- Rusijos pajėgos artėja prie paskutinių Ukrainos atramos miestų Donbase: įvertintos ukrainiečių galimybės
- Vengrija keičia Orbano politiką: parėmė Ukrainos teritorinį vientisumą
- „Bloomberg“: žlugus taikos deryboms Rusija rengiasi smarkiau atakuoti Ukrainą
- Virš Rusijos pastebėtas neįprastas „Starlink“ aktyvumas: prieš tai Muskas apdovanotas ordinu
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Atskleidė CŽA direktoriaus vizito tikslą Maskvoje: įspėjo Rusiją dėl Baltijos šalių
07:15
CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as Maskvoje perspėjo Rusijos pareigūnus neeskaluoti konflikto su JAV NATO sąjungininkėmis, ypač Estija, Latvija ir Lietuva, rašo leidinys „Politico“.
Tuo tarpu laikraštis „The Wall Street Journal“ pridūrė, kad JAV pareigūnai nerimauja, jog Vladimiras Putinas, atsidūręs aklavietėje fronte Ukrainoje ir patiriantis spaudimą savo šalyje, gali surengti puolimą – nuo kibernetinės atakos iki nedidelio masto sausumos įsiveržimo, greičiausiai prieš vieną iš Baltijos valstybių.
Teigiama, kad „Ratcliffe'o pagrindinis tikslas buvo perspėti Rusiją dėl bet kokių eskalacinių veiksmų Baltijos šalių atžvilgiu“.
Anot „Politico“ straipsnio, JAV žvalgybos vadovas taip pat pasinaudojo reta ir iš anksto neskelbta kelione į Rusijos sostinę, kad paragintų Maskvą sumažinti karinę ir ekonominę paramą Iranui.
Žinia apie J. Ratcliffe'o kelionę į Rusiją, kurios administracija iki visai neseniai oficialiai nebuvo patvirtinusi, Vašingtone ir Europoje sukėlė daug spėlionių, nes tai buvo pirmoji žinoma tokia CŽA direktoriaus kelionė į Rusijos sostinę Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
2021 metų pabaigoje tuometinio prezidento Joe Bideno žvalgybos vadovas Williamas Burnsas perspėjo Kremliaus diktatorių Vladimirą Putiną nepradėti invazijos į Ukrainą. Po trijų mėnesių Rusijos kariuomenė kirto sieną.
Šie įvykiai vyksta tuo metu, kai Rusija ir Ukraina vis intensyviau keičiasi dronų ir raketų smūgiais toli už tiesioginės fronto linijos ribų. Pastarosiomis savaitėmis Rusija taip pat paskelbė virtinę grasinimų Ukrainą remiančioms NATO šalims, todėl didėja nuogąstavimai, kad Maskva gali imtis naujų agresyvių hibridinio karo priemonių arba ribotų karinių veiksmų prieš NATO sąjungininkes, įskaitant Jungtinę Karalystę.
Neseniai duotame interviu radijui D.Trumpas paneigė, kad J.Ratcliffe'as vyko į Maskvą siekdamas įtikinti V.Putiną nebandyti NATO ryžto puolant Jungtinę Karalystę, kuri šią savaitę pažadėjo padvigubinti paramą Ukrainai. D.Trumpas vizitą pavadino „pusiau rutininiu“, tačiau pripažino, kad jis susijęs su artėjančia karo pabaiga.
„Nenoriu nuvilti žmonių. Norėtume, kad karas Ukrainoje baigtųsi“, – sakė jis.
JAV, Rusija ir NATO
Pagal NATO sutartis ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas nares. Tačiau Rusija jau daug metų naudoja įvairius metodus „žemiau karo slenksčio“, įskaitant sabotažo operacijas ir kibernetines atakas, siekdama silpninti JAV sąjungininkių pozicijas Europoje, bet nesukelti platesnio atsako.
Viešai prieinamų skrydžių sekimo duomenų duomenimis, karinis lėktuvas C-17, kuriuo J.Ratcliffe'as buvo nuskraidintas į Maskvą, išskrido iš Latvijos.
Taip pat pranešama, kad JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas neseniai pagrasino gerokai išplėsti sankcijas šalims, kurios atsisako nutraukti ekonominius ryšius su Iranu. J.Ratcliffe'as šį klausimą taip pat iškėlė pokalbiuose su Rusijos pareigūnais.
