Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pasklidus gandams – paniška rusų reakcija: ieško, kur bėgti
17:37
Rusai staigiai padidino būsto nuomos paklausą Armėnijos sostinėje Jerevane, pasklidus gandams apie naują mobilizacijos bangą, portalui „Viorstka“ pasakojo vietos nekilnojamojo turto agentai.
Vieno jų teigimu, pastaruosius dvejus metus pagrindiniai klientai buvo emigrantai, kurie tiesiog „kraustėsi iš vieno buto į kitą“. Tačiau dabar „80 proc. besikreipiančiųjų yra tie, kurie atsikraustė neseniai arba tik ketina tai padaryti“.
„Situacija apskritai primena 2022 metus“, – pridūrė pašnekovas.
Kainos šoko 30 proc.
Dėl to per pastaruosius tris mėnesius nuomos kainos Armėnijos sostinėje šoktelėjo apie 30 proc., teigia kitas nekilnojamojo turto specialistas.
„Nuo gegužės švenčių žmonės važiuoja, o dabar jų dar daugiau. Turiu daugybę užklausų rugsėjui. Manau, jie nori pasitraukti prieš Valstybės Dūmos rinkimus. Todėl rugsėjį kainos tikriausiai dar labiau pakils“, – pastebėjo agentas.
Tuo pat metu vienas pašnekovų dabartines būsto kainas pavadino „tiesiog beprotiškomis“.
Populiariuose Rusijos „Telegram“ kanaluose, skirtuose būsto paieškai Jerevane, taip pat matomas ryškus paklausos suaktyvėjimas, atkreipė dėmesį „Viorstka“. Kasdien juose pasirodo dešimtys naujų skelbimų iš tų, kurie jau atskrido į Armėniją arba planuoja emigruoti rudenį. Būsto ieško tiek šeimos su vaikais, tiek vieniši jauni vyrai ir moterys.
„Kas atvykstate rugsėjo pradžioje ir norite nuomotis butą per pusę, parašykite – ieškau sugyventinio vyrui“, – rašė viena grupės narė. Tuo tarpu nekilnojamojo turto kanalas „Metry v dramach“ pažymi, kad „normalių variantų“ nuomai jau nebeliko.
„Yandex Wordstat“ duomenimis, rusai aktyviai ieškoti „butų Jerevane“ pradėjo 2026 m. pavasarį. Per savaitę nuo liepos 13 iki 19 d. užklausų skaičius pasiekė 5,2 tūkst. ir viršijo 2022 m. vasario 28 – kovo 6 d. rodiklius (5 tūkst.), kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje.
Rekordinis paieškų skaičius buvo užfiksuotas per 2022 m. rudens mobilizaciją (beveik 10 tūkst. rugsėjo 19–25 d. savaitę). Tuo pat metu „Google Trends“ statistika rodo, kad rusų domėjimasis butais Jerevane 2026 m. vasarą jau prilygsta invazijos į Ukrainą pradžios ir mobilizacijos laikotarpiams.
Kaip kilo gandai
Kiek anksčiau „Viorstkos“ šaltiniai pranešė, kad po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų valdžia šalyje gali įvesti karinę padėtį ir paskelbti mobilizaciją. Gandai apie pastarąją sklando jau kelis mėnesius.
Apie rengiamą naują mobilizaciją rašė ir Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jos neatmetė ir kai kurie Europos pareigūnai, kalbėję su „The Washington Post“. Pasak jų, Kremlius tokio žingsnio gali imtis, jei fronte išliks dideli nuostoliai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Vladimiras Putinas per naują mobilizaciją į frontą ketina išsiųsti „nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių“. Jis tai aiškino tuo, kad nuo metų pradžios, jo duomenimis, Rusijos gynybos ministerija į kariuomenę pritraukė 221 tūkst. kontraktininkų, tačiau nuostoliai per tą patį laikotarpį pasiekė 225,5 tūkst. žmonių, iš kurių 131 tūkst. – žuvusieji.
