Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Budanovas prakalbo apie pokyčius kare: kas laukia
18:09
Ukraina rudenį ketina grįžti prie trišalių derybų dėl karo su Rusija pabaigos, – tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas. Paklaustas „Novyny.Live“ apie įstrigusį taikos procesą, jis atsakė, kad „mes jį, duok Dieve, šiek tiek atgaivinsime“. Pasak K.Budanovo, kariaujančių šalių delegacijų susitikimas galėtų įvykti rugsėjį.
„Aš to tikiuosi, taip. Na, ir su amerikiečiais [kaip tarpininkais], žinoma. Be jų niekaip“, – sakė jis.
Paskutinės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos vyko vasario 17-18 d. Ženevoje. Šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl teritorijų ir saugumo garantijų. Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos atstovas „Vedomosti“ pranešė apie pasirengimą vėl suteikti derybų vietą. Ministerija pabrėžė, kad remia bet kokias diplomatines iniciatyvas, kuriomis siekiama teisingos ir tvarios taikos, taip pat palaiko ryšius su visomis šalimis.
Savo ruožtu Kremliuje pareiškė, kad neturi informacijos apie konkrečius kito derybų raundo su Ukraina planus ir terminus. Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad Rusija neva yra atvira tęsti dialogą ir šio klausimo aptarimo su amerikiečiais nenutraukia.
Prieš tai Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rengiasi karo eskalacijai, nes derybų situaciją laiko aklaviete. Teigiama, kad jis planuoja stiprinti balistinių raketų smūgius Kyjivui ir infrastruktūros objektams kituose Ukrainos miestuose.
Tuo tarpu vis daugiau Rusijos pareigūnų baiminasi, kad V.Putinas kaip kraštutinę priemonę gali panaudoti prieš Ukrainą taktinį branduolinį ginklą, teigė agentūros pašnekovai.
15min primena, kad rugpjūčio 25 d. į Maskvą netikėtai atskrido JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as. „The Wall Street Journal“ šaltiniai teigė, kad vizito tikslas buvo įspėti V.Putiną dėl eskalacijos nepriimtinumo. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, be kita ko, CŽA vadovas aptarė abipusį Rusijos ir Ukrainos moratoriumą smūgiams į energetikos ir uostų objektus, taip pat ugnies nutraukimą Sumų ir Charkivo srityse kaip žingsnius taikos link.
NYT: CŽA vadovas atvyko į Rusiją su niūriu karo Ukrainoje eigos vertinimu
23:19
CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as slapta apsilankė Maskvoje, kad neviešai pateiktų savo niūrų Rusijos karo prieš Ukrainą padėties vertinimą. Apie tai rašo „The New York Times“.
Leidinio šaltinių teigimu, jis siekė paraginti Rusijos atstovus sudaryti susitarimą, kol šalies karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.
J.Ratcliffe'as šią žinią perdavė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui. CŽA direktorius negrasino galimomis pasekmėmis Rusijai, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nepaisytų jo vertinimo ir nuspręstų tęsti karą.
Svarbu tai, kad CŽA analitikai jau seniai abejoja, ar V.Putino patarėjai jam sąžiningai nušviečia karo eigą ir tikrąjį jo mastą.
Kai kurie pareigūnai išreiškė viltį, kad pats anksčiau žvalgyboje dirbęs V.Putinas CŽA direktoriaus perduotą žinią laikys skubesne ir patikimesne nei įprastais diplomatiniais kanalais gaunamus pranešimus.
„Neaišku, ar J.Ratcliffe'o žinia pranašauja kokius nors JAV politikos Rusijos arba Ukrainos atžvilgiu pokyčius. J.Ratcliffe'o vizitas buvo dar vienas D.Trumpo administracijos mėginimas atgaivinti įstrigusias derybas“, – rašoma straipsnyje.
