- Donaldas Trumpas: Rusija neketina pulti NATO teritorijos
- NYT: CŽA vadovas atvyko į Rusiją su niūriu karo Ukrainoje eigos vertinimu
- AP: „Patriot“ raketų atsargos Europoje sumažėjo iki kritinio lygio
- Po CŽA vadovo vizito Maskvoje „Paskutiniojo teismo dienos“ radijo stotis perdavė rekordiškai daug pranešimų
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijoje – „juodasis rugpjūtis“: kaip šis prakeiksmas persekioja Putiną
08:52
Per pastaruosius kelis dešimtmečius išsireiškimas „Juodasis rugpjūtis“ arba „rugpjūčio prakeiksmas“ Rusijoje spėjo tapti savotišku žurnalistiniu terminu, apibūdinančiu dramatiškas krizes, kurios, atrodo, visada ištinka paskutinėmis vasaros savaitėmis, rašo CNN.
Kaip pastebi straipsnio autoriai, žvilgtelėjus į neseną Rusijos istoriją, panašu, kad įsitikinimas, jog dramatiški įvykiai iš tiesų dažniausiai ištinka rugpjūtį, nėra laužtas iš piršto.
Prieš 35-erius metus grupė užkietėjusių komunistų surengė nesėkmingą pučą prieš Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, duodama pagreitį jėgoms, kurios galiausiai lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą.
1998 m. rugpjūtį Rusiją ištiko finansinė krizė, dėl kurios šalis nebegalėjo grąžinti vidaus skolos ir rublis smarkiai nuvertėjo.
Dar po metų grupė kovotojų surengė įsiveržimą į pietinę Rusijos respubliką Dagestaną, pradėdama antrąjį Čečėnijos karą – konfliktą, kuris iškėlė buvusį KGB pareigūną Vladimirą Putiną į aukščiausius valdžios sluoksnius.
V.Putinas tapo Rusijos vadovu 1999 m. Naujųjų metų išvakarėse, po netikėto prezidento Boriso Jelcino valdžios perdavimo.
Tačiau net ir jis nebuvo apsaugotas nuo „rugpjūčio prakeiksmo“. Vienas iš pirmųjų didžiausių išbandymų jo kadencijos metu buvo branduolinio povandeninio laivo „Kursk“ nuskendimas, kurio metu žuvo 118 jūreivių.
2008 m. rugpjūtį Rusija pradėjo karą prieš kaimyninį Sakartvelą, taip atskleisdama tikrąjį, karingą naujos V.Putino užsienio politikos veidą.
Ir besibaigianti 2026-ųjų vasara Rusijai buvo niūri. Rusijos armijos pažanga ginčytinose fronto linijose Ukrainoje buvo itin menka.
O šalies miestus užtemdė tikslūs Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir Rusijos „Amazon“ pramintoms „Wildberries“ ir „Ozon“ internetinės prekybos milžinėms. Lyg to būtų negana, prie degalinių Rusijoje vėl nusidriekė kilometrinės eilės, o gandai apie naują mobilizacijos bangą rugsėjo mėnesį vienus rusus verčia burbėti, o kitus – bėgti.
Dar vienas „juodasis rugpjūtis“?
Tremtyje gyvenantis Rusijos apžvalgininkas Ilja Varlamovas CNN žurnalistams sakė, kad pasikartojančios istorinės nesėkmės rugpjūčio mėnesį yra „žinoma, sutapimas“.
Tačiau, tęsė jis, daugelis rusų rugpjūčio laukia su nerimu.
„Ypač dabar, kai šalis iš tikrųjų atsidūrė krizėje...Vėl prasidėjo chaosas dėl degalų, kainos kyla ir neketina sustoti, rublis krenta, artėja rinkimai ir Dievas žino, kas dar“, – dėstė I.Varmalovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į neseniai paviešintas vieno aukšto rango Rusijos ekonomikos specialisto pastabas, kuris įspėjo, kad Maskvai gresia „socialinė krizė“, ir, jog ji „pralaimi tiek technologinę, tiek ekonominę konkurenciją pasauliniu mastu“.