V.Zelenskis pažymėjo, kad V. Putinas mobilizaciją vykdys spalio pradžioje, „jei mes jam nesukursime problemų su logistika, ginklais, benzinu bei dyzelinu ir jei mūsų partneriai neįves totalių sankcijų už jo agresiją“.
„Foreign Policy“: Putinas tęs eskalaciją, kol karas ims kelti grėsmę jo valdžiai
23:48
Didžiąją plataus masto karo dalį tiek Rusijos elitas, tiek plačioji visuomenė jį suvokė kaip kažką tolimo. Tačiau nuo šių metų pradžios iki liepos pradžios Ukrainos dronai beveik 200 kartų smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir išvedė iš rikiuotės aštuonias iš dešimties didžiausių šalies įmonių.
Kaip savo straipsnyje žurnalui „Foreign Policy“ rašo GLOBSEC ekspertas Rusijos, Ukrainos ir tarptautinio saugumo klausimais Maksimas Beznosiukas ir GLOBSEC ekspertas Williamas Dixonas, Ukrainos veiksmai sukėlė degalų krizę, neturinčią precedento vienoje iš trijų didžiausių pasaulio naftos gavybos valstybių. Tai skaldo Kremlių ir piktina Rusijos elitą, kuris daro vis didesnį spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui.
Ekspertai pažymėjo, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms daro tiesioginį poveikį pajamoms, naudojamoms Putino artimiausios aplinkos lojalumui užsitikrinti. Degalų trūkumas taip pat verčia nedelsiant imtis daug išteklių reikalaujančių vidaus saugumo priemonių, kad būtų užgniaužta bet kokia galimų pilietinių neramumų kibirkštis.
Tačiau bet koks žingsnis diplomatinio kompromiso link Rusijos saugumo struktūrų pareigūnų gali būti suvoktas kaip pažeidžiamumo pripažinimas. Ekspertai pabrėžė, kad nors tokia padėtis akivaizdžiai galėtų pastūmėti V. Putiną derybų link, autoritarinio režimo logika reikalauja eskalacijos.
Ekspertų nuomone, V. Putinas ir toliau eskaluos padėtį, naudodamasis jam prieinamomis galimybėmis, kol politinė agresijos prieš Ukrainą kaina taps didesnė už politinę derybų kainą.
Be to, ekspertai priminė, kad istoriškai lūžio momentai autokratiniams lyderiams ateidavo tik tuomet, kai vienu metu kildavo didelės krizės keliuose frontuose. Pavyzdžiui, ajatola Ruhollah Khomeini per Irano ir Irako karą atmetė paliaubas ir pareiškė, kad Iranas kovos su Iraku net jeigu karas truks 20 metų. Tačiau iki 1988 metų vienu metu susidėjo karinis žlugimas, ekonominis išsekimas ir tiesioginė karinė konfrontacija jūroje su Jungtinėmis Valstijomis.
Kas padėtų priversti Putiną užbaigti karą?
Ekspertai pabrėžė, kad Ukrainai greičiausiai teks atlaikyti V. Putino logikos diktuojamą eskalaciją tol, kol skirtingos krizės susilies į vieną. Dabartinių oro gynybos spragų pašalinimas, siekiant sustabdyti Rusijos raketų smūgius, suteiktų Ukrainai ir Vakarams laiko, reikalingo tam, kad ekonominis ir karinis spaudimas būtų išlaikytas pakankamai ilgai ir galiausiai įvyktų politinis lūžis.
Be to, ekspertai mano, kad Ukraina ir Vakarai taip pat turi išplėsti Rusijai daromo spaudimo mastą. Pavyzdžiui, smūgius, šiuo metu nukreiptus į Krymą ir naftos perdirbimo gamyklas, išplėsti į Rusijos geležinkelius, uostus ir karinės pramonės įmones, kurių gaunamos pajamos taip pat padeda užtikrinti Putino artimiausios aplinkos lojalumą.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Europa taip pat turi savo spaudimo priemonę – Rusijos „šešėlinį laivyną“, leidžiantį Maskvai apeiti Vakarų sankcijas. Jų teigimu, uždraudus šiems laivams patekti į uostus ir įvedus sankcijas jų savininkams bei tarpininkams, būtų užvertas kanalas, į kurį Ukrainos smūgiai negali tiesiogiai nusitaikyti.
