Sekite 15min GoogleVisas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zacharova pagrasino Norvegijai
17:31
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad šalis pasilieka teisę „planuoti kovinį savo ginkluotės panaudojimą“ prieš Norvegiją, reaguodama į šioje šalyje dislokuotus JAV raketinius kompleksus, galinčius leisti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, pasiekiančias Maskvą.
Taip Rusijos valdžia sureagavo į Norvegijoje vykusias bendras su JAV ir Jungtine Karalyste NATO pratybas „Operation Atlantic City“, rašo „The Moscow Times“. Teigiama, kad rugpjūčio 26 – rugsėjo 4 dienomis vykusiose pratybose JAV karinės jūrų pajėgos į Norvegijos Trondheimą pergabeno mobilų keturių vietų raketų modulį, užmaskuotą kaip jūrinį konteinerį.
M.Zacharovos teigimu, šios priemonės neva gali būti panaudotos NATO agresijai prieš Rusiją „strateginio pobūdžio užduotims spręsti“. Anot URM atstovės, JAV ir Norvegijos vadovybei „neturėtų būti staigmena... kad JAV kompleksų dislokavimo ir jų valdymo vietos, taip pat juos aptarnaujanti infrastruktūra tampa ypatingo Rusijos strateginio atgrasymo pajėgų dėmesio objektu, o tai apima ir atitinkamų smogiamųjų priemonių kovinio panaudojimo planavimą ginkluoto konflikto atveju“.
M.Zacharova taip pat pareiškė, kad Kremlius NATO veiksmus vertina kaip „dar vieną žingsnį nesibaigiančioje destabilizuojančių veiksmų virtinėje“.
Pasak jos, Maskva atsižvelgs į tai, kad tokių sistemų dislokavimas Norvegijoje „leidžia pasiekti įspūdingą Rusijos teritorijos europinės dalies sektorių, įskaitant Maskvą“, naudojant raketas „Tomahawk“. Rusijos valdžios nuomone, Vakarai neva tokiu būdu taip pat bando perimti laivybos kontrolę regione.
Specializuotų šaltinių duomenimis, NATO pratybos Šiaurės Europoje vykdomos pagal Aljanso gynybinę iniciatyvą Arktyje „Arctic Sentry“. Viena pagrindinių užduočių buvo konteinerinių įrenginių, skirtų raketų „Tomahawk“ ir SM-6 paleidimui, perdislokavimas, siekiant patikrinti tolimojo gabenimo oru galimybes tarp regionų.
Pratybų metu taip pat buvo bandomi valdymo ir ryšio tinklai, būtini koordinuoti geografiškai nutolusius tolimojo nuotolio raketų kompleksus bendrame taikinių naikinimo tinkle, bei kita ginkluotė.
Įniršusi Rusija – Norvegijai: „Reikalaujame nedelsiant“
15min primena, kad tai ne pirmas Rusijos ir Norvegijos santykių skandalas. Norvegija neseniai sulaikė Rusijos laivą dėl 3,5 mlrd. eurų skolos Ukrainai. Maskva praėjusį ketvirtadienį pareikalavo jį nedelsiant paleisti.
Svalbardo – Norvegijos salyno, esančio už 1 tūkst. km į pietus nuo Šiaurės ašigalio – vadovas trečiadienį paskelbė apie laivo „Professor Molčanov“ sulaikymą, remiantis rugpjūčio 31-osios teismo nutartimi.
„Naftogaz“ siekia iš Rusijos prisiteisti 4,2 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų) kompensaciją už jos turto konfiskavimą po to, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą.
2023 metais Hagoje įsikūręs arbitražo teismas priėmė sprendimą Ukrainos bendrovės naudai. Norvegija pripažįsta šį sprendimą.
„Professor Molčanov“ – mokslinių tyrimų laivas, daugiausia naudojamas ekspedicinėms kelionėms, – šiuo metu yra įstrigęs Barencburge, Rusijos valdomoje kasyklų gyvenvietėje Svalbarde, kol bus priimtas naujas gubernatoriaus arba Norvegijos teismų sprendimas, pranešė gubernatoriaus biuras.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė išsikvietusi Norvegijos ambasadorę Rusijoje Heidi Olufsen, kad pareikštų „griežtą protestą“ dėl laivo sulaikymo.