Net Kremliui palankus ir lojalus bulvarinis laikraštis „Moskovskij Komsomolec“ atkreipė dėmesį į tradiciškai rugpjūtį lydintį nerimą ir baimę.
Tačiau nepaisant spėlionių, Kremliaus šeimininkas V.Putinas spinduliuoja įprastu pasitikėjimu savimi.
Prieš savaitę, kalbėdamas apie infrastruktūros ir plėtros projektus, Kremliaus vadovas pripažino ekonominę žalą, kurią Ukraina padarė suduodama smūgius elektroninės prekybos gigantės „Wildberries“ sandėliams, nors ir nepaminėjo įmonės pavadinimo, tačiau ilgalaikį šių smūgių poveikį sumenkino.
„Savaime suprantama, kad šie išpuoliai neturės, nesukelia ir negali sukelti jokių kritinių pasekmių, – dėstė jis. – Tiesa, jie daro žalą – tai akivaizdu, ir mes tai suprantame, matome ir žinome.“
Anot Kremliaus šeimininko, šie logistikos objektai bus atstatyti su vyriausybės parama. Tačiau karas vis sparčiau artėja prie daugelio rusų namų durų ir sparčiai tuština jų pinigines.
NYT: CŽA vadovas pasirodė Maskvoje pasakyti Kremliui tai, ką slepia Rusijos generolai
09:01
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as slapta apsilankė Maskvoje, kad neviešai pateiktų savo niūrų Rusijos karo prieš Ukrainą padėties vertinimą, rašo laikraštis „The New York Times“.
Leidinio šaltinių teigimu, jis siekė paraginti Rusijos atstovus sudaryti susitarimą, kol šalies karinė ir ekonominė padėtis dar labiau nepablogėjo.
J.Ratcliffe'as šią žinią perdavė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovui Aleksandrui Bortnikovui. Kaip rašoma straipsnyje, CŽA direktorius negrasino galimomis pasekmėmis Rusijai, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nepaisytų jo vertinimo ir nuspręstų tęsti karą.
Svarbu tai, kad CŽA analitikai jau seniai abejoja, ar V.Putino patarėjai jam sąžiningai nušviečia karo eigą ir tikrąjį jo mastą.
Kai kurie pareigūnai išreiškė viltį, kad pats anksčiau žvalgyboje dirbęs V.Putinas CŽA direktoriaus perduotą žinią laikys skubesne ir patikimesne nei įprastais diplomatiniais kanalais gaunamus pranešimus.
„Neaišku, ar Ratcliffe'o žinia pranašauja kokius nors JAV politikos Rusijos arba Ukrainos atžvilgiu pokyčius. Ratcliffe'o vizitas buvo dar vienas Trumpo administracijos mėginimas atgaivinti įstrigusias derybas“, – rašoma straipsnyje.
Pristatęs, jo vertinimu, niūrią Rusijos karinę ir ekonominę tikrovę, J.Ratcliffe'as A.Bortnikovui pareiškė manantis, kad Maskvai atėjo metas pradėti rimtas derybas dėl karo pabaigos.
Jis nurodė, kad per 18 mėnesių Rusija užėmė tik apie 1 proc. visos Ukrainos teritorijos, vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė fronto linijoje nesiekia 35 minučių, o Ukrainos meistriškai naudojamos bepiločių orlaivių technologijos verčia Maskvą patirti milžiniškų nuostolių.
Analitikas: įtampa JAV gali pakurstyti Kremlių išbandyti NATO
08:43
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad prieštaringi Donaldo Trumpo pareiškimai, Irano karo pasekmės ir vidaus politinė įtampa JAV gali kurstyti Kremlių išbandyti NATO vienybę.
„JAV prezidento D.Trumpo neprognozuojama komunikacija ir priekaištai sąjungininkams – kartais pagrįsti, kartais keliantys sumaištį ir nepasitikėjimą – gali stiprinti Kremliaus nusiteikimą išbandyti NATO solidarumą.
