Sekite 15min GoogleVisas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zacharova pagrasino Norvegijai
17:31
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad šalis pasilieka teisę „planuoti kovinį savo ginkluotės panaudojimą“ prieš Norvegiją, reaguodama į šioje šalyje dislokuotus JAV raketinius kompleksus, galinčius leisti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, pasiekiančias Maskvą.
Taip Rusijos valdžia sureagavo į Norvegijoje vykusias bendras su JAV ir Jungtine Karalyste NATO pratybas „Operation Atlantic City“, rašo „The Moscow Times“. Teigiama, kad rugpjūčio 26 – rugsėjo 4 dienomis vykusiose pratybose JAV karinės jūrų pajėgos į Norvegijos Trondheimą pergabeno mobilų keturių vietų raketų modulį, užmaskuotą kaip jūrinį konteinerį.
M.Zacharovos teigimu, šios priemonės neva gali būti panaudotos NATO agresijai prieš Rusiją „strateginio pobūdžio užduotims spręsti“. Anot URM atstovės, JAV ir Norvegijos vadovybei „neturėtų būti staigmena... kad JAV kompleksų dislokavimo ir jų valdymo vietos, taip pat juos aptarnaujanti infrastruktūra tampa ypatingo Rusijos strateginio atgrasymo pajėgų dėmesio objektu, o tai apima ir atitinkamų smogiamųjų priemonių kovinio panaudojimo planavimą ginkluoto konflikto atveju“.
M.Zacharova taip pat pareiškė, kad Kremlius NATO veiksmus vertina kaip „dar vieną žingsnį nesibaigiančioje destabilizuojančių veiksmų virtinėje“.
Pasak jos, Maskva atsižvelgs į tai, kad tokių sistemų dislokavimas Norvegijoje „leidžia pasiekti įspūdingą Rusijos teritorijos europinės dalies sektorių, įskaitant Maskvą“, naudojant raketas „Tomahawk“. Rusijos valdžios nuomone, Vakarai neva tokiu būdu taip pat bando perimti laivybos kontrolę regione.
Specializuotų šaltinių duomenimis, NATO pratybos Šiaurės Europoje vykdomos pagal Aljanso gynybinę iniciatyvą Arktyje „Arctic Sentry“. Viena pagrindinių užduočių buvo konteinerinių įrenginių, skirtų raketų „Tomahawk“ ir SM-6 paleidimui, perdislokavimas, siekiant patikrinti tolimojo gabenimo oru galimybes tarp regionų.
Pratybų metu taip pat buvo bandomi valdymo ir ryšio tinklai, būtini koordinuoti geografiškai nutolusius tolimojo nuotolio raketų kompleksus bendrame taikinių naikinimo tinkle, bei kita ginkluotė.
Įniršusi Rusija – Norvegijai: „Reikalaujame nedelsiant“
15min primena, kad tai ne pirmas Rusijos ir Norvegijos santykių skandalas. Norvegija neseniai sulaikė Rusijos laivą dėl 3,5 mlrd. eurų skolos Ukrainai. Maskva praėjusį ketvirtadienį pareikalavo jį nedelsiant paleisti.
Svalbardo – Norvegijos salyno, esančio už 1 tūkst. km į pietus nuo Šiaurės ašigalio – vadovas trečiadienį paskelbė apie laivo „Professor Molčanov“ sulaikymą, remiantis rugpjūčio 31-osios teismo nutartimi.
„Naftogaz“ siekia iš Rusijos prisiteisti 4,2 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų) kompensaciją už jos turto konfiskavimą po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą.
2023 metais Hagoje įsikūręs arbitražo teismas priėmė sprendimą Ukrainos bendrovės naudai. Norvegija pripažįsta šį sprendimą.
„Professor Molčanov“ – mokslinių tyrimų laivas, daugiausia naudojamas ekspedicinėms kelionėms, – šiuo metu yra įstrigęs Barencburge, Rusijos valdomoje kasyklų gyvenvietėje Svalbarde, kol bus priimtas naujas gubernatoriaus arba Norvegijos teismų sprendimas, pranešė gubernatoriaus biuras.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė išsikvietusi Norvegijos ambasadorę Rusijoje Heidi Olufsen, kad pareikštų „griežtą protestą“ dėl laivo sulaikymo.
Kaja Kallas Vilniuje: Rusija nėra suinteresuota taika
17:55
Rusija nėra suinteresuota taika, sako Lietuvoje pirmadienį viešinti ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
„Rusija iš tikrųjų nėra suinteresuota taika – atvirkščiai. Prarasdami iniciatyvą jie bombarduoja civilius. Šiuo metu nematome, kad Rusija iš tikrųjų būtų suinteresuota taika, nes jie nepadarė nė vienos nuolaidos, kurią galėtų padaryti“, – žurnalistams sakė ji.
