Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskvoje – negyvas FSB generolas
12:28
Maskvoje rastas negyvas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos generolas majoras Igoris Laptevas, praneša portalas MK. 83 metų vyro kūnas buvo rastas rugpjūčio 20 d. popietę name Verchniaja Krasnoselskaja gatvėje. Įvykio aplinkybės nedetalizuojamos.
I.Laptevas dalyvavo karo veiksmuose Afganistane, vėliau ilgą laiką tarnavo KGB ir FSB, kur kuravo informacinio saugumo klausimus. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis ėjo mokesčių ir rinkliavų viceministro pareigas, o nuo 1998 m. vadovavo bendrovės „Informtechnika i Sviaz“ direktorių tarybai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios įvyko virtinė jėgos struktūrų generolų savižudybių, pastebi laikraštis „The Moscow Times“. Gegužės mėnesį Maskvoje mirė 87 metų generolas pulkininkas Stanislavas Petrovas – buvęs Radiacinės, cheminės ir biologinės saugos pajėgų viršininkas. RBK duomenimis, S.Petrovas dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir sunkiai sirgo, o gazeta.ru pranešė apie galimai prieš save pakeltą ranką.
2023 m. vasarį Pamaskvėje rastas negyvas 72 metų policijos generolas majoras Vladimiras Makarovas. Jis ėjo VRM Vyriausiosios kovos su ekstremizmu valdybos viršininko pavaduotojo pareigas ir prieš pat mirtį dėl amžiaus buvo atleistas iš tarnybos.
2022 m. liepą Maskvoje žuvo atsargos FSB generolas majoras Jevgenijus Lobačiovas. 76 metų vyro kūnas rastas laiptinėje Kačalinskaja gatvėje.
Mėnesį prieš šį įvykį Maskvoje negyvas rastas 90-metis Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos atsargos generolas majoras Levas Sockovas. RBK pranešė, kad L.Sockovo kūnas aptiktas jo bute Novatorovo gatvėje, šalia gulėjo vardinis pistoletas.
Rado naują slaptą tunelį iš Baltarusijos: kas kasėsi į Latviją
11:57
Penktadienį Latvijos pasienio apsaugos pareigūnai pranešė, kad Latvijos ir Baltarusijos pasienyje aptiko dar vieną tunelį ir sulaikė daugybę nelegalių sieną kertančių migrantų.
Kaip nurodoma, dieną prieš tai Kraslavos pasienio apsaugos pareigūnai aptiko 28 asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną į Latviją iš Baltarusijos.
Tirdami neteisėto valstybės sienos kirtimo aplinkybes ir vertindami gretimą teritoriją, pasienio apsaugos pareigūnai Kaplavos pasienio apsaugos skyriaus atsakomybės zonoje, už 20 metrų nuo sienos, aptiko požeminį tunelį, užmaskuotą samanomis ir krūmais.
Visi 28 asmenys pagal valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 4-ąją straipsnį buvo sulaikyti, kai bandė neteisėtai kirsti valstybės sieną, ir grąžinti į išvykimo šalį.
Tai jau antrasis atvejis, kai tunelis buvo panaudotas neteisėtai kirsti valstybės sieną į Latviją.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Atlantic“. Kyjivas rengė operaciją, turėjusią paralyžiuoti Maskvos oro uostus: kas nutiko
11:31
2026 metų pradžioje Ukrainos vadovybė svarstė galimybę surengti plataus masto operaciją, pasitelkiant dirbtiniu intelektu valdomus dronus, siekiant sutrikdyti Maskvos oro uostų veiklą. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo „The Atlantic“.
Operacija, kodiniu pavadinimu M&Ms, numatė dronų atakas prieš Maskvos oro uostus ir šalia Rusijos sostinės esančius aerodromus. Tikėtasi, kad masinės atakos privers tarptautines oro bendroves nutraukti skrydžius į Rusiją.