Ypač kai Amerika įstrigusi kare su Iranu ir artėja rudenį numatyti Kongreso kadencijos vidurio rinkimai“, – komentare 15min rašo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Visą komentarą galite skaityti čia: Ramūnas Vilpišauskas. Kaip Maskva reaguos į CŽA vado įspėjimą?
Tris kartus iš eilės: kaip Rusija keršija Kyjivui už smūgius „Wildberries“
08:01
Naktį į rugpjūčio 28 d. Rusijos pajėgos smogė „Nova Poshta“ sandėliams Bilohorodkos bendruomenėje, Sviatopetrivskėje, Kyjivo srityje, skelbia „RBC-Ukraine“.
Po pirmojo smūgio sandėliuose kilo didelis gaisras. Praėjus beveik valandai, kai ugniagesiai jau gesino liepsnas, į tą pačią vietą buvo suduoti dar du smūgiai. Gelbėtojų komandos spėjo pasitraukti į saugesnę vietą prieš pat pakartotinius smūgius.
Per ataką taip pat apgadintas netoliese esantis gamybos objektas. Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius tikslinama.
Į įvykio vietą išsiųstos Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos, ugniagesių, policijos ir komunalinių tarnybų pajėgos. Gyventojai raginami nesiartinti prie smūgio vietos dėl pakartotinių atakų pavojaus.
Dėl didelio dūmų kiekio Sviatopetrivskės ir aplinkinių vietovių gyventojams rekomenduojama uždaryti langus ir be būtinybės neiti į lauką.
RBC Ukraine taip pat nurodo, kad per masinę naktinę ataką Kyjivo srityje buvo smogta įvairiai logistikos infrastruktūrai, įskaitant „Fora“, „Budynok Igrashok“ ir „Comfy“ paskirstymo centrus.
„The Times“: Putino ir Šiaurės Korėjos „nenugalima“ sąjunga gali išlikti ir pasibaigus karui Ukrainoje
07:27
Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai, kuriuos abi šalys vadina „nenugalimais“, nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą vystėsi itin sparčiai. 2024 metais per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Pchenjane jis ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė savitarpio gynybos susitarimą, rašo „The Times“.
Oksfordo universiteto Šiaurės Korėjos ekspertas Edwardas Howellas teigia, kad anksčiau šių šalių santykiai dažnai buvo laikomi vien pragmatiškais, tačiau dabar jos vis labiau atrodo kaip tikros sąjungininkės.
„Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai dabar nėra tik verslo ryšiai. Jie tampa vis strategiškesni ir, svarbiausia, ilgalaikiai. Manau, kad jie turėtų tęstis ilgiau nei karas Ukrainoje“, – sakė jis.
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija paprašė Šiaurės Korėjos perduoti 120 balistinių raketų, kurios esą yra tris kartus galingesnės už 40 jau gautų KN-23 ir KN-24 raketų. Maskva taip pat nori gauti šešias Šiaurės Korėjos raketų paleidimo sistemas, kartu su iki 90 specialistų ir nuo 30 iki 50 tūkst. karių.
Karališkojo Jungtinio gynybos studijų instituto ekspertas Samuelis Ramanis teigia, kad tai dar labiau didintų spaudimą ir taip susilpnėjusiai Ukrainos oro gynybai. Pasak jo, Šiaurės Korėjos pagalbos Rusijai mastas dabar yra gerokai labiau juntamas nei 2024–2025 metais.
Pietų Korėjos centrinio banko vertinimu, Šiaurės Korėjos ekonomika nuo 2023 metų kasmet augo daugiau nei 3 proc. Tai viršija bet kurios G7 šalies ekonomikos augimo rodiklius.
Buvęs Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas ir Šiaurės Korėjos ekspertas Victor Cha teigia, kad karas Ukrainoje tapo didele nauda Kim Jong Unui. Be to, Šiaurės Korėjos kariai, kovodami prieš Ukrainos pajėgas Kursko srityje, įgijo svarbios šiuolaikinio karo patirties, ypač dronų naudojimo srityje.
