Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas iškėlė 1 tikslą Rusijos specialiosioms tarnyboms
15:52
Nuolatiniai Vakarų šalių pareiškimai, kad Vladimiras Putinas prieš jas vykdo hibridinį karą, kuris tampa vis „karštesnis“ ir gali peraugti į karinius susirėmimus, nėra nepagrįsta isterija, kaip tai vadina Maskva.
„Sugriauti NATO ir ES iš vidaus“
2025 m. gruodį V.Putinas sušaukė savo pavaldinius į slaptą pasitarimą, rašo „The New York Times“ (NYT), remdamasis apie šį susitikimą žinančiais dviejų šalių pareigūnais. Jų teigimu, V.Putinas specialiosioms tarnyboms ir kariuomenei iškėlė tikslą 2026 metams – „sugriauti NATO ir ES iš vidaus“.
Ši užduotis įgyvendinama bent dviem kryptimis. JAV žvalgyba padarė išvadą, kad nuo šio rudens V.Putinas gali bandyti suskaldyti NATO ir patikrinti Aljanso narių ryžtą ginti viena kitą, surengdamas ribotą užpuolimą prieš vieną iš šalių.
Grėsmių spektras, pasak prieš savaitę paskelbtos „The Wall Street Journal“ informacijos, svyruoja nuo kibernetinės atakos ar bandymo okupuoti teritoriją pasitelkiant neatpažintas ginkluotas grupuotes iki ribotos invazijos į kurią nors šalį rytiniame NATO flange.
Nori įkaitinti atmosferą Moldovoje
Kita svarbi kryptis – Moldovos destabilizavimas. Ji užima centrinę vietą Maskvos pastangose pakirsti Europos Sąjungą ir NATO, rašo NYT.
Kaip dienraščiui teigė Vakarų specialiųjų tarnybų atstovai, Kremliaus prioritetų hierarchijoje pirmoje vietoje yra Ukrainos užkariavimas, o antroje – Moldovos kontrolės perėmimas. Anot jų, V.Putinas vis dar tikisi užimti Ukrainos pietus, kad sukurtų sausumos koridorių, jungiantį Rusiją su Moldova.
Moldova taptų Rusijos agresijos placdarmu
Pastaroji užima strateginę padėtį, vienoje pusėje besiribodama su Ukraina, o kitoje – su ES ir NATO šalimis. Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad Moldova Rusijai taptų idealiu placdarmu tolesnei agresijai tiek prieš Ukrainą, tiek prieš Vakarus.
Rusija destabilizacijai bando išnaudoti geografinius ir ekonominius ypatumus. Kovą smogus Ukrainos hidroelektrinei, esančiai netoli sienos su Moldova, buvo užterštas vandens tiekimas didelėse abiejų šalių teritorijose. Vėliau Rusijos bepiločiai orlaiviai Vakarų Ukrainoje atakavo aukštos įtampos liniją, kuria Moldova gauna iki 70 proc. elektros energijos, o tai sukėlė masinius elektros dingimus.
NATO šalyse „hibridinės atakos vyksta kasdien“, ypač rytiniame flange, teigia Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris. Anot jo, Rusija organizuoja vis daugiau operacijų „pilkojoje zonoje“, siekdama destabilizuoti Europos vyriausybes ir institucijas, bei sistemiškai naudoja dronus silpnoms vietoms, kuriomis būtų galima pasinaudoti, nustatyti.
Nepaisant besitęsiančio karo Ukrainoje, Rusija „jau perorientuoja savo ekonomiką bei ginkluotąsias pajėgas ir ruošiasi didesnio masto konfliktui su Vakarais“, įspėjo C.Breueris.
Ko griebėsi Lenkija ir Baltijos šalys
Dėl šios priežasties Lenkija ir Baltijos šalys pradėjo aktyviai saugoti bei stiprinti užtvankas, dujotiekius ir elektrines nuo Rusijos diversijų. Rusijos kariuomenė ir specialiosios tarnybos planuoja galimą inscenizuotą ataką, kurioje gali būti panaudoti ukrainietiškos gamybos dronai, agentūrai „Reuters“ papasakojo vienos iš Baltijos šalių žvalgybos tarnybos darbuotojas.