Pristatęs, jo vertinimu, niūrią Rusijos karinę ir ekonominę tikrovę, J.Ratcliffe'as A.Bortnikovui pareiškė manantis, kad Maskvai atėjo metas pradėti rimtas derybas dėl karo pabaigos.
Jis nurodė, kad per 18 mėnesių Rusija užėmė tik apie 1 proc. visos Ukrainos teritorijos, vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė fronto linijoje nesiekia 35 minučių, o Ukrainos meistriškai naudojamos bepiločių orlaivių technologijos verčia Maskvą patirti milžiniškų nuostolių.
AP: „Patriot“ raketų atsargos Europoje sumažėjo iki kritinio lygio
23:13
JAV ginkluotosios pajėgos Europoje susiduria su „kritiniu“ modernių priešraketinės gynybos priemonių trūkumu, kurį daugiausia nulėmė karas su Iranu.
Tai kelia susirūpinimą dėl NATO šalių pažeidžiamumo galimo Rusijos puolimo atveju, rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
Pentagono pareigūno teigimu, didžiausią nerimą kelia „Patriot“ raketų gaudyklių, galinčių numušti dideliu greičiu skriejančias Rusijos balistines raketas, stygius.
NATO atstovas patvirtino, kad JAV ir kitų Aljanso šalių pajėgos Europoje turi mažai „Patriot“ raketų.
„Jeigu Rusija balistinėmis raketomis smogtų, pavyzdžiui, kariniam štabui ar elektrinei, NATO galėtų atsidurti panašioje padėtyje kaip Ukraina ir būtų priversta atlaikyti vieną smūgį po kito“, – sakė Pentagono pareigūnas.
Pasak JAV pareigūno, Europoje dislokuotoms amerikiečių pajėgoms „tikrai“ nepakaktų „Patriot“ raketų galimai ilgai balistinių raketų atakai sustabdyti. Jų galimybės apsiginti net nuo pavienio balistinės raketos smūgio ar nuo kurso nukrypusios Rusijos raketos būtų „labai ribotos“.
Ukrainos karo vaidmuo
Pažymima, kad Rusijos karas Ukrainoje gali sutrukdyti Maskvai surengti raketų ataką prieš Europą, nes jai būtų sunku vienu metu kariauti oro karą dviem frontais.
„Per ketverius su puse karo metų JAV perdavė Ukrainai šimtus „Patriot“ raketų, tačiau lūžio tašku, nulėmusiu atsargų sumažėjimą, tapo karas su Iranu“, – sakė Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinių tarnybų instituto ekspertas Edas Arnoldas.
Pasak jo, raketų tiekimas Ukrainai buvo suplanuotas ir pagrįstai apskaičiuotas, o atsargos Artimuosiuose Rytuose išseko netikėtai ir greitai. Tai atskleidė tiekimo grandinės problemas.
Ekspertų vertinimu, dėl „Patriot“ raketų gaudyklių stygiaus Europa turi nedaug kitų priemonių pažangesnėms Rusijos balistinėms raketoms numušti. Tokios raketos gali būti naudojamos kartu su nebrangių dronų spiečiais, siekiant įveikti priešraketinės gynybos sistemas.
Viena iš alternatyvų galėtų būti Prancūzijos ir Italijos oro gynybos sistema SAMP/T NG. Prancūzija pažadėjo paspartinti šios modernizuotos dabartinės SAMP/T sistemos versijos pristatymą Ukrainai. Gamintojas teigia, kad ji geriau pritaikyta kovoti su balistiniais taikiniais.
Tačiau naujoji sistemos versija dar neišbandyta mūšio sąlygomis, o dabartinės SAMP/T modifikacijos veikimo nuotolis yra mažesnis nei „Patriot“.
