Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremliaus bauginimo taktika: ko siekia Vladimiras Putinas?
21:35
Šią savaitę Kremlius perspėjo Didžiąją Britaniją apie neįvardytas, tačiau neišvengiamas „pasekmes“ ir apkaltino Londoną „sąmoningai siekiant eskalacijos“. Tokie pareiškimai pasirodė po pranešimų, kad smūgiams taikiniams Rusijoje buvo naudojami Didžiojoje Britanijoje pagaminti dronai, rašo „Atlantic Council“.
Leidinys pažymi, kad šie grasinimai pasigirdo tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stiprina pastangas įbauginti Ukrainos sąjungininkus, vykdydamas agresyvią „pilkosios zonos“ kampaniją, kurios tikslas – atgrasyti tarptautinę bendruomenę nuo tolesnės paramos Kyjivui.
Rusijos pareiškimas buvo reakcija į britų žiniasklaidos pranešimus, kad Ukraina neseniai pradėjo naudoti dviejų skirtingų Didžiosios Britanijos bendrovių pagamintus dronus, vykdydama strateginę Kyjivo kampaniją, kurios metu bombarduojami kariniai ir pramoniniai objektai visoje Rusijoje.
Straipsnyje teigiama, kad nuo 2026 metų pradžios Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, eksporto terminalams ir logistikos centrams padarė didelę žalą Rusijos karo ekonomikai ir sukėlė didžiausią šalyje degalų krizę nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Žinoma, kad didžioji dauguma per šias atakas naudotų dronų buvo pagaminti Ukrainoje.
Panašu, kad Didžioji Britanija pernelyg nesijaudina dėl Rusijos grasinimų. Naujai paskirtas ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad Londonas „ir toliau 100 proc. rems Ukrainą“.
A. Burnhamas tiesiogiai nekomentavo Maskvos kaltinimų dėl britų gamybos dronų naudojimo, tačiau pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė „teikia paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti“.
Leidinys pažymi, kad žiniasklaidos pranešimai, jog Ukrainos kariuomenė Rusijoje naudoja Didžiojoje Britanijoje pagamintus dronus, kol kas nėra patvirtinti.
„Net jei šie žiniasklaidos teiginiai pasirodytų esantys teisingi, Maskvos mėginimai apkaltinti Jungtinę Karalystę dėl naujos „eskalacijos“ atrodo neįtikinamai. Iš tiesų Londonas jau beveik dvejus metus leidžia Ukrainai Rusijos teritorijoje naudoti kur kas galingesnius Jungtinės Karalystės tiekiamus ginklus“, – rašoma straipsnyje.
Primename, kad 2024 metų lapkritį Jungtinės Karalystės valdžia pirmą kartą leido Ukrainai Rusijos teritorijoje naudoti britų ir prancūzų gamybos sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Nuo tada, kaip pranešama, Ukraina ne kartą naudojo „Storm Shadow“ raketas prieš taikinius Rusijoje. Šių raketų veikimo nuotolis siekia apie 250 kilometrų, o jų kovinė galvutė yra gerokai galingesnė nei britų gamybos dronų, kurie, kaip teigiama, buvo naudojami per naujausias Ukrainos oro atakas.
„Dėl to Maskvos mėginimai kaltinti Jungtinę Karalystę „pasirinkus eskalaciją“ atrodo tiesiog juokingai“, – pažymi leidinys.
Manoma, kad Maskvos grasinimai pirmiausia gali būti skirti Rusijos vidaus auditorijai, kuri Jungtinę Karalystę laiko pagrindine savo prieše ir mielai kaltina britus dėl visų be išimties problemų.
Tačiau šią savaitę nuskambėję karingi pareiškimai greičiausiai yra platesnės Rusijos vykdomos Ukrainos sąjungininkių Europoje bauginimo kampanijos dalis. Pastaraisiais mėnesiais ši kampanija gerokai suintensyvėjo.
