- Zelenskis apie smūgį Rusijos gilumoje: sunaikintas „Su-24M“ ir keturi įrenginiai
- Vokietija siunčia aiškų signalą Rusijai: ruošiamas beveik 12 mlrd. eurų raketų arsenalas
- Naktį Rusiją sudrebino smūgiai: liepsnos apėmė naftos gamyklą ir „Ozon“ logistikos centrą
- Naujas šūvis prekybos kare su Rusija: Armėnija griebėsi neplanuotų veiksmų
isas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Eis į du regionus“: Zelenskis paaiškino, kur Putinas siųs 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių
12:07
Rusijos pajėgos gali panaudoti rudenį mobilizuotus 300 tūkst. rusų naujoms fronto kryptims atidaryti. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė atsakydamas į UNIAN korespondento klausimą.
„Jis paskirstys 300 tūkst. naujai mobilizuotų karių priklausomai nuo to, kas vyks mūsų šalies rytuose. Jeigu jis ten pasieks sėkmę, kurios tikisi, tuomet galės permesti pajėgas į kitą kryptį. Pavyzdžiui, į „buferinę zoną“. Tai taip pat galėtų būti Černihivo–Kyjivo sritys – jis turi tam tikrų sumanymų ir teorinių ketinimų pulti šia kryptimi iš Rusijos, iš Briansko srities.
Visa tai stebėsime: ar, juos parengus, bus pradėtos telkti pajėgos, ar ne. Kol kas Briansko srityje jie neturi tam skirtos gyvosios jėgos, tačiau palei sieną su Rusijos Federacija matome techniką“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad pagrindinis rusų tikslas nesikeičia. V. Putinas įsakė savo kariuomenei iki šių metų pabaigos užimti visas Donecko ir Luhansko sritis. Prezidento teigimu, toks terminas yra nerealus. Be to, anot jo, Rusija mūšiuose Donecko srityje patiria didžiulių nuostolių.
„70–80 proc. visų jų nuostolių tenka šiai krypčiai, Kostiantynivkai. Būtent ten jie praranda daugiausia žmonių, ten vyksta įnirtingiausi mūšiai. Ten jie daro maksimalų spaudimą. Tai žinome ir keliame atitinkamas užduotis – stiprinti Slovjansko ir Kramatorsko kryptis. Jie ten praras visus tuos 300 tūkst. naujai mobilizuotų rusų. Mes juos sunaikinsime. Putinas juos visus praras, nes didžioji jų dalis bus mesta būtent ten“, – pridūrė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad kalbant apie vadinamosios „buferinės zonos“ kūrimą, Rusija šiaurinėse kryptyse negalės daryti tokio pat spaudimo kaip Donecko srityje, nes Donbasas išlieka „beprotišku tikslu“, kuriuo V. Putinas „gyvena“.
„Todėl bet kokios Rusijos derybos prasideda nuo reikalavimo: „Tegul ukrainiečiai pasitraukia iš savo šalies rytų.“ Jie nuolat nukelia terminus. Dabar nustatė terminą – iki 2026 metų pabaigos. Anksčiau jie norėjo tai padaryti iki šį rudenį vyksiančių JAV rinkimų ir net siuntė tokius signalus amerikiečiams, tačiau vėliau terminą vėl teko nukelti“, – pažymėjo prezidentas.
Komentuodamas Ukrainos gynybos pajėgų puolimą, V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai pavyko beveik visiškai išstumti Rusijos okupacines pajėgas iš Dnipropetrovsko srities. Prezidento teigimu, šiuo metu okupuota lieka apie 10 kvadratinių kilometrų srities teritorijos, įskaitant tris nedidelius kaimus.
„Oleksandrivkos kryptimi surengėme didelę kontrpuolimo operaciją, kuri buvo suplanuota 2025 metų rudenį ir pradėta 2025 metų gruodžio pradžioje. Apie ją žinojo nedaugelis. Aš apie ją nekalbėjau tol, kol generolas Apostolas (Desantinių šturmo pajėgų vadas Olehas Apostolas – UNIAN) nepasiekė numatytų pozicijų... Be to, šiuo metu vykdome dar vieną operaciją kitoje fronto dalyje. Jos rezultatai paaiškės iki rugpjūčio pabaigos“, – pažymėjo prezidentas.