Nuo 2022 metų Ukraina gauna „Patriot“ raketų gaudyklių iš JAV ir Europos valstybių atsargų. Jungtinės Valstijos perdavė apie 600 tokių raketų. Vis dėlto daugiausia jų sunaudota per konfliktą su Iranu: Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, išnaudota 65 proc. JAV turėtų „Patriot“ raketų – maždaug 1,5 tūkst. iš 2,33 tūkst.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Markas Cancianas teigė, kad šiemet turėtų būti pagaminta apie 600 raketų, įskaitant skirtas Europai. Iki 2030 metų gamybos apimtis planuojama padidinti iki 2 tūkst. „Patriot“ raketų per metus.
NATO teigia, kad pirmoji Europoje „Patriot“ raketų gamykla turėtų būti atidaryta Vokietijoje rugsėjį, o pirmieji pristatymai galėtų prasidėti kitų metų pradžioje.
JAV gynybos pareigūno teigimu, pirmosios raketos turėtų atitekti jas jau užsisakiusioms šalims – Vokietijai, Nyderlandams, Rumunijai ir Ispanijai.
Tačiau kol kas kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, įsigijo brangias „Patriot“ sistemas, bet atsidūrė „absurdiškoje“ padėtyje, nes neturi joms skirtų raketų, sakė E.Arnoldas.
Jo teigimu, Maskva veikiausiai negalėtų ilgai atakuoti NATO taikinių iš oro ir tuo pat metu beveik kiekvieną naktį smogti Ukrainai.
Naujausi Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje taip pat atskleidė Rusijos oro gynybos spragas. Tai gali priversti V.Putiną gerai pagalvoti prieš išprovokuojant atsakomąjį smūgį.
„Nemaloni tiesa yra ta, kad galbūt geriausia mūsų turima oro gynybos priemonė – pačios Rusijos galimybių ribotumas“, – sakė E.Arnoldas.
Pašinianas: Armėnija nebelaiko Rusijos strategine partnere
22:16
Armėnija pakeitė santykių su Rusija apibūdinimą ateinančių penkerių metų vyriausybės programoje. Šalies premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad atsirado pagrindo Rusijos nebelaikyti strategine partnere.
„Jeigu dabar įrašysime „strateginė partnerystė“, paklausite, kodėl Rusija ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija 2022 metų rugsėjį neįvykdė savo įsipareigojimų saugumo srityje“, – N.Pašiniano žodžius citavo „Interfax“.
2022 metų rugsėjį, prasidėjus kariniams susirėmimams su Azerbaidžanu, Armėnija kreipėsi į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), remdamasi jos sutarties 4-uoju straipsniu. Jame numatyta, kad agresija prieš vieną valstybę laikoma išpuoliu prieš visas organizacijos nares.
Tačiau KSSO apsiribojo pareiškimu, kuriame išreiškė „susirūpinimą“ dėl padėties paaštrėjimo ir pareiškė Armėnijai užuojautą. 2024 metais Jerevanas įšaldė savo dalyvavimą KSSO ir atsisakė finansuoti organizaciją.
Armėnija artimiausius penkerius metus neketina grįžti į KSSO veiklą ir apsidžiaugtų, jeigu būtų pašalinta iš organizacijos, rugpjūčio 24 dieną pareiškė N.Pašinianas.
Vyriausybės programoje teigiama, kad bendradarbiavimas su Rusija bus pertvarkomas atsižvelgiant į naują subalansuotos užsienio politikos kursą. Anksčiau N.Pašinianas sakė, kad šalių santykių pokyčiai yra natūralus procesas, nes tarp Jerevano ir Baku jau įsivyravo taika.
„Armėnija pirmiausia turi pateikti Europos Sąjungai oficialią paraišką dėl narystės. Tai taip pat procesas, kuriam reikia didelio darbo“, – sakė vyriausybės vadovas.
Armėnija pradėjo perorientuoti eksportą po to, kai Rusija 2026 metų pavasarį įvedė prekybos apribojimus. Maskva apribojo armėniškų prekių importą: uždrausta įvežti vaisius, daržoves, žalumynus, gėles, mineralinį vandenį, alkoholinius gėrimus, taip pat pieno ir žuvies produktus.
