Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po žinios apie tūkstančių rusų antplūdį – griežtas Sakartvelo atsakas
10:58
Po pranešimų, kad į Sakartvelą iš Rusijos masiškai bėga rusai, Tbilisis paneigė, jog šalies sieną per dieną peržengė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, ir tokius pranešimus pavadino „dezinformacija“.
Trečiadienį pasirodė pranešimai, kad, didejant baimei dėl galimos naujos karinės mobilizacijos bangos, pastarosiomis dienomis į Sakartvelą atvyko dešimtys tūkstančių rusų, o eismas prie sienos pasiekė rekordinius lygius.
Žiniasklaidos priemonės citavo Rusijos Federalinę muitinės tarnybą, kuri nurodė, kad tiek šeštadienį, tiek sekmadienį per Aukštutinio Larso kontrolės punktą į Sakartvelą įvažiavo daugiau nei 19 tūkst. žmonių, o antradienį, jos teigimu, šis skaičius viršijo 20 tūkst.
„Dabartiniai skaičiai žymiai viršija tuos, kurie buvo užfiksuoti per atitinkamus praėjusių metų laikotarpius“, – tarnybą citavo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Ką sako Sakartvelas
Trečiadienio vakarą Sakartvelo vidaus reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad per parą nuo rugpjūčio 18 iki 19 d. per šį pasienio punktą į šalį įvažiavo „maždaug 20 tūkst. Rusijos piliečių“, pavadindama šį teiginį „tam tikrų suinteresuotų šalių tyčiniu dezinformacijos skleidimu“.
Pasak ministerijos, antradienį per Aukštutinio Larso kontrolės punktą į Sakartvelą esą atvyko 7 880 „įvairių šalių piliečių“, o 8 406 asmenys per tą patį sienos perėjimo punktą paliko šalį.
Ko bijo rusai
Aukštutinio Larso punktas yra vienintelis sienos perėjimo taškas sausuma tarp Rusijos ir Sakartvelo.
Kaip skelbė Rusijos „Telegram“ kanalas „Ostorožno, novosti“, cituodamas liudininkus, Rusijos pusėje prie sienos neva susidarė didžiulė spūstis, o transporto priemonės judėjo vos 50 metrų per valandą greičiu.
Tokia informacija paskelbta po jau kelis mėnesius trunkančių spėlionių, kad Kremlius po rugsėjo mėnesį vyksiančių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų gali paskelbti dar vieną mobilizaciją.
Rusijos tiriamosios žiniasklaidos leidinys „Viorstka“ liepos mėnesį, remdamasis nenurodytais šaltiniais, pranešė, kad po rinkimų valdžia galėtų įvesti karo padėtį ir paskelbti naują mobilizaciją.
Padarinius jaučia ir Armėnija
Ženklai, kad kai kurie rusai galimai ruošiasi išvykti iš šalies, pasirodė ir kitose valstybėse. Kaip rašė „Viorstka“, paklausa nuomojamam būstui kaimyninės Armėnijos sostinėje Jerevane smarkiai išaugo.
Nuomos kainos pakilo apie 30 proc., o kai kurie rusai dėl laisvų butų trūkumo pradėjo ieškoti galimybių dalytis butais su nepažįstamais žmonėmis.
„Bendrai situacija primena 2022 m.“, – „Viorstka“ žurnalistams teigė vienas vietos nekilnojamojo turto agentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas rengiasi naujai mobilizacijai, kurios metu į frontą planuoja pasiųsti nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. papildomų karių.
Zacharova: Maskva pasirengusi išklausyti Jungtines Valstijas
10:25
Maskva pasirengusi išklausyti naujas Vašingtono iniciatyvas dėl karo Ukrainoje sprendimo, tačiau susitarimų dėl naujo susitikimo su amerikiečių atstovais nėra, laikraščiui „Izvestija“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Atidžiai stebime Vašingtono poziciją dėl Ukrainos konflikto sprendimo. Konkrečių pasiūlymų dėl naujų susitikimų su JAV derybininkais kol kas negavome – šiuo metu jie, matyt, užsiėmę situacija Artimuosiuose Rytuose.
