Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai nebeturi alternatyvų: tai atbaidė net Vladimirą Putiną
16:29
Oro pavojaus sirenos, perimami dronai, gaisrai, degalų dėmės vandenyje ir eilės prie degalinių – taip atrodo Rusijos piliečių atostogos Juodosios jūros pakrantėje, rašo laikraštis „Financial Times“.
Visai šalia įsikūrusios naftos perdirbimo gamyklos ir tanklaivių terminalai, todėl regionas vis dažniau tampa Ukrainos atakų Rusijoje taikiniu.
Ukrainos kariniai pareigūnai pabrėžia, kad smūgiuoja tik Rusijos karinę ir energetinę infrastruktūrą. Jų teigimu, dronai, nukritę civilinėse teritorijose, yra perimti priešlėktuvinės gynybos sistemų arba radioelektroninės kovos priemonių dar prieš jiems pasiekiant savo tikslus, dėstoma straipsnyje.
Dėl virš galvų zujančių dronų ir jūroje išsiliejusios naftos turistų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 10,8 proc., žurnalistams sakė Dmitrijus Bogdanovas, Viešbučių Rusijos pietuose savininkų asociacijos „AMOS“ pirmininkas.
Panašu, kad galima grėsmė atbaidė ir žymiausią šio regiono poilsiautoją – Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, kuris Sočyje turi oficialią rezidenciją bei prabangius rūmus, pastatytus jo asmeniniam naudojimui netoli Gelendžiko.
Kaip atkreipė dėmesį „Financial Times“, V.Putinas 2021 m., paskutiniais metais prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Sočyje lankėsi 24 kartus. Tačiau 2024 ir 2025 m. – tik du kartus, rodo Kremliaus oficialios naujienų svetainės duomenys. Paskutinį kartą jis pasirodė Sočyje praėjusių metų spalį ir nuo to laiko daugiausia leido laiką Maskvoje bei Sankt Peterburge, taip pat dar vienoje rezidencijoje prie Valdajaus ežero šiaurės Rusijoje.
Kitą mėnesį Rusijoje rengiami Valstybės Dūmos rinkimai. Savo ruožtu V.Putinas suaktyvino keliones po regionus, tačiau didžiąją jų dalį praleido į rytus nuo Uralo. Kitaip tariant, už Ukrainos dronų nuotolio ribų.
Tačiau eiliniai rusai ir toliau masiškai traukia prie jūros. Paplūdimiai ir pajūrio kavinės Juodosios jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, yra perpildyti. „Financial Times“ pažymėjo, kad tai išduoda, jog Rusija vis lengviau persipina kasdienis gyvenimas ir karas.
Sirenos kaukia po keletą kartų per dieną
Kaip pasakojo vienas vadybininkas iš Voronežo, birželį atvykęs į Sočį su savo ikimokyklinio amžiaus dukra, jis buvo susirūpinęs dėl užteršto vandens ir dronų atakų, todėl vengė jūros ir vietoje to maudėsi viešbučio baseine.
Kelionė, jo teigimu, buvo toli gražu ne ideali, tačiau Aleksejus neturėjo daug pasirinkimo: darbdavys dabar priskiriamas kariniam-pramoniniam kompleksui, jam, kaip ir vis didesniam skaičiui rusų, draudžiama išvykti iš šalies.
Turistinio laivo kapitonas Archipo-Osipovkoje, duodamas interviu „Fiinancial Times“, pažymėjo, kad iki šį mėnesį paplūdimyje įvykusio mirtino incidento „sirenos beveik niekada nesuįsijungdavo“; dabar jos kaukia „keletą kartų per dieną“.
Paplūdimyje poilsiautojai per pavojaus signalus daugiausia atrodo ramūs – nedaug kas ieško prieglobsčio, dėsto agentūra AP.
Vienų svečių namų savininkė Kabardince, dar viename Juodosios jūros kurorte Krasnodaro krašte, teigė, kad šios vasaros užsakymai pas ją tariamai išlieka praėjusių metų lygyje, o kai kurie žmonės „net neklausė, kaip čia reikalai“. Net po smūgio Archipo-Osipovkos paplūdimiui, jos teigimu, viešnagės atšauktos vos du kartus.