Straipsnyje pažymima, kad Rusijos hibridinis karas prieš Vakarus vyksta jau daugelį metų, tačiau dabar jis gali pereiti į pavojingą naują etapą, V. Putinui mėginant ištrūkti iš aklavietės, į kurią pateko dėl nesėkmingos invazijos į Ukrainą.
Leidinys primena, kad šią savaitę Maskvoje kalbėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgino sumenkinti Ukrainos oro smūgių poveikį, tačiau buvo priverstas pripažinti, kad bombardavimo kampanija daro žalą Rusijos ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, kad iki metų pabaigos Ukraina, kaip tikimasi, pradės naudoti savo gamybos balistines raketas, padėtis Rusijai netrukus gali dar labiau pablogėti.
„Karui vis labiau persikeliant į Rusijos teritoriją, V. Putinas didina įtampą visoje Europoje. Nuo 2026 metų pradžios Rusijos dronai ir sparnuotosios raketos ne kartą pažeidė NATO oro erdvę“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu Rusija kaltinama organizavusi virtinę kibernetinių atakų, sabotažo operacijų ir pasikėsinimų nužudyti Europos Sąjungos teritorijoje. Pastarosiomis savaitėmis paskelbtame JAV žvalgybos vertinime teigiama, kad Kremlius netgi gali ruoštis per artimiausius kelis mėnesius surengti riboto masto išpuolį prieš vieną iš NATO valstybių, akivaizdžiai siekdamas diskredituoti Aljansą.
Tačiau leidinys pabrėžia, kad reali įprastinio ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir NATO tikimybė išlieka nedidelė, be kita ko, todėl, kad V. Putinas supranta, jog tokį karą greitai pralaimėtų.
Gali būti, kad Rusijos diktatorius ir toliau eskaluos veiksmus „pilkojoje zonoje“, bandydamas NATO ir plėsdamas leistinų veiksmų ribas. Jo tikslas – suklaidinti Europos visuomenę ir priversti ją suabejoti, ar verta toliau remti Ukrainą.
„Ši bauginimo taktika rodo, kad Kremlius vis aiškiau suvokia: Rusija negali tikėtis nugalėti Ukrainos tol, kol Kyjivas ir toliau gauna Europos paramą“, – mano leidinys.
Kitaip tariant, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo kovų pradžios, daugelis Maskvoje priėjo prie išvados, kad invazijos baigtis priklauso nuo Rusijos gebėjimo nutraukti gyvybiškai svarbią Europos pagalbos liniją, palaikančią Ukrainos karo pastangas.
„V. Putinui stiprinant pastangas suskaldyti Europą ir izoliuoti Ukrainą, artimiausi mėnesiai greičiausiai taps precedento neturinčiu Europos vienybės ir žemyno gebėjimo demonstruoti galią geopolitinėje arenoje išbandymu. Jei Europa šio išbandymo neišlaikys, V. Putinas taps dar įžūlesnis, o Rusijos sustabdymo kaina tik didės“, – apibendrinama straipsnyje.
Rusijos grasinimai Jungtinei Karalystei
UNIAN anksčiau skelbė, kad britų karo ekspertas Hamishas de Bretton-Gordonas straipsnyje „The Telegraph“ rekomendavo rimtai vertinti Kremliaus grasinimus. Tačiau kartu jis perspėjo nepervertinti Rusijos galimybių.
H. de Bretton-Gordonas pažymi, kad V. Putinui darosi vis sunkiau pripažinti, jog jo vadinamoji „specialioji karinė operacija“ patyrė rimtą nesėkmę. Karo ekspertas mano, kad nauja mobilizacijos banga Rusijoje yra „beveik neišvengiama“.
Jis pažymėjo, kad jei tarp etninių rusų padaugėtų žuvusiųjų, tai galėtų paskatinti žuvusių karių artimuosius žygiuoti į Maskvą. Tuo pat metu, britų eksperto teigimu, didelio masto Rusijos puolimo prieš NATO valstybes grėsmė yra mažai tikėtina dėl tam reikalingų laisvų išteklių trūkumo.
Taip pat skelbta, kad ekspertai analizavo, kokių veiksmų Rusija galėtų imtis, atsižvelgiant į grasinimus Londonui.
