Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Paaiškino, kodėl Ukraina privalo „pribaigti“ Rusijos milžinę „Wildberries“
09:04
Ukrainai būtina sulyginti su žeme bendroves „Wildberries“ ir „Ozon“ – tai lems Rusijos bankų sistemos žlugimą, pareiškė raketas kuriančios įmonės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir bendraįkūrėjas Denysas Štilermanas.
„Manau, kad dabar tai yra būtinas priemonių kompleksas. Šiuo metu mes labai stipriai spaudžiame. Dabar, kai benzino bakas Maskvoje kainuoja 3,5 karto brangiau nei kainavo anksčiau, kai žmonės Maskvoje priversti stovėti keliose eilėse, kad galėtų pripildyti savo automobilį degalų, tai jau kažkas. Dabar mums reikia „pribaigti“ „Wildberries“ ir „Ozon“, tai būtina. Tai lems bankų sistemos žlugimą, nes tai yra vieni iš pagrindinių kredito gavėjų“, – pažymėjo jis.
D.Štilermanas pabrėžė, kad „Wildberries“ yra didžiausias paskolų gavėjas Rusijoje, ir jei ji bus priversta bankrutuoti, tai neišvengiamai lems milžiniško skaičiaus bankų žlugimą.
„Bent jau „VTB“ (valstybės valdoma finansų institucija Rusijoje – red.past.) viską pastatė „ant“ „Wildberries“. Jie tikėjosi automatiškai perimti visą 50 milijonų „Wildberries“ klientų bazę. VTB ir taip reikalai klostėsi ne per geriausiai, o dabar trilijonai rublių paskolų bus negrįžtamai prarasti. Ir tai gali sužlugdyti antrąjį pagal dydį Rusijos banką. Ir tai reikia tęsti“, – paaiškino jis.
Plačiau skaitykite: Kruvinoji „Wildberries“ istorija: 2 negyvi „apsauginiai“ ir juoduose dūmuose paskendusi Maskva
Be to, kaip pažymėjo D.Štilermanas, tai reikštų nusistovėjusios tvarkos pažeidimą, dešimčių tūkstančių įmonių žlugimą, kurios savo mokesčiais išlaiko Rusijos kariuomenę ir pataikauja Maskvos imperinėms ambicijoms.
Jis taip pat pabrėžė, kad bendrovės „Wildberries“ ir „Ozon“, be savo reikšmingo indėlio į Rusijos ekonomiką, atliko pagrindinį vaidmenį aprūpinant kariuomenę.
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas „Unian“, Rusijos internetinės prekybos grupė „Wildberries“ įtikinėjo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, kad ji galėtų būti kažkuo daugiau nei tiesiog rusiškas „Amazon“ atitikmuo. Tikėta, kad ji taip pat „galėtų mesti iššūkį JAV vadovaujamai mokėjimo sistemai visame pasaulyje“.
Tačiau po to, kai per pastarąją savaitę Ukrainos atakos nuniokojo penkis bendrovės sandėlius, vietoje to „Wildberries“ tapo dar viena silpna vieta Rusijos vadovo karinėje ekonomikoje.
Iranas turi raketų, galinčių pasiekti Ukrainą
08:51
Iranas turi didelį vidutinio nuotolio balistinių raketų arsenalą, o dalis jų teoriškai gali pasiekti Ukrainos teritoriją. Didžiausią grėsmę kelia raketa „Khorramshahr“, kurios veikimo nuotolis siekia apie 4 000 km, rašo naujienų portalas „Defence Express“.
Pažymima, kad Irano raketos „Ghadr“, „Emad“ ir „Sejjil“ gali nuskrieti apie 2 000 km, todėl, paleistos iš šiaurinių Irano regionų, teoriškai galėtų pasiekti taikinius Ukrainoje. Tuo metu „Khorramshahr“ yra ilgiausio nuotolio šios klasės raketa – bandymų metu ji pademonstravo galimybę įveikti iki 4 000 km nuotolį.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Valdžia mus pamiršo“: po 15 dienų be elektros Krymo gyventojams trūko kantrybė
08:41
Uždžiūvę vandens čiaupai. Užvertos parduotuvių vitrinos. Aklinai tamsūs namai. Prie savivaldybės pastato susibūrę vietos gyventojai, kad galėtų įkrauti savo išmaniuosius įrenginius. Ukrainos dronų kampanija prieš Krymo energetikos infrastruktūrą dienų dienoms paliko šimtus tūkstančių Krymo gyventojų be elektros.
„Elektra dingo ir daugiau nebeatsirado. Net valandai“, – taip, anot Olgos, tęsėsi 15 dienų. Šiaurės Kryme su vyru ir vaiku gyvenanti moteris atviravo, kad dažnai pas juos nėra ir tekančio vandens.