Dėl to sausį–birželį Rusijos ir Armėnijos prekybos apyvarta sumažėjo 20,9 proc. – nuo 3,33 iki 2,63 mlrd. JAV dolerių.
Tuo pat metu Armėnijos eksportas į Europos Sąjungos šalis pirmąjį pusmetį išaugo 80 proc. – nuo 287 iki 516 mln. JAV dolerių. ES taip pat skyrė Armėnijai 52 mln. eurų paramą eksportui perorientuoti ir panaikino muitus 80 proc. iš šios šalies importuojamų prekių.
Po CŽA vadovo vizito Maskvoje „Paskutiniojo teismo dienos“ radijo stotis perdavė rekordiškai daug pranešimų
21:21
Radijo stotis UVB-76, dar vadinama „Žužalka“ arba „Paskutiniojo teismo dienos“ radiju, smarkiai suaktyvėjo po netikėto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje.
Ketvirtadienį trumpųjų bangų radijo stotis, perduodanti šifruotus pranešimus skaičių, žodžių ir žodžius primenančių raidžių junginių pavidalu, į eterį išėjo 25 kartus, rodo UVB-76 pranešimų žurnalas. Tai didžiausias per pastaruosius 20 mėnesių per vieną dieną perduotų pranešimų skaičius.
Per šį laikotarpį UVB-76 tiek pat pranešimų perdavė tik kartą – 2025 metų vasario 12 dieną, kai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas pirmą kartą po JAV prezidento inauguracijos kalbėjosi telefonu.
Ankstesnis šių metų „Paskutiniojo teismo dienos“ radijo rekordas – 24 pranešimai – buvo užfiksuotas vasario 11 dieną, vykstant karinio ryšio pratyboms. Dar 20 pranešimų stotis perdavė birželio 20-ąją – kitą dieną po smarkiausios dronų atakos prieš Maskvą, per kurią nukentėjo gyvenamasis namas ir du prekybos centrai, o Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje nugriaudėjo sprogimas.
Ketvirtadienį pirmuosius pranešimus – „Podgolosok“ ir „Kumotom“ – stotis perdavė apie 9.30 val. Maskvos laiku. Antroji serija nuskambėjo apie 13 val.: „Pregrešenije“, „Rekord“, „Dnestr“, „Vvozorul“, „Sviatocvet“ ir kiti. Vėliau stotis perdavė dar kelias šifrų serijas, tarp kurių buvo „Oficiantka“, „Raspyljenije“ ir „Propitanije“. Nuo rugpjūčio pradžios UVB-76 į eterį išėjo 45 kartus – tai aktyviausias šios radijo stoties mėnuo nuo 2025 metų pradžios.
UVB-76 suaktyvėjimas užfiksuotas praėjus dviem dienoms po J.Ratcliffe'o apsilankymo Maskvoje. „The Wall Street Journal“ šaltinių teigimu, CŽA direktorius Kremliui perdavė perspėjimą nepulti NATO. Vakarų žvalgyba svarsto tokį scenarijų manydama, kad po Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų V.Putinas gali imtis tolesnės karinės eskalacijos ir paskelbti naują mobilizaciją.
Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai taip pat teigė, kad vis daugiau Rusijos elito atstovų baiminasi, jog V.Putinas gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
UVB-76 4625 kHz dažniu transliuoja nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio antrosios pusės. Radijo mėgėjų nuomone, ji gali būti susijusi su karinėmis arba žvalgybos struktūromis.
Pagal vieną versiją UVB-76 susijusi su Rusijos Vakarų karine apygarda, pagal kitą – su atsakomojo branduolinio smūgio sistema „Perimetras“, dar vadinama „Negyvąja ranka“. Dėl to ji ir praminta „Paskutiniojo teismo dienos“ radijo stotimi.
Numerių radijo stotys, tokios kaip UVB-76, taip pat naudojamos šifruotiems pranešimams perduoti šnipams. Tai patvirtino JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB), 2010 metais sulaikęs Rusijos nelegaliųjų agentų grupę, kuriai priklausė ir Anna Chapman.