Vienas labiausiai tikėtinų scenarijų – sustiprinta sabotažo kampanija, pasitelkiant dronus ir kibernetines atakas. Taip pat labai tikėtinais laikomi smūgiai britų objektams Ukrainoje.
Neatmetama galimybė, kad Jungtinės Karalystės Ukrainai siunčiami dronai galėtų būti atakuojami vos patekę į šalį. Išpuoliai prieš Didžiosios Britanijos piliečius laikomi mažiau tikėtinais. Tiesioginiai kariniai smūgiai Jungtinei Karalystei raketomis ar ginkluotais dronais vertinami kaip mažai tikėtini.
„Teroro ginklas“: papasakojo apie Šiaurės Korėjos raketas, kuriomis Rusija smogia Ukrainai
00:27
Rusija gali gauti iki 150 Šiaurės Korėjos raketų, kurios sustiprintų jos smogiamąjį potencialą. Pasak karo eksperto Serhijaus Zgureco, jų charakteristikos tebėra diskutuotinos, o dėl mažo tikslumo jos pirmiausia yra teroro ginklas. Apie tai jis kalbėjo radijo stoties „Espresso“ eteryje.
Ekspertas pažymėjo, kad Šiaurės Korėja toliau stiprina Rusijos karinį potencialą, perduodama įvairių tipų raketas, tarp jų KN-23, KN-24 ir KN-30. Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimą maždaug 150 Šiaurės Korėjos raketų pristatymą Rusijai. Net jei jų techninės charakteristikos skiriasi nuo oficialiai deklaruojamų, toks kiekis būtų reikšmingas Rusijos arsenalo papildymas.
S. Zgurecas paragino kritiškai vertinti teiginius apie KN-30, kuri, kaip skelbiama, gali nuskrieti iki 900 km ir nešti 2,5 tonos sveriančią kovinę galvutę. Jo teigimu, mažai tikėtina, kad šias dvi charakteristikas būtų galima suderinti vienoje raketoje.
„Jeigu kalbame apie raketą, galinčią nuskrieti 900 km, jos kovinė galvutė turėtų būti gerokai lengvesnė. Jeigu kalbame apie 2,5 tonos, tuomet skrydžio nuotolis būtų gerokai mažesnis“, – paaiškino analitikas.
Jo nuomone, atskiras klausimas yra šių raketų tikslumas. S. Zgurecas apskaičiavo, kad maždaug 800 km skrendančios raketos nuo taikinio gali nukrypti net iki 18 km.
„Negalima užtikrintai kalbėti apie šių raketų tikslumą. Tačiau kaip teroro ginklo, papildančio Rusijos arsenalą, rusams jų dabar tikrai reikės“, – pridūrė jis.
Šiaurės Korėjos raketos Rusijai
Anksčiau aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincė teigė, kad dėl mažo tikslumo ir didelių kovinių galvučių Šiaurės Korėjos raketos kelia itin didelį pavojų civiliams gyventojams, nes dėl šių savybių jos tampa vadinamaisiais neatrankinio poveikio ginklais.
„Kovojame dėl kiekvienos“: Sybiha papasakojo apie „Patriot“ raketų paieškas
22:55
Ukraina dirba su šalimis partnerėmis, siekdama išspręsti raketų perėmėjų, reikalingų apsisaugoti nuo Rusijos grėsmių, trūkumo problemą.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai per „United24“ viršūnių susitikimą pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis taip pat pažymėjo, kad iš kitų šalių gaunama vilčių teikiančių signalų.
„Esame ant naujo, labai aktyvaus politinio ir diplomatinio sezono slenksčio. Europoje ir pasaulyje pertrauka baigiasi. Ukrainoje jos nebuvo. Mes, kaip ir anksčiau, toliau dirbame maksimaliomis pastangomis. Tačiau mūsų partneriams pertrauka baigiasi, o mes esame pasirengę nedelsdami imtis užduočių, susijusių su karo užbaigimu ir teisingos taikos pasiekimu“, – pažymėjo A. Sybiha.