„NATO 3.0 bus sėkminga tik tuo atveju, jei pripažins, kad personalistinėse autokratijose spaudimas iš pradžių sustiprina režimą ir tik vėliau jį susilpnina. Strateginis Vakarų tikslas – pakankamai ilgai kurstyti krizes keliuose frontuose, kad Putiną valdžioje laikanti koalicija padarytų išvadą, jog karo tęsimas kelia rimtą grėsmę jos išlikimui. Tik tuomet derybos taps politiškai pateisinamos“, – apibendrino ekspertai.
Anksčiau Karo studijų instituto (ISW) analitikai pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas mėgina militarizuoti Rusijos visuomenę ir perkelti atsakomybę už karą Ukrainoje Valstybės Dūmos deputatams bei gyventojams.
Ekspertai pabrėžė, kad liepos 26-ąją, Rusijos karinio jūrų laivyno dieną, V. Putinas pasakė kalbą, kurioje itin akcentavo Rusijos nacionalinės vienybės svarbą karinių veiksmų Ukrainoje kontekste. Jis pareiškė, kad Rusijai reikia „užpildyti savo pilietinės visuomenės sąmonę“ karo svarbos suvokimu ir išlaikyti šį nacionalinės vienybės jausmą net pasibaigus karui.
Liepos 27 dieną diktatorius taip pat surengė susitikimą su Rusijos Valstybės Dūmos nariais, per kurį pabrėžė Rusijos valdžios vienybę vykdant karines pastangas.
Slapti Kremliaus žingsniai išduoda rezgamą planą
23:15
Kremliuje bręsta pokyčiai, kurie gali išduoti režimo norą pradėti mobilizaciją. Leidinys TVNET, remdamasis užsienio žiniasklaidos pranešimais, pasakoja, ką dabar sumanė Rusija.
Rusijoje planuojama iš dalies pakeisti 2018 m. įsakymą, reglamentuojantį civilinės gynybos organizavimą ir vykdymą nacionalinės gvardijos pajėgose.
Šiuo metu galiojančioje įsakymo redakcijoje kalbama, kad „laiku imamasi priemonių, siekiant pasirengti gynybai“ – toks nurodymas galioja Rusijos nacionalinės gvardijos darbuotojams, pavaldžių organizacijų darbuotojams, minimų asmenų šeimų nariams, aiškina praneša nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Agentstvo“.
️Projekte numatyta patikslinti civilinės gynybos apibrėžimą taip, kad juo būtų apibūdinamas pasirengimas gynybai „nuo pavojų, kylančių mobilizacijos laikotarpiu, karo padėties metu ir karo metu“.
Budanovas pasisakė apie Zelenskio ir Trumpo susitikimą Baltuosiuose rūmuose
22:14
Ukrainos delegacija Baltuosiuose rūmuose surengė dalykines derybas su kolegomis amerikiečiais dėl teisingos taikos siekio ir derybų proceso suintensyvinimo visais lygmenimis, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Būdamas prezidento Volodymyro Zelenskio vadovaujamos Ukrainos delegacijos nariu, Baltuosiuose rūmuose dalyvavau susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir kolegomis amerikiečiais. Turėjome dalykišką diskusiją apie diplomatinius ir saugumo žingsnius, būtinus teisingai taikai pasiekti“, – pažymėjo Prezidento kanceliarijos vadovas.
Pasak jo, Kyjivo ir Vašingtono pozicijos dėl Rusijos ir Ukrainos karo bei jo užbaigimo perspektyvų visiškai sutampa.
„Kartu su mūsų partneriais amerikiečiais aiškiai suprantame, kad karą būtina greitai ir teisingai užbaigti. Susitarėme suintensyvinti derybų procesą visais lygmenimis. Dėkojame Jungtinėms Valstijoms už nepajudinamą paramą Ukrainai!“ – pabrėžė Kyrylo Budanovas.