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka atsistatydina
00:29
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pateikė atsistatydinimo iš generalinio prokuroro pareigų pareiškimą. Apie savo sprendimą jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Tai politinis sprendimas. Ir aš jį priėmiau sąmoningai. Nenoriu, kad generalinio prokuroro pareigos būtų naudojamos kaip politinės konfrontacijos įrankis. Mano pozicija dėl kaltinimų nesikeičia“, – parašė R.Kravčenka.
Jis taip pat padėkojo kolegoms, kurie sąžiningai atlieka savo darbą. Atskirai R/Kravčenka paminėjo tuos, kurie teismuose palaiko kaltinimus, dirba su nukentėjusiaisiais, dokumentuoja Rusijos nusikaltimus ir gina valstybės interesus.
„Jūsų darbas jokiu būdu neturėtų būti nuvertinamas. Dėkoju Ukrainos prezidentui ir Aukščiausiajai Radai už pasitikėjimą ir prašau priimti mano atsistatydinimą“, – pridūrė jis.
Kaltinimai Kravčenkai – kas žinoma
Anksčiau Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota antikorupcijos prokuratūra (SAP) surengė specialią operaciją, kurios metu buvo demaskuota nusikalstama organizacija, vadovaujama Generalinės prokuratūros biuro pareigūno. Kalbėta apie grupės dalyvavimą „stogaujant“ sukčiavimo skambučių centrų tinklą ir legalizuojant turtą.
Generalinės prokuratūros biuras pareiškė, kad pareigų, prokuratūros darbuotojo statuso ar tarnybinių galimybių naudojimas siekiant nuslėpti ar padėti vykdyti bet kokią nusikalstamą veiklą yra neleistinas. Taip pat pabrėžta, kad institucija pasirengusi padėti tyrimui.
Vykdant operacijos „Kartagina“ medžiagų tyrimą, NABU paskelbė atidaryto seifo, pripildyto grynųjų pinigų ryšuliais, nuotraukas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbė, kad šis seifas yra Generalinės prokuratūros biure, tačiau generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka šią informaciją paneigė.
R.Kravčenka pareiškė neturintis nieko bendra su neteisėtų skambučių centrų priedanga, nedavęs nurodymų padėti tokiai veiklai ir nenaudojęs generalinio prokuroro įgaliojimų šiam tikslui. Jis taip pat pažymėjo, kad per kratas tyrėjams buvo suteikta visiška prieiga prie jo darbo kabineto ir visų kitų vietų, kurias reikėjo apžiūrėti.
Generalinės prokuratūros biuro darbuotojas, figūruojantis tyrime, jau buvo nušalintas nuo pareigų. R.Kravčenka teigė nurodęs parengti sprendimą dėl šio darbuotojo atleidimo įstatymų nustatyta tvarka.
Specializuotos antikorupcinės prokuratūros prokuroras Aukščiausiajame antikorupciniame teisme, sprendžiant dėl kardomosios priemonės skyrimo Tarptautinio bendradarbiavimo departamento viršininko pavaduotojui Sergejui Kropyvai, kuris įtariamas skambučių centrų priedanga, pareiškė, kad įtariamasis prižiūrėjo remontą generalinio prokuroro Ruslano Kravčenkos name Kozine.
Prokuroras teigė, kad detektyvai užfiksavo S.Kropyvos pokalbį su generaliniu prokuroru 2026 m. kovo 4 d. Iš jo, pasak prokuroro, galima suprasti, kad Kropyva „yra globojamas generalinio prokuroro“. Jo teigimu, tuo paaiškinamos ir plačios S.Kropyvos turėtos galios.
Be to, teisėsaugos atstovo teigimu, S.Kropyva padėjo sutvarkyti vizą į JAV R.Kravčenkos žmonai ir organizavo generalinio prokuroro gimtadienio šventę Madride.
Po Rusijos atakų Kyjivo srityje apgadinti objektai dviejuose rajonuose
23:25
Privatus namas, lengvasis automobilis, sandėlis ir įmonė buvo apgadinti per Rusijos išpuolius rugsėjo 7 d. Brovarų ir Boryspilio rajonuose Kyjivo srityje.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ kanale informavo Kyjivo srities karinė administracija.