Kaip paaiškino užsienio reikalų ministras, prioritetas yra pasirengimas žiemai ir energetikos sektoriaus apsauga. Visų pirma dirbama siekiant gauti reikalingos įrangos, transformatorių ir generatorių.
Tuo pat metu Ukrainos oro erdvės apsauga ir oro gynybos skydo stiprinimas priklauso nuo turimų oro gynybos priemonių.
Diplomatai stengiasi Ukrainai gauti kiekvieną įmanomą raketą perėmėją
„Dirbame su tų šalių sostinėmis, kurios turi mums reikalingų išteklių. Pirmiausia tai yra „Patriot“ sistemoms skirtos PAC-2 ir PAC-3 raketos perėmėjos. Tai labai sudėtinga. Mes tiesiogine prasme kovojame dėl kiekvienos raketos. Tačiau manau, kad judame į priekį. Darome pažangą, o mūsų partneriai mus girdi“, – pabrėžė A. Sybiha.
Ministras priminė, kad Ukrainai reikia mažiausiai 300 raketų perėmėjų, kad ji galėtų išgyventi šią žiemą.
Jis pridūrė, kad „žiemojimo statistika ir aritmetika buvo perduota mūsų partneriams“.
„Turime preliminarių duomenų, taip pat, žinote, tinkamų signalų, todėl nesustojame“, – sakė A. Sybiha.
Antibalistinės sankcijos
A. Sybihos teigimu, po kiekvieno Rusijos raketų smūgio Kyjivui okupantai turi pajusti sankcijų poveikį.
„Šiuo metu rengiamas 22-asis sankcijų paketas. Jam priimti reikalingas bendru sutarimu priimtas sprendimas. Mes dirbame prie 22-ojo paketo, kuris, tikiuosi, pagal savo griaunamąjį poveikį Rusijos ekonomikai ir Rusijos gynybos pramonei bus vienas galingiausių“, – sakė A. Sybiha.
Kartu jis papasakojo apie Ukrainos iniciatyvą, kurios pagrindu buvo susitarta dėl dar vieno mechanizmo.
„Po kiekvieno smūgio labai greitai, tiesiogine prasme nedelsiant, turi būti priimamas sankcijų Rusijai paketas, kuris dar labiau paveiktų bankų sistemą ir ekonomiką, ribotų jų galimybes gauti technologijų. Mes tai pavadinome antibalistinių sankcijų paketu. Jis turėtų būti nukreiptas į visą ekosistemą, susijusią su raketų, ypač balistinių, gamyba Rusijoje“, – pabrėžė A. Sybiha.
Ministras pažymėjo, kad, deja, ne paslaptis, jog rusai padidino savo pajėgumus. Todėl dabartinė užduotis – atimti iš Rusijos šiuos pajėgumus ir neleisti jai toliau didinti raketų gamybos.
Diplomatas pridūrė, kad po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu visi Ukrainos ambasadoriai gavo nurodymus aktyviai siekti antibalistinių sankcijų įvedimo.
„Kalbame ne tik apie Europą, bet ir apie kitus mūsų partnerius: Kanadą, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Australiją ir kitus“, – sakė A. Sybiha.
„Patriot“ raketų trūkumas
Ukraina susiduria su dideliu „Patriot“ raketų perėmėjų trūkumu, todėl ekspertai perspėja apie rimtą pavojų infrastruktūrai artėjant žiemai.
Ukraina kartu su kitomis Europos valstybėmis taip pat kuria priešraketinę sistemą „Freya“, kuri turėtų tapti pigesne ir plačiau prieinama alternatyva oro gynybos sistemai „Patriot“.
„Tiesiog niekšai“: Zelenskis pažadėjo atsaką į Rusijos teroro išpuolį Kryvyj Rihe
22:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos dronų ataką prieš prekybos centrą Kryvyj Rihe, per kurią jau žuvo 14 žmonių, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti, pavadino absoliučiu žiaurumu. Apie tai valstybės vadovas pareiškė savo vakariniame kreipimesi į Ukrainos žmones.
