Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina pasiūlė Rusijai tokį variantą: kalba apie „mirtiniausią regioną“
10:48
Ukraina per tarpininką perdavė Rusijai pasiūlymą dėl abipusio atakų prieš civilinius objektus Juodojoje jūroje nutraukimo, pranešė informuotas „Reuters“ šaltinis. Tai įvyko po to, kai pagrindinis tarptautinis specializuotas jūrų leidinys, britų „Lloyd’s List“, Juodąją jūrą įvardijo „mirtiniausiu regionu laivybai“.
Pasak „Reuters“ šaltinio, Kyjivas atsakymo į savo pasiūlymą kol kas negavo.
Rusijos laivų medžioklė
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina, pasitelkdama dronus, pradėjo Rusijos laivų medžioklę Azovo ir Juodojoje jūrose, siekdama atkirsti tiekimą Krymui ir sutrikdyti naftos eksportą „šešėlinio laivyno“ tanklaiviais.
Pastarosiomis dienomis smūgiai išsiplėtė ir į grūdų terminalus Novorosijske, apšaudyti konteineriniai laivai, taip pat Kaspijos vamzdyno konsorciumo terminalas bei Kazachstano naftą gabenantys laivai.
Rusija savo ruožtu ėmė atakuoti ne tik Odesos srities uostus, bet ir tiesiogiai į juos užsukančius civilinius laivus, įskaitant užsienio šalių. Smūgiai vykdomi balistinėmis raketomis, nuo kurių Ukrainos oro gynyba negali apsisaugoti dėl amerikietiškų „Patriot“ perėmėjų trūkumo, rašo „The Moscow Times“.
Bijo: į Odesą atplaukia labai mažai laivų
Liepą į Odesos uostus užsukdavo apie 15 laivų per parą, tačiau iki mėnesio pabaigos šis skaičius sumažėjo iki vieno ar dviejų, leidiniui „Financial Times“ sakė didžiausio Ukrainos privataus uostų operatoriaus „Transinvestservice“ bendrasavininkis ir generalinis direktorius Andrijus Stavniceris. „Kpler“ duomenimis, rugpjūtį laivyba visiškai sustojo.
Birželį ir liepą, Ukrainos valdžios teigimu, Rusijos kariuomenė atakavo mažiausiai 50 krovininių laivų, dėl ko žuvo daugiau nei 30 žmonių, rašo „The New York Times“. Tarp jų – sausakrūvis laivas „Golden Leo“, kuris liepos 19 d. išplaukė iš Čornomorsko uosto su grūdų kroviniu.
Kaip NYT pasakojo antrasis kapitono padėjėjas indas Blessonas Sebastianas, per pastaruosius aštuonis mėnesius jis Ukrainoje lankėsi daugybę kartų, tačiau pastarąjį sykį Rusijos atakų intensyvumas buvo gerokai didesnis nei kada nors jam teko matyti ankstesnių reisų metu.
Kai „Golden Leo“ nutolo nuo uosto 6,4 km, Rusijos raketa pataikė į jo korpusą. Per ataką žuvo 10 įgulos narių ir Ukrainos locmanas, laivas nuskendo.
Savo ruožtu Ukrainos dronai, be Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, atakavo Turkijos laivus ir prie Novorosijsko nuskandino iš Indijos plaukusį bendrovės „Fesco“ konteinerių laivą „Janina“. Po šio įvykio viena didžiausių Rusijos konteinerių pervežimo įmonių atsisakė reisų per Juodąją jūrą.
Paralyžiuotas Rusijos grūdų eksportas
Be to, Ukrainos atakos paralyžiavo pagrindinį Rusijos grūdų eksporto kanalą. Ketvirtadienį darbą sustabdė didžiausias Novorosijsko grūdų terminalas KSK (metinis pajėgumas – 9 mln. tonų). Buvo nutrauktas autotransporto ir geležinkelio vagonų iškrovimas bei grūdų krovimas į laivus.
Dieną prieš tai veiklą sustabdė NZT (Novorosijsko grūdų terminalas) ir NKXP (Novorosijsko duonos produktų kombinatas), kurių metinis pajėgumas siekia atitinkamai 8,5 ir 7,1 mln. tonų. Pirmasis terminalas buvo stipriai apgadintas, o antrame sugriuvo krovos galerija.
Jau liepą, dar iki pastarųjų įvykių, eksportas per Juodosios ir Azovo jūrų terminalus, kurie yra pagrindinis Rusijos grūdų išvežimo kelias, susitraukė 22,8 proc. – iki 1,8 mln. tonų, praneša „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais.