Žiniasklaidoje periodiškai pasirodo pranešimų apie planuojamą JAV prezidento specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitą į Maskvą – mes, žinoma, esame pasirengę surengti šį susitikimą per trumpą laiką, tačiau oficialių prašymų mums nebuvo pateikta“, – paaiškino ji.
M.Zacharova atkreipė dėmesį, kad „JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai pareiškė, jog derybose dėl Ukrainos konflikto sprendimo reikalingos naujos idėjos“.
„Savo ruožtu esame pasirengę išklausyti konstruktyvias Vašingtono iniciatyvas. Tuo pačiu pabrėžiame, kad bet kokie Ukrainos krizės išsprendimo variantai privalo atsižvelgti į Rusijos Federacijos nacionalinius interesus – Kyjivo ir jo Europos rėmėjų maksimalistinių reikalavimų, neatitinkančius realybės, nėra prasmės aptarinėti“, – tradicinį Kremliaus naratyvą plėtojo ministerijos atstovė.
Ji tęsė, sakydama, kad Kyjivas neva ir toliau rodo visišką nesugebėjimą susitarti bei intensyvina „teroristinius“ išpuolius prieš taikius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.
„Kol situacija išliks tokia, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos proporcingai reaguos į kylančias grėsmes ir tęs „specialiąją karinę operaciją“, siekdamos įgyvendinti prezidento Vladimiro Putino iškeltus uždavinius“, – dėstė M.Zacharova.
Zelenskis: Rusijos dronai smogė pasienio kontrolės punktui su Moldova
09:47 Atnaujinta 10:03
Per masinę kombinuotą ataką praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo ne tik Kyjivą bei jo sritį, bet ir Černihivo, Odesos sritis, ketvirtadienio rytą nurodė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo teigimu, Rusija paleido atakos dronus į sienos tarp Ukrainos ir Moldovos perėjimo punktą.
Šalies vadovas nepatikslino, kokios pasekmės buvo po smūgio į pasienio punktą prie sienos su Moldova.
„Mūsų gelbėjimo tarnybos nuo nakties dirba vietose, kurias atakavo rusai. Tai buvo masinis smūgis – rusai ilgai ruošėsi ir derino įvairių tipų balistines raketas, sparnuotąsias raketas bei dronus taip, kad kuo labiau pažeistų civilinę infrastruktūrą. Sugriovimų yra Kyjive ir jo apskrityje, Odesos ir Černihivo srityse“, – „Telegram“ platformoje rašė Ukrainos lyderis.
Jo teigimu, sostinėje buvo apgadinti gyvenamieji namai, daugiaaukštis pastatas, kurio viršutiniai aukštai buvo nušluoti smūgio, taip pat vaikų ligoninė ir mokykla.
„Šiuo metu žinoma, kad šis Rusijos smūgis Kyjive nusinešė 12 žmonių gyvybes, o Kyjivo srityje žuvo vienas žmogus. Reiškiame užuojautą visiems artimiesiems ir šeimos nariams. Dar apie 40 žmonių sužeista“, – teigė V.Zelenskis.
Smūgis pasienio punktui
Odesos srityje Rusijos pajėgos dronais atakavo pasienio punktą prie sienos su Moldova, nurodė prezidentas.
Remiantis Odesos srities administracijos duomenimis, praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl masiškai atakavo srities pietus.
„Priešo taikiniu tapo civilinė infrastruktūra“, – nurodė srities administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Dėl atakos keliuose gyvenamuosiuose vietovėse užfiksuoti elektros tiekimo sutrikimai. Rytą be elektros buvo 13 tūkst. šeimų.
Dar vienoje vietoje užfiksuotas dviejų sunkvežimių priekabų, vežusių maisto produktus, užsidegimas. Gaisrai šiuo metu visiškai užgesinti. Administracijos duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.
Tuo tarpu Černihivo srityje, anot V.Zelenskio, smūgių susilaukė dujų infrastruktūra.