„Ataką surengė keli Rusijos dronai. Tikslingai, niekšiškai. Vienas po kito... Absoliutus rusų žiaurumas. Jie tiesiog niekšai. Mes būtinai atsakysime“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Be to, prezidentas pažymėjo, kad svarbu visas pastangas nukreipti į žmonių gyvybių apsaugą.
„Svarbu, kad pasaulis dėl viso to netylėtų. Šis Rusijos karas turi baigtis, o pasaulis turi padėti mums tai pasiekti“, – sakė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad Kryvyj Rihe į gelbėjimo operaciją įtrauktos visos turimos pajėgos.
Taip pat ieškoma informacijos apie visus žmones, kurie galėjo būti šiame prekybos centre.
Rusijos pajėgos vidury baltos dienos keliomis bangomis dronais atakavo vietą, kurioje buvo daug žmonių. Konkrečiai buvo smogta vienam didžiausių Kryvyj Riho prekybos centrų.
Šiuo metu žinoma apie 14 žuvusiųjų ir 121 sužeistąjį, tarp jų – 22 vaikus. Sunkios būklės yra 29 žmonės, įskaitant penkis vaikus.
Keithas Kelloggas ir Mike'as Pence'as lankosi Kyjive
20:32
Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai generolas Keithas Kelloggas ir 48-asis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as dalyvaus Kyjive vyksiančiuose maldos pusryčiuose, skirtuose Nepriklausomybės dienai paminėti.
Apie tai rugpjūčio 21 dieną NV pranešė šaltiniai Ukrainos prezidento biure.
Anksčiau K. Kelloggas savo socialinio tinklo „X“ paskyroje parašė, kad atvyko į Ukrainą ir Odesoje dalyvavo susitikime, skirtame Juodosios jūros grūdų iniciatyvai.
„Odesoje surengiau labai informatyvų susitikimą, skirtą Juodosios jūros iniciatyvai. Būtent čia karas pasikeitė. Rusai dabar prieš jūrų uostą naudoja reaktyvinius dronus“, – rašė jis.
Rugpjūčio 21 dieną Ukrainos atkūrimo, infrastruktūros ir transporto ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas kartu su JAV delegacija apžiūrėjo Rusijos smūgių Odesos jūrų uosto infrastruktūrai padarinius.
Be to, susitikimo dalyviai aptarė tolesnį uostų infrastruktūros atkūrimą ir plėtrą, eksporto maršrutų atsparumo didinimą bei galimybes pritraukti tarptautinius partnerius ir privatų kapitalą infrastruktūros projektams įgyvendinti.
Atskirai per susitikimą buvo aptarta galimybė bendradarbiauti pagal JAV ir Ukrainos investicijų į atkūrimą fondą, įsteigtą vadovaujantis Ukrainos ir Jungtinių Valstijų ekonominiu susitarimu, nurodė Ukrainos pareigūnai.
Nepriklausomas naujienų portalas „Mediazona“ Rusijoje paskelbtas „užsienio agentu“ – antrą kartą
20:21
Rusijos teisingumo ministerija nepriklausomą naujienų portalą „Mediazona“ penktadienį paskelbė „užsienio agentu“, užklijavusi jam etiketę, kuria paženklina užsienio lėšomis finansuojamas organizacijas, kurios, ministerijos teigimu, užsiima politine veikla.
Apie tai rašo portalas „TVP World“.
Ministerija pareiškė, kad „Mediazona“ „skleidė melagingą informaciją apie Rusijos teisėsaugos sistemą“, o keletas jos darbuotojų jau buvo paskelbti „užsienio agentais“.
Volodymyras Zelenskis smerkia Rusijos smūgį prekybos centrui, vadina jį cinišku ir niekingu
19:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį griežtai pasmerkė Rusiją už smūgį prekybos centrui jo gimtajame mieste, kurį jis pavadino cinišku ir niekingu.
Per šį smūgį, naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai penki žmonės, o beveik 100 buvo sužeisti.