„Reuters“: Zelenskis svarsto kelti baudžiamąją bylą Lukašenkai
21:25
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija paprašė generalinio prokuroro apsvarstyti galimybę iškelti baudžiamąją bylą apsišaukėliui Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Apie tai rašoma antradienį paviešintame laiške, pranešė „Reuters“.
Kaip pažymima, laiške Prezidento kanceliarija nurodo atsakanti į tremtyje veikiančios Baltarusijos opozicinės organizacijos – Baltarusijos demokratinio forumo – kreipimąsi. Gegužę ši organizacija kreipėsi į V. Zelenskį prašydama patraukti A. Lukašenką atsakomybėn už karo nusikaltimus, genocidą ir „valstybinį terorą“.
Forumas apkaltino apsišaukėlį prezidentą bendrininkavimu Rusijos kare prieš Ukrainą ir mažiausiai 2 442 Ukrainos vaikų priverstiniu perkėlimu į Baltarusiją pagal programą, kurią dokumentavo Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija („Yale Humanities Research Lab“).
Kaip priminė leidinys, 2023 metais A. Lukašenka teigė, kad Baltarusija laikinai priėmė dalį Ukrainos vaikų, siekdama padėti jiems atsigauti po karo sukeltos psichologinės traumos.
„Reuters“ praneša, kad antradienį Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Olegas Tatarovas informavo Baltarusijos demokratinį forumą, jog jo kreipimasis buvo perduotas prokuratūrai su prašymu, esant teisiniam pagrindui, „imtis atitinkamų reagavimo priemonių“. Jo laišką paskelbė pats Forumas.
„Nors šiuo metu nėra realių perspektyvų, kad Lukašenka Ukrainoje stotų prieš teismą, bet kokie jam pareikšti kaltinimai galėtų suteikti Kyjivui ir Baltarusijos opozicijai papildomų svertų siekiant, kad Vakarai ir toliau darytų jam spaudimą“, – pažymėjo žurnalistai.
Jie atkreipė dėmesį, kad visa tai vyksta tuo metu, kai A. Lukašenka derasi su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl tolesnio JAV sankcijų švelninimo mainais į politinių kalinių paleidimą.
Baltarusijos demokratinio forumo generalinis sekretorius Dmitrijus Bolkunecas pareiškė, kad prezidento baudžiamasis persekiojimas „gerokai padidintų asmeninę teisinę ir saugumo riziką, su kuria susiduria Lukašenka“, taip pat būtų istorinio teisingumo aktas.
„Tai galėtų turėti didžiulį poveikį Baltarusijos viduje, nes Lukašenka tai priimtų labai asmeniškai ir būtų labai susirūpinęs dėl galimų pasekmių“, – „Reuters“ sakė jis.
Grėsmė Ukrainai iš Baltarusijos
Kaip jau buvo skelbta, Baltarusija neseniai pareiškė esanti pasirengusi griežtai atsakyti Ukrainai provokacijos atveju. Atitinkamą pareiškimą padarė užsienio reikalų viceministras Ihoris Sekreta.
„Jeigu siena bus kirsta be leidimo arba, taip sakant, agresyviai, atsakysime visa savo jėga“, – sakė jis.
Taip pat žinoma, kad Rusija Baltarusijoje yra dislokavusi retransliatorius, kuriuos naudoja dronų atakoms prieš Ukrainą vykdyti. Birželį V. Zelenskis pateikė ultimatumą A. Lukašenkai. Jis pareiškė, kad jeigu A. Lukašenka neišjungs Baltarusijoje esančių retransliatorių, naudojamų Rusijos dronų atakoms prieš Ukrainą nukreipti, ukrainiečiai tai padarys per savaitę.
Vos po savaitės prezidentas paskelbė, kad retransliatoriai Baltarusijoje nutilo.
„Ar jie buvo išmontuoti, ar ne, tiesą sakant, kol kas nežinau. Tačiau mes su tuo dirbame, labai atidžiai stebiu situaciją ir kasdien gaunu ataskaitas. Faktas tas, kad šiuo metu retransliatoriai neveikia“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau, pasak Ukrainos prezidento patarėjo Serhijaus („Flesh“) Beskrestnovo, Baltarusijoje esantys retransliatoriai greičiausiai veikė per liepos viduryje surengtą ataką prieš degalinę Malyne, Žytomyro srityje.