Daugiau nei pusė rusų nebuvo užsienyje
Naujausios apklausos rodo, kad daugiau kaip 65 proc. iš 146 milijonų Rusijos gyventojų niekada nebuvo užsienyje, o 30 proc. niekada neišvyko iš savo gimtojo regiono.
2022 m. Rusijai pradėjus invaziją, daugelis Vakarų šalių nustojo išduoti rusams turistines vizas, aviakompanijos sustabdė skrydžius, netgi tarptautiniai mokėjimai naudojant rusiškas korteles tapo neįmanomi.
Lieka vis mažiau alternatyvų
Dabar daugiau nei 80 proc. rusų kelionių sudaro vidaus turizmas, rodo „Ostrovok“ – vieno iš pagrindinių Rusijos atostogų užsakymų operatorių – duomenys. Krasnodaro kraštui tenka 11 proc. visų užsakymų. Tačiau šis pakrantės ruožas taip pat tapo magnetu Ukrainos dronams.
Novorosijskas – svarbiausias naftos eksporto uostas ir Kaspijos jūros konsorciumo naftotiekio galutinė stotelė, per kurią keliauja 80 proc. Kazachstano eksportuojamos naftos.
Kaimyninėje Tuapsėje yra viena iš didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios didžiąją dalį pajėgumų Ukraina „išjungė" dar pavasarį. Smūgiai taip pat sukėlė du didelius naftos išsiliejimus, kurių dėmės jūroje matomos net palydovinėse nuotraukose.
Paplūdimiai Anapoje – sovietinės eros kurorte, kurio sekliame pakrantės ruože išrikiuotos vasaros stovyklos, – buvo uždaryti po to, kai 2024 m. Azovo jūroje nuskendo naftos tanklaivis.
Savanoriai padėjo valyti pakrantę, kuri vėl buvo atidaryta tik birželį, kai valdžia atvežė šimtus tūkstančių tonų naujo smėlio. Tačiau aplinkosaugininkai baiminasi, kad po juo vis dar gali būti mazuto.
Išsiliejimai ir dronų atakos ne tik įvarė baimės, bet ir tapo smūgiu vietos turizmui. Kai kurie viešbučiai užfiksavo rezervacijų sumažėjimą iki 20 proc., o bilietų į Sočį – pagrindinį oro uostą, aptarnaujantį Rusijos Juodosios jūros kurortus – rezervacijos, remiantis asmeniu, turinčiu prieigą prie didžiausios Rusijos atostogų rezervavimo platformos duomenų, sumažėjo 40 proc. palyginti su praėjusiais metais.
Savo ruožtu okupuotame Kryme dėl nuolatinio Ukrainos apšaudymo, degalai, vanduo ir elektra normuojami pagal nepaprastosios padėties taisykles. Žurnalistai pabrėžė, kad rusams, ieškantiems atostogų prie jūros, lieka vis mažiau alternatyvų.
Kyjive – dar vienas Rusijos smūgis: po drono nuolaužų kritimo kilo gaisras
00:07
Kyjivo Holosijivskio rajone, nukritus Rusijos drono nuolaužoms ant negyvenamųjų pastatų teritorijos, kilo dar vienas gaisras.
Kaip pranešė „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Jis informavo, kad į įvykio vietą išsiųstos skubiosios tarnybos.
Vėliau V.Klyčko pranešė, kad Holosijivskio rajone, kur ugniagesiai gesino gaisrą negyvenamųjų pastatų teritorijoje, buvo sužeistas žmogus. Jam suteikiama medicininė pagalba.
Dar vėliau meras pranešė, kad įvykio vietoje rastas vieno žmogaus kūnas.
Dėl Rusijos atakos sukelto gaisro Holosijivskio rajone laikinai pablogėjo oro kokybė. Gyventojams rekomenduojama uždaryti langus, vengti ilgesnio buvimo lauke, gerti daugiau vandens, o turint oro valytuvą – įjungti jį maksimaliu režimu.