„Rusai surengė absoliučiai cinišką ir niekingą smūgį paprastam prekybos centrui Kryvyj Riho mieste“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“ ir pridūrė: „Pranešama apie penkis žuvusiuosius“.
Pareigūnai anksčiau skelbė, kad per šį smūgį žuvo du žmonės, o dar 15 buvo sužeisti.
Tačiau Dnipro srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad, naujausiais duomenimis, per šį smūgį buvo sužeistas 91 žmogus, iš jų 21 patyrė sunkių sužalojimų.
Pasirodė siaubingi vaizdai, kaip Rusija atakavo prekybos centro pirkėjus
17:33 Atnaujinta 20:26
Rusija smogiamaisiais bepiločiais atakavo prekybos centrą Dnipropetrovsko srities Kryvyj Riho mieste. Pranešama apie žuvusiuosius ir daugybę nukentėjusiųjų.
Dėl Rusijos atakos žuvo 14 žmonių, dar per 120 žmonių buvo sužeista, tarp jų – 22 vaikai. 29 žmonių, tarp jų penkių vaikų, būklė yra sunki, pranešė srities karinė administracija.
„Prekybos centro viduje dega parduotuvės“, – sakė pareigūnas.
Gelbėtojai padeda kraujuojantiems sužeistiesiems
Socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip gelbėtojai šalia prekybos centro padeda kraujuojantiems sužeistiesiems.
Keliuose įrašuose užfiksuota, kaip praėjus kelioms minutėms po pirmojo smūgio į rūkstančio pastato stogą įsirėžia, kaip įtariama, antrasis dronas.
Kryvyj Rihas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas, per visą karą ne kartą patyrė Rusijos atakų.
Pramoninis miestas yra maždaug už 60 km nuo fronto linijos.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą, o Jungtinės Tautos praneša, kad civilių aukų skaičius 2026 metais išaugo iki didžiausio lygio nuo pat pirmųjų karo mėnesių.
„Vidury baltos dienos. Vietoje, kur visada gausu žmonių“
Anksčiau miesto gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė, kad rusai smogiamuoju bepiločiu atakavo didžiausią Kryvyj Riho prekybos centrą.
„Kilo gaisras, matyti daug nukentėjusiųjų. Pradėta avarinė gelbėjimo operacija“, – pažymėjo jis.
Dnipropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas patikslino, kad atakuotas prekybos centras yra pačiame miesto centre.
„Vidury baltos dienos. Vietoje, kur visada gausu žmonių. Kur šeimos. Kur vaikai. Tai sąmoningas teroras prieš taikius gyventojus“, – pareiškė jis.
O.Hanžos duomenimis, smūgio metu sužeista žmonių. Prekybos centras apgadintas, kilo gaisras.
„Visiška nesąmonė“: Čečėnijoje šalia Putino atsirado naujas veidas
16:45
Čečėnijos valdžios atstovų kabinetuose pradėti kabinti respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo 18-mečio sūnaus Adamo portretai. Vieną tokių savo kabinete greta Vladimiro Putino bei Achmato ir Ramzano Kadyrovų atvaizdų pasikabino Čečėnijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialiosios paskirties policijos pulko vadas Zamidas Čalajevas.
Nuotrauką iš Z.Čalajevo darbo vietos socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė buvęs Smolensko miesto tarybos deputatas ir karo Ukrainoje dalyvis Maksimas Baranovas, pastebėjo kanalas „Astra“.
Ši naujovė papiktino socialinio tinklo komentatorius: „Ką ten veikia Adamo portretas?!“, „Kapec, tai visiška nesąmonė“, „Tikrai komiška“.
Jaunasis Kadyrovas plačiai išgarsėjo 2023 metų rugsėjį, kai Grozno tardymo izoliatoriuje sumušė už Korano sudeginimą suimtą studentą Nikitą Žuravelį. Po šio įvykio jis dukart tapo Čečėnijos didvyriu ir gavo keletą aukštų pareigų respublikoje, įskaitant Saugumo tarybos sekretoriaus bei VRM kuratoriaus postus.