„Deja, nors Maskva investuoja į balistiką ir eskalaciją, pasaulis ne visada tinkamai reaguoja į tokius smūgius. Ir kol Ukraina neturės pakankamai priešraketinės gynybos, Rusija rimtai apie taiką nemąstys. <...> Kiekviena papildoma raketa išsaugo mūsų žmonių gyvybes. Aš dėkoju visiems, kurie tai supranta, ieško ir randa galimybių padėti“, – rašė V.Zelenskis.
Putinas ragina ruoštis karių grįžimui iš fronto: daug jų turės „ambicijų“
09:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino šalies pareigūnus iš anksto ruoštis tam, kad pasibaigus karui į civilinį gyvenimą sugrįš daug fronte kariavusių žmonių. Pasak jo, dalį jų reikės įdarbinti, o patys grįžtantys kariai turės „sveikų ambicijų“, rašo „The Moscow Times“.
„Yra dar vienas klausimas, kuris iškils. Tai mūsų vaikinų grįžimas iš kovinio sąlyčio linijos pasibaigus specialiajai karinei operacijai. Žmonių bus daug, juos reikės įdarbinti, jie sugrįš turėdami sveikų ambicijų ir taip toliau. Tai rimtas darbas, kuriam reikia ruoštis iš anksto“, – per Strateginės plėtros tarybos posėdį sakė V.Putinas.
„The Moscow Times“ pažymi, kad dalis iš fronto jau grįžusių karių susiduria su sunkumais ieškodami darbo. 2026 metų sausį buvo skelbta, kad tokių žmonių skaičius pasiekė apie 250 tūkst. Be to, Rusijoje susidarė dešimčių tūkstančių žmonių „pilkoji zona“ – jie negrįžo į darbą, bet taip pat nesikreipė į specializuotus paramos fondus.
Balandį V.Putinas ragino Vidaus reikalų ministeriją įdarbinti karo dalyvius policijoje, pabrėždamas jų kovinę patirtį bei psichologinį ir fizinį pasirengimą. Tuo metu pati ministerija skelbė stokojanti daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų.
Dar 2024 metų pabaigoje Rusijos prezidentas pavedė vyriausybei ir fondui „Tėvynės gynėjai“ parengti priemones, kurios padėtų didinti karo dalyvių užimtumą.
Iki 2026 metų vidurio mažiausiai 50 Rusijos regionų valdžia įpareigojo verslą įdarbinti karo dalyvius. Kai kuriuose regionuose už nustatytų įdarbinimo normų nevykdymą numatytos didelės baudos.
Be to, V.Putinas pasirašė įstatymą, kuris suteikia iš fronto į ankstesnę darbovietę grįžusiems karo veteranams papildomą apsaugą nuo atleidimo mažinant darbuotojų skaičių. Jei darbuotojų našumas ir kvalifikacija vienodi, darbdavys privalo išsaugoti darbo vietą veteranui.
Juodosios jūros flagmano centre – skylė: po smūgių du Rusijos laivai neplaukios bent metus
09:08
Palydovinės nuotraukos atskleidė, kad per rugpjūčio 12 d. Ukrainos suduotą smūgį Novorosijsko uostui buvo smarkiai apgadintas Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas – fregata „Admiral Makarov“, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“.
Vadinamasis karinis tinklaraštininkas „Vojenyj Osvedomitel“ rašo, kad laive aiškiai matoma skylė viršutinio denio priekinėje dalyje, kairiau nuo sparnuotųjų raketų „Kalibr“ dislokacijos vietos.
Jo vertinimu, taip pat buvo apgadinta palydovinio ryšio stotis „Centaur-NM1“ ir aptikimo radaras „Positiv-M1.2“, esantys ant viršutinės denio dalies, arčiau laivo galo.
Ukrainos stebėsenos kanalas „Krymskyj veter“ nurodė, kad atakos metu buvo pataikyta į vertikalių paleidimo įrenginių zoną. Dėl to įvyko vidinė detonacija, po kurios sudegė „UKSK 3S14“ raketų paleidimo šachtos.
Fregata „Admiral Makarov“ tapo Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanu po to, kai 2022 m. balandžio 14 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketiniu smūgiu nuskandino kreiserį „Moskva“.
Nuo pat karo pradžios fregata buvo naudojama atakoms prieš Ukrainą.