Nuo rugpjūčio 20-osios ryto Kyjive šešis kartus skelbti oro pavojaus signalai dėl Rusijos dronų ir skraidančių šaudmenų „Banderol“. Gyventojai buvo įspėti, kad veikia oro gynybos sistemos.
Anksčiau Holosijivskio rajone Rusijos drono nuolaužos nukrito ant verslo centro ir sukėlė gaisrą. Tuomet žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti.
Kyjivas rengė masinę dronų operaciją, turėjusią paralyžiuoti Maskvos oro uostus, – „The Atlantic“
21:18
2026 metų pradžioje Ukrainos vadovybė svarstė galimybę surengti plataus masto operaciją, pasitelkiant dirbtiniu intelektu valdomus dronus, siekiant sutrikdyti Maskvos oro uostų veiklą. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo „The Atlantic“.
Operacija, kodiniu pavadinimu M&Ms, numatė dronų atakas prieš Maskvos oro uostus ir šalia Rusijos sostinės esančius aerodromus. Tikėtasi, kad masinės atakos privers tarptautines oro bendroves nutraukti skrydžius į Rusiją.
Pasak publikacijos autoriaus, kai Ukrainos pareigūnai žiemą pristatė planą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis išreiškė rimtą susirūpinimą. Prezidentą ypač neramino rizika, kad gali būti numuštas civilinis lėktuvas ir žūti keleiviai ar įgulos nariai. Vis dėlto, siekdamas daryti papildomą spaudimą Rusijai, V.Zelenskis, šaltinių teigimu, leido tęsti operacijos rengimą.
Publikacijoje pabrėžiama, kad tai turėjo būti ne įprastos dronų atakos. Plane buvo numatyta naudoti autonominius aparatus, gebančius savarankiškai ieškoti taikinių pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemas. Tokia technologija leidžia dronui palyginti vietovės vaizdus su iš anksto įkeltais žemėlapiais ir taikinių nuotraukomis, o vėliau savarankiškai priimti sprendimą dėl smūgio.
Vieno šaltinio vertinimu, norint įveikti Rusijos oro gynybą, operacijai galėjo prireikti iki 1000 dronų per vieną naktį. Būtent didelis mažų ir palyginti pigių aparatų skaičius esą lėmė operacijos pavadinimą M&Ms, siejamą su gerai žinomais spalvingais dražė saldainiais. Leidinys pažymi, kad plano mastas buvo didelis, tačiau dabartinio karo kontekste – ne beprecedentis.
Pagrindinis operacijos tikslas būtų buvęs ne tik fiziškai pažeisti aviacijos infrastruktūrą. „The Atlantic“ cituoja vieną iš plano rengėjų: „Idėja – ilgam uždaryti Maskvos oro erdvę civiliniams skrydžiams.“
Leidinys pažymi, kad Maskvos oro uostų veiklos sustabdymas galėtų tiesiogiai paveikti Rusijos pareigūnus, oligarchus ir kitus turtingus Vladimiro Putino režimo rėmėjus.
„Elito atstovai galėtų ateiti pas Putiną ir pasakyti: turime problemą“, – leidiniui teigė šaltinis. Tikėtasi, kad toks spaudimas kartu su ekonominėmis ir socialinėmis karo pasekmėmis galėtų paskatinti Rusijos vadovybę pradėti derybas.
Tačiau plano įgyvendinimas būtų susijęs su rimta teisine ir moraline rizika. „The Atlantic“ pažymi, kad autonominių sistemų, kurios pačios pasirenka ir atakuoja taikinius, naudojimas tebėra aštrių diskusijų dėl atitikties karo teisės normoms objektas. Ypač nerimaujama dėl galimo klaidingo taikinių atpažinimo.
Dviejų šaltinių teigimu, M&Ms rengimas buvo sustabdytas liepą, po to, kai iš pareigų buvo atleistas Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fiodorovas. Pasak pašnekovų, jis buvo vienas pagrindinių šio plano architektų. M.Fiodorovas rūpinosi Ukrainos karinių dronų programos plėtra, programuotojų komandos dirbtinio intelekto sistemai kūrimu ir Europos finansavimo paieška.
