Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija siunčia aiškų signalą Rusijai: ruošiamas beveik 12 mlrd. eurų raketų arsenalas
11:09
Vokietija planuoja išleisti beveik 12 mlrd. eurų naujam tolimojo nuotolio ginklų arsenalui, kuris turėtų sustiprinti šalies galimybes atgrasyti Rusiją.
Kaip skelbia „Politico“, remdamasi Vokietijos gynybos ministerijos vidaus dokumentais, Berlynas planuoja įsigyti kelių tipų raketų – nuo nebrangių, masiškai gaminamų sistemų iki amerikietiškų „Tomahawk“ ir kartu su Jungtine Karalyste kuriamų hipergarsinių ginklų.
Naujosios sistemos Vokietijos kariuomenei suteiktų galimybę smogti taikiniams už šimtų ar net tūkstančių kilometrų. Tarp galimų taikinių įvardijami vadavietės, aerodromai, raketų paleidimo įrenginiai ir logistikos centrai.
Vokietijos gynybos ministerija tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų plėtrą įvardija kaip vieną pagrindinių šalies ir NATO prioritetų. Siekiama turėti galimybę į priešo užnugarį smogti įprastiniais ginklais, neperžengiant branduolinio slenksčio.
Pirmosios raketos – jau 2027 metais
Pirmuoju programos etapu Vokietija planuoja įsigyti nebrangių sparnuotųjų raketų, kurių dislokavimą ketinama pradėti 2027 metais.
Vokietijos dokumentuose minimi trys galimi kandidatai: amerikiečių ir izraeliečių startuolio „Covenant Industries“ kuriama „Anthem“, neįvardytos Ukrainos bendrovės „BARS“ ir Ukrainos bendrovės „Fire Point“ gaminama „Flamingo“.
Berlynas derasi su dviem potencialiais tiekėjais ir tikisi jau kitais metais gauti raketų kvalifikaciniams bandymams. Vėliau planuojama sudaryti bendrąsias sutartis dėl jų masinės gamybos.
Vokietijos gynybos ministerija tokias raketas vertina kaip ekonomiškai efektyvų ginklą, kurį būtų galima naudoti dideliais kiekiais kartu su brangesnėmis tolimojo nuotolio sistemomis.
Berlynas siekia įsigyti „Tomahawk“
Antrąją programos dalį sudarys amerikietiškos sparnuotosios raketos „Tomahawk“. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas liepos pradžioje Bundestage pareiškė, kad Vokietija susitarė su JAV dėl „Tomahawk“ įsigijimo ir jų dislokavimo Vokietijos teritorijoje.
Remiantis vidaus dokumentais, Berlynas nori iki šio dešimtmečio pabaigos gauti pirmąją galimybę naudoti amerikietiškas „Typhon“ paleidimo sistemas su „Tomahawk“ raketomis.
Tai leistų Vokietijai įsigyti išbandytą tolimojo nuotolio ginklą dar iki to laiko, kai bus sukurtos europietiškos sistemos.
Galingiausius ginklus kurs su britais
Dar dvi programos dalys bus įgyvendinamos kartu su Jungtine Karalyste. Abi šalys kuria naują didelio našumo sparnuotąją raketą ir hipergarsinį sklendžiantį ginklą. Šie projektai yra pernai pasirašyto vadinamojo „Trinity House“ susitarimo dalis.
Tikimasi, kad ateityje kuriamos sistemos galės smogti taikiniams daugiau nei 2 000 kilometrų atstumu. Pradinę jų kūrimo fazę planuojama užbaigti iki kito dešimtmečio vidurio.
Tai būtų brangiausia Vokietijos programos dalis. Viename iš dokumentų beveik 9 mlrd. eurų numatyta tokių ginklų kūrimui ir įsigijimui, dar 182 mln. eurų – jų eksploatacijai.
Atskirai planuojama skirti apie 1,8 mlrd. eurų sparnuotosioms raketoms kurti ir įsigyti bei 97 mln. eurų jų techninei priežiūrai.
Bendra atskiruose dokumentuose nurodoma išlaidų suma siekia apie 11 mlrd. eurų, tačiau Vokietijos gynybos ministerijos vidaus diskusijose minima beveik 12 mlrd. eurų suma.
Kol kas šios lėšos nėra galutinai patvirtintos – atitinkamiems sprendimams dar reikės Bundestago pritarimo.
Vokietija ruošiasi galimai Rusijos grėsmei
Vokietijos raketų arsenalo stiprinimas vyksta augant šalies karinės vadovybės perspėjimams apie galimą Rusijos grėsmės NATO sustiprėjimą iki šio dešimtmečio pabaigos.
Berlynas siekia sukurti atgrasymo sistemą, kuri leistų Rusijos karinę infrastruktūrą paversti potencialiais taikiniais net ir dideliu atstumu nuo fronto linijos.