Taip K. Kallas kalbėjo JAV derybininkams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui savaitgalį apsilankius Maskvoje ir Kyjive.
„Džiaugiuosi, kad specialusis pasiuntinys pirmą kartą apsilankė ir Kyjive. Ukrainiečiams tai reiškė tris dienas be civilių bombardavimų. Taigi manau, kad tai yra teigiamas šio vizito aspektas“, – sakė ji.
Savaitgalį S. Witkoffas ir J. Kushneris susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, atnaujindami pastangas užbaigti kovas.
Per puspenktų metų trunkantį karą žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių.
Derybos lieka aklavietėje dėl Rytų Ukrainos Donbaso regiono – jo Rusija visiškai nekontroliuoja, tačiau reikalauja, kad jis būtų bet kokio taikos susitarimo dalis.
Ukraina rado naują būdą medžioti „Shahed“: į jūrinius dronus montuoja „Sting“
17:52
Ukraina į jūrinį droną „MAGURA MV11“ integravo „Sting“ dronus-perėmėjus. Tokia konfigūracija leidžia iš jūros paleisti oro taikinius naikinančius dronus ir potencialiai išplėsti Ukrainos kovos su Rusijos atakos dronais galimybes virš Juodosios jūros bei pakrančių teritorijose.
Apie „Sting“ integraciją į „MAGURA MV11“ rugsėjo 6 d. pranešė Ukrainos leidinys „Militarnyj“, remdamasis dronus gaminančios bendrovės „Wild Hornets“ pateikta informacija.
Pasak „Wild Hornets“, „Sting“ dronai ir jų ryšio sistemos buvo specialiai patobulinti, kad galėtų veikti jūrinėje aplinkoje. Portalas „Militarnyj“ nurodė, kad šis darbas truko gana ilgai, tačiau viešai apie jį nebuvo skelbiama kariuomenės prašymu.
Svarbu ir tai, kad sistema jau buvo naudojama kovinėmis sąlygomis. „Wild Hornets“ teigimu, pirmuosius taikinius „Sting“ dronai, paleisti nuo bepiločių jūrinių dronų, perėmė dar pavasarį. Vėliau bendrovė toliau tobulino pačius perėmėjus, jų paleidimo platformą ir ryšio sistemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Spec. tarnybos likvidavo smogiką: po Ukrainos generolo automobiliu padėjo sprogmenį
17:09 Atnaujinta 17:44
Ukrainos specialiosios tarnybos 2026 metų liepą okupuotame Donecke likvidavo vadinamosios „DNR MGB“ („saugumo ministerijos“) Specialiųjų operacijų centro darbuotoją Olegą Šutovą. Jis buvo prisidėjęs prie didelio atgarsio sulaukusių karinės žvalgybos GUR karininko Maksymo Šapovalo ir saugumo tarnybos SBU karininko Oleksandro Charaberiušo nužudymų.
Apie tai pranešė portalai LB.ua ir „Ukrajinska pravda“, remdamiesi savo šaltiniais.
Šaltinių teigimu, sprogmenys buvo padėti po automobiliu „Subaru“, kuriuo karo nusikaltėlis liepos 27-osios vakarą atvyko prie „Dinamo“ sporto komplekso okupuoto Donecko Lenino rajone.
Pažymima, kad informacija apie likvidavimą nebuvo paviešinta iškart po operacijos saugumo sumetimais – laukta, kol agentūrinė kovinė grupė sugrįš į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.
Portalas „New Voice“ primena, kad 2017 m. kovo 31 d. Mariupolyje susprogdinus automobilį žuvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Donecko srities valdybos Kontržvalgybos pagrindinio skyriaus viršininko pavaduotojas Oleksandras Charaberiušas.
2017 m. birželio 27 d. Kyjivo Solomiansko rajone sprogus automobiliui žuvo Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) specialiųjų pajėgų vadas generolas Maksymas Šapovalas.
2019 m. balandį tuometinis SBU vadovas Vasylis Hrycakas pareiškė, kad sprogmenis po M.Šapovalo automobiliu padėjo diversantas Olegas Šutovas.
Kam jis dirbo
„Šutovas yra vadinamosios „DNR MGB“ specialiųjų operacijų centro, veikiančio kuruojant Rusijos FSB karininkams ir Rusijos specialiųjų tarnybų karinei žvalgybai, darbuotojas“, – dar 2019 m. teigė tuometinis SBU vadovas V.Hrycakas.