CŽA direktorius perdavė Maskvai JAV pageidavimą, kad Rusija nustotų dalytis ginklais ir gynybos technologijomis su Iranu, ir patarė Maskvai „neperdėtai reaguoti“, jei ji nukentėtų nuo sankcijų. Žiniasklaidos duomenimis, Rusija tiekė Iranui medžiagas, padedančias stiprinti jo dronų arsenalą, ir gali padėti Teheranui tiksliau atakuoti JAV taikinius Artimuosiuose Rytuose.
Trumpas ir Putinas
Nuo pirmosios savo kadencijos D. Trumpas ne kartą konfliktavo su JAV žvalgybos bendruomene klausimais, susijusiais su Rusija. Kartais atrodė, kad jis atkartoja Kremliaus teiginius apie NATO arba pateikia optimistiškesnius V.Putino vertinimus, nei tai pagrįstų jo paties žvalgybos tarnybų informacija.
Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, susidūręs su sunkumais bandant užbaigti karą, D.Trumpas V.Putinu kiek nusivylė. Tuo metu J.Ratcliffe'as paprastai laikomas „vanagu“ Rusijos atžvilgiu.
Vizitas Maskvoje yra naujausias atvejis, kai D.Trumpas pasitelkė savo CŽA direktorių sudėtingoms diplomatinėms deryboms su svarbiu JAV priešininku. Šių metų gegužę J.Ratcliffe'as taip pat slapta vyko į Kubą, kur perspėjo šalies komunistinį režimą, kad šis turi imtis esminių reformų, antraip susidurs su JAV spaudimo kampanija.
„Padėtis nepagerės, jeigu nesikalbėsime“, – netrukus po savo kelionės į Ukrainą sakė senatorius Jamesas Lankfordas. „Šiuo metu neatrodo, kad Rusija būtų susitelkusi į kokių nors problemų sprendimą. Tačiau turime išsiaiškinti, koks yra jų galutinis tikslas.“
D. Trumpas prasitarė, jog CŽA direktorius į Rusiją skrido „ne be priežasties“. Tačiau jis taip pat atmetė laidos vedėjo prielaidą, kad J. Ratcliffe'o kelionė galėjo būti susijusi su V. Putino siekiu išbandyti NATO ryžtą, sankcijomis Iranui arba galimu išpuoliu prieš Jungtinę Karalystę.
Dingo kaip į vandenį: Ukrainos kariai prakalbo, kas nutiko su milijonus kainavusiais Vakarų tankais
09:08
Karinės vadavietės sieną dengiantys ekranai transliavo tiesioginius vaizdo įrašus iš sprogmenis nešančių dronų, purvu riedančio antžeminio roboto ir aplink degantį namą zvimbiančių žvalgybinių bepiločių orlaivių – tai tikras modernaus karo atspindys.
Vienintelis dalykas, kurio trūko šiame paveiksle – tai tankai, suteikę vardą 33-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados batalionui.
Šie šarvuočiai, dar visai neseniai buvę geidžiamiausiais vakarietiškais ginklais, dabar stovi beveik nenaudojami, paslėpti kažkur miškuose ir apraizgyti voratinklių.
Pasirodė, kad šios per didelius vargus įsigytos 10 milijonų dolerių vertės kovos mašinos neprilygsta pigiems dronams, kurie dabar dominuoja mūšio lauke.
Nepaisant to, Ukraina vis tiek juos tausoja ir moko karius jais naudotis, tuo pačiu bandydama atrasti naujų būdų, kaip juos pritaikyti fronto linijoje.
„Visi juokėsi iš rusų“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos artėja prie paskutinių Ukrainos atramos punktų Donbase: įvertino Ukrainos galimybes
06:53
Jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatsiųs pastiprinimo ginti greta esančių Kramatorsko ir Slovjansko miestų, Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali priartėti prie šių miestų pakraščių. Taip Latvijos leidiniui „Baltic Sentinel“ teigė kelių šiame rajone kovojančių dalinių vadai.
„Kai kuriose vietose frontas jau pradeda pamažu byrėti. Tiesiog nepakanka pajėgų jiems sustabdyti“, – sakė vienos Ukrainos brigados, daug metų kovojančios Kramatorsko ir Slovjansko rajone, karininkas.