Brovarų rajone buvo apgadintas privatus namas ir lengvasis automobilis. Boryspilio rajone taip pat apgadinti sandėlis ir įmonė.
Apie nukentėjusius žmones nepranešama. Įvykio vietose dirba avarinės tarnybos.
Sybiha atkirto Lavrovui dėl „nacizmo Europoje“
21:35
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybihа atsakė į dar vieną Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo propagandinį pareiškimą. S.Lavrovas teigė, kad Europoje egzistuoja „nacizmas“, kurį būtina išnaikinti, rašo „RBC-Ukraine“.
„Norint pasiekti tokį tikslą, reikėtų specialiosios karinės operacijos Rusijos europinėje dalyje“, – taikliai pareiškė A.Sybiha.
Rusijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad S.Lavrovas šį pareiškimą išsakė rugsėjo 7 d. kalbėdamas Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute (MGIMO) studentams. Jis ciniškai pareiškė, kad vadinamoji specialioji karinė operacija (SVO) turėtų baigtis taip, kad Europoje „nebeliktų nacizmo“.
RBC-Ukraine anksčiau pranešė, kad Sybiha paragino Europos vyriausybes imtis ryžtingų veiksmų Rusijai vykdant hibridinį karą.
Taip pat buvo pranešta, kad Sybiha Rusijos smūgį „Coca-Cola“ gamyklai Kyjivo srityje pavadino tyčiniu išpuoliu prieš Amerikos verslą. Jis dar kartą paragino JAV Atstovų Rūmus priimti įstatymą dėl sankcijų Rusijai.
„Putinui reikia Trumpo“: Zelenskis prabilo apie galimą karo deeskalaciją žiemą
21:27
JAV nagrinėja, ar Ukraina ir Rusija galėtų imtis veiksmų, kad šią žiemą sumažintų karo eskalaciją, ir tuo pat metu atnaujinti derybas dėl platesnio taikos susitarimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia UNIAN.
Ukrainos prezidentas mano, kad iki žiemos likusios savaitės atveria galimybių langą diplomatijai. V.Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas tikisi dar vienos atšiaurios žiemos, kuri susilpnintų Ukrainą, tačiau pridūrė, kad V.Putinui „reikia Trumpo“ ir jis nenori supykdyti JAV prezidento prieš tarpinius rinkimus.
„Mano jausmas toks, kad Putinui reikia Trumpo, – sakė Zelenskis. – Jis nenori jo nuliūdinti.“
Vėliau Ukrainos lyderis pridūrė, kad net jei Putinas nenori deeskalacijos, Trumpo administracija gali daryti jam spaudimą, kad jis to imtųsi. Paklaustas, ar V.Putinas galėtų norėti padovanoti D.Trumpui diplomatinę pergalę prieš JAV rinkimus, V.Zelenskis atsakė: „Taip“.
Zelenskio susitikimas su JAV pasiuntiniais
Ukrainos prezidentas Kyjive susitiko su Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu – tai buvo pirmasis jų vizitas Ukrainoje nuo antrosios Trumpo kadencijos pradžios. J.Kushneris ir S.Witkoffas į Kyjivą atvyko po šeštadienį Kremliuje vykusio tris valandas trukusio susitikimo su V.Putinu.
V.Zelenskis teigė, kad iš JAV pasiuntinių gauta žinia skambėjo taip: „Rusai pasirengę derėtis“. Tačiau jis išlieka skeptiškas, nes Rusijos veiksmai mūšio lauke ir pastaruoju metu suintensyvėję smūgiai nerodo pasirengimo kompromisui.
Vis dėlto Ukrainos lyderis pabrėžė, kad po JAV pasiuntinių vizitų jo supratimu V.Putinas yra „pasirengęs aptarti“ idėjas, kaip paspartinti derybų procesą.
Pasak V.Zelenskio, JAV pasiuntiniai pirmiausia vyko į Maskvą ir Kyjivą siekdami „atblokuoti“ diplomatinį procesą, tačiau kartu atsivežė ir naujų idėjų. Jis atsisakė atskleisti visas detales, tačiau pažymėjo, kad kai kurios diskusijos buvo susijusios su galimais Rusijos ir Ukrainos deeskalacijos veiksmais prieš žiemą ir jos metu.