Į gynybos ministro pareigas paskyrus Jevheną Chmarą, operacijos ateitis lieka neaiški. Vienas „The Atlantic“ šaltinių neatmetė galimybės atnaujinti projektą, tačiau tam esą reikėtų naujos komandos ir maždaug trijų mėnesių darbo.
Rusija vėl smogė Kyjivui: žuvo žmogus, dega verslo centras
20:35
Rusijos pajėgos rugpjūčio 20 d. visą dieną įvairių rūšių ginklais atakavo Kyjivą. Vakare smogta verslo centrui Holosijivskio rajone – žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko teigimu, pastato viduje rastas vienas žuvęs žmogus, dar du buvo sužeisti. Pranešama, kad į pastatą nukrito drono nuolaužos.
Gelbėtojai toliau vykdo paiešką pastate.
Vėliau V.Klyčko pranešė, kad antroje dienos pusėje sostinėje tyčia buvo smogta kritinės infrastruktūros objektui – faktiškai pirmą kartą per kelis mėnesius.
Gyventojai gali susidurti su karšto vandens tiekimo sutrikimais.
Meras pridūrė, kad specialistai dirba siekdami atkurti pažeistą infrastruktūrą.
Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje gali tapti dovana Putinui? Įspėja apie paradoksą
20:28
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos teritorijoje vis labiau veikia šalies ekonomiką ir kasdienį gyvenimą, tačiau kol kas nesukėlė pastebimo karo palaikymo sumažėjimo. Maža to, tokia taktika potencialiai gali net sustiprinti Kremliaus pozicijas, nes rusai įtikinami, kad jų šalis esą susiduria su egzistencine grėsme. Apie tai žurnalui „Spectator Australia“ skirtame straipsnyje rašo britų apžvalgininkas Owenas Matthewsas.
Autorius apžvelgia dabartinę Ukrainos tolimojo smūgio kampaniją prieš Rusiją, įskaitant išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas, „Wildberries“ sandėlius ir naftos eksporto infrastruktūrą. Pasak jo, Kijevo tikėtasi antivakarietiškų ar antivyriausybinių nuotaikų augimo Rusijoje kol kas nepastebėta.
Apžvalgininkas remiasi Kremliaus sociologijos centro FOM duomenimis, kurie rodo, kad bendras karo palaikymas išlieka didesnis nei 72 proc.
Vis dėlto O.Matthewsas pripažįsta, kad Ukrainos smūgiai pakirto dalies rusų pasitikėjimą valdžios gebėjimu apsaugoti gyventojus. Jis cituoja kai kuriuos Rusijos karo korespondentus, kritikuojančius oro gynybą ir šalies karinę vadovybę.
Tačiau, autoriaus vertinimu, pagrindinis Ukrainos strateginis tikslas yra Rusijos ekonomika. Jis pateikia Londono Karališkojo koledžo politologijos profesoriaus Samo Greenpo nuomonę, kad smūgiais siekiama ne tiek pakeisti rusų požiūrį į karą, kiek pabloginti jų ekonominę padėtį.
„Jais siekiama, kad rusai patirtų vis daugiau ekonominių sunkumų – problemų, kurių Kremlius negali išspręsti neišsprendęs karo klausimo“, – aiškina ekspertas.
Ekonominiai sunkumai Rusijoje jau juntami. Valstybinio banko VEB vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas pareiškė, kad Rusija „pralaimi ne tik Kinijai ir JAV, bet kai kuriais aspektais – ir Ukrainai“. Rusijos finansų ministerija buvo priversta atšaukti dalį valstybės obligacijų aukcionų dėl nepakankamos paklausos, o sunaikinus penktadalį sandėlių „Wildberries“ atsidūrė ties bankroto riba.