Olegas Šutovas buvo vadinamosios DNR dziudo ir sambo asociacijos prezidentas, taip pat Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamo vadinamojo „DNR MGB“ specialiųjų operacijų centro operatyvinis darbuotojas. 2024 m. balandį rusai šią MGB likvidavo, o jos funkcijas perdavė vietos FSB valdybai.
Budrys paaiškino, kodėl Lietuva nepalaikė naujo „teisingesnio“ pasaulio žemėlapio
16:48
Jungtinės Tautos patvirtino naują pasaulio žemėlapio standartą, kuriame Afrikos žemynas bus padidintas, o Šiaurės Amerika bei Europa – sumažintos. Vienintelės Jungtinės Valstijos balsavo prieš, o šešios šalys, įskaitant Lietuvą ir Ukrainą, susilaikė.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva tokią poziciją išreiškė remdama Ukrainą dėl vienos žemėlapyje neva „netyčia“ įtrauktos detalės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjive keičiamas komendanto valandos grafikas
16:46
Dėl suprastėjusios saugumo situacijos Kyjive nuspręsta sutrumpinti komendanto valandą – ji galios nuo 01:00 iki 05:00 valandos ryto. Šie pakeitimai įsigalios nuo ketvirtadienio, rugsėjo 10 d., 00:00 valandos.
Apie tai pirmadienį, rugsėjo 7 d., pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kurį cituoja portalas „New Voice“.
Pasak mero, atitinkamai viena valanda bus pratęstas viešojo transporto darbo laikas.
„Viešojo maitinimo įstaigų, pramogų vietų ir prekybos bei pramogų centrų darbo laikas nesikeičia“, – patikslino V.Klyčko.
Kyjivo meras priminė, kad tranzitinio stambiagabaričio transporto judėjimas komendanto valandos metu leidžiamas jau nuo rugsėjo 3 dienos.
Daug traukinių vėluoja
Plačiau skaitykite ČIA.
Viena šalis padėjo Rusijai pasigaminti smogiamųjų dronų
16:09
Kinijos valstybinė bendrovė „Jilin Chemical Fiber Group“ patiekė Rusijai 46 tonas žaliavų, skirtų bepiločių orlaivių gamybai, skelbia portalas „Politico“ ir dienraštis „The Telegraph“. Leidinių žurnalistai susipažino su muitinės ir transporto dokumentais, pagal kuriuos ši Kinijos įmonė poliakrilnitrilą tiekė „Rosatom“ antrinei struktūrai „Alabuga-Volokno“.
Siuntos buvo gabenamos į Alabugos ekonominę zoną Tatarstane, kur sukurta smogiamųjų bepiločių orlaivių gamyba pagal iranietiškų „Shahed“ pavyzdį. Eksportui buvo naudojamas muitinės kodas, skirtas civilinės paskirties sintetiniam pluoštui – nailonui ir poliesteriui – deklaruoti.
Kam panaudojama ši medžiaga
Vašingtone įsikūrusio Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto (ISIS) vadovas Davidas Albrightas priminė, kad anglies pluoštas naudojamas bepiločių orlaivių sparnams ir vidinėms konstrukcijoms, įskaitant variklį bei degalų baką, sutvirtinti.
Jo vertinimu, užfiksuotų Kinijos tiekimo apimčių galėjo pakakti pagaminti mažiausiai 1300 bepiločių orlaivių. D.Albrightas pabrėžė, kad Kinija šias pluošto siuntas turėjo įforminti kaip dvejopo naudojimo prekes.
Buvusi JAV iždo departamento darbuotoja Kerri Bitsoff, kuravusi sankcijas Rusijos ginkluotės pirkimo tinklams, pažymėjo, kad kito muitinės kodo naudojimas gali rodyti bandymą nuslėpti jautrų užsakymo pobūdį.
Dokumentus, kuriais remiasi „Politico“ ir „The Telegraph“, Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras gavo iš Rusijos šaltinių ir perdavė JAV bei Jungtinės Karalystės vyriausybėms. JAV Atstovų Rūmų specialusis komitetas Kinijos klausimais išnagrinėjo šią medžiagą ir pripažino ją autentiška, žurnalistams patvirtino amerikiečių pareigūnas.
Bendrovei „Alabuga-Volokno“ Vakarų sankcijos taikomos nuo 2023 metų. Įmonė gamina dešimtis gaminių iš anglies pluošto aviacijai, raketų pramonei, bepiločiams orlaiviams, laivybai ir šarvams. Tuo tarpu Kinijos „Jilin Chemical Fiber Group“ sankcijos iki šiol neįvestos.