„Yra idėjų, susijusių su energetikos [objektais], grūdais, elektros energijos [objektais] ir naftos bei dujų eksportu. Mūsų ir Rusijos interesai skiriasi“, – sakė V.Zelenskis.
Paklaustas, ar formuojamas JAV požiūris apima tiek derybų atnaujinimą, tiek bandymą pasiekti susitarimus, kurie leistų Ukrainai ir Rusijai išgyventi žiemą be didelės eskalacijos, Zelenskis pareiškė, kad toks apibūdinimas yra „labai artimas šių pokalbių realybei“. Jis pirmąjį tikslą apibūdino kaip derybų atnaujinimą, o antrąjį – kaip bandymą padaryti artėjančią žiemą kitokią nei ankstesnės, kai Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai dar labiau kurstė karą.
Pasak jo, tikslas būtų rasti veiksmus prieš žiemą arba jos metu, „kurie galėtų priartinti šalis prie taikos“.
Zelenskis: Ukraina stiprina tolimojo nuotolio pajėgumus
20:47
Ukraina rengia susitikimus su partneriais dėl bendros priešbalistinės programos „Freyja“ įgyvendinimo ir taip pat aktyviai stiprina savo tolimojo nuotolio pajėgumus.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu.
Valstybės vadovas papasakojo apie susitikimą su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Ihoriu Klymenko bei pasirengimą svarstyti klausimus Vyriausiojo vyriausiojo vado štabe.
„Rengiame klausimų svarstymą štabe. Artimiausiu metu vyks susitikimai su partneriais valstybių ir įmonių, dalyvaujančių kuriant bendrą priešbalistinę programą „Freyja“, lygiu. Taip pat dirbame stiprindami savo papildomus tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus“, – pažymėjo jis.
Prezidentas pridūrė, kad šio darbo rezultatai bus pateikti svarstyti Vyriausiojo vyriausiojo vado štabui.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius užtikrina sprendimų įgyvendinimo kontrolę, todėl svarbu, kad ankstesni mūsų sprendimai dėl kovos su Rusijos smogiamaisiais dronais ir atitinkamų gamybos procesų spartinimo būtų įgyvendinti 100 procentų“, – sakė V.Zelenskis.
Primename, kad Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, jog „Freyja“ projekto įgyvendinimas tęsiamas. Jis pabrėžė, kad Ukraina siekia paspartinti procesą, nes apsauga nuo balistinių grėsmių yra itin svarbi.
Taip pat pranešta, kad bendrovė „Fire Point“ planuoja iki 2027 metų vidurio pagal „Freyja“ projektą pirmą kartą perimti balistinę raketą. Prie projekto jau prisijungė 13 Europos partnerių.
Rusija Kursko srityje iš karto neteko dviejų naikintuvų Su-35S
20:29
Kursko srityje susidūrė du Rusijos naikintuvai Su-35S. Apie tai pranešė Rusijos propagandistas Ilja Tumanovas, administruojantis aviacijos tematikos „Telegram“ kanalą „Fighterbomber“, skelbia UNIAN.
„Kursko srityje susidūrė du naikintuvai Su-35S. Priežastys nustatinėjamos“, – parašė jis.
Kaip rašo propagandinis „Telegram“ kanalas „Vojevoda Veščajet“, vienas pilotas žuvo, o antrąjį pavyko evakuoti.
Primename, kad Su-35S yra Rusijos reaktyvinis daugiafunkcis 4+ kartos naikintuvas. Jis laikomas vienu galingiausių šiuolaikinių Rusijos naikintuvų, nusileidžiančiu tik naujesniam Su-57.
Su-35 turi platų ginkluotės spektrą. Visų pirma, jis gali naudoti tolimojo nuotolio „oras–oras“ klasės raketą R-37M. Jos veikimo nuotolis gali siekti apie 300 kilometrų.
Taip pat Su-35S yra aprūpintas fazuotosios antenų gardelės radaro stotimi N035 „Irbis“, leidžiančia aptikti taikinius dideliu atstumu.
NYT: Ukrainoje dingo apie 1,2 mlrd. dolerių
18:57
Ukraina 2024 metais dėl sukčiavimo, švaistymo ir netinkamo valdymo kariniuose pirkimuose prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių (apie 1 mlrd. eurų), rodo konfidencialus vyriausybės auditas, su kuriuo susipažino leidinys „The New York Times“ (NYT).