Tuo pačiu metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė fregatai „Admiral Esen“. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, labiausiai nukentėjo laivo priekinė dalis: denis ir aštuonių lizdų „UKSK 3S14“ paleidimo sistema, skirta „Kalibr“ raketoms.
Taip pat iš rikiuotės buvo išvesta sistema BIUS „Trebovanie-M“, sunaikintos apžvalginio radaro 3C-25E antenos, radijoelektroninės kovos komplekso TK-25 antenos ir palydinio ryšio kupolas „Centaur“.
„Laivai visiškai prarado smogiamąjį potencialą ir gebėjimą vykdyti kovines operacijas. Abu laivai išimti iš eksploatacijos mažiausiai metams“, – apibendrino kanalas „Krymskyj veter“.
Tai, kad laivams reikės „ilgalaikio remonto dokuose“, pripažino ir tinklaraštininkas „Vojenyj Osvedomitel“.
„Tai reiškia, kad Juodosios jūros laivynas neribotam laikui neteko dviejų modernių fregatų, galinčių vienu metu paleisti 16 sparnuotųjų raketų“, – konstatavo jis.
Iš karto po rugpjūčio 12 d. smūgio, kai Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė apie laivų „Admiral Makarov“ ir „Admiral Esen“ sunaikinimą, rusiški kariniai tinklaraštininkai ėmė kelti klausimą, „kur dabar pabėgti Juodosios jūros laivynui“, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos reguliariai smūgiuoja Novorosijskui.
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovai paaiškino, kad fregatoms pulti buvo panaudoti Ukrainos bepiločiai orlaiviai, įskaitant reaktyvinius dronus „Palianycia“, raketas „Neptūnas“ ir smogiamąsias sistemas, dislokuotas ant „jūrinių platformų“.
Novorosijskas tapo Juodosios jūros laivyno dislokacijos vieta po to, kai Ukraina savo smūgiais privertė Rusiją išplukdyti laivus iš okupuoto Krymo.
Fregata „Admiral Makarov“ anksčiau buvo užpulta balandžio 6 d., o kovo 2 d. buvo apgadintas laivas „Admiral Esen“.
Kaukazo anatomija: kaip Kadyrovas paėmė valdžią, o jo smogikai nevaldomai siaučia Europoje
08:47
Kol visas pasaulis nusukęs akis į Vladimiro Putino vykdomus karo nusikaltimus, Europoje jau kurį laiką nevaržomai siautėja vieno iš jo ištikimiausių vasalų – Ramzano Kadyrovo smogikai. 15min trumpai prisimena garsiausius jų nusikaltimus, kurie padės suprasti, kaip kruvinas režimas maitina Čečėnijos carą ir dėl ko Europa vis dar nesugeba tam duoti tinkamo atkirčio.
Kaip Ramzanas Kadyrovas atėjo į valdžią – ir kodėl pirmosios aukos buvo ne priešai, o savi
Kai 2000-aisiais Maskva paskyrė buvusį muftijų Achmatą Kadyrovą vadovauti Kremliui lojaliai Čečėnijos administracijai, jo sūnus Ramzanas dar buvo menkai žinomas veikėjas.
Oficialiai jis vadovavo tėvo asmens apsaugai – daliniui, kuris turėjo saugoti respublikos vadovą, tačiau ilgainiui tapo savarankiška ginkluota jėga.
Vienas pirmųjų išsamių viešų liudijimų apie šio dalinio veiklą pasirodė 2003 metų birželį, kai „Novaja gazeta“ paskelbė Anos Politkovskajos straipsnį „Kadyrovai sprendžia viską. Ir visus?“. Jame žurnalistė aprašė su Achmato Kadyrovo apsauga siejamus žmonių grobimus, plėšimus ir neteismines egzekucijas.