„Valdžia mus pamiršo, tai akivaizdu“, – sakė ji telefonu.
Olga, kaip ir kiti pašnekovai, prašė, kad saugumo sumetimais straipsnyje nebūtų minimos jų pavardės.
Atakos prieš energetikos infrastruktūrą Kryme – pusiasalyje, kurį Rusija atėmė iš Ukrainos 2014 m. – atkartoja kur kas didesnio masto, ne vienerius metus Rusijos tęsiamą Ukrainos apšaudymo iš oro kampaniją, kai agresorė taikosi į civilinę energetikos sistemą, kiekvieną žiemą palikdama milijonus ukrainiečių tamsoje ir šaltyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvos meras: regioną naktį atakavo daugiau nei 390 dronų
08:25
Kaip pranešė Rusijos sostinės meras, naktį Maskvos regioną atakavo daugiau nei 390 dronų, likus kelioms valandoms iki numatyto Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskiosusitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Nuo 20 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) iki 6 val. 30 min. daugiau nei 390 dronų skrido Maskvos regiono link. Dauguma jų buvo neutralizuoti oro gynybos pajėgų gerokai prieš pasiekiant miestą. 81 priešo dronas buvo sunaikintas artėjant prie Maskvos“, – „Telegram“ tinkle rašė Sergejus Sobianinas.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas taip pat pranešė, kad dronų atakos apgadino gyvenamuosius namus Čechovo mieste ir Vaulovo kaime.
„Reuters": JAV atideda 400 mln. dolerių pagalbą Ukrainai iki pat Trumpo kadencijos pabaigos
07:29
JAV prezidento Donaldo Trumpo adminitracija pareigūnams Kongrese pranešė, kad iki 2029 fiskalinių metų nepanaudos visų 400 mln. dolerių, kuriuos Kongresas skyrė paramai Ukrainai, nepaisant to, kad Kyjivas patiria didelį ginklų trūkumą, reikalingą atremti Rusijos raketų atakas. Apie tai rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Gegužę Gynybos departamentas įstatymų leidėjams išsiuntė laišką, kuriame išdėstė savo išlaidų planą, teigė šaltinis. Demokratai ir kai kurie D.Trumpo bendražygiai iš Respublikonų partijos kritikavo Pentagoną dėl pagalbos Kyjivui teikimo vėlavimo – pagalbos, kurią praėjusiais metais palaikė abiejų partijų atstovai.
Šaltinis sakė, kad praėjus dviem mėnesiams po laiško išsiuntimo, lėšos vis dar nėra išmokėtos ir net nėra užtikrintos sutartimis. Žinoma, Kongresas ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl lėto lėšų išmokėjimo tempo.
Numatoma, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiks su D.Trumpu Baltuosiuose rūmuose, kur toliau sieks skubiai reikalingų oro gynybos priemonių ir susitarimo su JAV dėl dronų. Po šio susitikimo jis, kaip tikimasi, atvyks į JAV Kongresą, kur susitiks su visais 100 senatorių.
Du kiti šaltiniai pažymėjo, kad Kongreso nariai nepatenkinti Pentagono nustatytu grafiku, kuris, jų nuomone, yra per lėtas, atsižvelgiant į vykstantį konfliktą.
Remiantis laiške nurodytu tiekimo grafiku, lėšos bus išmokėtos per 2026 fiskalinius metus, kurie baigsis rugsėjo 30 d., o galutinis visos pagalbos pristatymas numatytas metams, besibaigiantiems 2029 m. rugsėjo 30 d.
Agentūra primena, kad D.Trumpo antroji kadencija baigsis 2029 m. sausio 20 d.
Žiniasklaida: Putinas kariauti planuoja dar trejus metus – nurodė surasti tam reikalingų lėšų
06:50
Karinės išlaidos ir toliau išliks prioritetu rengiant artimiausių trejų metų biudžetą, pirmadienį pareiškė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, kurį cituoja laikraštis „The Moscow Times“.
Susitikime su VIII-osios kadencijos Valstybės Dūmos deputatais, kuri baigė savo darbą liepos 27 d., V.Putinas apkaltino Vakarus, kad jie užkūrė „rusofobijos mašiną“, nustatė „pasaulinius rekordus“ sankcijų srityje, ir pabrėžė, kad „niekas ir niekada“ nesugebės „palaužti Rusijos tautos“.
„Mūsų politinė sistema, valdžios institucijos yra suformuotos suvereniais principais, visiškai laikantis Rusijos Federacijos Konstitucijos, ir yra pasirengusios ginti šalį, geba kartu su visuomene ryžtingai atremti bet kokius priešiškus žingsnius“, – kalbėjo V.Putinas.
