaltojo karo metais ten dislokuotų karių skaičius siekė 10 tūkstančių.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Siekdamos sustiprinti savo pozicijas, JAV kartu su Kanada ir Suomija pradėjo ledlaužių statybos plėtros programą. Be to, bendrovė „Davie Defense“ investuoja 1 mlrd. dolerių į dviejų laivų statyklų modernizavimą Teksaso valstijoje.

„Reuters“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Izraelio žvalgybos tarnyba „Mossad“ keičia savo strateginius prioritetus ir žymiai stiprina veiklą Rusijos kryptimi. Naujuoju galingiausios pasaulyje specialiosios tarnybos vadovu tapo majoras generolas Romanas Hoffmanas, kuris dar Sovietų Sąjungos laikais gimė Baltarusijoje.

Analitikai, kalbėję su propagandine Rusijos naujienų agentūra TASS, pažymėjo, kad R.Hoffmanas nuėjo ilgą kelią nuo jaunesniojo karininko iki divizijos vado.

Pastaruoju metu jis dirbo premjero Benjaminio Netanyahu kariniu sekretoriumi ir su juo puikiai sutaria.

Rusijoje šis paskyrimas vadinamas reikšmingu dėl naujojo vadovo kilmės. R.Hoffmanas puikiai žino sovietinę realybę ir supranta regiono kultūrinį kodą. Tai suteikia jam milžinišką pranašumą prieš pirmtakus.

Naujasis „Mossad“ vadovas laisvai kalba rusiškai. Tai - dar viena veiksminga strateginės įtakos priemonė. Be kita ko, jis geba kurti ryšių tinklus posovietinėje erdvėje.

Didžiausia galvos skausmo priežastimi Izraeliui tapo dviejų diktatūrų - Rusijos ir Irano - bendradarbiavimas. Dabar „Mossad“ iš esmės sujungia dvi veiklos kryptis: abiejų šalių sektoriai dabar veikia kaip viena visuma.

Maskvos analitikų vertinimu, taip darydamas Izraelis turi daugiau nei vieną operatyvinį tikslą sustiprinti žvalgybą: ginklų perdavimo tarp Maskvos ir Teherano stebėjimas; bendros dronų ir raketų gamybos pramonės sekimas; paslėptų logistikos tinklų nustatymas; technologijų mainų tarp šalių analizė.

Kas kelia nerimą Maskvai?

Pirma, Izraelio žvalgyba kol kas išlaiko išorinį neutralumą. Vyksta strateginis vertinimas ir keitimasis informacija apie padėtį Sirijoje.

Antra, pasitelkiami diasporos ištekliai. Izraelyje gyvena daugiau nei milijonas buvusių Sovietų Sąjungos piliečių, o tai sudaro unikalią žvalgybos sistemos imtį

Trečia, diegiamos išsamaus technologinis stebėjimo sistemos. Izraelis aktyviai renka informaciją apie naujus priešininkų kūrinius.

R.Hoffmano paskyrimas – tai ryžtingas B.Netanyahu žingsnis. Kremlius ir Teheranas atsidūrė po atidžios žmogaus, kuris iš vidaus žino jų darbo metodus, priežiūra, teigiama straipsnyje.

Anksčiau pranešta, kad ministras pirmininkas B.Netanyahu oficialiai paskyrė R.Hofmaną naujuoju žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovu. Jis tapo 14-uoju šios tarnybos vadovu ir šiame poste pakeitė Davidą Barnea.

Romanas R.Hoffmanas gimė Baltarusijoje ir 1990 m., būdamas 14 metų, kartu su šeima repatrijavo į Izraelį. Karinę karjerą jis pradėjo Izraelio gynybos armijos šarvuočių pajėgose, kur pakilo nuo karininko iki divizijos vado.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pareiškė, kad Rusija rudenį planuoja mobilizuoti daugiau nei 500 tūkst. žmonių, taip siekdama papildyti nuostolius ir galimai atidaryti naują fronto kryptį.

Jo teigimu, dalį naujai mobilizuotųjų planuojama siųsti į frontą jau po dviejų savaičių nuo šaukimo, siekiant „užkaišyti" nuostolius rytuose, o kiti esą būtų paruošti per mėnesį su tikslu galimai atverti naują kryptį fronte.

A.Kovalenka pažymėjo, kad ruduo ir žiema Ukrainai bus sudėtingi dėl intensyvių pėstininkų mūšių, kuriuose bus pasitelkti dronai, valdomosios aviacinės bombos ir kiti ginklai.