Vis dėlto, pažymi autorius, šios problemos kol kas nėra katastrofiškos. Rusijos Nacionalinės gerovės fondas gerokai sumažėjo, tačiau jame vis dar yra apie 35 mlrd. JAV dolerių. Dar maždaug tiek pat, pasak straipsnio, galima gauti panaudojus bankų aktyvus. Berlyne veikiančios konsultacijų bendrovės BNE vertinimu, Rusija gali išsilaikyti iki metų pabaigos.
Didžiausias Vladimiro Putino iššūkis šiuo metu yra ne pinigų trūkumas, o žmonių paieška karui. Rusijos kariuomenė susiduria su karių stygiumi, nepaisant didelių išmokų naujokams ir į kariuomenę verbuojamų nuteistųjų.
Tuo metu priverstinė mobilizacija Kremliui gali būti pavojinga. Po 2022 m. mobilizacijos Rusijoje kilo protestai, buvo puolami karo prievolės ir komplektavimo punktai, o iš šalies išvyko daug žmonių. Todėl Ukrainos smūgiai į Rusijos teritorijoje esančius objektus gali turėti paradoksalų poveikį.
Kaip pažymi autorius, Rusijos propaganda kur kas aktyviau nušviečia civilių žūtis nei smūgius naftos perdirbimo gamykloms ar sandėliams. Vladimiras Putinas tokias atakas vadina „teroro aktais“. Jei civilių aukų skaičius didėtų, Kremlius galėtų tuo pasinaudoti kurdamas keršto naratyvą ir ruošdamas visuomenę naujai mobilizacijai.
Taigi, apžvalgininko išvada – Ukrainos smūgiai neabejotinai kelia Rusijai ekonominių ir karinių problemų, tačiau kol kas neatima iš Kremliaus galimybės tęsti karą. Kita vertus, karo veiksmų perkėlimas tiesiai į Rusijos teritoriją gali sustiprinti propagandinį naratyvą apie būtinybę kovoti su išorės priešu ir galiausiai net sustiprinti Putino pozicijas.
Volkovo užpuolimo organizavimu įtariamas vyras teisme keičia parodymus: buvo apklaustas apsnūdęs
19:07
Varšuvos teisme nagrinėjama byla dėl išpuolių prieš Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą ir kitus Kremliaus kritikus. Per posėdį paviešinti vieno pagrindinių kaltinamųjų – teisininko Anatolijaus Blinovo – ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių jis dabar išsižada.
Per posėdį Varšuvoje teismas paskelbė A.Blinovo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vis dėlto dabar teisininkas nuo jų atsiribojo ir pareiškė anksčiau pateiktos versijos nepatvirtinantis, skelbia leidiniai „Echo“ ir „Vot Tak“.
Anksčiau A.Blinovas, be kita ko, tvirtino, kad išpuolius prieš Rusijos opozicionierius užsakė verslininkas Leonidas Nevzlinas. Teisme perskaitytame apklausos protokole teigiama, jog būtent L.Nevzlinas esą pavedė jam „susitvarkyti“ su L.Volkovu ir ekonomistu Maksimu Mironovu.
Apie tokius teisme paviešintus parodymus pranešė ir pats L.Volkovas. Jis posėdyje nedalyvavo, tačiau jam atstovavo advokatas.
Vis dėlto teisme A.Blinovas nuo ankstesnių savo parodymų atsiribojo. Jis teigė buvęs apklausiamas ryte, kai esą „nieko nesuvokė“, o jo žodžiai galėjo būti netiksliai išversti ar ištraukti iš konteksto.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lukašenka į pasienį su Ukraina nusiųs 500 „veltėdžių“
18:58
Apie 500 Baltarusijos žemės ūkio darbuotojų, kuriuos šalies valdžia pripažino nesąžiningais, išsiųsti į dviejų mėnesių trukmės karinius mokymus, praneša Baltarusijos televizijos kanalas STV. Tokį nurodymą davė autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Dar liepos mėnesį šalies vadovo administracija paskelbė, kad Gynybos ministerijos žinion bus siunčiami „nerangūs, prasižengę darbuotojai, vagišiai, girtuokliai, dykaduoniai ir tinginiai“, siekiant įvesti „geležinę drausmę“ derliaus nuėmimo kampanijos metu.