Kyjive Rusijos balistinės raketos smogė geležinkelio įmonei: žuvo darbuotojas
10:31
Naktį į rugpjūčio 22 d. Rusijos pajėgos raketomis smogė vienai iš geležinkelio įmonių Kyjivo Darnycios rajone. Per smūgį žuvo „Ukrzaliznycios“ darbuotojas, skelbia UNIAN.
„Ukrzaliznycios“ valdybos pirmininkas Oleksandras Percovskis pranešė, kad Rusija ir šiąnakt surengė atakas prieš geležinkelio infrastruktūrą.
Pasak jo, Darnycioje viena iš geležinkelio įmonių buvo apšaudyta balistinėmis raketomis. Tuo metu, kai pasirodė pranešimas apie balistinę grėsmę, arba galbūt net sekunde anksčiau, įmonę jau pasiekė smūgiai. Vienas darbuotojas – brigadininkas – žuvo vietoje. Po pirmojo smūgio kitus darbuotojus pavyko operatyviai evakuoti.
Be to, priešas atakavo ir Odesos geležinkelį. Per smūgius buvo apgadintas geležinkelio stoties „Rozdilna“ pastatas.
„Padariniai jau operatyviai šalinami, priešas neturėjo įtakos mūsų traukinių eismui“, – pridūrė O.Percovskis.
Rusija smogė Odesos sričiai: apgadinta geležinkelio stotis, sutriko elektros ir vandens tiekimas
10:29
Naktį iš rugpjūčio 21-osios į 22-ąją Rusijos okupacinė kariuomenė surengė masinę kombinuotą ataką prieš Odesą ir Odesos sritį, smogdama civilinei infrastruktūrai.
Kaip pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, visą naktį regionas buvo apšaudomas. Smūgiai kliudė transporto, pramonės ir energetikos infrastruktūrą, taip pat gyvenamuosius rajonus. Naujausiais duomenimis, buvo sužeistas vienas žmogus.
Labiausiai nukentėjo geležinkelio stotis Rozdilnoje. Taip pat apgadintas penkiaaukštis gyvenamasis namas, pramonės įmonė ir sporto objektas.
Kai kuriose srities gyvenvietėse, įskaitant Odesą, sutriko elektros ir vandens tiekimas. Specialistai jau pradėjo avarinius atkūrimo darbus.
Odesos srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, per ataką prie geležinkelio stoties užsidegė stovėję automobiliai. Kitame Odesos srities rajone buvo apgadintas penkiaaukščio gyvenamojo namo stogas.
Gelbėtojai visą naktį dirbo smūgių vietose – gesino gaisrus ir šalino atakos padarinius. Į likvidavimo darbus buvo pasitelkta daugiau kaip 100 gelbėtojų ir 23 technikos vienetai.
Rusija gavo naujų Šiaurės Korėjos raketų: paaiškėjo, kuriems Ukrainos regionams gresia pavojus
08:55
Rusija gavo pirmąją Šiaurės Korėjos mažo nuotolio balistinių raketų „Hwasong-11C“, dar žinomų kaip KN-30, partiją. Ukrainos žvalgybos duomenimis, naujosios raketos dislokuojamos Voronežo srityje, skelbia UNIAN.
Taip pat planuojama naudoti šešias transportavimo ir paleidimo įrengines, kurias kartu su Rusijos 112-ąja gvardijos raketų brigada aptarnaus Šiaurės Korėjos kariškiai.
Turimais duomenimis, Šiaurės Korėja Rusijai perdavė apie 50 balistinių raketų, tarp jų – ir naujųjų KN-30. Rusijos kariuomenė jau anksčiau naudojo Šiaurės Korėjos raketas KN-23 ir KN-24.
Tuo metu taip pat pranešama apie galimą iki 120 raketų dislokavimą Voronežo srityje. Jei ši informacija pasitvirtintų, Maskva įgytų papildomą balistinių raketų tiekimo kanalą, kuris papildytų pačios Rusijos gaminamas „Iskander-M“ raketas.
Iki rugpjūčio 20 d. patvirtintų KN-30 paleidimų prieš Ukrainą nebuvo užfiksuota.
Kuo KN-30 skiriasi nuo ankstesnių raketų?
KN-30 yra padidinta „Hwasong-11“ šeimos raketos versija. Jos ilgis siekia apie 10,1–10,2 metro, o skersmuo – maždaug 1,26 metro. Palyginimui, KN-23 ilgis yra apie 8,77 metro, o skersmuo – 1,1 metro.
Skelbiama, kad KN-30 gali nuskrieti 600–900 kilometrų, todėl ją galima paleisti iš toliau nuo Ukrainos sienos esančių Rusijos teritorijų.
Šiaurės Korėja taip pat nurodo, kad raketos kovinė galvutė gali sverti iki 2,5 tonos, tačiau šie techniniai duomenys nepriklausomai nėra visiškai patvirtinti.