Jis pridūrė, kad priešui labai reikia ir jis nori atakuoti Vakarų Ukrainą internetu valdomais „Shahed“ dronais, tačiau be Baltarusijoje esančių retransliatorių to padaryti negali.
Kremlius pradėjo naują kampaniją, kuria siekiama slopinti prieš karą nukreiptas nuotaikas
21:07
Artėjant rugsėjį vyksiantiems parlamento rinkimams, Kremlius pradėjo naują kampaniją, kuria siekiama slopinti prieš karą nukreiptas nuotaikas, ir neleidžia rinkimuose dalyvauti kandidatams, kurie demonstruoja bet kokį nepritarimą karui Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.
Pažymima, kad naujas represijų etapas kelia nuostabą, nes pavasarį kurį laiką atrodė, jog atsivėrė retas langas nepritarimui reikšti – valdžia buvo sukūrusi savotišką apsauginį vožtuvą augančiam nepasitenkinimui karu išleisti. Tačiau dabar viršų ima griežtosios linijos šalininkai.
Pastarosiomis savaitėmis liberalių pažiūrų partija „Jabloko“, mėginanti vykdyti rinkimų kampaniją su šūkiu „Už taiką ir laisvę“, visoje šalyje patiria vis didesnį spaudimą. O žinomiausiam Rusijos tariamai „prieš karą“ pasisakančiam politikui Borisui Nadeždinui, mėginusiam kandidatuoti kaip nepriklausomam kandidatui, uždrausta dalyvauti rinkimų kampanijoje.
„Rusijos valdžia neketina rinkimuose suteikti platformos žmonėms, turintiems prieš karą nukreiptų pažiūrų. Šiuo metu nėra nė vieno reikšmingo balso prieš karą“, – sakė nepriklausomas politikos analitikas iš Maskvos Andrejus Kolesnikovas.
Analitikai mano, kad pastaruoju metu keliamos kliūtys „Jabloko“ registracijai keliuose regionuose gali baigtis tuo, jog partija apskritai bus pašalinta iš federalinių rinkimų. Toks žingsnis galėtų sustiprinti Putino „Vieningosios Rusijos“ pozicijas.
Pasak B. Nadeždino, Kremliaus jėgos nusprendė padaryti galą viešam nepritarimui.
„Žmonės vis mažiau pasitiki Putinu ir „Vieningąja Rusija“, nes karas atėjo pas juos. Kasdien sprogsta sandėliai ir naftos bazės. Žmonės žūsta. Ir tokioje situacijoje jie bando atsikratyti ryškiausių politinių veikėjų, tokių kaip aš ir „Jabloko“, kurie pasisako prieš karą ir už taiką bei laisvę“, – sakė jis.
Svarbu tai, kad nuo tada, kai visuomenės nepasitenkinimas dėl smūgių virto atviromis diskusijomis, Putino populiarumo reitingai toliau mažėjo. Analitikai ir opozicijos politikai mano, kad smunkantis jo populiarumas padidino parlamento rinkimų svarbą.
„Vis daugiau žmonių nesupranta, ar valdžia apskritai turi planą, kaip išeiti iš situacijos, susidariusios dėl karo, ir ar visos aukos bei nuostoliai, kuriuos patiria Rusijos visuomenė ir ekonomika, yra pateisinami“, – sakė Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja.
Pasak jos, 2026-ieji yra lūžio metai.
„Per pirmuosius ketverius karo metus žmonės gyveno manydami, kad valdžia žino, ką daro. Dabar jie nežino, ko tikėtis rytoj, ir susidaro įspūdis, kad situacija tampa nebekontroliuojama, o valdžia neturi jokio plano. Visi gyvena šia diena, o Putinas, regis, yra atitrūkęs nuo realybės“, – sakė T. Stanovaja.
Pažymima, kad Kremliuje vis dar nėra bendro sutarimo, kaip elgtis vis labiau aštrėjant situacijai.