Ukrainos grūdų eksportas, agentūros duomenimis, per pirmąsias dvi rugpjūčio savaites, lyginant su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, smuko 75 proc. Ekonomistų vertinimu, visiškas Juodosios jūros uostų darbo sustabdymas Ukrainai gali kainuoti 1–1,5 proc. BVP, pažymi „Financial Times“.
Rusija pareikalavo Vašingtono pasiaiškinti: „Maskva turi įrodymų“
12:35
Maskva turi įrodymų, kad JAV tiesiogiai dalyvauja smūgių prieš Rusijos teritoriją vykdyme, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, niekuo nepagrįsdamas savo kaltinimų.
Kremlius jau laukia Vašingtono atsakymo į savo klausimus, rašo naujienų portalas „Vesti“.
Anot S.Lavrovo, Rusija neketina kelti JAV paramos Kyjivui nutraukimo kaip išankstinės derybų sąlygos.
„Mes nekeliame ultimatumų“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas.
Jis nurodė, kad Maskva perdavė JAV Valstybės departamentui klausimus dėl ginklų tiekimo, žvalgybos duomenų ir galimo Vašingtono dalyvavimo smūgiuose prieš Rusijos teritoriją Ukrainos pusėje, o dabar laukia atsakymo.
S.Lavrovas taip pat pagrasino, kad Rusija sugriežtins savo poziciją, siekdama „sunaikinti viską, kas iš Vakarų pusės maitina Kyjivo karinę mašiną“.
„Mes tai jau darome, ir jie jau pradeda dejuoti. Ir neatsitiktinai vis daugiau balsų iš įvairių mūsų bendros erdvės taškų ragina nedelsiant sustoti. Taip nebus“, – tariamo Rusijos pranašumo kare prieš Ukrainą propagandinį naratyvą skleidė ministras.
Rusijos alternatyva „Starlink“: sako, jos jos kosminį interneto tinklą bus sunku sunaikinti
12:29
Rusija kuria palydovinį interneto tinklą, pavadintą „Rassvet“. Nors atrodytų, kad paprasčiausias sprendimas būtų šiuos palydovus tiesiog numušti, iš tikrųjų taip nėra. Palydovų naikinimo sistemos laikui bėgant smarkiai patobulėjo.
Kadangi Rusija toliau plėtoja karinio lygio palydovinį interneto tinklą „Rassvet“, kurį sukūrė įmonė „Bureau 1440“, kyla naujas klausimas: kaip veiksmingai kovoti su tokia sistema?
Akivaizdžiausias atsakymas būtų tiesiog numušti palydovus. Nors tai skamba kaip paprasčiausias sprendimas, tačiau tai būtų viena iš sudėtingiausių užduočių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijoje – žinia apie neva Ukrainos kario surengtas žudynes: ekspertas įžvelgia pažįstamą taktiką
12:07
Latvijoje tvyrant padidėjusiai įtampai, socialiniame tinkle X pasirodė melaginga žinia apie esą per pratybas „Baltic Trust 26“ Ukrainos kario nušautus tris NATO kariškius. Tą patį rytą šalies rytuose buvo numuštas į Latvijos oro erdvę įskridęs dronas, tačiau ekspertai pabrėžia, kad tiesiogiai sieti šių dviejų įvykių nėra pagrindo – svarbus veikiau bendras įtemptas informacinis fonas, galintis sustiprinti dezinformacijos poveikį.
Melas
Ankstų rugpjūčio 14 dienos rytą socialiniame tinkle X pasirodė įrašas apie tariamą mirtiną incidentą Latvijoje vykstančiose tarptautinėse karinėse pratybose „Baltic Trust 26“.
Tvirtinama, kad rugpjūčio 13-ąją Sėlijos (Sēlija) kariniame poligone Ukrainos karys neva pradėjo šaudyti į kitus pratybų dalyvius, nužudė tris NATO šalių kariškius, o vėliau nusižudė pats.
„Per mirtiną šaudymo incidentą, įvykusį Pietų Latvijoje vykstančių karinių pratybų „Baltic Trust 26“ metu, žuvo keturi žmonės“, – skelbiama platinamoje informacijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronas į Latviją greičiausiai įskrido iš Baltarusijos
11:58
Lietuvos nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad į Latviją įlėkęs objektas greičiausiai įskrido iš Baltarusijos.
„Daugiau kažkokių objektų, įskridusių iš Rusijos ar Baltarusijos, šį rytą fiksuota nebuvo. (...) Kol kas dar objektas, mūsų žiniomis, nėra rastas Latvijos teritorijoje. Jis nukrito maždaug apie 150 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Ir tikimės, kad suradus nuolaužas gal net pavyktų daugiau išsiaiškinti apie patį objektą, skrydžio kryptį ir panašius dalykus“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar Lietuva matė įskrendantį droną arba jo trajektoriją, V.Vitkauskas pabrėžė, kad radarų sistema, kuri padeda fiksuoti incidentus, yra bendra, tad pagal radarų duomenis ir buvo priimtas sprendimas aktyvuoti naikintuvus, kurie kilo iš Šiaulių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronų vadas siūlo Baltijos šalims sukurti „žudymo zoną“ prie Rusijos
11:32
Estija ir kitos Baltijos šalys vis dar klaidingai vertina Rusijos keliamą karinę grėsmę ir jai tinkamai nesiruošia, interviu estų leidiniui „Postimees“ pareiškė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Madjaras.