FTB duomenimis, šie agentai nurodymus iš Maskvos gaudavo per koduotus trumpųjų bangų radijo stoties pranešimus, transliuotus 7887 kHz dažniu.
Donaldas Trumpas: Rusija neketina pulti NATO teritorijos
21:10
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neketina pulti NATO teritorijos, paneigdamas žiniasklaidos pranešimus, kad Vašingtonas yra susirūpinęs dėl galimo tokio Rusijos žingsnio prieš Europą.
D.Trumpas teigė, kad su prezidentu Vladimiru Putinu yra „turėjęs gerų derybų“.
„Jis neketina pulti NATO teritorijos“, – patikino JAV lyderis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
ES pareigūnė: nėra jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi kariniam puolimui prieš NATO šalis
21:09
Europos žvalgybos tarnybos nemato jokių ženklų, kad Rusija planuotų karinį puolimą prieš Europos NATO šalis, ketvirtadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) aukšto rango pareigūnė, JAV žiniasklaidai pranešus, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Maskvą įspėjo nesiimti atakų prieš Aljansą.
Leidinys „The Wall Street Journal“, televizija „CBS News“ bei kitos JAV žiniasklaidos priemonės anksčiau pranešė, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as Kremliuje siekė atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš NATO nares, JAV žvalgybai manant, kad Maskva gali siekti išbandyti Aljansą.
Politikai ir žvalgybos tarnybos anksčiau yra nurodę, kad Rusija svarsto atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Aljanso Rytų flango valstybėse, panaudojant Ukrainos dronus.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi ES aukšto rango pareigūnė nesureikšmino idėjos apie neatidėliotiną pavojų.
„Europos tarnybos apskritai nemato jokios rizikos, kad Rusija galėtų pulti Europos šalis, ir šis vertinimas nepasikeitė“, – sakė pareigūnė.
„Kalbant apie bet kokią grėsmę Europos NATO narėms, nematome jokių vertinimų, kad šiuo metu būtų rengiamasi kokiems nors su tuo susijusiems veiksmams“, – pridūrė ji.
Visgi pareigūnė taip pat pažymėjo, jog nėra abejonių, kad „Rusija aktyviai stengiasi sukelti sunkumų mūsų šalims“, Europos Sąjungai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais tvirtai remiant Ukrainą.
„Ši Rusijos eskalacija akivaizdžiai vyksta“, – sakė ji.
ES jau seniai garsiai kalba apie tai, ką vadina Rusijos „hibridiniu karu“.
Ji kaltina Maskvą dėl vis ilgėjančio sąrašo incidentų – nuo dronų įsibrovimų ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos ir politinio kišimosi, o labiausiai pažeidžiamos yra rytinės valstybės narės.
„Matome šias hibridines ir ne tokias jau hibridines atakas, kurios tęsiasi, ir darome prielaidą, kad jos tęsis“, – sakė pareigūnė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpassakė, kad antradienį įvykęs J.Ratcliffe'o vizitas į Maskvą buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas į Rusijos sostinę atvyko aptarti karo Ukrainoje.
J.Ratcliffe'as yra vienas iš aukščiausio rango JAV pareigūnų, apsilankiusių Rusijoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo jos plataus masto karas su Ukraina.
Jo antradienio vizitas įvyko Maskvai suintensyvinus puolimą Ukrainoje – šią vasarą dėl išpuolių smarkiai išaugo žuvusių civilių skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos senokai įstrigo.
Tuo metu Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą CŽA direktoriaus vizitą Maskvoje.
„Šiuo metu publikuojama daug tokių gąsdinančių istorijų. Žinoma, jos neturi nieko bendra su realybe“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Rusija „susiduria su labai agresyvia Europos šalių politika savo atžvilgiu“.