„Putino artimiausioje aplinkoje vyksta diskusija, ką daryti. Saugumo tarnybos tiesiog bando visus užgniaužti... O likusi administracijos dalis mėgina kažkaip dirbti... ir pasiekti bent kokį priimtiną rezultatą rinkimuose. Tačiau tai darosi vis sunkiau“, – sakė B. Nadeždinas.
Kas vyksta Putino artimiausioje aplinkoje?
Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad idėją užbaigti karą Ukrainoje palaiko ne tik jos tarptautiniai partneriai, bet ir žmonės iš Putino artimiausios aplinkos.
Jis pabrėžė, kad Ukraina jau pasiūlė savo iniciatyvas, kurios turėtų priartinti taiką, o Kremliaus nenoras užbaigti karo tik dar labiau blogina pačios Rusijos padėtį.
„Bloomberg“: JAV senatoriai susitarė dėl įstatymo projekto, numatančio sankcijas Rusijai ir Iranui
19:55
Dviejų partijų senatorių grupė paskelbė pasiekusi susitarimą dėl ilgai laukto įstatymo projekto, kuris suteiktų JAV prezidentui Donaldui Trumpui galimybę įvesti papildomus apribojimus didžiausiems Rusijos energijos išteklių pirkėjams, taip pat Iranui.
Trumpas išreiškė paramą šiai priemonei, kurią aktyviai rėmė velionis senatorius Lindsey Grahamas. Kaip praneša „Bloomberg“, procedūrinis balsavimas dėl įstatymo projekto numatytas antradienio vakarą.
Antradienį paskelbtame įstatymo projekto tekste numatyta išplėsti sankcijas Iranui ir konkrečiai nusitaikyti į Rusijos dujų bei naftos eksportą. Prezidentui būtų suteikti įgaliojimai nustatyti muitus penkiems didžiausiems Rusijos naftos ir gamtinių dujų pirkėjams, taip pat penkioms šalims, kurios labiausiai padeda Rusijai apeiti energetikos sektoriui taikomas sankcijas.
Nors Grahamas ir kiti aktyvūs Ukrainos rėmėjai jau seniai siekė šio teisės akto priėmimo, žiniasklaidos teigimu, jis gali dar labiau komplikuoti ir taip nepastovius JAV prekybos santykius su Kinija ir Indija – didžiausiomis Rusijos energijos išteklių pirkėjomis.
Kai kurie Demokratų partijos įstatymų leidėjai įstatymo projektui prieštarauja ir perspėja, kad Trumpas galėtų juo pasinaudoti kaip teisiniu pagrindu naujiems plataus masto muitams įvesti.
Sankcijų įstatymo projektas
Pranešama, kad yra labai didelė tikimybė, jog įstatymo projektas Senate bus priimtas dar šią savaitę. Atstovų Rūmai rugpjūtį atostogauja, todėl įstatymas negalėtų įsigalioti anksčiau nei rugsėjį.
Įstatymo projektu iki 2031 metų pratęsiamas 1996 metų Irano sankcijų įstatymo galiojimas, taip užkertant kelią galimam jo įgaliojimų nutrūkimui. Šis įstatymas, pagal kurį su Iranu verslą vykdančioms ne JAV bendrovėms taikomos antrinės ekonominės sankcijos, turėjo nustoti galioti šiais metais.
Įstatymo projektas taip pat suteiktų prezidentui galimybę nustatyti bendrą 500 proc. muitą į Jungtines Valstijas importuojamoms Rusijos prekėms ir papildomą 100 proc. muitą penkiems didžiausiems energijos išteklių importuotojams bei šalims, kurios importuoja Rusijos žalią naftą ar gamtines dujas arba padeda apeiti sankcijas.
Šią savaitę paskutinę akimirką padaryta pataisa numato, kad naujieji įgaliojimai taikyti muitus galiotų penkerius metus.
Baltieji rūmai anksčiau mėgino įvesti sankcijas Rusijai, tačiau po to, kai per karą su Iranu uždarius Hormuzo sąsiaurį pasaulinėse naftos rinkose smarkiai išaugo spaudimas, naftos prekybai buvo suteikta keletas laikinų išimčių. Šių išimčių galiojimas baigėsi praėjusį mėnesį.