Be to, A.Kadyrovas buvo paskirtas savo tėvo saugumo tarnybos vadovu. 2024 metų spalį jo vardas buvo įrašytas į Rusijos rekordų knygą kaip jauniausio subjekto vadovo saugumo tarnybos viršininko – tuomet jam buvo 16 metų.
Po mirtinos avarijos – medalis kelių inspekcijos jubiliejui
Nuo karo pradžios, „Nastojaščeje vremia“ skaičiavimais, jaunasis Kadyrovas gavo daugiau nei 20 apdovanojimų, tarp jų – „Rosgvardijos“ medalį „Už kovinius nuopelnus“ ir „Rosenergoatom“ aukso medalį „Už nuopelnus didinant atominių elektrinių saugumą“.
Taip pat jis buvo apdovanotas jubiliejiniu medaliu „Rusijos VRM Valstybinei kelių inspekcijai 90 metų“. Pastarasis A.Kadyrovui buvo įteiktas po to, kai jis 2026 metų sausį Grozne sukėlė mirtiną avariją.
„Kavkaz.Realii“ ir opozicinio čečėnų „Telegram“ kanalo „Niyso“ duomenimis, respublikos vadovo sūnus, vairuodamas pirmąjį kortežo automobilį, pervažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir trenkėsi į kitą mašiną, kurios vairuotojas žuvo.
Pats A.Kadyrovas sunkios būklės buvo paguldytas į respublikinę ligoninę, o vėliau lėktuvu nugabentas gydyti į Maskvą. Po šio įvykio jis kelioms savaitėms dingo iš viešumos. Tačiau išrašytas iš ligoninės A.Kadyrovas ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles.
Suomija liepė Rusijai pasiaiškinti: įskrido žvalgybinis lėktuvas
16:21 Atnaujinta 16:58
Suomijos užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pranešė dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo iškvietusi Rusijos ambasadorių šalyje.
„Suomijos užsienio reikalų ministerija šiandien iškvietė Rusijos ambasadorių ir paprašė paaiškinimų dėl įtariamo oro erdvės pažeidimo“, – parašė ministerija socialiniame tinkle „X“.
Suomijos gynybos ministerija vėlų ketvirtadienio vakarą pranešė įtarianti, kad anksčiau tą dieną šalies oro erdvę pažeidė Rusijos orlaivis.
Virš Suomijos vandenų skraidė Rusijos žvalgybinis lėktuvas
Suomijos pasienio tarnyba pranešė, kad įtariamas įsibrovimas įvyko ketvirtadienio popietę vakarinėje Suomijos įlankos dalyje ir truko apie tris minutes, skelbia „Reuters“.
Valdžios atstovai pranešė, kad Rusijos orlaivis, identifikuotas kaip „IL-20“, į Suomijos teritoriją įskrido iki 9 kilometrų ir vėliau pasišalino.
„Į kiekvieną įtariamą oro erdvės pažeidimą žiūrima rimtai, – ministerijos pranešime tuomet pažymėjo gynybos ministras Antti Hakkanenas. – Vyksta tyrimas.“
Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio sieną su Rusija, būta virtinės tokių incidentų.
Suomija įtaria, kad gegužės ir birželio mėnesiais į Suomijos oro erdvę buvo įskridę du Rusijos kariniai lėktuvai, ir tuo metu iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį.
Šalyje paskelbta aukšto lygio parengtis po to, kai 2022 metų vasarį Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
Dėl karo Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO.
Kremlius sureagavo į sankcijas serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams
15:59
Ukrainos kultūros ministrė penktadienį pranešė, kad šalis pritaikė sankcijas rusų animacinio serialo „Maša ir lokys“ (Maša i Medved) kūrėjams.
Kremlius šių kaltinimų nesureikšmina.
Paklaustas apie sankcijas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad animacinis serialas „užkariavo pasaulį“, nes esą jame propaguojamos „geriausios žmogaus savybės“.
Plačiau skaitykite ČIA.