„Kirijenka ir Gerasimovas užtikrino Putiną, kad tai padės mus nugalėti. Aš tiksliai žinau, kad jie klysta. Dabar mums visiems reikės vienybės ir veiksmingumo“, – pabrėžė jis.

Birželio 1 d. Rusijos Valstybės Dūmos deputato Andrejaus Guruliovo „Telegram“ kanale pasirodė įrašas, kuriame teigiama, kad Kremlius rudenį planuoja skelbti naują mobilizaciją, nes Rusijos pajėgos fronto linijoje pasiekė aklavietę.

Pats A.Guruliovas netrukus pareiškė, kad jo „Telegram“ kanalas buvo „užgrobtas“ ir kad „iš ten tekstus platina priešai“. Verta paminėti, kad birželio 1 d. įrašas iki šiol nėra ištrintas.

AFP/ „Scanpix“/Ramzanas Kadyrovas

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas platformoje „Telegram“ publikuotoje žinutėje atvėrė propagandos kloaką ir paragino Rusiją išplėsti karą ir surengti smūgius prieš NATO šalis, kurios remia Ukrainą ginklais, žvalgybos duomenimis ir kitokia pagalba.

R.Kadyrovas pareiškė, kad Čečėnijos daliniai yra pasirengę vykdyti bet kokias kovines užduotis, jei atitinkamą įsakymą duos Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

„Mes – pėstininkai, ir esame pasirengę išžygiuoti bet kuria Aukščiausiojo vyriausiojo vado nurodyta kryptimi, o specialiųjų pajėgų būriai tiesiog dega noru vykdyti ypač sudėtingus įsakymus“, – rašė jis.

Savo ruožtu Čečėnijos vadovas paragino pradėti karinius veiksmus prieš šalis, kurios priklauso NATO ir tiekia ginklus Ukrainai.

„Nebūtų blogai pradėti nuo tų šalių, kurios, prisidengdamos NATO santrumpa, be jokio drovumo atvirai ir įžūliai teikia ginklus, duomenis ir kitokią paramą“, – dėstė R.Kadyrovas.

Pasak jo, Rusija turi nustoti „kantriai stebėti“ Vakarų valstybių veiksmus: „Atėjo laikas atidengti ugnį“.

Savo pareiškime Čečėnijos vadovas taip pat vartojo įžeidžiančią leksiką Vakarų šalių atžvilgiu ir grasino jėgos veiksmais, tvirtindamas, kad Vakarų valstybės „supranta tik jėgos kalbą“, taip realiai atkartodamas Vakarų lyderius pasisakymus, kuomet jie kalba apie tai, kaip reikia dorotis su Rusija.

Anksčiau nepasitenkinimą Vakarais išreiškė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris tikino, jog Rusija neva prarado bet kokį pasitikėjimą partneriais Vakaruose. Kremliuje, jo teigimu, pareiškimai apie taikos derybas nelaikomi nuoširdžiais.

Tokį pareiškimą S.Lavrovas padarė po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje, kurio metu Aljanso šalys susitarė teikti Ukrainai karinę ir politinę paramą. Rusijos diplomatijos vadovas sakė, kad Vakarai neva tik apsimeta, jog siekia diplomatinio sprendimo, bet iš tiesų jie esą pradėjo atvirai kelti Maskvai ultimatumus.

AP/ „Scanpix“/Degalų krizė Rusijoje

Rusijos Novosibirsko mieste policija į komisariatą išvežė mažiausiai 8 asmenis, kurie sukėlė konfliktą dėl to, kad automobilis, kurį liudininkai sieja su miesto administracija, degalinėje buvo aptarnautas be eilės, skelbia naujienų portalo „Laisvės radijas“ platforma „Sibir.Realii“.

Pasak sulaikytųjų, jie keletą valandų laukė, kol galės įsipilti benzino, kai automobilis su tamsintais stiklais aplenkė eilę ir sustojo prie kolonėlės. Degalinės darbuotojai iškvietė policiją, tačiau sulaikė ne automobilio vairuotoją, o protestą sukėlusius degalinės klientus.

Sibiro, Volgos regiono ir Maskvos apylinkių gyventojai masiškai skelbia apie drakoniškas eiles prie degalinių, kuriose tenka praleisti valandų valandas.