Pasak jo, be „šalies gynybos stiprinimo“, 2027–2029 m. biudžeto prioritetu taip pat turi tapti „prioritetinių socialinių problemų sprendimas“.
2026 m. biudžeto įstatyme vyriausybė iš pradžių eilutėje „nacionalinė gynyba“ buvo numačiusi 12,9 trilijono rublių (145,5 mlrd. eurų). Tačiau faktiškai karinis biudžetas planą viršys 4–5 trilijonais rublių, birželį agentūrai „Bloomberg“ sakė su situacija susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, siekdama padengti visas karo išlaidas, Rusijos finansų ministerija rengiasi civilinių išlaidų apribojimams ir ketina pritraukti 2–3 trilijonus rublių papildomos skolos.
Faktinės biudžeto išlaidos karui su Ukraina jau pirmąjį ketvirtį pasiekė 5,9 trilijono rublių, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos Tarptautinių saugumo studijų instituto tyrėjas Janis Kluge. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 29,9 proc., o lyginant su 2024 m. sausiu–kovu – 68,7 proc., su 2023 m. – 129 proc., o lyginant su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu – 4,6 karto.
Jo skaičiavimais, bendrai nuo 2022 m. karas su Ukraina Rusijos mokesčių mokėtojams kainavo 53,079 trilijono rublių, arba 746,6 mlrd. dolerių. Ši suma prilygsta 28 metų dabartinėms biudžeto išlaidoms sveikatos apsaugai, 30 metų išlaidoms švietimui ir 100 metinių didelių regionų, tokių kaip Krasnojarsko kraštas ar Sverdlovsko sritis, biudžetų.
Gynybos ir saugumo prioritetas biudžete verčia valdžią „labiau selektyviai vertinti“ kitų sričių finansavimą, sako CMASF pagrindinis ekspertas Emilis Ablaevas. Kartu, anot jo, mažėja galimybės pildyti biudžetą nuolat didinant mokesčių naštą.
Praėjusiais metais, nepaisant padidinto pelno mokesčio ir utilizacijos rinkliavos, biudžeto pajamos buvo 3 trilijonais rublių mažesnės nei planuota, o šiemet problemos „paaštrėjo“, pažymi E.Ablaevas. Finansų ministerija PVM padidino iki 22 proc., tačiau per pirmąjį pusmetį deficitas pasiekė beveik 6 trilijonus rublių. Iki metų pabaigos „skylė“ ižde gali padidėti iki 7 trilijonų, prognozuoja ekspertas.
Ukrainos dronai smogė gamyklai Maskvos srityje, Kryme – elektros tiekimo sutrikimai
06:34
Ukrainos dronai atakavo Maskvos srities plieno konstrukcijų gamyklą, o okupuotame Kryme po smūgių pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
„Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad Ukrainos dronai Čechove, Maskvos srityje, smogė plieno konstrukcijų gamyklai „Gidrostalkonstrukcija“, kol Rusijos oro gynyba bandė atremti atakas.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas patvirtino Ukrainos dronų ataką prieš Čechovo miestą ir pranešė, kad buvo kliudytas gyvenamasis namas.
Pasak jo, dėl nukritusių drono nuolaužų atviroje vietovėje užsidegė padangos, o netoliese esančiame Vaulovo kaime užsiliepsnojo namas.
Anksčiau naktį Ukrainos dronai smogė elektros pastotei okupuotoje Feodosijoje, esančioje Krymo pietryčiuose. Pasak „Telegram“ kanalo „Krymo vėjas“, po šio smūgio didžioji miesto dalis liko be elektros.
Paaiškėjo, apie ką Baltuosiuose rūmuose kalbėsis Trumpas ir Zelenskis
06:23
Artėjantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas Baltuosiuose rūmuose daugiausia bus skirtas taikos procesui tarp Rusijos ir Ukrainos, praneša CNN.
Volodymyras Zelenskis su Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose turėtų susitikti antradienį, liepos 28 d.
CNN, remdamasi Baltųjų rūmų pareigūnu, skelbia, kad pagrindinis derybų akcentas bus vykstantis taikos procesas tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Dabar yra metas užbaigti karą“, – prieš būsimą dviejų lyderių susitikimą pareiškė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Ukrainos šaltiniu, pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas aptarė pasiūlymą dėl paliaubų ore. Tikimasi, kad ši iniciatyva bus pateikta Rusijai kaip naujo taikos derybų etapo, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis.
Be to, vizito Jungtinėse Valstijose metu V.Zelenskis turėtų dalyvauti ir atsisveikinimo su JAV senatoriumi Lindsey Grahamu ceremonijoje.