Vaizdinga retorika ir taikliomis operacijomis pagarsėjęs vadas Estijai, Latvijai ir Lietuvai pateikė veiksmų planą, kaip naudojant dronus greitai sukurti tvirtą gynybos skydą nuo galimo Rusijos puolimo.
„Vaikinai, nesiblaškykite. Štai jums penki pirmieji žingsniai, kuriuos turite žengti 2026 metais“, – rugpjūčio pradžioje duotame interviu rėžė R.Brovdis.
„Tai nėra sudėtingi dalykai. Tiesiog reikia priimti sprendimus ir juos įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Penkių žingsnių rekomendaciją Baltijos šalių gynybai įtvirtinti bepiločių pajėgų vadas sugalvojo ne spontaniškai. Žurnalistui tariantis dėl interviu, duota suprasti, kad R.Brovdis pageidauja kalbėti apie tai, kaip sėkmingai apginti Baltijos šalis.
Pasak jo, siūlomas planas yra pagrįstas užmoju iš viso neleisti priešo pajėgoms įžengti į Baltijos valstybių teritoriją.
„Jei iš anksto žinote, kad prieš jus planuojamas puolimas, tuomet galite suduoti atsakomąjį smūgį ir neleisti priešui įkelti kojos į savo teritoriją“, – pabrėžė R.Brovdis.
Vaizdinga retorika ir taikliomis operacijomis pagarsėjęs vadas Estijai, Latvijai ir Lietuvai pateikė veiksmų planą, kaip naudojant dronus greitai sukurti tvirtą gynybos skydą nuo galimo Rusijos puolimo.
„Vaikinai, nesiblaškykite. Štai jums penki pirmieji žingsniai, kuriuos turite žengti 2026 metais“, – rugpjūčio pradžioje duotame interviu rėžė R.Brovdis.
„Tai nėra sudėtingi dalykai. Tiesiog reikia priimti sprendimus ir juos įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Penkių žingsnių rekomendaciją Baltijos šalių gynybai įtvirtinti bepiločių pajėgų vadas sugalvojo ne spontaniškai. Žurnalistui tariantis dėl interviu, duota suprasti, kad R.Brovdis pageidauja kalbėti apie tai, kaip sėkmingai apginti Baltijos šalis.
Pasak jo, siūlomas planas yra pagrįstas užmoju iš viso neleisti priešo pajėgoms įžengti į Baltijos valstybių teritoriją.
„Jei iš anksto žinote, kad prieš jus planuojamas puolimas, tuomet galite suduoti atsakomąjį smūgį ir neleisti priešui įkelti kojos į savo teritoriją“, – pabrėžė R.Brovdis.
Penkių punktų planas Baltijos šalims
Žingsnis Nr. 1: „Sukurkite „žudymo zoną“
Kaip siūlo Ukrainos bepiločių pajėgų vadas, galima palei sieną su Rusija (Lietuvos atveju – su Baltarusija) sukurti sąlyginę „žudymo zoną“. Tai zona, kurioje laisvai galėtų skraidyti ir pulti dronai. Kuo ji platesnė, tuo geriau. Estijos, Latvijos ir Lietuvos plotai nedideli, todėl ši „žudymo zona“ galėtų būti nuo 2 iki 5 kilometrų pločio.
„Ten sunaikinkite absoliučiai viską, – rėžė R.Brovdis. – Tai turi būti visiškai atvira teritorija, kurioje dronai turi naikinti absoliučiai viską, kas juda. Reikia nesukurti galimybės pasislėpti už medžių ar pastatų. Viskas turi būti matoma. Tai jūsų, taip sakant, buferinė zona.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Putino vizito Kurilų salose – Medvedevo grasinimas Tokijui
11:19
Po Kremliaus vadovoVladimiro Putino vizito į Kurilų salas, Japonija sureagavo ugningai ir pareiškė, kad tai įžeidžia šalies žmonių jausmus. Po Tokijo protesto – pasirodė ir griežta Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo reakcija.
Ketvirtadienį D.Medvedevas pagrasino Japonijai rimtomis pasekmėmis dėl Tokijo pozicijos ginčytinų salų klausimu.