Ukrainiečius žiauriai sumušę lenkai – su spalvinga praeitimi: teistumai, MMA ir bokso plikais kumščiais kovos
18:24
Jauną ukrainiečių porą žiauriai sumušę trys lenkai sulaikyti. Kaip aiškėja, jų biografijos tikrai spalvingos, o vienas siejamas su organizacija, kuri socialiniuose tinkluose negaili nedviprasmiškų užuominų, kad užsieniečiams Lenkijoje ne vieta. Tiesa, ši organizacija griežtai neigia bet kokias sąsajas su įvykiu ir tikina smurto nepropaguojanti.
Išpuolis įvykdytas sekmadienį Vroclave. Antradienį paskelbta, kad užpuolikai buvo sulaikyti dar pirmadienį.
Tuo metu „Gazeta Wyborcza“ teigia išsiaiškinusi, kas tie vyrai, brutaliai puolę ukrainiečius, kai smūgiuota ne tik vaikinui į galvą, bet ir kartu buvusiai merginai.
Kaip pranešama, sumušimu įtariami sulaikyti vyrai yra 27-erių ir 45-erių metų.
„Gazeta Wyborcza“ paskelbė išsiaiškinusi, kad tie užpuolikai. Vienas iš jų yra Adamas C., pravarde Cycu, „gangsteris su kalėjimo praeitimi ir boksininkas, kovojantis plikais kumščiais, o antrasis – vadinamasis futbolo pseudosirgalius, kovojantis MMA.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskio ir Trumpo susitikimas truko 1 valandą: „Aptarėme idėjas, kurios galėtų padėti“
18:20 Atnaujinta 18:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, liepos 28 d., 17.52 val. Lietuvos laiku išvyko iš Baltųjų rūmų. Susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu truko apie valandą.
Apie tai pranešė „Deutsche Welle“ korespondentas Miša Komadovskis savo paskyroje socialiniame tinkle „X“.
Remiantis Baltųjų rūmų duomenimis, dvišalis D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas prasidėjo 16.47 val. Lietuvos laiku.
Apie ką šnekėjo
„Puikus susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliniame kabinete. Dėkoju už viską, ką darome kartu, siekdami apsaugoti ukrainiečių gyvybes ir pasiekti taiką. Visų pirma išreiškiau prezidentui Trumpui mūsų užuojautą dėl Lindsay Grahamo mirties. Jis buvo tikras Ukrainos draugas.
Su prezidentu aptarėme licencijas „Patriot“ raketų perėmėjų gamybai ir kai kurias kitas idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją – svarbu suaktyvinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales. Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą“, - savo „Telegram“ kanale rašė V.Zelenskis.
Anksčiau Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas pažymėjo, kad derybos vyks uždarame formate, be žiniasklaidos atstovų.
Be susitikimo su Baltųjų rūmų vadovu, 18.00 Lietuvos laiku V.Zelenskis susitinka su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu.
Karo istorikas: Putino laukia sunkūs mėnesiai
17:50
Kai Kremlius patiria spaudimą – pradeda branduolinis grasinimus. Tačiau į tokią Rusijos retoriką nereikia kreipti dėmesio – jei Kremlius būtų drįsęs panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, jis tai jau būtų padaręs, komentare leidiniui „Postimees“ rašo karo istorikas Juris Kotšinevas. Jis detaliau apibūdino, kokį spaudimą patiria Vladimiras Putinas ir kodėl artimiausi mėnesiai jam nebus lengvi.
Šiuo metu branduolinio ginklo panaudojimas būtų politiškai pražūtingas jį panaudojusiam lyderiui.
Naudojant branduolinį ginklą, viskas būtų iš karto aišku visiems.
Tačiau gali kilti klausimas dėl kito pavojingo ginklo.
Biologinio ginklo.