„Palaiminimą“ tokiai operacijai turėtų duoti Rusijos vadovybė, įskaitant V.Putiną. Didžiausią nerimą kelia ne tiek galimos jos pasekmės, kiek „politinis chaosas“, kurį ji gali sukelti NATO vadovybėje, kai Europos šalys ir JAV diskutuos, ar reikėtų reaguoti į šį incidentą, o jei taip – tai kaip, paaiškino žvalgybininkas.
Ukraina ir Rusija socialiniuose tinkluose apsikeitė kandžiomis replikomis
20:58
Ukraina ir Rusija penktadienį apsikeitė kandžiomis replikomis socialiniuose tinkluose, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Rusijos gynybos ministerija savo paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbė trijų „Shahed“ tipo dronų nuotrauką su antrašte: „Kaip sniegas ant jūsų galvos“. Po nuotrauka buvo parašyta: „Žiemą jums bus „užšaldymas“.“
Šiuo įrašu primenama apie ankstesnius Rusijos bandymus sunaikinti Ukrainos civilinę elektros gamybos ir šildymo infrastruktūrą, kad dideli miestai, tokie kaip sostinė Kyjivas, taptų netinkami gyventi.
Tarptautinė humanitarinė teisė tokius tyčinius smūgius civilinei infrastruktūrai laiko karo nusikaltimais.
Šis įrašas sulaukė beveik 22 tūkst. teigiamų reakcijų iš „Telegram“ naudotojų.
Reaguodamas į tai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti deganti Rusijos naftos perdirbimo gamykla, su antrašte „Susišildykime Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ugnimi“, turėdamas omenyje Ukrainos vykdomą tolimųjų smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos pramonę.
Per šią Ukrainos kampaniją buvo surengta virtinė dronų ir raketų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir saugykloms.
Ši kampanija smarkiai pakenkė Rusijos gebėjimui perdirbti ir eksportuoti naftos produktus ir sukėlė didelį jų trūkumą visoje šalyje.
Ukrainos ginklų gamintoja „Fire Point“, kurios raketos ir dronai atliko svarbų vaidmenį Ukrainai smogiant Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos infrastruktūrai, taip pat sureagavo į Rusijos gynybos ministerijos įrašą.
Bendrovė paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą ar sumontuotą nuotrauką, kurioje matyti du dronai ir raketos priekinė dalis virš Raudonosios aikštės, o ant raketos užrašyta: „Apie žiemą pakalbėsime po rudens.“
Rumunijoje netoli sienos su Ukraina nukrito dronas
19:17
Rumunijoje Tulčos apskrityje už maždaug penkių kilometrų nuo sienos su Ukraina nukrito dronas, kuris dėl žemo skrydžio aukščio nebuvo pastebėtas radarų stebėjimo sistemų.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis Rumunijos gynybos ministerijos pranešimu.
Gynybos ministerija penktadienį gavo pranešimą, pateiktą skambinant bendruoju skubios pagalbos numeriu 112, apie Lunkavicos rajone Tulčos apskrityje už maždaug penkių kilometrų nuo sienos su Ukraina nukritusį droną.
Šiuo metu turimais duomenimis, Gynybos ministerijos radarų stebėjimo sistemos neaptiko šio oro objekto, nes jis skrido labai žemai.
Dronas nukrito miškingoje vietovėje ir, preliminariais duomenimis, niekas nenukentėjo ir nebuvo padaryta jokios materialinės žalos.
„Nacionalinės gynybos ministerijos specialistų grupė, pasitelkusi sraigtasparnį „IAR PUMA 330 SOCAT“, atliks teritorijos apžiūrą. Pateiksime papildomą informaciją atsižvelgdami į tai, kaip vystysis situacija“, – teigiama ministerijos pranešime.