Jo nuomone, egzistuoja reali rizika, kad Rusijos pajėgos iki metų pabaigos gali pasiekti šiuos miestus.
„Jeigu taip nebus padaryta, tai nutiks dar anksčiau“, – pridūrė jis.
Tokiam vertinimui pritarė ir Slovjansko kryptimi kovojančios brigados bataliono vadas.
„Jų atakos seka viena po kitos. Todėl jie ir juda į priekį – anksčiau jų puolimas nebuvo toks intensyvus“, – sakė jis.
Aukšto rango Ukrainos štabo karininkas taip pat pripažino, kad Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali priartėti prie Kramatorsko ir Slovjansko:
„Rusija ten telkia savo pajėgas. Jeigu tinkamai organizuosime savo veiksmus ir aprūpinsime karius viskuo, ko reikia, galėsime juos sustabdyti. Kramatorsko ir Slovjansko likimas dar nenulemtas.“
Pilkoji zona
Ukrainos kariuomenės žemėlapiuose, kuriuose realiuoju laiku vaizduojama situacija mūšio lauke, pilkoji zona prasideda vos už keturių kilometrų į rytus nuo Kramatorsko. Tai rodo, kad Rusijos kariai jau prasiskverbė į šią teritoriją. Jeigu Ukrainos pajėgoms nepavyks jų aptikti ir sunaikinti, Rusijos kariuomenė galėtų palaipsniui sutelkti ten daugiau pajėgų ir priartėti prie miestų.
Pažymima, kad tai nereiškia, jog mūšis dėl Kramatorsko neišvengiamas. Tačiau kuo daugiau Rusijos pajėgų sugebės prasiveržti pro Ukrainos pozicijas ir įsitvirtinti netoli Kramatorsko bei Slovjansko, tuo sunkiau bus jas iš ten išstumti.
Reljefas rytinėje fronto dalyje ir toliau palankesnis besiginančiai pusei, nors būtent čia Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasistūmėjo labiausiai. Didelės aukštumos už miestų tebėra kontroliuojamos Ukrainos, todėl Ukrainos dronų operatoriai turi didesnį veikimo nuotolį ir palankesnes pozicijas. Tačiau jeigu Rusija užimtų šias aukštumas, ji įgytų palankias pozicijas dronų smūgiams prieš Kramatorską ir Slovjanską.
Ukraina taip pat patiria didžiulį spaudimą į pietus nuo Kramatorsko, kur Rusijos pajėgos faktiškai perėmė didžiosios dalies Kostiantynivkos kontrolę. Miestas tiesia linija yra maždaug už 20 kilometrų nuo Kramatorsko.
37 metų Khottabychas, Ukrainos 28-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas, kurio dalinys dėl Kostiantynivkos kovoja jau daugiau kaip metus, padėtį ten apibūdino kaip „nuolat blogą“. Tačiau, jo vertinimu, Rusijos pajėgoms visam miestui užimti dar prireiks kelių mėnesių.
„Šiuo metu neatrodo, kad jie galėtų greitai pasistūmėti iš Kostiantynivkos“, – sakė 37 metų Grekas, 28-osios brigados dronų bataliono vyresnysis seržantas.
Tuo metu Rusijos pajėgoms pavyko perkelti dronų operatorius į Kostiantynivką ir taip palaipsniui pastūmėti dronų „mirties zoną“ – teritoriją, kurioje dėl dronų grėsmės judėti faktiškai neįmanoma – Kramatorsko link. Pasak Khottabycho, ši zona dabar driekiasi iki Družkivkos, esančios tarp Kostiantynivkos ir Kramatorsko. Už Družkivkos faktiškai jau prasideda Kramatorsko prieigos.
Žurnalistų teigimu, negalima atmesti, kad naujojo Ukrainos kariuomenės vado Mykhailo Drapatyj iniciatyva Ukrainos pajėgos galėtų surengti sėkmingą kontrataką ir sustiprinti Kramatorsko gynybą, kaip jau buvo padaryta toliau į pietus, ties Zaporižios ir Donecko sričių riba, taip pat prie Lymano, į šiaurę nuo Slovjansko, kitapus Siverskio Doneco upės.