Jo aštrią retoriką išprovokavo diplomatinis konfliktas dėl neseniai įvykusio V.Putino vizito į ginčytiną salyną, kuris atskiria Ochotsko jūrą nuo Ramiojo vandenyno ir tarnauja kaip strateginis buferis Rusijos branduolinių povandeninių laivų bazėms Tolimuosiuose Rytuose.
Tokijas oficialiai pareiškė protestą dėl V.Putino kelionės į salas, o Japonijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Nikolajų Nozdrevą.
Atsakydamas į tokius Japonijos žingsnius, D.Medvedevas socialiniame tinkle „X“ sukritikavo Japonijos premjerę, įspėdamas, kad Tokijo pretenzijos į šią teritoriją turės „katastrofiškų pasekmių“.
„Japonijos ministrė pirmininkė Takaichi gali kiek nori kalbėti apie tai, kad Kurilų salos yra istoriniu požiūriu japonų, bet šie plepalai nieko nekeis“, – dėstė D.Medvedevas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš tunelio išlindę migrantai sužalojo pasienietį, bandė jį nutempti į Baltarusiją
11:14
Per incidentą Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje liepos pabaigoje buvo nesunkiai sužeistas vienas iš pasienio pareigūnų, migrantai bandė jį nutempti link Baltarusijos teritorijos, penktadienį skelbia portalas „Lrytas“.
Portalo šaltinių duomenimis, minėtas pareigūnas šiuo metu turi nedarbingumą.
Apie tai, kad vienas iš pareigūnų turi nedarbingumą portalui patvirtino ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Taip pat, portalo šaltinių teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pasienio pareigūnams yra neva pateikęs instrukcijas, ką šie turi sakyti apie įvykusį incidentą.
BNS kreipusis į VSAT, ji nurodė negalinti komentuoti šio įvykio aplinkybių, kadangi dėl jo atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo, kur tiksliai Latvijoje naikintuvas numušė droną
10:53
NATO oro policijos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje penktadienio rytą sėkmingai numušė užsienio droną, kuris į Latviją įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).
Šis perėmimas įvyko Europoje didėjant susirūpinimui dėl dronų veiklos, karui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
Rugajų savivaldybės administracijos vadovė Sandra Kapteinė naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas numuštas netoli Boževos ežero, esančio maždaug penkių kilometrų atstumu nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje Latvijos šiaurės rytinėje dalyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Elonas Muskas neatlaikė Lenkijos spaudimo dėl „Starlink“
10:25
Elono Musko bendrovė „Starlink“ pakeitė sprendimą ir, spaudžiama Lenkijos vyriausybės, sugrąžino šalį į savo Europos tarptinklinio ryšio (roamingo) zoną. Taip Lenkijos klientai išvengs didesnių išlaidų keliaudami užsienyje.
Ketvirtadienio vakarą Lenkija vėl buvo įtraukta į Europos šalių sąrašą interneto tiekėjo pagalbos centro svetainėje.
Skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis teigė, kad E.Musko bendrovė „SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“, atsižvelgė į reikalavimus užtikrinti lygias teises, rašo „TVP World“.
„Gavau aiškią deklaraciją: Lenkija bus įtraukta į „Starlink Roam“ kelionių zoną Europoje. Lenkijos klientams nebus taikomi jokie nauji apribojimai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K.Gawkowskis.
„Tai gera žinia Lenkijos vartotojams“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad tikisi greito pokyčių įgyvendinimo ir kad „SpaceX“ apie tai informuos klientus.
Kokia buvo kilusi problema
Plačiau skaitykite ČIA.
Į Latviją įlėkė dronas: iš Šiaulių pakilęs NATO naikintuvas jį numušė
09:16 Atnaujinta 09:38
NATO oro policijos misijos naikintuvai Balvų savivaldybėje penktadienio rytą sėkmingai numušė užsienio droną, kuris į Latviją įskrido dėl Rusijos elektroninio karo veiksmų, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS). Droną numušė iš Šiaulių pakilę naikintuvai.
Šis perėmimas įvyko Europoje didėjant susirūpinimui dėl dronų veiklos, karui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo atstovė Iveta Bėrzina Latvijos radijui sakė, kad drono buvimo vieta žinoma, tačiau tikslios vietos neatskleidė.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Atstovė taip pat neatskleidė, kaip arti apgyvendintos vietovės dronas buvo numuštas.
Augadaugavos, Preilių, Rėzeknės, Balvų ir Alūksnės savivaldybėse apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku paskelbta oro erdvės grėsmė baigėsi 4 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Penktadienį Suomija taip pat įvedė laikinus aviacijos ir jūrų laivybos apribojimus rytinėje Suomijos įlankos dalyje, pranešė jos gynybos pajėgos socialiniame tinkle „X“.
Plačiau skaitykite ČIA.