Drono kilmė, pasak ministerijos, kol kas nežinoma ir bus nustatyta pagal jo nuolaužas, kai šios bus surastos. Ministerijos teigimu, tai gali būti rusiškas arba ukrainietiškas dronas.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad nukritus dronui kilo gaisras, kurį ugniagesiai jau užgesino.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Rumunijos – NATO narės – teritorijoje sudužo ir į jos oro erdvę įsibrovė daugybė dronų. Anksčiau šiais metais Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį namą Rytų Rumunijoje ir jį apgadino.
Vien šią savaitę Rumunijoje įvyko keli su dronais susiję incidentai, rašo portalas „TVP World“.
Ketvirtadienį buvo rasta drono nuolaužų Juodosios jūros pakrantėje netoli Kostineščio miesto už maždaug 10 km į pietus nuo Konstancos uosto.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį du dronai pažeidė Rumunijos oro erdvę, o antradienį Rumunijos kariniai narai sunaikino du dronus „Gerbera“, dreifavusius Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Juodojoje jūroje netoli jūrinio dujų gavybos projekto „Neptun Deep“ vietos.
Lavrovas: Rusija nesutiks stabdyti karo ties dabartine fronto linija
19:15
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskvai nepriimtinos paliaubos, pagal kurias kovos būtų sustabdytos ties dabartine fronto linija. Jis taip pat pagrasino griežtinti Rusijos smūgius Ukrainai, rašo „Kyiv Post“.
S.Lavrovas apie tai kalbėjo penktadienį, rugpjūčio 14-ąją, interviu Rusijos valstybinei žiniasklaidai.
„Rusijai sustoti ties sąlyčio linija yra nepriimtina“, – pareiškė ministras.
Jis teigė, kad Maskva sutiktų svarstyti kovų pabaigą tik kaip dalį, jo žodžiais, „ilgalaikio, patikimo ir tvaraus susitarimo“. Tokia pozicija iš esmės reiškia, kad Rusija atmeta paprastas paliaubas, kurios įšaldytų dabartinę padėtį fronte.
S.Lavrovas savo poziciją bandė grįsti ir istoriniu argumentu. Pasak jo, kovų sustabdymas ties dabartine fronto linija esą pakenktų tam, ką jis pavadino Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją palikimu.
Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat pagrasino intensyvinti atakas prieš Ukrainą. Jis teigė, kad Maskva imsis griežtesnių priemonių prieš objektus, kurie, Rusijos teigimu, iš Vakarų aprūpina Ukrainos karinę sistemą.
„Mes jau tai darome, ir jie jau pradeda dejuoti“, – sakė S.Lavrovas, kalbėdamas apie Rusijos smūgius.
Konkrečių papildomų taikinių, kuriems Rusija galėtų smogti, jis neįvardijo.
S.Lavrovo pareiškimai nuskambėjo Ukrainai toliau patiriant Rusijos raketų ir dronų atakas prieš miestus bei kritinę infrastruktūrą, o Kyjivui ir jo Vakarų partneriams svarstant diplomatines galimybes užbaigti karą.
Už šnipinėjimą Lenkijai – Maskvos teismas rusui skyrė 23 metus kalėjimo
18:03
Maskvos teismas vieną Rusijos pilietį pripažino kaltu šnipinėjus Lenkijai ir nuteisė jį 23 metus kalėti pataisos kolonijoje, penktadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba (FSB).
Apie tai rašo portalas „TVP World“.
Nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo visapusiškas karas, Rusijoje vis daugėja šnipinėjimo bylų, o teismai dažnai skelbia nuosprendžius, tačiau atskleidžia nedaug detalių.
Pasak FSB, vyras, vardu Georgijus Pirogovas, teikė Lenkijai informaciją apie pažangius Rusijos ginklus ir raketų sistemas, naudojamas kare Ukrainoje.
FSB teigimu, prasidėjus karui, G.Pirogovas išvyko iš Rusijos ir 2022 metų balandį susisiekė su Lenkijos žvalgyba.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pristatė naują „dronų medžiotoją“: kas laukia Rusijos bepiločių
17:59
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išbandė naują droną-perėmėją, galintį nuskristi daugiau nei 120 kilometrų, Kyjivui ieškant kuo pigesnių būdų naikinti Rusijos bepiločius orlaivius, nukreiptus prieš Ukrainos miestus ir fronto liniją.