E.Howellas pabrėžia, kad Šiaurės Korėja iš esmės privertė Rusiją pripažinti Pchenjano svarbą. Tai esą yra ryškus pokytis, palyginti su Šaltojo karo laikotarpiu, kai Šiaurės Korėja buvo gerokai labiau priklausoma nuo Maskvos ir Pekino.
Naujas Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Rusiją
Ukrainos žvalgyba taip pat skelbė, kad Šiaurės Korėja rengia naują karių dislokavimą Rusijoje. Vis dėlto kol kas nėra požymių, kad toks dislokavimas įvyks artimiausiu metu.
Šiaurės Korėjos lyderio sesuo Kim Yo Jong neseniai paneigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginį, kad Pchenjanas planuoja į Rusiją pasiųsti iki 50 tūkst. karių.
Ukrainos Sausumos pajėgų rezervo tarybos pirmininkas Ivanas Timočko teigė, kad Kim Jong Unas daugiausia siekia, jog jo kariai įgytų šiuolaikinio karo patirties – išmoktų veikti realiomis kovos sąlygomis ir susipažintų su naujais karo metodais. Šią patirtį Šiaurės Korėjos kariai vėliau galėtų panaudoti savo šalyje.
Po dronų atakos užsidegė Luhansko elektrinė: okupuotas Donbasas liko be elektros
06:40
Naktį į rugpjūčio 28 d. okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijose įvyko didelio masto elektros tiekimo sutrikimas. Elektra dingo po bepiločių orlaivių atakos prieš Luhansko šiluminę elektrinę (ŠE) Ščastios mieste, rašo „Ukraina pravda“.
Apie vidurnaktį socialiniuose tinkluose masiškai pradėjo sklisti pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus. Pavyzdžiui, okupuotame Donecke elektra dingo maždaug 1 val. nakties.
Vietos gyventojai pranešė, kad dėl bepiločio orlaivio smūgio Ščastios mieste užsidegė šiluminė elektrinė. Internete taip pat buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, matyti objekte kilęs gaisras.
Netrukus po to apie masinį elektros tiekimo sutrikimą pradėta pranešti iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ teritorijos, taip pat iš okupuotų Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalių. Tuo metu vietos kanalai pabrėžė, kad „tikslios ir oficialios informacijos nėra“.
Pranešama, kad naktį į rugpjūčio 28-ąją Rusijos pajėgos tęsė Ukrainos puolimą smogiamaisiais dronais ir aviacijos bombomis. Ukrainos oro pajėgos fiksavo dronų judėjimą Kyjivo, Charkivo, Sumų, Poltavos, Zaporižės, Mykolajivo, Vinnycios ir kitų sričių kryptimis. Ryte dalis dronų toliau judėjo Kropyvnyckio, Charkivo ir Poltavos krypčių link.
Beje, Ukrainos pietuose esančio Chersono gyventojai ketvirtadienį buvo paraginti palikti miestą dėl intensyvėjančių Rusijos atakų, kurios gali ilgam nutraukti elektros ir šildymo tiekimą.
„Dar kartą kreipiuosi į Chersono gyventojus, ypač šeimas su vaikais ir pagyvenusius žmones: jei turite galimybę (...), prašau, išvykite“, – „Telegram“ platformoje parašė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
O Prokudinas teigė, kad Chersone, kuriame prieš prasidedant Rusijos invazijai 2022 metų vasarį gyveno apie 280 tūkst. gyventojų, susiklostė „ypač sudėtinga saugumo situacija“.
„Priešas kasdien intensyvina išpuolius prieš regiono kritinę infrastruktūrą“, – pridūrė jis.
„Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Chersono rajoninę šilumos jėgainę valdomomis bombomis (...) – objektas patyrė labai rimtą žalą. Chersonas gali likti be elektros ar šildymo ne valandoms ar dienoms, o ilgam laikui“, – pabrėžė gubernatorius.
„Šiuo metu jokiame mūsų šalies regione nėra galimybių sunaikinti tokio tipo dronų ar aviacinių bombų“, – nurodė jis.
