Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina smogė vienai svarbiausių Rusijos naftos gamyklų: kliuvo ir „Wildberries“ sandėliui
07:18
Liepos 29-osios rytą Ukrainos dronai surengė ataką Rusijos Riazanės srityje, kurios taikiniais tapo internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlis ir viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų. Apie tai pranešė liudininkai ir atvirųjų šaltinių stebėsenos kanalai, skelbia „Kyiv Independent“.
Pranešimai pasirodė tuo metu, kai Ukraina tęsia smūgių kampaniją prieš „Wildberries“ – per pastarąją savaitę bendrovės objektai jau ne kartą buvo atakuoti.
Ankstyvą liepos 29-osios rytą Ukraina surengė, kaip teigiama, „masinę“ dronų ataką prieš Riazanę, pranešė srities gubernatorius Pavelas Malkovas.
„Riazanė patiria masinę bepiločių orlaivių ataką, dirba oro gynybos sistemos. Vienos iš įmonių teritorijoje kilo gaisras“, – teigė P.Malkovas.
Pasak jo, į įvykio vietą išsiųstos gelbėjimo tarnybos. Vėliau gubernatorius pranešė apie gaisrus pramoninėse teritorijose ir nurodė, kad šeši žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl nepavojingų sužeidimų.
Vis dėlto P.Malkovas neįvardijo, kurie objektai buvo apgadinti.
Liudininkai pranešė apie sprogimus
Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose skelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti keliuose objektuose kilę gaisrai. Pasak jų, smūgiai kliudė Riazanės naftos perdirbimo gamyklą ir „Wildberries“ sandėlį.
„Kyiv Independent“ pažymi, kad publikacijos metu šios informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Viena svarbiausių Rusijos naftos gamyklų
Riazanės naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių Rusijoje. Ji priklauso valstybinei bendrovei „Rosneft“, per metus perdirba daugiau kaip 17,1 mln. tonų naftos ir sudaro apie 5 proc. visų šalies naftos perdirbimo pajėgumų.
Šis objektas jau ne kartą buvo tapęs Ukrainos atakų taikiniu. Gegužę surengtas smūgis privertė gamyklą laikinai sustabdyti veiklą, o tai prisidėjo prie degalų tiekimo problemų Rusijoje, kai Ukraina intensyviai atakavo naftos infrastruktūrą.
Kodėl taikiniu tapo „Wildberries“?
Nuo liepos Ukraina pradėjo smogti ir „Wildberries“ sandėliams, kuriuose kasdien apdorojami milijonai prekių, tarp jų – ir karinei paskirčiai tinkama įranga.
Platformoje parduodamos dvejopos paskirties prekės, kurias galima naudoti kare prieš Ukrainą, įskaitant neperšaunamas liemenes ir šviesolaidinius kabelius dronams.
Po ankstesnių atakų bendrovė, kaip pranešama, paslėpė tokias prekes iš paieškos rezultatų pagal raktažodžius „viskas SVO“ ir „SVO“ – tai Rusijoje vartojamas oficialus Kremliaus terminas karui Ukrainoje apibūdinti.
„Wildberries“ užima itin svarbią vietą Rusijos ekonomikoje – bendrovė valdo beveik pusę šalies internetinės mažmeninės prekybos rinkos. Pastaruoju metu ji pradėjo reklamos kampaniją, kuria ragina rusus palaikyti platformos pardavėjus po Ukrainos smūgių sandėliams.
Pasak vietos „Telegram“ kanalų, tokius reklaminius stendus jau galima pamatyti ir okupuotame Kryme.
Po pranešimų apie liepos 29-osios ataką „Wildberries“ savo interneto svetainėje paskelbė, kad prieiga prie Riazanės sandėlio yra laikinai apribota.
„Papildomą informaciją pateiksime, kai veikla bus atnaujinta“, – nurodė bendrovė.
„Politico“: Vašingtone nuotaikos pasikeitė Ukrainos naudai
08:16
JAV prezidento administracijos ir Kongreso požiūris į karą Ukrainoje pastaruoju metu tapo palankesnis Kyjivui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis per vizitą Vašingtone įtikino JAV įstatymų leidėjus, kad Ukraina gali pasiekti pergalę kare su Rusija, praneša „Politico“, remdamasis senatoriais, dalyvavusiais uždarame susitikime su Ukrainos vadovu.