Degalų trūkumas Rusijoje išvirsta į vis aštresnius konfliktus: vairuotojai bando pravažiuoti prie kolonėlių be eilės, naudojasi svetimais dokumentais, suteikiančiais teisę į lengvatinį aptarnavimą, o iš automobilių stovėjimo aikštelėse išpilamas benzinas, kartais sugadinant degalų bakus ir kitas automobilių detales.

„Tai tarsi apokalipsė. Visi kovoja dėl išlikimo, netrukus pradės žudyti dėl litro benzino“, – taip situaciją apibūdino vienas iš leidinio pašnekovų, gyvenantis Irkutsko srityje.

„Žinau aštuonių asmenų vardus, bet neatmetu galimybės, kad sulaikytųjų buvo daugiau, – sakė advokatas Sergejus. – Visi vėliau buvo paleisti nesudarius protokolų. Sulaikytiesiems susidarė įspūdis, kad juos norėjo išgąsdinti ir nuvežti kuo toliau nuo automobilio, kad jie negalėtų jo nufotografuoti ir nustatyti vairuotojo tapatybės.“

Pasak jo, sulaikytieji taip pat tvirtina, kad policininkai pareikalavo ištrinti telefonuose padarytus įrašus, pagrasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Sergejus mano, kad konflikto dalyviai nepadarė jokių veiksmų, už kuriuos juos reikėjo pristatyti į policijos nuovadą. Kai sulaikyti asmenys grįžo į degalinę, benzino ten jau nebebuvo.

Kituose regionuose policija taip pat atvyksta, reaguodama į degalinių darbuotojų iškvietimus, tačiau ten teisėsaugos pareigūnų pyktis dažniau nukreipiamas į tuos, kurie bando prasibrauti prie kolonėlių degalinėse be eilės arba kelia konfliktus.

„Sibir.Realii“ skelbia apie vieną tokių atvejų liepos pradžios Irkutsko srityje.

Kaip pasakojo vienas liudininkų, žmonės penkias valandas stovėjo eilėje prie degalinės, kai „vienas girtas šunsnukis atvažiavo vairuodamas „Audi Q7“ ir bandė užlįsti prieš visus“.

„Jam užblokavo kelią. Žmonės tiesiog apstulbo nuo tokio įžūlumo. Mano kaimynė eilėje pradėjo jį filmuoti telefonu, o jis – su Rusijos herbu ant krūtinės ir apsirengęs trispalvės spalvų drabužiais – ėmė jai grasinti: „ „Aš tau dabar telefoną sudaužysiu!“ Tada puolė ją. Mes ją apgynėme“, – pasakojo vyras.

„Keturių kilometrų eilė  – nedidelė“

Užbaikalėje jau daugiau nei dvi savaites dėl benzino trūkumo galioja padidintos parengties režimas. Per parą vienoje degalinėje galima įsipilti ne daugiau kaip 15 litrų degalų.

„Keturių kilometrų eilė pas mus laikoma nedidele. Žmonės stovi paromis – ne vieną parą, o ilgiau, – pasakojo Čitos miesto gyventoja Irina. – Ir tai dar jei yra kur stovėti: daugelis degalinių nuo birželio uždarytos. Osipovas žada ištaisyti padėtį per 50 dienų. Tai beveik du mėnesiai. Mes čia vieni kitus išžudysime.“

76-metis Irinos tėvas eilėje stovėjo 76 valandas – beveik tris paras be miego. Pasak jos, vos tik atsipalaiduoji bent sekundę arba neprisiglaudi prie priešais važiuojančio automobilio buferio, kaip tik į susidariusį tarpą iškart įsiterpia kas nors kitas.

„Žmonėms trūko kantrybė, šauksmai peraugo į muštynes. Valdžios pareigūnai jau bijo ten kišti nosį ir degalus pila tiesiai iš autocisternų. O policininkai ir kariai, kuriems leista degalus pildytis be eilės, kaip ir anksčiau važiuoja priešais visus. Ant jų šaukia, bet kol kas bijo mušti“, – kalbėjo moteris. 

Taip pat pranešama, kad degalinėse dislokuoti policijos ir greitosios pagalbos ekipažai, nes kiekvienoje eilėje kas nors vis praranda sąmonę – dėl dehidratacijos arba širdies problemų.

Irinos draugės motiną degalinėje ištiko insultas, ją vos pavyko išgelbėti.