„Last Shadow T200“ per neseniai vykusius kovinius bandymus pasiekė 122 kilometrų atstumą, gerokai viršydamas iš pradžių numatytą 70 kilometrų veikimo nuotolį, Ukrainos gynybos naujienų leidiniui „Militarnyj“ psakojo jį sukūrusios bendrovės „Ukrajinska Bavovna“ atstovai.
Pasak bendrovės, orlaivis viso bandymo metu išlaikė stabilų vaizdo ryšį, o tai potencialiai padidino atstumą, kuriuo Ukrainos pajėgos gali valdyti šį droną-perėmėją.
„T200“ yra skirtas miestams ginti ir veikti palei fronto liniją prieš tokius taikinius kaip „Shahed“ ir „Geran“ atakos dronai, „Gerbera“ muliažusi bei „Molnija“ dronus, – žurnalistams paaiškino įmonės atstovai.
Jo deklaruotas maksimalus greitis siekia 300 kilometrų per valandą, jis gali skristi iki 16 400 pėdų aukštyje ir išbūti ore maždaug valandą, skrisdamas kreiseriniu greičiu.
„Ukrajinska Bavovna“ pradėjo kurti šį perėmėją praėjusiais metais, o tiek orlaivio korpusas, tiek jo kovinė galvutė buvo patvirtinti naudoti Ukrainos gynybos ministerijos.
Apsauga nuo signalų klastojimo
Orlaivyje įrengta judanti kamera, skirta pagerinti taikinių aptikimą.
Jo vaizdo sistema taip pat gali perjungti kanalus ir dažnių juostas, siekdama neutralizuoti „Štora“ – Rusijos sistemą, skirtą trikdyti ar klastoti dronų vaizdo transliacijas.
Kūrėjai taip pat integruoja automatinę galutinio etapo nukreipimo sistemą, kuri leistų operatoriui užfiksuoti taikinį prieš perduodant galutinį žingsnį dronui.
Orlaivio korpusas gaminamas naudojant 3D spausdintuvą, tačiau gamintojas planuoja per kelis mėnesius pereiti prie liejimo, siekdamas pagerinti patvarumą ir sudaryti sąlygas orlaivį pakartotinai naudoti po daugkartinių nusileidimų.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina sparčiai išplėtė savo vidaus dronų pramonę, kurdama viską – nuo tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų iki vis sudėtingesnių perėmėjų.
Dronai-perėmėjai dabar sudaro apie 40 proc. sistemų, kurios numuša Rusijos „Shahed“ dronus ir kitus bepiločius orlaivius.
Du Rusijos generolai per vieną dieną: mirtino išpuolio galvosūkyje – intriguojantys sutapimai
17:33
Tą dieną, kai restorane Maskvoje buvo surengtas mirtinas išpuolis prieš Rusijos kosminių pajėgų vadą Aleksandrą Čaiko, mirė ir jo artimas bendražygis, generolas majoras Valerijus Plohotniukas. Tai gali būti sutapimas, tačiau nereikėtų atmesti tikimybės, kad šie du atvejai galėtų būti susiję, skelbia leidinys TVNET, kuris analizuoja generolo žūties aplinkybes.
Praėjus keletui dienų po sprogimo Maskvoje – rugpjūčio 5 d. – V.Plohotniukas, buvęs Rusijos Pietų karinės apygardos 49-osios armijos vado pavaduotojas, buvo palaidotas Maskvos Trojekurovo kapinėse.
Praėjusią savaitę „VČK-OGPU“ paskelbė V.Plohotniuko kapo nuotrauką. Joje matomas kryžius, o šalia jo – vyro, vilkinčio karinę uniformą, nuotrauka.
Pasak populiaraus Rusijos „Telegram“ kanalo, vienas iš V.Plohotniuko asmens dokumentų buvo paskelbtas negaliojančiu išpuolio Maskvos restorane dieną – rugpjūčio 1 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs Putino konkurentas Nadeždinas prakalbo apie pabėgimą iš Rusijos: turėjau 3 dienas
16:57
Ilgametis rusų politikas Borisas Nadeždinas niekada neplanavo bėgti į Prancūziją.