Primename, kad Karo studijų instituto (ISW) analitikai anksčiau pranešė apie Ukrainos gynybos pajėgų kontratakas fronte. Jų duomenimis, Ukrainos gynėjai kontratakavo netoli Kostiantynivkos Donecko srityje ir Orichivo Zaporižios srityje.
Tuo pat metu Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis pabrėžė, kad jeigu Rusija šiais metais įvykdys mobilizaciją, jau šią žiemą ji gali pradėti naują puolimą šiaurės kryptimi – Kyjivo ir Černihivo sričių link.
Volodymyras Zelenskis atmeta idėją rengti rinkimus karo metu
11:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rinkimai karo metu šiuo metu būtų per daug pavojingi šaliai.
Tokią nuomonę jis išsakė po to, kai buvęs gynybos ministras paragino surengti balsavimą.
„Manau, kad tokiame kare rinkimai patys savaime yra didžiulė rizika. Rinkimai dabar šaliai yra cunamis, kuris suskaldys Ukrainą“, – sekmadienį paskelbtuose komentaruose sakė V. Zelenskis.
Kaip rašė BNS, praėjusį mėnesį atleistas populiarus buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas antradienį paragino žengti link rinkimų, kurie buvo atidėti dėl Rusijos invazijos.
Ukrainoje įvesta karinė padėtis nuo tada, kai Rusijos pajėgos 2022 metų vasarį peržengė sieną. Tai teisiškai draudžia šalyje rengti rinkimus.
„Demokratija negali būti laikoma Rusijos įkaite“, – sakė M. Fedorovas vaizdo įraše, paskelbtame platformoje „YouTube“.
„Mes kovojame būtent todėl, kad norime išlikti laisva Europos valstybe“, – teigė jis.
M. Fedorovas teigė, kad Ukraina privalo rasti „teisėtą, saugų ir realistinį mechanizmą, kuris leistų Ukrainai atkurti visapusišką demokratinį procesą net ir užsitęsusio karo metu“.
Buvęs gynybos ministras pripažino kliūtis rengti balsavimą karo sąlygomis, įskaitant tai, kaip užtikrinti, kad kariai, prie fronto linijos gyvenantys žmonės ir milijonai užsienyje esančių ukrainiečių galėtų balsuoti.
„Tai sudėtinga (...) Tačiau sudėtingumas nereiškia neįmanomumo“, – pridūrė M. Fedorovas.
Sausį paskirtas gynybos ministru, M. Fedorovas bandė reformuoti kariuomenę, kurią krėtė skandalai dėl korupcijos, įrangos trūkumo, pravaikštų, elgesio su šauktiniais ir nepopuliarios mobilizacijos kampanijos.
Jo atleidimas liepą sukėlė kelias savaites trukusius protestus, didindamas spaudimą prezidentui V. Zelenskiui, kuris vėliau pakeitė kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį, plačiai laikytą M. Fedorovo varžovu.
Dronai atakavo didžiausią Rusijoje „Ozon“ sandėlį Orenburge
08:53
Rusijos Orenburgo mieste dronai atakavo didžiausią šalyje internetinės prekybos platformai „Ozon“ priklausantį logistikos sandėlį. Internete paskelbti atakos vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose matyti kylantis dūmų stulpas.
Ataką patvirtino ir vietos valdžios institucijos. Orenburgo meras Albertas Jumadilovas pareiškė, kad teritorijoje, kurioje yra pramonės objektų, buvo numušti keli bepiločiai orlaiviai, o jų nuolaužos nukrito „Ozon“ logistikos komplekso teritorijoje.
„Ozon“ taip pat patvirtino, kad bendrovės sandėlis buvo apgadintas. Pranešama, kad evakuota maždaug 300 darbuotojų, o šiame objekte saugotos prekės laikinai pašalintos iš prekybos platformos pasiūlos. Taip pat sustabdytas naujų prekių pristatymų priėmimas Orenburgo sandėlyje.