Vasaros pradžioje Rusijos pajėgos pavojingai priartėjo prie Lymano ir Siverskio Doneco, grasindamos Slovjanskui iš šiaurės. Vėliau jos buvo atstumtos. 45 metų Nesma, Ukrainos 66-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono, ginančio Lymano sektorių, vadas, sakė:
„Įprastinė fronto linija dabar praktiškai tokia pati, kaip ir prieš metus. Keičiasi tik paveikta teritorija, kurioje viskas sunaikinama. Jie ateina, mes juos sunaikiname, tada ateina nauji.“
Trūksta aiškaus fronto vaizdo
Svarbu tai, kad nustatyti tikrąją fronto linijos vietą Ukrainoje tampa vis sudėtingiau. Viešai prieinami fronto žemėlapiai, pavyzdžiui, Ukrainos „DeepState“, nebeatspindi visos realios padėties vietoje ir pirmiausia yra naudingi bendram vaizdui suprasti.
Priežastis – besikeičianti abiejų pusių taktika dronų kare, ypač pastaraisiais mėnesiais. Dronai jau seniai pavertė ištisines apkasų linijas pasenusia kovos forma. Rusijos daliniai jau kurį laiką remiasi infiltracija – mažos pėstininkų grupės prasiskverbia pro tarpus tarp priešo pozicijų, tačiau pastaraisiais mėnesiais abi pusės šią taktiką pakėlė į naują lygį.
Nedidelės Rusijos ir Ukrainos šturmo grupės išmoko prasiskverbti daugiau kaip dešimt kilometrų į priešo užnugarį. Grupės, kurias sudaro nuo kelių karių iki 10–15 žmonių, tokiame gylyje dažnai gali ilgą laiką veikti savarankiškai. Jų tikslas nebūtinai yra prasiveržti per frontą – jos siekia trikdyti priešo gynybą ir aptikti dronų operatorius.
Leidinys rašo, kad šiuo metu pagrindinė jėga, stabdanti priešo judėjimą į priekį, yra dronus naudojančios grupės. Jeigu šturmo grupė aptinka priešo dronų grupę ir priverčia ją palikti poziciją arba ją sunaikina, tame sektoriuje iškart susidaro laikina „dronų spraga“. Kitos šturmo grupės gali ja pasinaudoti, pasistūmėti pirmyn ir galiausiai sutelkti didesnes pajėgas.
Netoli Kramatorsko vieno Ukrainos šturmo dalinio vadas parodė savo karių pozicijas kaime, kuris „DeepState“ žemėlapiuose pažymėtas giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje. Iš tikrųjų Ukrainos kariai ten tebėra, o Rusijos pajėgoms jau kelis mėnesius nepavyksta jų išstumti. Pozicija vis dar gali būti aprūpinama, o prireikus ten galima perdislokuoti karius.
„Prasiskverbimams vis gilėjant į priešo užnugarį, keičiasi ir apkasų karo pobūdis. Fronto nebegalima suvokti kaip fiksuotos linijos ar net kaip vos kelių kilometrų pločio zonos, kaip dažnai buvo pernai. Vietoj to jis tampa vis platesne ir vis labiau kintančia juosta – kai kuriose vietose, ypač atvirose Rytų Ukrainos teritorijose, jau maždaug dešimties kilometrų gylio – ir tikėtina, kad ji toliau plėsis“, – rašoma straipsnyje.
Įdomu tai, kad vienas Ukrainos karininkas pasiūlė terminą „fronto linija“ pakeisti į „aktyvų mūšio lauką“ – teritoriją, kurioje abiejų pusių dronai seka taikinius, o nedidelės pėstininkų grupės kaunasi tarpusavyje. Šioje kovos zonoje esantys kaimai per trumpą laiką gali ne kartą pereiti iš vienų rankų į kitas, priklausomai nuo to, kurios pusės pėstininkai tuo metu ten yra. Būtent todėl viešai prieinami fronto linijos žemėlapiai tampa vis labiau klaidinantys.
Iki metų pabaigos ši „aktyvi kovos zona“ kai kuriuose sektoriuose gali išsiplėsti iki 15–20 kilometrų pločio. Jos nereikėtų painioti su dronų „mirties zona“ – teritorija, kurioje priešo dronai gali smogti praktiškai bet kuriam judančiam taikiniui. Pastaroji gali būti maždaug dvigubai platesnė.