Paaiškėjo, ką veikia iš pareigų atleistas Ukrainos kariuomenės vadas Syrskis
21:07
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, liepą atleistas iš pareigų, neilgai sėdėjo be veiklos. Jo aplinkos žmonės papasakoja, kuo užsiima buvęs kariuomenės vadas.
„Ukrainska pravda“ rašo, kad O.Syrskis praėjo medicininę apžiūrą, kurios metu buvo pripažintas tinkamu tarnybai, atsisakė civilinių pareigų ir įstojo į Nacionalinio gynybos universiteto, priklausančio Gynybos pajėgų sistemai, doktorantūrą.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Neklausykite Vašingtono“: Kelloggas papasakojo, ką amerikiečiai mano apie karą Ukrainoje
20:39
Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas pareiškė, kad Ukrainą palaiko 68–70 proc. amerikiečių, o Rusijos veiksmams pritaria vos 2 proc. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu Raminai Eshakzai.
K.Kelloggas patarė ukrainiečiams „neklausyti Vašingtono“ ir pabrėžė, kad amerikiečiai apskritai palaiko Ukrainos kovą.
„Ukrainą palaiko 68–70 proc. amerikiečių ir tik 2 proc. – tai, ką daro Rusija. Tai rodo, kad Amerikos žmonės yra Ukrainos pusėje. Neklausykite Vašingtono. Vašingtonas turi savo požiūrį. Būtent todėl jis vadinamas „pelke“. Tačiau amerikiečiai apskritai žavisi Ukrainos kova, ją supranta ir palaiko ukrainiečius“, – pažymėjo jis.
K.Kelloggo teigimu, Ukraina, kuri yra gerokai mažesnė už Rusiją, gali priartinti šalį agresorę prie pralaimėjimo ribos.
„Ne kartą tai sakiau JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir manau, kad tam pritarė ir mūsų CŽA vadovai: Rusija šio karo nelaimės. Tiesiog nelaimės. Kai žmonės sako, kad Rusija laimi, tai yra psichologinis karas – tai netiesa. Manau, pasaulis turi nuosekliai ir nuolat kartoti: Rusija nelaimės, o tai, kad Putinas ir toliau daro tai, ką daro, yra neprotinga“, – sakė buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais.
Rusijos milijardieriai griebėsi sukto plano: ką daro su kalnais dolerių
18:59
Didžiausi Rusijos eksportuotojai, tarp kurių – valstybinės korporacijos ir turtingiausių šalies milijardierių bendrovės, grįžo prie praktikos slėpti užsienio sąskaitose valiutos pajamas, gaunamas už Rusijos žaliavų eksportą į užsienį.
Rusijos centrinio banko duomenimis, liepą 43 pagrindinių eksportuojančių bendrovių grupė sumažino valiutos pardavimus biržoje iki minimumo per 4 stebėjimų metus – 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Sumažėjo 4 kartus
Palyginti su birželiu, eksportinės valiutos, parduotos rinkoje už rublius, apimtis sumažėjo 3,5 karto, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu – beveik keturis kartus, o palyginti su prieš dvejus metus buvusiu lygiu – 6-7 kartus. Pavyzdžiui, 2024 m. pirmąjį pusmetį eksportuotojai parduodavo iki 12-14 mlrd. dolerių per mėnesį.
„Atsirado esminis atotrūkis tarp eksporto pajamų apimties ir tų apimčių, kurios šiuo metu realiai patenka į vidaus rinką“, – konstatuoja pagrindinis „Finam“ analitikas Aleksandras Potavinas.
Valiuta kažkur dingsta, nors pačios eksporto pajamos auga – 15 proc. arba 30 mlrd. JAV dolerių per pirmąjį pusmetį, Rusijos centrinio banko duomenimis. Rusijos naftos – pagrindinio eksportinės valiutos šaltinio – kaina liepą sumažėjo tik 7 proc., nuo 63,52 iki 59,02 dolerio už barelį. O valiutos pardavimai sumažėjo 71 proc.