Dėl to raketos potencialiai gali būti naudojamos smogti dideliems stacionariems objektams – pramonės įmonėms, energetikos ir transporto infrastruktūrai, sandėliams bei kitiems objektams.
Kokius Ukrainos regionus gali pasiekti?
Raketų dislokavimas Voronežo srityje yra reikšmingas dėl jos artumo Ukrainai. Analitikų vertinimu, iš šios teritorijos potencialiai gali būti atakuojami objektai Sumų, Charkivo, Černihivo, Poltavos, Kyjivo, Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse, priklausomai nuo konkrečios raketos veikimo nuotolio ir paleidimo vietos.
Didesnis KN-30 nuotolis taip pat suteikia Rusijai galimybę paleidimo įrenginius laikyti toliau nuo Ukrainos sienos ir vis tiek smogti taikiniams centrinėje Ukrainos dalyje.
Kodėl Rusijai reikalingos Šiaurės Korėjos raketos?
KN-30 tiekimas gali padidinti spaudimą Ukrainos oro gynybai. Balistines raketas sunku perimti, o sistemų, galinčių jas efektyviai numušti, skaičius yra ribotas.
Net ir mažesnio tikslumo raketos verčia Ukrainą naudoti ribotus oro gynybos perėmimo išteklius. Todėl Rusija gali derinti savo „Iskander-M“ su Šiaurės Korėjos KN-23, KN-24 ir KN-30, taip didindama bendrą turimų balistinių raketų skaičių.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į galimai mažesnį šių raketų tikslumą. Dėl didelės kovinės galvutės ir netikslaus pataikymo jos gali kelti ypač didelę grėsmę civiliams gyventojams.
Kyjive vėl aidėjo sprogimai: naktinę ataką lydėjo gaisras
08:10
Rugpjūčio 22-osios naktį, apie 1 val. vietos laiku, Kyjive buvo girdimi keli vienas po kito sekę sprogimai, praneša vietoje esantys „Kyiv Independent“ žurnalistai. Sprogimai pasigirdo praėjus vos kelioms minutėms po paskelbto oro pavojaus.
Kyjivo Darnycios rajone užsidegė sandėlis, pranešė vietos valdžia. Pirminiais duomenimis, per išpuolį žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti.
Vėliau naktį sprogimai buvo girdimi ir keliose Kyjivo srities gyvenvietėse, esančiose netoli sostinės.
Tiksli išpuolio padarytos žalos apimtis kol kas nėra aiški.
Naujausia ataka surengta praėjus vos dviem dienoms po to, kai rugpjūčio 20-osios vidurnaktį Rusija surengė plataus masto balistinių raketų ir dronų smūgį Kyjivui. Per jį žuvo mažiausiai 15 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti.
„Tai buvo masinė ataka“, – apie rugpjūčio 20-osios smūgį socialiniuose tinkluose sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, rusai šiai atakai ilgai ruošėsi ir panaudojo skirtingų tipų balistines bei sparnuotąsias raketas ir dronus, siekdami padaryti kuo daugiau žalos civilinei infrastruktūrai.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, per rugpjūčio 20-osios ataką Rusijos raketos ir dronai smogė 28 vietoms Kyjive.
Naktį Rusiją sudrebino smūgiai: liepsnos apėmė naftos gamyklą ir „Ozon“ logistikos centrą
08:04
Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 22-osios naktį surengė ataką prieš Rusijos Samaros sritį. Per ją buvo smogta svarbiai naftos perdirbimo gamyklai ir „Ozon“ logistikos centrui, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai, kaip praneša „Kyiv Independent“.
Socialiniuose tinkluose vietos gyventojų paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti tiršti juodi dūmai, kylantys virš Novokujbyševsko naftos perdirbimo gamyklos. Pranešama, kad objektas galėjo būti apgadintas per smūgį.
Gamyklos metinis perdirbimo pajėgumas siekia 8,8 mln. tonų naftos – tai viena iš dešimties didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje. Joje gaminamas benzinas, dyzelinas ir mazutas.
Vėliau naktį didelis gaisras kilo ir netoliese esančiame Čapajevsko mieste. Liepsnos buvo pastebėtos „Ozon“ priklausančiame sandėlyje. „Ozon“ yra viena didžiausių Rusijos elektroninės prekybos bendrovių ir pagrindinė „Wildberries“ konkurentė. Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų pirmasis atvejis, kai Ukrainos pajėgos tiesiogiai smogė „Ozon“ objektui.
Novokujbyševskas ir Čapajevskas yra maždaug 900 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje. Kol kas neaišku, kokie ginklai buvo panaudoti per ataką, tačiau Ukraina reguliariai rengia tolimojo nuotolio dronų smūgius prieš objektus Rusijos gilumoje.
Ataka surengta praėjus vos dienai po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad rugpjūčio 21-osios naktį Ukraina smogė Rusijos Permės naftos perdirbimo gamyklai. Šis objektas nuo Ukrainos nutolęs maždaug 1 500 kilometrų.