Liudininkų paskelbti vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos rodo, kad gaisras lokalizuotas. Tačiau padarytos žalos mastas kol kas nežinomas.
„Ozon“ logistikos komplekso Orenburge plotas viršija 200 tūkst. kvadratinių metrų. Jis įsikūręs Orenburgo specialiojoje ekonominėje zonoje.
Tai jau antrasis „Ozon“ sandėlis per dvi dienas, kurį atakavo Ukrainos dronai. Naktį į rugpjūčio 22-ąją Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė „Ozon“ logistikos centrui Čapajevske, Rusijos Samaros srityje. Po smūgio ten kilo didžiulis gaisras.
Gaisrai Rusijoje
UNIAN anksčiau skelbė, kad netoli Sankt Peterburgo užsiliepsnojo didžiulis sandėlių kompleksas teritorijoje, kurioje veikia svarbios Rusijos sunkiosios pramonės įmonės.
Gaisras kilo Ižoros pramoninėje zonoje, esančioje Šušarų gyvenvietėje, Puškino rajone. Per kelias valandas gaisro plotas išaugo nuo 22 tūkst. iki 82 tūkst. kvadratinių metrų, o gaisrui suteiktas ketvirtasis sudėtingumo lygis.
Prie Sankt Peterburgo – milžiniškas gaisras: dega zona, kurioje veikia karinio komplekso įmonės
08:49
Netoli Sankt Peterburgo užsiliepsnojo didžiulis sandėlių kompleksas teritorijoje, kurioje veikia svarbios Rusijos sunkiosios pramonės įmonės. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, gaisras apėmė dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų.
Kaip skelbia ASTRA, gaisras kilo Ižoros pramoninėje zonoje, esančioje Šušarų gyvenvietėje, Puškino rajone. Degantis sandėlis yra už maždaug 350 metrų nuo „Ozon“ sandėlio.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, per kelias valandas gaisro plotas padidėjo nuo 22 tūkst. iki 82 tūkst. kvadratinių metrų. Gaisrui suteiktas ketvirtasis sudėtingumo lygis.
Vietos gyventojai pažymi, kad valdžios institucijos nebuvo paskelbusios pavojaus dėl dronų, taip pat nebuvo girdėti nei dronų, nei oro gynybos sistemų veikimo garsų. Gaisro priežastis kol kas nežinoma.
Ižoros pramoninė zona yra svarbus Rusijos sunkiosios pramonės centras – čia veikia metalurgijos, metalo apdirbimo ir sunkiosios mašinų gamybos įmonės, taip pat su energetikos ir branduoline pramone susijusios gamyklos.
Smūgiai Rusijai
Naktį į rugpjūčio 22-ąją Ukrainos gynybos pajėgos pirmą kartą smogė internetinės prekybos platformos „Ozon“ logistikos centrui Čapajevske, Rusijos Samaros srityje.
Rugpjūčio 16 dieną dronai smogė „Wildberries“ logistikos kompleksui Koledine, netoli Maskvos. Tai didžiausias bendrovės sandėlis, kurio plotas viršija 200 tūkst. kvadratinių metrų.
Taip pat primenama, kad dronai Šušarus netoli Sankt Peterburgo jau atakavo liepą – tuomet užsiliepsnojo „Wildberries“ sandėlis.
Rusija sukūrė naują taktiką, kaip veiksmingai panaudoti dronus fronte
08:36
Rusijos pajėgos pastaruoju metu pradėjo taikyti naują ir veiksmingą taktiką – dronais stebėti kelius fronto linijos „pilkojoje zonoje“.
Kaip rašo „Forbes“, ši taktika paremta dronų dislokavimu netoli svarbiausių maršrutų, kur jie fiksuoja pravažiuojančių transporto priemonių skleidžiamus garsus. Aptikęs galimą karinę techniką, operatorius gali smogti pačiu dronu arba pasitelkti artileriją ar kitus atakos dronus.