Pasak publikacijos autoriaus, kai Ukrainos pareigūnai žiemą pristatė planą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis išreiškė rimtą susirūpinimą. Prezidentui ypač nerimą kėlė rizika, kad gali būti numuštas civilinis lėktuvas ir žūti keleiviai ar įgulos nariai. Vis dėlto, siekdamas daryti papildomą spaudimą Rusijai, V.Zelenskis, šaltinių teigimu, leido tęsti operacijos rengimą.
Publikacijoje pabrėžiama, kad tai turėjo būti ne įprastos dronų atakos. Plane buvo numatyta naudoti autonominius aparatus, gebančius savarankiškai ieškoti taikinių pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemas. Tokia technologija leidžia dronui palyginti vietovės vaizdus su iš anksto įkeltais žemėlapiais ir taikinių nuotraukomis, o vėliau savarankiškai priimti sprendimą dėl smūgio.
Vieno šaltinio vertinimu, norint įveikti Rusijos oro gynybą, operacijai galėjo prireikti iki 1000 dronų per vieną naktį. Būtent didelis mažų ir palyginti pigių aparatų skaičius esą lėmė operacijos pavadinimą M&Ms, siejamą su gerai žinomais spalvingais dražė saldainiais. Leidinys pažymi, kad plano mastas buvo didelis, tačiau dabartinio karo kontekste – ne beprecedentis.
Pagrindinis operacijos tikslas būtų buvęs ne tik fiziškai pažeisti aviacijos infrastruktūrą. „The Atlantic“ cituoja vieną iš plano rengėjų: „Idėja – ilgam uždaryti Maskvos oro erdvę civiliniams skrydžiams.“
Leidinys pažymi, kad Maskvos oro uostų veiklos sustabdymas galėtų tiesiogiai paveikti Rusijos pareigūnus, oligarchus ir kitus turtingus Vladimiro Putino režimo rėmėjus.
„Elito atstovai galėtų ateiti pas Putiną ir pasakyti: turime problemą“, – leidiniui teigė šaltinis. Tikėtasi, kad toks spaudimas kartu su ekonominėmis ir socialinėmis karo pasekmėmis galėtų paskatinti Rusijos vadovybę pradėti derybas.
Susidūrė su problema
Tačiau plano įgyvendinimas būtų susijęs su rimta teisine ir moraline rizika. „The Atlantic“ pažymi, kad autonominių sistemų, kurios pačios pasirenka ir atakuoja taikinius, naudojimas tebėra aštrių diskusijų dėl atitikties karo teisės normoms objektas. Ypač nerimaujama dėl galimo klaidingo taikinių atpažinimo.
Dviejų šaltinių teigimu, M&Ms rengimas buvo sustabdytas liepą, po to, kai iš pareigų buvo atleistas Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas. Pasak pašnekovų, jis buvo vienas pagrindinių šio plano architektų. M.Fedorovas rūpinosi Ukrainos karinių dronų programos plėtra, programuotojų komandos dirbtinio intelekto sistemai kūrimu ir Europos finansavimo paieška.
Į gynybos ministro pareigas paskyrus Jevhenijų Chmarą, operacijos ateitis lieka neaiški. Vienas „The Atlantic“ šaltinių neatmetė galimybės atnaujinti projektą, tačiau tam esą reikėtų naujos komandos ir maždaug trijų mėnesių darbo.
Kur dingo 50 tonų Rusijos aukso: tokio dalyko seniai nebuvo
10:38
Rusijos banko aukso atsargos sparčiai senka: rugpjūčio 1 d. duomenimis, jos sumažėjo iki 73,2 mln. trojos uncijų (apie 2,28 tūkst. tonų), rašo „Bloomberg“. Tai mažiausias kiekis per daugiau nei šešerius metus – nuo 2020 m. sausio. Vien per liepą atsargos susitraukė 0,2 mln. uncijų, o nuo metų pradžios jos sumažėjo maždaug 50 tonų.