Milijardieriai slepia valiutą, bijodami turto nacionalizavimo
„Stipraus rublio kurso laikotarpiu eksportuotojams buvo leista sulaikyti valiutą užsienyje“, – primena A.Potavinas. Dar praėjusių metų rugpjūtį Rusijos vyriausybė de facto panaikino privalomojo eksporto pajamų pardavimo normatyvą, kuris buvo įvestas 2023 m. rudenį, rublio kursui nukritus iki 100 už dolerį.
Iš pradžių reikėjo į Rusijos bankų sąskaitas pervesti 80 proc. pajamų valiuta ir parduoti 90 proc. šių lėšų. Vėliau normatyvas buvo sumažintas nuo 80 proc. iki 60 proc., paskui iki 40 proc., o prieš metus – iki nulio.
Dabar „eksportuotojai parduoda valiutą minimaliais kiekiais, nepaisant aukštų naftos kainų“, konstatuoja A.Potavinas.
Stambusis verslas siekia paslėpti pinigus taip, kad jų nematytų Rusijos reguliuotojai, bijodamas galimo turto nacionalizavimo, „The Washington Post“ (WP) pasakojo su Rusijos „elitu“ artimai susiję šaltiniai. Per pastaruosius metus Rusijos generalinė prokuratūra konfiskavo iš savininkų valstybės naudai įmonių, gamyklų ir uostų už 51 mlrd. dolerių. Ir tai dar ne riba, dienraščiui sakė vieno iš Rusijos milijardierių partneris: „Jei vyriausybei prireiks pinigų, Putinas tiesiog atims turtą“.
Be to, jaučiama, kad „politinė valdžia tampa ne tokia stabili“, kokia buvo, o tai „toks laikas, kai geriau nebūti matomam“, sakė kitas WP šaltinis.
FBK: Putino „piniginė“ Genadijus Timčenka valdo 34 proc. „Ozon“ akcijų
18:47
Žuvusio Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas (FBK) pareiškė, kad apie 34 proc. logistikos centro „Ozon“ akcijų pirkimą galėjo finansuoti milijardierius Genadijus Timčenka – artimas bendražygis ir Vladimiro Putino „piniginė“.
Tyrimą apie tai FBK paskelbė rugpjūčio 27 d.
Pasak tyrėjų, jiems pavyko atkurti įmonių grandinę, per kurią lėšos galėjo patekti į struktūrą, tapusią didelio „Ozon“ akcijų paketo savininke.
Fondui „Baring Vostok“ pasitraukus iš Rusijos rinkos, jo dalį „Ozon“ įsigijo bendrovė O23, įkurta prieš pat sandorį. Formaliai galutiniu paketo savininku buvo įvardijamas investuotojas Aleksandras Čačava, o įsigijimo vertė vertinta apie 38 mlrd. rublių, teigiama tyrime.
FBK atkreipė dėmesį į O23 finansinę atskaitomybę, kurioje nuo 2024 m. rugpjūčio bendrovės savininke buvo skelbiama neįvardyta akcinė bendrovė, o vadovu – Aleksejus Jegorovas. Palyginę duomenis apie paskolas tarp su Jegorovu susijusių įmonių, tyrėjai priėjo prie išvados, kad O23 kontroliuoja bendrovė „Korporacija 42“, kuri, savo ruožtu, susijusi su investicine grupe „Stratosfera“.
FBK duomenimis, 2024 m. „Stratosfera“ gavo kreditų ir paskolų už daugiau nei 51 mlrd. rublių. Tyrėjai palygino šiuos duomenis su kitų Rusijos bendrovių buhalterine atskaitomybe ir pareiškė, kad panašią sumą galėjo suteikti bendrovė „Optima“.
Kokia schema
Taigi FBK finansavimo schemą aprašė taip: „Optima“ → „Stratosfera“ → „Korporacija 42“ → O23 → apie 34 proc. „Ozon“ akcijų.
Plačiau skaitykite ČIA.