„Rosatom“ atstovai pareiškė, kad korporacija ir jos įmonės dirba „visiškai laikydamosi galiojančių teisės aktų ir norminių reikalavimų“. Kinijos ambasada Vašingtone taip pat atmetė kaltinimus, teigdama, kad jais „juodinama Kinija ir iš jos daromas atpirkimo ožys“. Diplomatinė atstovybė pabrėžė, kad Pekinas griežtai kontroliuoja dvejopo naudojimo prekių eksportą.
Negalėjo vykti be Kinijos valdžios žinios
Visgi buvęs CŽA direktoriaus padėjėjo pavaduotojas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui Dennisas Wilderis pažymėjo, kad tokio masto tiekimas vargu ar galėjo vykti be Kinijos valdžios žinios.
D.Albrighto teigimu, Rusija yra „visiškai priklausoma nuo Kinijos“ dėl specializuotų žaliavų, reikalingų itin tvirto anglies pluošto gamybai.
Kylio instituto duomenimis, Kinija užtikrina daugiau nei 60 proc. komponentų, būtinų Rusijos karinės pramonės funkcionavimui.
Budanovas parodė kadrus iš slapčiausių GUR operacijų: tarp jų – nuotrauka Raudonojoje aikštėje
15:32
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas ir buvęs karinės žvalgybos (GUR) vadovas Kyryla Budanovas pirmadienį, Karinės žvalgybos dienos proga, pasidalijo slapčiausių specialiųjų pajėgų operacijų kadrais, tarp kurių ir vienas Raudonojoje aikštėje, Maskvoje.
„Nuo Rusijos iki Afrikos, nuo kostiumo iki kamufliažo – karinė žvalgyba bet kokiomis priemonėmis gina Ukrainos interesus visame pasaulyje.
Šiandien, Karinės žvalgybos dieną, prisimename unikalias Ukrainos žvalgų misijas visame pasaulyje. Sausumoje ir jūroje, ant žemės ir ore, karštuose dykumos smėlynuose ir ledinės Antarktidos sniegynuose karinė žvalgyba vykdo sudėtingiausias užduotis Tėvynės labui“, – socialiniuose tinkluose rašė K.Budanovas.
Anot buvusio karinės žvalgybos vado, jau 34 metus GUR „rūpinasi Ukrainos saugumu“, o per plataus masto karą specialiųjų pajėgų kariai tapo „vienu iš stipriausių Ukrainos valstybingumo ir laisvės ramsčių“.
„Linkiu jums plieninės dvasios ir tvirtos rankos, patikimo draugo šalia, kuris pridengs jūsų nugarą. Užduotys, kurias vykdo GUR, yra sudėtingiausios iš visų galimų, ir žvalgas visada turi būti pasirengęs jas įvykdyti“, – pabrėžė jis.
Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara taip pat pasveikino karinės žvalgybos atstovus su profesine švente. Jis pabrėžė, kad žvalgai kasdien renka informaciją, nuo kurios priklauso sprendimai mūšio lauke, daro didelių nuostolių priešui ir silpnina Rusijos gebėjimą kariauti.
„Už kiekvienos sėkmingos operacijos dažnai slypi darbas, kurio niekas nemato: valandos pasiruošimo, stebėjimo, analizės, šalto apskaičiavimo ir kantrybės.
Būtent tai leidžia Gynybos pajėgoms veikti iš anksto ir keisti karo veiksmų eigą. Ši tarnyba reikalauja milžiniškos atsakomybės. Už kiekvieną sprendimą, už bendražygių gyvybių išsaugojimą ir karinių operacijų sėkmę“, – pažymėjo ministras.
Žvalgų pasveikinti nepamiršo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris savo sveikinime pabrėžė, jog karinės žvalgybos kariai kartu su kitais Gynybos pajėgų kovotojais užtikrino Kyjivo gynybą, išlaisvino Gyvačių salą ir „šimtus kitų gynybinių operacijų mūsų valstybės teritorijoje bei priešo užnugaryje, kurios yra būtinos Ukrainai“.
Naujos sankcijos rusams ir baltarusiams: Budrys perspėjo, kur bus draudžiama įsigyti NT
14:41
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) parengė naują nacionalinių sankcijų paketą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Pirmadienį URM registruotos pataisos apims galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) tam tikrose teritorijose.
Tiesa, bus ir išimčių.
Sankcijos taip pat numato draudimus vykdyti švietimo, mokslo ir studijų, kultūros ir meno, sporto, pramogų veiklą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie tai darė Rusijoje ar jos aneksuotose Ukrainos teritorijose ar remia Rusijos agresiją.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paaiškino tokio siūlymo motyvus.