Per septynis mėnesius aukso vertė rezervuose smuko 33,7 mlrd. JAV dolerių.
Šis nuosmukis prasidėjo po ilgo beveik nepertraukiamo augimo laikotarpio. „Bloomberg“ primena, kad Rusijos bankas anksčiau buvo didžiausias valstybinis aukso pirkėjas pasaulyje, tačiau 2020 m. pradžioje pirkimus sustabdė.
Rusijos centrinio banko duomenimis, 2025 m. pradžioje aukso kiekis tarptautiniuose rezervuose siekė 75 mln. trojos uncijų ir tais metais beveik nekito. Tačiau 2026 m. rodiklis ėmė nuosekliai kristi: sausio 1 d. rezervuose buvo 74,8 mln., o rugpjūčio 1 d. – jau tik 73,2 mln. uncijų.
Kas nutiko?
Atsargų mažėjimas siejamas su Rusijos banko operacijomis vidaus rinkoje, atspindinčiomis Finansų ministerijos sandorius su Nacionalinės gerovės fondo lėšomis.
„Kai pajamos iš naftos ir dujų nesiekia biudžeto taisyklėje numatyto lygio arba fondo lėšos nukreipiamos investicijoms šalies viduje, centrinis bankas atlieka priešpriešines operacijas su likvidžiais rezerviniais aktyvais. Čia bankas tik įgyvendina techninę mechanizmo dalį, o ne priima savarankišką sprendimą dengti biudžeto deficitą parduodamas auksą“, – aiškino „Freedom Global“ analitikas Vladimiras Černovas.
Auksas tapo vienu patogiausių aktyvų tokioms operacijoms, nes didžioji jo dalis saugoma Rusijoje ir išlieka prieinama centriniam bankui. Tuo tarpu galimybės naudoti užsienio valiutos rezervus yra apribotos po to, kai užsienyje buvo įšaldyta apie 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto.
Nenori deginti rezervų Kinijos juaniais
Ekonomistai Aleksandra Prokopenko ir Aleksandras Koliandras anksčiau rašė, kad centrinis bankas nenori „sudeginti“ visų likusių rezervų juaniais.
Tokio masto aukso atsargų mažėjimas Rusijos istorijoje yra beveik precedento neturintis atvejis. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, panašus nuosmukis fiksuotas tik 2002 m., kai per šešis mėnesius atsargos sumažėjo 36,1 tonos.
Pandemijos laikotarpiu pardavimai buvo gerokai mažesni: nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. balandžio Rusijos bankas realizavo tik 7,6 tonos aukso.
Taiklus Ukrainos smūgis Permėje – juodi dūmai virš „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklos
10:28
Rusijos Uralo Permės mieste, kur veikia naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Permnefteorgsintez“, penktadienį įvykdyta dronų ataka, mieste veikia oro gynyba ir kaukia sirenos.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasis Permės krašto teritorinio saugumo ministerija bei „Telegram“ kanalais.
Socialinių tinklų kanaluose pranešama, kad atakos taikinys yra Permėje, daugiau nei 1,5 tūkst. km atstumu nuo Ukrainos, esanti naftos perdirbimo gamykla.
Permės krašto teritorinio saugumo ministerija patvirtino dronų ataką.
„Lukoil-Permnefteorgsintez“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas siekia beveik 13 mln. tonų per metus. Ji kuru aprūpina tiek civilinį sektorių, tiek Rusijos kariuomenės poreikius.
Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus.
Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.
10:19
Prie Kurilų salų – Rusijos raketų bandymai ir karo laivai
09:44 Atnaujinta 10:41
Rusija surengė retas raketų pratybas, į kurias buvo įtraukti karo laivai ir antžeminė raketų paleidimo sistema, netoli salų Tolimuosiuose Rytuose, kurios pastarosiomis savaitėmis tapo atsinaujinusio konflikto tarp Rusijos ir Japonijos priežastimi, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Rusijos Ramiojo vandenyno karinis laivynas nurodė, kad raketos buvo paleistos iš branduolinio povandeninio laivo, raketinio kreiserio ir pakrantės gynybos sistemos „Bastion“, dislokuotos netoli Kurilų salų.