Benzinas tik išrinktiesiems

Dėl degalų trūkumo skundžiasi Čitos, Krasnokamensko, Užbaikalės, Nerčinskokrašto kaimų gyventojai. Liepos pradžioje socialiniuose tinkluose virusiniu būdu išplito vaizdai iš Atamanovkos gyvenvietės, kur prie degalinės susidarė šimtų automobilių eilė. Ji net pateko į „Airbus“ palydovinę nuotrauką, padarytą liepos 3 d. ryte, atkreipė dėmesį „BBC Verify“ palydovinių duomenų ekspertas Polas Braunas.

Konfliktai dėl degalų paskirstymo kyla ir kituose regionuose. Praėjusią savaitę Novorosijsko gyventojai apsupo degalų autocisterną prie degalinės, kai jiems buvo atsisakyta parduoti atvežtus degalus. Miesto gyventojų teigimu, benzinas buvo skirtas tik pareigūnams, saugumo pajėgų atstovams ir skubios pagalbos tarnyboms, o kiti jau keletą dienų stovėjo eilėse.

„Tai, žinoma, neteisinga. Specialiajai technikai degalai buvo atvežti, o žmonės jau savaitę negali čia pasipildyti. Įstrigo tie, kuriems reikia išvykti iš miesto, įskaitant atvykėlius. Apskritai, visiškas chaosas“, – komentavo vieno iš socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų autorius.

„Gazprom“ tinklui priklausančioje degalinėje Volgograde benzinas parduodamas tik pagal degalų korteles. Degalinės darbuotoja lankytojams paaiškino, kad tokiomis kortelėmis naudojasi miesto administracijos, ligoninės ir policija.

Krasnodare vienoje iš degalinių vairuotojams buvo pranešta, kad benzinas išduodamas tik valstybės tarnautojams, pateikusiems tarnybinį pažymėjimą.

Apie ypatingą aptarnavimo tvarką pasakoja ir vairuotojai, važiavę greitkeliu tarp Čeliabinsko ir Jekaterinburgo. Jų teigimu, vienoje iš degalinių skubios pagalbos tarnyboms ir pareigūnams suteikiama pirmenybė prie kolonėlių.

Paprastai vairuotojai neginčija, kad pirmenybė teikiama greitosios pagalbos automobiliams, policijai ir kitoms skubios pagalbos tarnyboms. Neapykantą kelia tai, kad kartu su jais be eilės degalus pila administracijų ir kitų valstybinių įstaigų darbuotojai, o likę vairuotojai priversti valandas laukti benzino ir rizikuoja jo visai negauti.

Pripažinta krizė

Situacija su benzinu Rusijoje oficialiai perėjo iš „laikinų logistikos sunkumų“ kategorijos į valstybės pripažintą krizę. Pasikeitė ir pačių valdžios institucijų retorika: jei anksčiau atsakingos institucijos kaltino vairuotojus panikos kėlimu ir „sprogstamu paklausos šuoliu“, tai dabar tikrąją priežastį valdžia paskelbė vicepremjero Aleksandro Novako lūpomis.

Liepos 10 d. jis pirmą kartą viešai pripažino degalų trūkumą vidaus rinkoje ir tiesiogiai susiejo jį su Ukrainos dronų smūgiais į Rusijos energetikos infrastruktūrą: „Turime pripažinti, kad yra problemų ir trūkumo, dėl kurio matome eiles. Arba kartais degalinės dirba nestabiliai. Trūkumas atsirado dėl suprantamų priežasčių – dėl to, kad mūsų naftos perdirbimo gamyklos iš dalies sustabdomos remontui dėl atakų“.

Apribojimai, taip pat visiškos ar dalinės degalų pardavimo kontrolės priemonės paveikė apie 80 Rusijos regionų. Sunkiausia padėtis užfiksuota už Uralo (Užbaikalėje, Irkutsko srityje), Volgos regione ir Maskvos apylinkėse.

Rusijos aneksuotame Kryme dalis benzino, kaip ir anksčiau, skirta tik specialiosioms tarnyboms, nors kai kuriose degalinėse vėl pradėta laisvai pardavinėti tam tikrų rūšių degalus.

Remiantis „Reuters“ skaičiavimais, po to, kai buvo sustabdyta keleto didelių naftos perdirbimo gamyklų veikla, Rusijos benzino gamyba patenkina tik apie 65 proc. sezoninio poreikio. 

„Reuters“ šaltiniai spėja, kad padėtis gali pagerėti antroje liepos pusėje, kai dalis naftos perdirbimo gamyklų vėl pradės veikti po remonto, o importo apimtys padidės. Tačiau ši prognozė grindžiama sąlyga, kad naftos perdirbimo gamyklos nepatirs naujų pažeidimų.