„Zelenskis padarė tai, kas prieš metus atrodė neįmanoma – įtikino Vašingtoną, kad Kyjivas gali laimėti karą“, – rašo leidinys.
Pasak JAV senatorių, pagrindinės derybų temos buvo griežtesnės sankcijos Rusijai, karinė pagalba Ukrainai ir taikos derybų perspektyvos.
Senatorius Mike'as Roundsas po susitikimo teigė, kad, V.Zelenskio nuomone, naujos sankcijos galėtų įtvirtinti Ukrainos sėkmę mūšio lauke ir priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
„Visa ši programa skirta tam, kad priverstų Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė M.Roundsas.
Prašė didesnės karinės paramos
„Politico“ pažymi, kad V.Zelenskis susitikime taip pat pabrėžė būtinybę plėsti karinę paramą Ukrainai.
Kalbėta apie licencijų suteikimą raketoms-perėmėjoms, skirtoms „Patriot“ oro gynybos sistemoms, gaminti, papildomų PAC-3 raketų tiekimą bei nepertraukiamą prieigą prie palydovinio ryšio „Starlink“, kuris reikalingas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje.
Tuo metu senatorius Johnas Boozmanas teigė, kad nuotaikų pokytį Vašingtone lėmė ir pastarieji Ukrainos kariuomenės pasiekimai fronte.
Kongrese stiprėja parama naujoms sankcijoms
„Politico“ duomenimis, JAV Kongrese vis daugiau palaikymo sulaukia įstatymo projektas dėl naujų sankcijų šalims, kurios ir toliau perka rusišką naftą.
Leidinio teigimu, naują impulsą iniciatyvai suteikė netikėta senatoriaus Lindsey Grahamo mirtis, V.Zelenskio vizitas Vašingtone ir pasikeitusi karo eiga.
Vis dėlto įstatymo projektas dar turi pereiti visas svarstymo procedūras, o galutinė Baltųjų rūmų pozicija dėl jo kol kas nėra aiški.
Be to, net ir pagerėjus santykiams tarp Kyjivo ir Vašingtono, galutinis sankcijų paketo priėmimas gali užtrukti, nes dokumentą dar turės svarstyti Atstovų Rūmai.
JAV sankcijos Rusijai
JAV yra viena pagrindinių tarptautinių sankcijų Rusijai iniciatorių. Pirmosios ribojamosios priemonės buvo įvestos dar 2014 m. po Krymo okupacijos, tačiau plataus masto sankcijų režimas pradėtas taikyti po 2022 m. vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą.
JAV sankcijos taikomos didžiausiems Rusijos bankams, valstybinėms bendrovėms, gynybos pramonės įmonėms, aukšto rango pareigūnams, oligarchams ir jų šeimų nariams. Taip pat smarkiai apribotas prekių ir technologijų, kurios gali būti naudojamos ginklų bei karinės technikos gamybai, eksportas į Rusiją.
2025 m. JAV Kongrese buvo pristatytas įstatymo projektas, numatantis dar labiau sustiprinti ekonominį spaudimą Maskvai. Jame siūloma įvesti didelius muitus valstybėms, kurios ir toliau pirks rusišką naftą, dujas, uraną ir kitas žaliavas, jei Kremlius atsisakys taikos derybų su Ukraina.
Iranas: nesiekiame eskalacijos su Ukraina
06:33
Iranas pareiškė, kad Ukraina patikino nesieksianti didinti įtampos po išpuolio prieš Irano laivą, pranešė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.
Ką pareiškė Teheranas
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi papasakojo apie telefoninį pokalbį su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.
Pasak A.Araghchi, Ukrainos ministras patikino, kad smūgis Irano laivui buvo netyčinis.
„Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha mane patikino, kad išpuolis prieš Irano laivą buvo netyčinis ir Ukraina nesiekia eskaluoti situacijos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A.Araghchi.
Irano pozicija
Irano diplomatijos vadovas teigė, kad ir Teheranas nėra suinteresuotas tolesne eskalacija.