„Pranešime teigiama, kad raketos buvo paleistos į taikinius, esančius daugiau nei 300 kilometrų atstumu, imituojant priešo puolimą, ir juos pataikė. Ramiojo vandenyno laivynas nenurodė tikslios pratybų vietos, tačiau 2016 m. Rusija dislokavo pakrantės gynybos baterijas „Bastion“ Iturupo saloje, Japonijoje žinomoje kaip Etorofu“, – rašoma straipsnyje.
Žinia apie pratybas iššaukė griežtą Japonijos užsienio reikalų ministro Toshimitsu Motegi reakciją: „Rusijos karinio buvimo stiprinimas keturiose Šiaurinėse salose prieštarauja Japonijos pozicijai ir yra nepriimtinas“.
Rusijos laivyno pratybos prasidėjo rugpjūčio 4 d., o Japonija buvo iš anksto informuota, kad jų metu bus šaudoma. Po dienos Tokijas pateikė protestą dėl šių didelio masto manevrų.
Pasak propagandinės Rusijos naujienų agentūros TASS, pratybose dalyvavo „maždaug 60 karo laivų, povandeninių laivų ir pagalbinių laivų, apie 30 lėktuvų, sraigtasparnių ir Ramiojo vandenyno laivyno jūrų aviacijos bepilotės sistemos, taip pat daugiau nei 13 tūkst. karių“.
Primenama, kad Kurilų salos yra Rusijos kontrolėje po to, kai Sovietų Sąjunga atėmė jas iš Japonijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas savo pirmuoju vizitu praėjusią savaitę į Iturupo – didžiausią iš keturių salų grupės – sukėlė kivirčą tarp abiejų šalių: buvo iškviesti ambasadoriai Tokijuje ir Maskvoje.
„Putino vizitas ir raketų bandymai vyko tuo metu, kai Japonija prisijungė prie Vakarų šalių, remdama Ukrainą jos gynyboje nuo Rusijos invazijos, visų pirma įvedant sankcijas prieš Maskvą. Tokijas taip pat suteikė neletalinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant neperšaunamas liemenes ir transporto priemones“, – pažymėjo „Bloomberg“.
Japoniją įsiutino šie Rusijos veiksmai, į kuriuos šalies diplomatijos vadovas sureagavo ypač kritiškai.
„Šiaurės teritorijos, įskaitant Etorofu, yra neatskiriama Japonijos teritorijos dalis tiek istoriniu požiūriu, tiek remiantis tarptautine teise. Japonija ryžtingai protestuoja prieš šį vizitą“, – rėžė T.Motegi.
Japonijoje jos vadinamos Šiaurinėmis teritorijomis arba Keturiomis šiaurinėmis salomis, o Rusijoje – Kurilų salų dalimi.
Rugpjūčio 12 d. V.Putinas stebėjo dalį karinių pratybų iš laivo „Varyag“, vykdydamas savo kelionę į ginčytinas salas ir į Sachaliną – didelę, neginčijamai Rusijai priklausančią salą į šiaurę nuo Hokaido.
„Deja, šis regionas tampa vis labiau linkęs į konfliktus, nes NATO siekia čia įsitvirtinti, o taip pat atsiranda nauji kariniai ir politiniai blokai“, – dėstė Kremliaus šeimininkas. – Dedamos pastangos ir kuriami planai čia dislokuoti naujas ginklų sistemas, o tai kelia grėsmę mūsų šaliai.“
Nurodoma, kad Rusijos pratybos turėtų tęstis iki rugpjūčio 29 d.