Karinę prievolę turintys atlikti specialistai ir mechanizatoriai siunčiami į specialiųjų operacijų pajėgų dalinius, kur jie praeina ugnies, taktinį, inžinerinį ir medicininį parengimą, sakyta pranešime.
Po mokymų dalyvius planuojama siųsti prie sienos su Ukraina vykdyti mokomųjų kovinių užduočių. Šios priemonės vykdomos visuose šalies regionuose.
Savaitė išmokti šaudyti kulkosvaidžiu
Plačiau skaitykite ČIA.
Kraupi roko grupės nario mirtis Sankt Peterburge: tyrėjai turi neįtikėtiną versiją
18:40
Sankt Peterburge rastas buvusio populiarios Rusijos roko grupės „Kukryniksy“ bosisto Dmitrijaus Oganiano kūnas. 45-erių muzikantas aptiktas tvenkinyje su nukirsta plaštaka, o ant kranto buvo rastas kirvis. Rusijos žiniasklaida skelbia preliminarią įvykio versiją, tačiau tikslias jo mirties aplinkybes gaubia paslaptis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Padėjo bombą po mašina, bet ji nesprogo: kaip bandė nužudyti Ukrainos ginklų pramonės atstovą
18:13
Lenkijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas bandymu Rusijos žvalgybos užsakymu nužudyti Ukrainos ginklų pramonės atstovą, ketvirtadienį patvirtino pareigūnai.
Apie tai praneša Lenkijos radijas.
Įtariamasis, kuris pagal Lenkijos privatumo įstatymus įvardijamas tik kaip Serhijus P., galimai bandė Irpinėje, netoli Ukrainos sostinės Kyjivo, nužudyti Ukrainos ginklų pramonės atstovą, pranešė naujienų agentūros.
„Tyrimas atskleidė, kad Serhijus P. po automobiliu, kuriuo važinėjo potenciali auka, padėjo savadarbį sprogstamąjį įrenginį“, – teigiama Lenkijos Vidaus saugumo agentūros (ABW) pranešime.
Pasak agentūros, sprogstamasis įrenginys buvo suprojektuotas taip, kad jį būtų galima nuotoliniu būdu susprogdinti mobiliuoju telefonu, tačiau dėl gedimo jis nesprogo.
Po to 63 metų įtariamasis pabėgo į Lenkiją, kur rugpjūčio 5 dieną buvo suimtas Varšuvoje, nurodė ABW.
Jam pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti naudojant sprogmenis ir dėl sprogmenų turėjimo neturint reikiamo leidimo.
Pasak prokurorų, jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia mažiausiai 15 metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kodėl Simonian kalba apie „mušamą žmogų“: taip veikia Kremliaus smegenų plovimo mašina
17:34
Rusijos propagandos veidu laikoma RT vadovė Margarita Simonian viešojoje erdvėje pateikė dar vieną karo prieš Ukrainą aiškinimą, kuriame Maskva vaizduojama kaip besiginanti pusė, o atsakomybė perkeliama Vakarams.
Pats pasisakymas nėra išskirtinis, tačiau jis ypač gerai parodo, kaip kuriami tokie naratyvai: selektyviai atrenkami faktai, iškraipomas kontekstas, pasitelkiamos klaidingos analogijos ir emocinis spaudimas. Išskaidžius šią argumentaciją dalimis, galima aiškiai pamatyti kaip konstruojama Rusijos karo propagandos mašina.
Pasisakymas nuskambėjo Margaritos Simonian interviu Šveicarijos savaitraščio „Die Weltwoche“ vyriausiajam redaktoriui Rogeriui Köppeliui.
Visas pokalbis įtiko propagandininkei – interviu buvo paskelbtas net jos valdomoje RT 2026 metų liepos 8 dieną. Socialiniuose tinkluose jis ėmė plisti kiek vėliau – rugpjūčio viduryje.