Jei jis būtų panaudotas, nebūtų taip paprasta nustatyti, iš kur tiksliai paleista bakteriologinė ataka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Volodymyras Zelenskis pasirodė Baltuosiuose rūmuose
17:08 Atnaujinta 17:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ką tik atvyko į Baltuosius rūmus, kur jis susitinka su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.
Kaip tikimasi, abiejų šalių lyderiai aptars gynybinį bendradarbiavimą, galimą „Patriot“ raketų gamybos įgaliojimų perdavimą Ukrainai ir Grahamo-Blumenthalio sankcijų įstatymo projektą.
Ukrainos vadovo spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas pažymėjo, kad derybos vyks uždaru formatu be žiniasklaidos atstovų.
V.Zelenski atvyko tikėdamasis, kad susitikimo su D.Trumpu ir vėlesnio susitikimo su Kongreso nariais metu jam pavyks atgaivinti JAV paramą Ukrainai.
Kaip antradienį rašė laikraštis „Financial Times“, V.Zelenskio derybos su D.Trumpu gali tapti postūmiu diplomatinėms pastangoms atnaujinti, siekiant užbaigti karą, taip pat padidinti Kyjivo galimybes sulaukti daugiau karinės pagalbos.
Pasak V.Zelenskio patarėjų ir šaltinių JAV administracijoje, būsimas susitikimas gali tapti geriausia proga nuo D.Trumpo antrosios kadencijos pradžios sugrįžti prie aktyvios gynybinės paramos Ukrainai.
Kyjive, kaip teigia leidinys, vis labiau įsitikinama, kad JAV prezidento pozicija Ukrainos atžvilgiu tapo palankesnė, o jo požiūris į diplomatines iniciatyvas pasikeitė.
Nurodoma, kad po derybų su D.Trumpu Ukrainos prezidentas susitiks su Suomijos lyderiu Alexanderu Stubbu.
12.30 val. Vašingtono laiku (19.30 val. Lietuvos laiku) V.Zelenskis dalyvaus nacionalinėje senatoriaus Lindsey Grahamo atsisveikinimo ceremonijoje.
Prieš mirtį L.Grahamas vadovavo pastangoms priimti papildomas sankcijas prieš Rusiją.
18 val. vietos laiku (1 val. Lietuvos laiku) Ukrainos prezidentas derėsis su JAV senatoriais, tarp jų ir su L.Grahamo „pragariškų sankcijų“ projekto bendraautoriais, kurie balsuos dėl įstatymo projekto.
Senatoriai susitarė dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai
Abiejų JAV partijų senatorių grupė susitarė dėl galutinio įstatymo projekto teksto dėl vadinamųjų „pragariškų sankcijų“ Rusijai. Balsavimas turėtų įvykti jau artimiausiu metu. Apie tai praneša „Bloomberg“.
Dokumentas suteikia JAV prezidentui naujus įgaliojimus daryti ekonominį spaudimą šalims, perkančioms Rusijos energijos išteklius.
Jis leidžia taikyti papildomus muitus penkioms didžiausioms Rusijos naftos ir gamtinių dujų importuotojoms, taip pat penkioms valstybėms, padedančioms Rusijai apeiti energetines sankcijas.
Be to, įstatymo projektas pratęsia 1996 m. Irano sankcijų įstatymo galiojimą iki 2031 metų, išsaugant antrinių sankcijų mechanizmą užsienio kompanijoms, vykdančioms verslą su Teheranu.
Dokumente taip pat numatyta galimybė įvesti bendrą 500 proc. muitą į JAV importuojamoms Rusijos prekėms.
Atskirai prezidentas galės nustatyti papildomą 100 proc. tarifą didžiausioms Rusijos energijos išteklių pirkėjoms ir šalims, padedančioms apeiti sankcijas. Kartu išvakarėse priimta pataisa apriboja šių naujų įgaliojimų galiojimą penkeriais metais.
Procedūrinis balsavimas dėl įstatymo projekto Senate numatytas liepos 28 dienos pabaigoje. Tuo tarpu JAV Atstovų Rūmai jau išėjo į rugpjūčio atostogas, todėl galutinis dokumento priėmimas ir įsigaliojimas galimas ne anksčiau kaip rugsėjį.