Kremliaus pasiuntinys prakalbo apie mobilizaciją: „Pažiūrėsime, kas bus toliau“
09:21
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu masinė karių mobilizacija neplanuojama, tačiau neatmetė tokios galimybės po kitą mėnesį vyksiančių parlamento rinkimų.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Daug kartų buvo sakyta, kad šiuo metu mums nereikia masinės mobilizacijos, ji neplanuojama ir nenumatoma, kiek man žinoma. Bet pažiūrėsime, kas bus toliau“, – žurnalistams JT kalbėjo V.Nebenzia.
Šie komentarai nuskambėjo po pastarųjų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimų, kad po rugsėjo rinkimų Maskva gali mobilizuoti šimtus tūkstančių karių.
„Putino planas nėra labai sudėtingas (...) po vadinamųjų rinkimų jis planuoja iki metų pabaigos papildomai skubiai mobilizuoti kelis šimtus tūkstančių rusų, o kitais metais – dar tiek pat“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.
Pasak V.Zelenskio, šiuos planus „patvirtina vidiniai Rusijos dokumentai“, kuriuos jis aptarė susitikime su žvalgybos vadovais.
Rusijos pareigūnai ir anksčiau neigė planus dėl mobilizacijos, o vėliau paskelbdavo apie šaukimus.
Kremlius neigė planus dėl mobilizacijos visus 2022 metus, o pareigūnai viešai atmetė tokią galimybę likus vos kelioms dienoms iki 2022 metų rugsėjo 21-osios, kai buvo paskelbta apie „dalinį“ 300 tūkst. rezervistų šaukimą.
Kyjivas prašo Elono Musko padėti smūgiuoti gilyn į Rusiją
09:13 Atnaujinta 10:42
Ukraina siekia gauti bendrovės „SpaceX“ generalinio vadovo Elono Musko leidimą naudoti „Starlink“ sistema aprūpintus atakos dronus smūgiams prieš Rusijos raketų paleidimo įrenginius, esančius iki 200 km Rusijos teritorijos gilumoje, rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
Pažymima, kad Kyjivas tai laiko vienu iš būdų, kaip kompensuoti didelį „Patriot“ sistemoms skirtų raketų-perėmėjų trūkumą.
To prašymas Kyjivas tikisi, kad „Starlink“ palydovinio ryšio naudojimas leistų dronams palaikyti stabilesnį ryšį su operatoriais dideliais atstumais ir būtų mažiau pažeidžiamas įprastų radioelektroninės kovos priemonių, paaiškino „Financial Times“.
Straipsnyje priduriama, kad tokius dronus planuojama naudoti raketų paleidimo įrenginiams, vadavietėms, logistikos objektams ir kitai su raketų atakomis susijusiai infrastruktūrai naikinti.
Karinis analitikas Francas-Stefanas Gedi pažymėjo, kad tokie dronai jau įrodė savo efektyvumą mūšio lauke Ukrainoje. Jo teigimu, jei jie būtų naudojami už Ukrainos teritorijos ribų, „galėtų būti labai naudingi medžioklėje“ prieš Rusijos raketų paleidimo įrenginius.
Šaltinių duomenimis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos mėnesį susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose metu paprašė jo aptarti su E.Musku galimybę suteikti Ukrainai tokį leidimą.
Kyjivas siūlė apriboti dronų naudojimo nuotolį iki 200 km nuo Rusijos sienos, tačiau, pasak susitikime dalyvavusių asmenų, D.Trumpas neišreiškė aiškaus pritarimo šiai idėjai.
Mėnesio pradžioje žurnalas „The Atlantic“, remdamasis šaltinių, artimų buvusiam Ukrainos gynybos ministrui Mychailai Fedorovui, informacija, pranešė, kad milijardierius E.Muskas kol kas nesutiko suteikti Ukrainai galimybės naudotis „Starlink“ technologija, skirta smūgiams prieš pozicijas, iš kurių Rusija paleidžia raketas į Kyjivą ir kitus miestus.