Taip M.Simonian reagavo į klausimą apie Rusijos atsakomybę:
„Man kartais atrodo, kad jūs Europoje iš tikrųjų visi truputį išprotėjote. Pasakykite, prašau, ar per šiuos penkerius metus bent viena Rusijos raketa nuskrido kur nors į Europą? Ne. Pasakykite, prašau, ar bent vienas Rusijos tankas nuvažiavo kur nors į Europą? Ne. Leiskite man pabaigti. O bent vienas Rusijos kovinis lėktuvas nuskrido kur nors į Europą? Ne."
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius išdėstė, ką mano apie taikos derybas su Kyjivu
15:01
Kremlius nemato prielaidų taikos deryboms su Ukraina ir planuoja tęsti karo veiksmus, ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Šiuo metu, atsižvelgiant į Kyjivo režimo poziciją, nėra pagrindo optimizmui dėl taikaus konflikto sprendimo. Situacijos raida fronte yra gerai žinoma. Apie ją ne kartą kalbėjo valstybės vadovas, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. „Specialioji karinė operacija“ tęsiasi“, – pažymėjo jis, kalbėdamas su žurnalistais.
Atstovas spaudai pasidalijo savo propagandine teorija, kad kai kurios Europos šalys, ypač Jungtinė Karalystė, esą didina savo įsitraukimą į karą, nes „daro viską, kas įmanoma“, kad „sustabdytų karo nuovargį“ Europos Sąjungoje ir „skatintų“ kitas šalis „toliau tęsti šį karą“.
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių Jaredo Kushnerio ir Steve'o Witkoffo vizito į Maskvą likimas, apie kurį buvo paskelbta dar gegužę, kaip galima suprasti iš D.Peskovo žodžių, liko pakibęs ore.
„Kol kas jokios konkrečios dienos tokiam vizitui nėra rezervuotos“, – D.Peskovą citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Ketvirtadienį ryte Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva pasirengusi išklausyti naujas Vašingtono iniciatyvas dėl karo Ukrainoje sprendimo.
„Atidžiai stebime Vašingtono poziciją dėl Ukrainos konflikto sprendimo. Konkrečių pasiūlymų dėl naujų susitikimų su JAV derybininkais kol kas negavome – šiuo metu jie, matyt, užsiėmę situacija Artimuosiuose Rytuose“, – sakė ji.
Ministerijos atstovė atkreipė dėmesį, kad „JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai pareiškė, jog derybose dėl Ukrainos konflikto sprendimo reikalingos naujos idėjos“.
„Savo ruožtu esame pasirengę išklausyti konstruktyvias Vašingtono iniciatyvas. Tuo pačiu pabrėžiame, kad bet kokie Ukrainos krizės išsprendimo variantai privalo atsižvelgti į Rusijos Federacijos nacionalinius interesus – Kyjivo ir jo Europos rėmėjų maksimalistinių reikalavimų, neatitinkančius realybės, nėra prasmės aptarinėti“, – tradicinį Kremliaus naratyvą tęsė M.Zacharova.
Nepaisant Ukrainos dronų smūgių, kuriems pavyko paralyžiuoti trečdalį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, sustabdyti grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir sudeginti daugiau nei 20 „Wildberries“ sandėlių, Vladimiras Putinas neketina eiti į kompromisus ir, atvirkščiai, tik sugriežtina savo reikalavimus Kyjiui, liepos mėnesį „Bloomberg“ naujienų tarnybai sakė šaltiniai, artimi Kremliui.
Jų teigimu, V.Putinas, kaip ir anksčiau, siekia užimti visą Donbasą ir mano, kad derybos gali būti atnaujintos tik pasiekus šį tikslą. Jis taip pat atsisakė ankstesnės teritorijų mainų idėjos, nusprendęs, kad neoficialūs susitarimai, pasiekti su JAV prezidentu 2025 m. rugpjūčio mėn. viršūnių susitikime Ankoridže, nebegalioja.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija užtikrino Kremliaus šeimininką, kad iki metų pabaigos įgys visišką kontrolę likusioje Donecko srities dalyje, nurodė „Bloomberg“, nors pridūrė, jog netrūksta manančių, kad šis terminas yra pernelyg optimistinis.