Ribojamųjų priemonių dėl agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose nurodoma, jog leidimą gyventi Lietuvoje turintys rusai ir tiek tokį leidimą turintys, tiek jo neturintys baltarusiai negalės pirkti NT, kuris yra Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonoje ar šalia karinės paskirties teritorijų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šiaurės Korėją ir Rusiją sujungė naujas tiltas
14:37
Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė automobilių eismą abi šalis sujungusiu tiltu per Tumeno upę. Iškilmingoje ceremonijoje vaizdo ryšiu dalyvavo Rusijos premjeras Michailas Mišustinas ir Šiaurės Korėjos ministrų kabineto pirmininkas Pak Thae Songas.
„Pasienio transporto infrastruktūros plėtra suteiks galingą impulsą tolesniam Rusijos Federacijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos prekybinio, ekonominio, mokslinio, technologinio ir kultūrinio bendradarbiavimo vystymui“, – pareiškė M.Mišustinas.
Jis pažymėjo, kad privažiavimo kelias prie tilto jungiasi su federaline magistrale „Ussuri“, kuri yra tarptautinio transporto koridoriaus „Vakarai – Rytai“ dalis.
Tai pirmasis automobilių tiltas tarp šių dviejų šalių. Iki šiol Rusiją ir Šiaurės Korėją tiesiogiai jungė tik dar 1959 m. atidarytas geležinkelio „Draugystės tiltas“, skelbia „The Moscow Times“.
„Savo kūnu uždengė granatą“
Automobilių tilto ilgis siekia kiek daugiau nei kilometrą, o kartu su privažiavimo keliais – beveik penkis kilometrus. Tiltas pavadintas sovietų karininko Jakovo Novičenkos, išgelbėjusio Šiaurės Korėjos lyderį Kim Il Sungą (Kim Ir Seną) nuo pasikėsinimo, garbei. Sakoma, kad jis savo kūnu uždengė granatą, kuri į Kimą Il Sungą buvo mesta per mitingą Pchenjane.
J.Novičenka išgyveno, o Šiaurės Korėjos valdžia jam suteikė aukščiausią valstybinį vardą – Darbo didvyrio.
Eismo atidarymo ceremonijoje automobilių kolonai iš Rusijos pusės vadovavo J.Novičenkai priklausęs raudonas „Zaporožietis“. Prie automobilio vairo sėdėjo sovietų karininko anūkas Nikolajus Ščerbickis.
Susitarimą dėl tilto per Tumeno upę statybos Maskva ir Pchenjanas sudarė 2024 m. birželį, vizito Šiaurės Korėjoje metu lankantis Vladimirui Putinui. Tuomet Rusija ir Šiaurės Korėja pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės sutartį.
Ši sutartis, be kita ko, tapo pagrindu siųsti Šiaurės Korėjos karius į Rusiją dalyvauti plataus masto įsiveržime į Ukrainą. Tilto statybos prasidėjo 2025 m. gegužę.
Tuometis Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas teigė, kad jo atidarymas turės strateginę reikšmę Rusijos ir Šiaurės Korėjos ekonomikai bei socialinei sferai.
Kremlius pasisakė dėl naujų Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų
14:18
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija neprieštarauja trišalių derybų su Vašingtonu ir Kyjivu dėl karo Ukrainoje atnaujinimui, JAV derybininkams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui apsilankius Maskvoje ir Kyjive.
JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą Europoje pastaraisiais mėnesiais įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į karą su Iranu.
Rusijos ir Ukrainos derybininkai praėjusį kartą JAV tarpininkaujamose derybose susitiko vasarį Ženevoje, tačiau jiems nepavyko susitarti dėl opaus teritorijos klausimo.
Nuo to laiko derybos nebuvo atnaujintos.
„Mes taip pat neatmetame trišalio formato atnaujinimo galimybės, tačiau šiuo etapu dar per anksti ką nors sakyti apie vietą ar tikslias datas“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Savaitgalį S. Witkoffas ir J. Kushneris susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, atnaujindami pastangas užbaigti kovas.
Aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrai AFP teigė, kad jie atvežė „veiksmingesnių pasiūlymų“ dėl karo užbaigimo, nors nei Maskva, nei Kyjivas apie proveržį nepaskelbė.
Per puspenktų metų trunkantį konfliktą žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių.
Derybos lieka aklavietėje dėl Rytų Ukrainos Donbaso regiono – jo Rusija visiškai nekontroliuoja, tačiau reikalauja, kad jis būtų bet kokio taikos susitarimo dalis.