M.Fedorovas nurodė, kad tęsia derybas su E.Musku dėl galimybės naudoti „Starlink“ sistemą kariniams tikslams Rusijos teritorijoje naikinti.
Metų pradžioje radijo technologijų specialistas Sergejus Beskrestnovas pranešė apie galimą Rusijos kariuomenės „Starlink“ terminalų panaudojimą atakos dronuose „Shahed“. Po Ukrainos pusės kreipimosi E.Muskas sureagavo į šią problemą, o vėliau pareiškė, kad imtasi priemonių.
Liko tik 6 avokadai: po Rusijos balistinių raketų – naujas košmaras Ukrainoje
08:55
Paprastai Kyjive esančio prekybos centro „Silpo“ lentynos kone lūžta nuo prekių. Tačiau šią savaitę tapo neįmanoma nepastebėti akivaizdaus maisto produktų trūkumo. Nebuvo miežių, grikių, bolivinės balandos ar ryžių. Ten, kur būna svogūnų laiškai, supakuotos salotos irgi buvo tuščia: gulėjo tik vienas pavytęs kalendros ryšulėlis.
Pirmą kartą nuo pirmųjų invazijos mėnesių 2022 m. Ukrainos sostinės gyventojai susidūrė su įvairių pagrindinių maisto produktų stygiumi. Tai – Rusijos balistinių raketų smūgių į svarbiausius logistinius centrus pasekmė.
„Tai košmaras, tikras košmaras“, – skundėsi pirkėja Nina Kiričiuk, 67 metų amžiaus senjorė kirpėja, kurios prekių vežimėlyje buvo duonos ir dviejų rūšių silkės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusija artimiausiu metu nesugebės tinkamai apsisaugoti nuo Ukrainos atakų
07:49
Rusija artimiausiu metu veikiausiai nesugebės visiškai apsiginti nuo Ukrainos vykdomų atakų. Tuo netiki nei Kremlius, nei Rusijos kariniai tinklaraštininkai, rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Rusijos oro gynybos efektyvumą.
ISW pažymi, kad Rusijos pareigūnai vis dažniau atsakomybę už oro gynybą perkelia atskiroms įmonėms ir regionų valdžiai. Tačiau ir šios struktūros susiduria su sunkumais mėgindamos apsisaugoti nuo Ukrainos dronų.
Problemas atvirai pripažįsta ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
Vienas jų teigė, kad Rusija nėra pajėgi visiškai perimti Ukrainos tolimojo nuotolio dronų, todėl būtinos ir pasyvios apsaugos priemonės – antidroniniai tinklai, slėptuvės bei infrastruktūros dubliavimas, kad būtų galima apsaugoti pramonės objektus.
Kartu kariniai tinklaraštininkai ragina kurti daugiasluoksnę apsaugos sistemą, kuri apimtų oro gynybos pritaikymą prie naujų grėsmių ir papildomos gynybinės infrastruktūros kūrimą.
Vis dėlto ISW analitikų vertinimu, Rusija savo gynybos pramonės pajėgumais nepajėgs tinkamai patenkinti augančio oro gynybos poreikio. Maskvai taip pat bus sunku vienu metu apsaugoti tiek fronto liniją, tiek didžiulę šalies užnugario teritoriją.
„Daugiasluoksnis ir decentralizuotas požiūris, kurį siūlo Rusijos pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai, pareikalaus daug laiko ir išteklių ir vargu ar leis patenkinti Rusijos oro gynybos poreikius ar įveikti geografinius apribojimus“, – pažymi ISW analitikai.
Be to, gynybinių įtvirtinimų kūrimas aplink svarbiausius pramonės ir komercinius objektus visoje Rusijoje gali pakenkti Kremliaus pastangoms šalies visuomenei sudaryti įspūdį, kad gyvenimas vyksta įprastai.