„Iranas taip pat nesiekia eskalacijos“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto, A.Araghchi akcentavo, kad bet kokie išpuoliai prieš Irano piliečius ar šalies interesus yra nepriimtini. Jis pridūrė, kad padaryta žala turi būti atlyginta.
„Tačiau aiškiai pasakiau, kad bet koks išpuolis prieš mūsų piliečius ar interesus yra nepriimtinas. Patirti nuostoliai turi būti atlyginti“, – teigė Irano ministras.
Kontekstas
Ukraina, reaguodama į Irano pareiškimus dėl galimo smūgio Irano laivui, pabrėžė diplomatijos svarbą ir būtinybę užkirsti kelią tolesnei eskalacijai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras A.Sybiha pranešė telefonu kalbėjęsis su Irano užsienio reikalų ministru A.Araghchi. Pasak jo, pokalbis buvo atviras, o diplomatija ir toliau išlieka pagrindine tiesioginio bendravimo priemone net ir dabartinėmis aplinkybėmis.
A.Sybiha taip pat pažymėjo, kad Ukraina suinteresuota neleisti konfliktui dar labiau paaštrėti.
Anksčiau Irano užsienio reikalų ministerija teigė, kad per Ukrainos smūgį komerciniam laivui Kaspijos jūroje žuvo vienas jūreivis, o dar vienas įgulos narys buvo sužeistas.
Teheranas šį incidentą pavadino „agresijos aktu“ ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimu bei perspėjo apie tolesnės eskalacijos riziką. Po įvykio į Irano užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis, kuriam įteikta oficiali protesto nota.
Sikorskis perspėjo apie galimą Putino žingsnį: „Ginkluotas ligonis vis tiek yra ginkluotas žmogus“
06:17
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad Vladimiras Putinas, atsidūręs „aklavietėje“, gali ryžtis „rizikingiems veiksmams“.
Pasak „TVP World“, R.Sikorskis išreiškė viltį, kad Rusija nutrauks „savo nusikalstamą avantiūrą“ Ukrainoje, kol Maskvai dar nebus per vėlu.
Kalbėdamas televizijos laidoje, jis teigė, kad Rusijos prezidentas patiria vis didesnį spaudimą ir gali imtis neapgalvotų sprendimų.
„Rusijos ekonomika pradeda susidurti su sunkumais. Rusai jau nebegali apsimesti, kad tai tik kažkokia išorinė specialioji karinė operacija. Klausimas tas, ar Putinas yra pasirengęs susitarimui“, – sakė Sikorskis laidoje „On the Record“.
Anot jo, „Putino galimybės yra mažesnės, nei manėme, tačiau jo ketinimai – dar blogesni“.
„Akivaizdu, kad jis yra dezinformuojamas. Jis neturi realistiško supratimo apie savo padėtį ir perspektyvas. Priešingu atveju būtų sudaręs susitarimą ir užbaigęs karą, kurį Maskva pradėjo prieš Ukrainą 2022 metais“, – teigė Lenkijos diplomatijos vadovas.
Putinas – „aklavietėje“
R.Sikorskis įspėjo, kad V.Putino padėtis gali paskatinti jį imtis rizikingų veiksmų, ypač augant nuogąstavimams, jog Rusija gali siekti išplėsti karą už Ukrainos ribų į Vakarus.
„Ginkluotas ligonis vis tiek yra ginkluotas žmogus. Todėl tiek daug investuojame į gynybą – kad įtikintume Putiną, jog bet koks konfliktas su Lenkija jam kainuotų dar brangiau nei jo nusikalstamas karas prieš Ukrainą“, – pabrėžė jis.
Apie naujas JAV sankcijas Rusijai
R.Sikorskio teigimu, geras ženklas yra tai, kad Jungtinės Valstijos pripažino, jog Ukraina turi savų pranašumų, ir ėmėsi itin sėkmingų veiksmų siekdamos išlyginti jėgų pusiausvyrą.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pagerbs“ velionio respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo atminimą ir pagaliau įves naujas sankcijas Rusijai, nes karas Ukrainoje pasiekė kritinį etapą.