Tarp jos aprašytų nusikaltimų buvo ir vienos šeimos sušaudymas – nužudyti trys vyrai ir 27 metų trijų vaikų motina. Politkovskaja atsakomybę už šį nusikaltimą tiesiogiai siejo su Ramzanu Kadyrovu ir jo vadovaujamu būriu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija paleido raketų bangą į Kyjivą: sprogimai, gaisrai ir per 12 žuvusiųjų
06:41 Atnaujinta 09:36
Rusija surengė masinę ataką prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį, panaudodama dešimtis balistinių raketų, puolamųjų dronų ir „Kalibr“ sparnuotųjų raketų. Sostinėje aidėjo daugybė sprogimų, žuvo 12 žmonių, daugiau nei 30 buvo sužeista. Kyjive ir jo srityje įsiplieskė gaisrai.
Remiantis stebėjimo grupių duomenimis, be Kyjivo, smūgiai buvo nukreipti į Brovarus ir Boryspilį.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per ataką panaudotos ne tik balistinės, bet ir hipergarsinės raketos „Cirkon“.
„Sprogimai sostinėje. Kyjivas atakuojamas balistinėmis raketomis. Likite slėptuvėse“, – gyventojus perspėjo Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pažymėjo, kad trijuose miesto rajonuose užfiksuoti pataikymai raketomis, sugriovimai ir gaisrai.
Solomenskio rajone devynių aukštų gyvenamajame name buvo sunaikinti keli viršutiniai aukštai, kilo gaisras. Taip pat nukentėjo medicinos įstaigos pastatas, degė parduotuvė, garažai ir automobiliai. Dviejuose gyvenamuosiuose namuose ir priedangose įstrigo žmonės.
Darnyckio rajone raketos nukrito į negyvenamo objekto teritoriją. Gaisras kilo sandėlių patalpose, užimančiose apie 1000 kv.m plotą. Sviatošyno rajone raketos pataikė į pramoninį objektą ir tris sandėlius, dėl ko kilo gaisrai.
Per išpuolį platesnės Kyjivo srities Brovarų rajone vienas vyras žuvo, o kitas buvo sužeistas, pranešė Kyjivo srities gubernatorius Tymuras Tkačenka.
„Apgadintas vienas pramoninis objektas. Visos reikiamos tarnybos dirba įvykio vietoje ir gesina gaisrą“, – pridūrė jis.
Vėl aidi sirenos
Ketvirtadienį ryte, Ukrainai skaičiuojant naktinio apšaudymo aukas, vėl paskelbtas oro pavojus.
Rugpjūčio 5 d. Rusijos pajėgos apšaudė Kyjivą ir jo apskritį balistinėmis raketomis. Tuomet per smūgius žuvo 15 žmonių, dar daugiau nei 50 buvo sužeista. Degė daugiaaukščiai namai, biurų pastatas, sandėliai ir negyvenami pastatai.
Pastaruoju metu Rusija sustiprino raketinius apšaudymus Ukrainoje. Remiantis žurnalo „The Economist“ skaičiavimais, liepos mėnesį Rusijos kariai paleido į šalį rekordinį 198 balistinių ir hipergarsinių raketų skaičių. Didžioji jų dalis teko Ukrainos sostinei.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos atakų pareiškė, kad šaliai labai trūksta šaudmenų JAV oro gynybos sistemoms „Patriot“. Jis ragino Vakarų partnerius perduoti Kyjivui raketų-perėmėjų, kad būtų išgelbėta kuo daugiau žmonių gyvybių. Be to, Ukrainos lyderis siūlė JAV parduoti Ukrainai dalį savo raketų-perėmėjų atsargų, kad šalis galėtų atremti Rusijos atakas artėjančią žiemą.
NATO sustiprino budrumą
Dėl šių atakų kaimyninėse NATO valstybėse narėse taip pat buvo imtasi saugumo priemonių.
Lenkijos kariuomenės vadovybė pranešė sutelkusi orlaivius ir aktyvavusi oro gynybą, skirtą apsaugoti Lenkijos oro erdvę, ypač su Ukraina besiribojančiose teritorijose.
Rumunijos gynybos ministerija teigė, kad naktį radarų sistemos aptiko oro taikinius netoli Ukrainos sienos, todėl buvo pakelti du Ispanijos naikintuvai, dislokuoti NATO misijose, ir Rumunijos oro pajėgų sraigtasparnis.
Ministerija nurodė, kad vienas dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę netoli Galacio, o po to sudužo negyvenamoje vietovėje Tulčos apskrityje.