„Nors techniškai šis metodas yra paprastas, jis gali turėti didelę įtaką mūšio lauke, leisdamas Rusijos pajėgoms ilgą laiką kontroliuoti ir riboti judėjimą svarbiausiais maršrutais“, – pažymi leidinys.
Kokia šios naujovės esmė?
Pagrindinis šio metodo pranašumas yra tas, kad, kitaip nei vykdant vizualinį stebėjimą, dronui nereikia tiesiogiai matyti kelio. Dėl to jis gali likti nepastebėtas ir kartu aptikti judančias transporto priemones.
Ukrainos 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados vyresnysis seržantas Vitalijus Piasetskis paaiškino, kad Rusijos pajėgos dronus dislokuoja ant aukštų pastatų, netoli viešojo transporto stotelių ir palei logistikos maršrutus, kad galėtų stebėti transporto priemonių judėjimą.
Kai dronas užfiksuoja artėjančios transporto priemonės garsą, ši informacija perduodama jo operatoriui. Gavęs pranešimą operatorius gali patikrinti taikinį ir nuspręsti, koks būtų geriausias būdas jį atakuoti – pavyzdžiui, iškviesti artilerijos ugnį arba nukreipti į transporto priemonę atakos droną.
Tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos jau anksčiau naudojo ginkluotus FPV dronus pasaloms prie kelių rengti. Tačiau, kaip pažymi „Forbes“, naujasis Rusijos metodas leidžia dronui likti nepastebėtam nuo kelio. Be to, tokiu būdu operatorius gali aptikti artėjančią transporto priemonę iš didesnio atstumo nei vizualiai, todėl turi daugiau laiko pasirengti smūgiui.
Naujoji taktika ypač svarbi
Į „pilkąsias zonas“ daugiausia skverbiamasi pėsčiomis, tačiau keliai ir toliau išlieka itin svarbūs karinėms operacijoms. Rusijos ar Ukrainos pajėgoms įsitvirtinus pozicijoje, būtinas nuolatinis aprūpinimas, kuris paprastai vykdomas keliais naudojant transporto priemones arba antžeminius robotus.
Be to, keliai atlieka svarbų vaidmenį Ukrainos pajėgoms bandant likviduoti Rusijos karių įsitvirtinimo vietas.
„Ukrainos pajėgos pastaruoju metu pradėjo taikyti mechanizuotą taktiką ir šioms pozicijoms valyti naudoja šarvuotąsias kovos mašinas. Todėl abi pusės, siekdamos įtvirtinti „pilkųjų zonų“ kontrolę, aktyviai atakuoja šiais maršrutais judančias transporto priemones ir robotus“, – rašo „Forbes“.
Tačiau ypač miestų teritorijose dėl sudėtingo kelių tinklo sunku stebėti kiekvieną maršrutą. Tai ypač aktualu Rusijos pajėgoms, kurioms trūksta patyrusių dronų operatorių. Naujoji Rusijos dronų taktika leidžia stebėti daugiau maršrutų, operatoriams neprivalant nuolat valdyti virš kiekvieno iš jų skraidančių dronų.
„Žvelgiant plačiau, ši taktika suteikia Rusijai palyginti nebrangų būdą, naudojant jau turimas dronų technologijas, neleisti priešininkui laisvai veikti tam tikrose teritorijose ir gali apsunkinti Ukrainos pajėgų judėjimą per „pilkąsias zonas“, – teigiama straipsnyje.
Padėtis fronte
Anksčiau vienas Prancūzijos analitikas teigė, kad Donbase jau įrengti įtvirtinimai tapo netikėta kliūtimi pačioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Ištisinės griovių, spygliuotos vielos ir prieštankinių kliūčių linijos yra veiksminga priemonė prieš Rusijos pajėgų infiltracijos taktiką. Tačiau kartu jos trukdo Ukrainos kariams laisvai judėti fronto zonoje.
Žinoma, ukrainiečiai šiose gynybos linijose yra palikę siaurus pravažiavimo koridorius, o rusai Ukrainos techniką mėgina atakuoti būtent šiose vietose.