Audito metu nustatyta, kad septyni iš 10 didžiausių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nepaisant ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo ir tyrimų dėl sukčiavimo ar korupcijos bylų, susijusių su vadovais.
Pavyzdžiui, viena valstybinė sprogmenų gamintoja kariuomenei atsiuntė 233 tūkst. nenaudojamų minosvaidžio sviedinių, tačiau vėliau gavo papildomų sutarčių.
Auditoriai taip pat nustatė atvejų, kai Ukraina už ginklus sumokėjo gerokai daugiau, nei siūlė kiti konkurso dalyviai.
Viename sandoryje dėl Turkijoje pagamintų raketų gamintojas siūlė jas parduoti tiesiogiai po maždaug 4 200 JAV dolerių (3,6 tūkst. eurų) už raketą, o du tarpininkai tą pačią prekę siūlė brangiau.
Ukraina sutartį sudarė su brangiausią pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu – Čekijos gynybos grupės CSG dukterine įmone – už maždaug 5 100 JAV dolerių (4,4 tūkst. eurų) už raketą.
Auditoriai nerado jokio sprendimo pagrindimo, rašo NYT.
Kitos sutartys buvo sudarytos su įmonėmis, kurios nesugebėjo įrodyti galinčios tiekti ginklus, neturėjo reikiamų licencijų arba jau anksčiau neįvykdė ankstesnių sandorių. Auditoriai nustatė 18 tiekėjų, kurie gavo sutartis nepaisant ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo.
NYT asmeniškai nekaltino prezidento Volodymyro Zelenskio prisidėjus prie pažeidimų.
Ukrainos karinė žvalgyba pataikė į Rusijos lėktuvą Kryme
18:42
Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) Aktyvių veiksmų departamento pareigūnai naktį okupuotame Kryme atakavo Rusijos orlaivį. Apie tai departamentas pranešė pirmadienį, rugsėjo 7 d.
Žvalgybos teigimu, šiuo metu tikslinamas orlaivio pažeidimų laipsnis. Informacija apie lėktuvo tipą ir operacijos aplinkybes kol kas neatskleidžiama.
„Dovana Ukrainos karinės žvalgybos dienos proga. Kryme ji jau įvertinta! Visi žinome, kad šventė be dovanų – ne šventė. Todėl Aktyvių veiksmų departamentas tuo pasirūpino, o okupantas gavo siuntą“, – teigiama pranešime.
Primename, kad rugsėjo 4 d. GUR specialusis padalinys „Group 13“ Krymo teritorijoje atakavo kranto raketų kompleksą „Bastion“, kuris naudojamas raketų „Cirkon“ ir „Oniks“ paleidimui į Ukrainos teritoriją.
Rugsėjo 2 d. ir naktį į rugsėjo 3 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos Sevastopolyje atakavo desantinį katerį BK-16.
Amerikiečiai sako Prancūzijai, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis
18:22
JAV derybininkai savaitgalį Kyjive vykusiose derybose Europos atstovams teigė, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Amerikiečiai mums pasakė, kad iš Rusijos pusės atsirado naujas noras derėtis po Dūmos rinkimų, ir mes turėtume pasirengti naujam derybų startui“, – žurnalistams sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas, turėdamas omenyje rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančius Rusijos parlamento rinkimus.
JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris sekmadienį informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie šeštadienį vykusias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat atskirai informavo Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) atstovus.
NATO naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
18:19
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių iš Rusijos, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Jos duomenimis, rugpjūčio 31-ąją NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti rusų žvalgybinio lėktuvo IL-20, tarptautine oro erdve skridusio iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Rugsėjo 5 dieną naikintuvai taip pat skrido atpažinti žvalgybinio lėktuvo IL-20, judėjusio priešinga kryptimi. Abu šie lėktuvai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių ir be skrydžio plano, palaikė radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru.
Rugsėjo 1-ąją sąjungininkai skrido atpažinti ir perimti iš Rusijos į Estijos teritoriją įskridusio objekto. Vėliau NATO orlaiviai vykdė patruliavimą prie Estijos ir Rusijos sienos.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