Buvęs Vladimiro Putino konkurentas CNN televizijos žurnalistams Paryžiuje pripažino, kad po 40 metų Rusijos politikoje supratęs, jog tai buvo „trijų dienų klausimas“. Po to jis tikriausiai būtų nebeturėjęs galimybės palikti Rusiją.
„Paprastai, kai pateki į tą vietą, gauni kaltinamąjį aktą, eini į teismą, o po teismo – į kalėjimą: Lefortovą“, – paaiškino jis, turėdamas omenyje žiauriausią Maskvos kalėjimą, pagarsėjusį žiauriu elgesiu su disidentais ir politiniais kaliniais.
Jis paliko šeimą Rusijoje, o tą dieną, kai susitiko su žurnalistu, vyko jo dukters vestuvės.
„Gera žinia yra ta, kad esu gyvas ir laisvas“, – pareiškė opozicijos politikas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vengrija gali nutraukti sutartį su „Rosatom“ dėl atominės statybos
16:45
Vengrijos premjeras Peteris Magyaras suabejojo savo pirmtako Viktoro Orbano su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ sudarytu susitarimu dėl Pakso atominės elektrinės plėtros. Naujoji Vengrijos vyriausybė atlieka išsamią projekto peržiūrą, įskaitant jo finansavimą ir projektavimą, rašo portalas „Politico“.
„Planai buvo priimti nepaisant to, kad pasaulyje nebestatomos atominės elektrinės, kurios neturi uždaros aušinimo sistemos ir taip stipriai priklauso nuo aplinkos“, – pareiškė P.Magyaras. Kelias savaites trukę ekstremalūs karščiai ir sausra lėmė rekordiškai žemą Dunojaus vandens lygį, todėl elektros gamyba Pakso AE sumažėjo 10 proc.
Susitarimas dėl „Paks-2“ projekto buvo pasirašytas dar prieš karą Ukrainoje. Projektas numato dviejų naujų reaktorių statybą. Vengrijos ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas Maskvoje 2014 metais. „Rosatom“ gavo kontraktą dviejų energijos blokų statybai, o Rusija Vengrijai suteikė iki 10 mlrd. eurų siekiantį valstybinį finansavimą.
2016 metais Viktoras Orbanas AE plėtrą vadino „amžiaus sandoriu“.
Anksčiau „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pareiškė, kad Rusijos valstybinė korporacija tęsia dviejų naujų reaktorių statybą pagal grafiką, nepaisant 2026 m. balandį įvykusios Vengrijos vyriausybės kaitos. Pasak jo, penktojo energijos bloko betonavimo paruošiamieji darbai atlikti daugiau nei 80 proc., šeštojo bloko darbai tęsiami, o reaktoriaus komponentų gamyba jau vyksta, rašo „The Moscow Times“.
„Esame pasirengę dialogui“, – teigė A.Lichačiovas.
P.Magyaro teigimu, iš pradžių buvo numatyta, kad „Paks-2“ atominė elektrinė pradės veikti 2024 metais. Tačiau vietoj to Vengrija išleido apie 2,8 mlrd. eurų objektui, kurį premjeras apibūdino kaip kelis sandėlius ir dvi dideles betonines duobes.
„Nematau, kad jie tikrai laikytųsi sutarties sąlygų“, – sakė P.Magyaras. Vengrijos vyriausybė peržiūri projektą, atsižvelgdama į jo sąsajas su Rusija.
Mindaugas Sinkevičius: į Lietuvą įskridęs dronas būtų numuštas
16:31
Latvijoje penktadienio rytą NATO pajėgoms numušus užsienio droną, premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina, jog toks likimas lauktų ir į Lietuvą įskridusio bepiločio.
„Scenarijus būtų lygiai toks pats. Latvijos atveju iš Šiaulių pakilo naikintuvai, kurie sėkmingai likvidavo šį skraidantį objektą. Lygiai toks pats scenarijus lauktų ir Lietuvos atveju“, – LNK televizijai penktadienį sakė politikas.
Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, galimai Rusijos elektroninės kovos priemonių paveiktas dronas į Latviją greičiausiai įskrido iš Baltarusijos.
NATO naikintuvai bepilotį numušė netoli Boževos ežero, esančio maždaug penkių kilometrų atstumu nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje Latvijos šiaurės rytinėje dalyje.
Premjeras anksčiau sakė, jog dronas į Lietuvos oro erdvę neįskrido. Jo teigimu, bepiločio liekanos kol kas nėra aptiktos.
„Aš manau, kad artimiausiu metu bus rasta, tada pasimatys, kokio pobūdžio tai skraidantis objektas, kieno jis (...) ir kas taikinys buvo“, – tikino M.Sinkevičius.
Anksčiau šiemet Latvijoje sudužo bei sprogo keli dronai. Spėjama, Rusijos paveikti ukrainiečių orlaiviai buvo įskridę ir į Lietuvos teritoriją.
Praėjusią savaitę R.Kaunas sakė, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Premjero teigimu, tokia versija įskridimo į Latviją atveju neatmestina, tačiau tam nėra ir patvirtinimo.
Penktadienį siekdamas užtikrinti saugumą ir valdžios institucijų operacinius pajėgumus kovoti su galimais dronais laikinus aviacijos ir jūrų laivybos apribojimus rytinėje Suomijos įlankos dalyje įvedė ir Helsinkis.
Linas Linkevičius – apie diplomatą, kuris pardavė „dūšią velniui“
16:29
Kremlius negali stabdyti karo, negali sustoti ties dabartine fronto linija, nes tai būtų, pasak, susijautrinusio Sergejaus Lavrovo, tėvų ir protėvių išdavystė, nepagarba garbingai, tūkstantmetį kurtos valstybės istorijai. Tai jau visiškas dugnas ir blaivaus mąstymo likučių šipuliukai, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Tinka šiuo atveju prisiminti garsų anglų rašytojo S.Johnsono posakį: „Patriotizmas – paskutinė niekšo priebėga.“
Ministras dar pridūrė, kad jam sunku parinkti kultūringus žodžius, nes vis dažniau norisi pasisakyti žymiai „kiečiau“. Šiaip tai būtų gerai, jei savęs nevaržytų ir vartotų artimesnę savo natūrai leksiką, prie kurios yra pripratęs, kai išjungtos kameros arba „netyčia“, kai dar neišjungtos.
Sveiko proto ir logikos argumentų neliko. Išsisėmė bet kokie pasiteisinimai ir beprotiškos avantiūros pagrindimo argumentai. Nė motais ir bešališka padėties fronte ir ekonominės būklės analizė. Kremliui ji puikiai žinoma, nors ir mėginama apsimesti, kad realybė kitokia.
Rusijos diplomatijos vadovo situacija nepavydėtina
Metodiškas, kasdienis, betikslis savų ir svetimų žudymas Vladimirui Putinui ir jo klikai nėra joks argumentas. Rusų diplomatijos vadovo situacija jau senokai nepavydėtina. Be abejo, jis išlieka itin svarbia ir aukštas pareigas užimančia figūra Kremliaus hierarchijoje, tačiau tikrai nėra tarp tų artimojo rato V.Putinui žmonių. Tarp to rato, kuriame priimami svarbiausi sprendimai, įskaitant ir užsienio politiką.
Apgailėtinai atrodė jo aistringi, emocingi vieši paneigimai dar 2022 metų vasario mėnesį, plataus masto karinės agresijos išvakarėse. Liko tiesiog kvailio vietoje. Beje, ne pirmą, bet ir ne paskutinį kartą.
Ne be pagrindo daryčiau prielaidą, kad S.Lavrovas asmeniškai puikiai supranta visą susidariusią situaciją ir visą tą žalą, kurią jų pačių sukurta situacija padarė jo šaliai. Kiek teko su juo susidurti, tiesiogiai ir netiesiogiai bendrauti aštuonetą metų, tai profesionalus ir labai patyręs diplomatas, bet tik dėl jam žinomų priežasčių nutaręs „parduoti dūšią velniui“.
Plačiau skaitykite ČIA.
