Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
150 rusų diplomatų su šeimomis išsiuntė atgal į Rusiją: ambasada peikia Vokietiją
08:54
Daugiau nei 150 Rusijos diplomatų ir jų šeimų narių privalo palikti Vokietijos teritoriją, ketvirtadienį pranešė Rusijos ambasada Vokietijoje.
Tai – Vokietijos valdžios institucijų sprendimo uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „Rusų namus“ Berlyne pasekmė. Vokietija šių žingsnių ėmėsi po to, kai oficialiai priskyrė Maskvai atsakomybę už dronų incidentą Leipcigo oro uoste.
„Ar tikrai sugedusio drono, kurio kilmė neaiški ir kuris nepadarė jokios žalos, atradimas yra „pagrįsta“ priežastis atimti iš šimtų tūkstančių Vokietijos piliečių ir Vokietijoje gyvenančių Rusijos piliečių galimybę naudotis konsulinėmis paslaugomis, ir skubos tvarka išsiųsti iš šalies daugiau nei 150 Rusijos atstovybių darbuotojų ir jų šeimų narių, taip pat sunaikinti paskutines dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo saleles?“, — piktinosi Rusijos diplomatai, kuriuos cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“.
Vokietijos veiksmai Rusijos ambasadoje buvo pavadinti „precedento neturinčiais, niekuo nepagrįstais žingsniais, kuriais siekiama sugriauti Rusijos ir Vokietijos santykius“.
„Jokių įrodymų, jokių argumentų, tik įprasti „highly likely“ (liet. labai tikėtina) stiliaus samprotavimai ir savo neadekvatumu beprecedentė reakcija, prie kurios, gavusios signalą iš Berlyno, paklusniai prisijungė Europos Sąjungos šalys“, – toliau skundėsi ambasados atstovai.
Rugpjūčio pradžioje Leipcigo-Halės oro uoste buvo rasti keli dronai su sprogmenimis. Vienas iš jų buvo aptiktas šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo, kitas – netoli oro uosto.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas netrukus pranešė, kad „hibridinės atakos“ vykdytojai veikė pagal Rusijos valstybinių struktūrų užsakymą.
Po to Vokietijos valdžia nusprendė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir „Rusų namus“ Berlyne, taip pat sugriežtinti į šalį atvykstančių rusų kontrolę.
Atsakydama į tai, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad ne vėliau kaip rugsėjo 18 d. bus uždarytas Vokietijos generalinis konsulatas Sankt Peterburge. Darbuotojams taip pat nurodyta palikti Rusiją iki šios datos.
Be to, kaip nurodė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusijoje bus nutraukta ir Vokietijos Goethe's instituto filialų veikla.
2023 m. pabaigoje Vokietija, reaguodama į prastėjančius santykius su Rusija, uždarė savo konsulatus Kaliningrade, Jekaterinburge ir Novosibirske. Taigi šiuo metu vienintelė veikianti Vokietijos diplomatinė atstovybė Rusijoje yra ambasada Maskvoje.
10:12
Tokio smūgio dar nebuvo: už 3000 km atakuotos dvi Rusijos dujų milžinės
10:11
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SSO) pareiškė, kad įvykdė giliausią smūgį į Rusijos teritoriją nuo karo pradžios, pataikydamos į du didelius dujų infrastruktūros objektus, esančius daugiau kaip už 3000 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į du Rusijos dujų kondensato pramonės „gigantus“ – Naujojo Urengojaus ir Purovskių gamyklas Jamalo-Nenecų autonominėje apygardoje, viename iš pagrindinių naftos ir dujų gavybos regionų šiaurės Rusijoje.
„Pirmą kartą! Rekordinis pralaimėjimas nuo karo pradžios: SSO smogė kritiškai svarbioms Rusijos gamykloms, esančioms už 3000 km“, – socialiniuose tinkluose paskelbė pajėgų atstovai.
„SSO dronai nukeliavo daugiau nei 3000 kilometrų iki taikinio. Iki šiol ši teritorija buvo laikoma visiškai saugiu agresoriaus užnugariu“, – pridūrė Specialiųjų operacijų pajėgos.
Pranešimai apie galimai įvykdytą ataką pasirodė trečiadienio vakarą. Su Rusijos saugumo tarnybomis siejamas „Telegram" kanalas „Astra“ pranešė, kad dronai pirmą kartą smogė Jamalui ir kad Naujojo Urengojaus pramoniniame objekte kilo gaisras.
Jamalo-Nenecų srities gubernatorius Dmitrijus Artjukovas patvirtino, kad buvo įvykdyta ataka, sakydamas: „Šiandien buvo atremta dronų ataka prieš vieną iš pramoninių objektų Naujajame Urengojuje. Dėl nukritusių dronų nuolaužų kilo gaisras.“
D.Artjukovas teigė, kad žuvusių ar sužeistų nėra, o valdžios institucijos vertina padarytą žalą.
Šis smūgis įvykdytas tuo metu, kai Ukraina sustiprino atakas prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti pagrindinį Maskvos karo pastangų pajamų šaltinį.
SSO teigimu, dvi gamyklos, į kurias trečiadienį buvo smogta, yra „kritinės svarbos“ Rusijos dujų kondensato pramonei.
SSO duomenimis, Naujojo Urengojaus gamyklos pajėgumas siekia 19,5 mln. tonų žaliavų per metus, o Purovskių gamykla 2025 m. perdirbo 13,4 mln. tonų dujų kondensato.
Kasdien sulaukia atsako
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos smogė aštuoniems Rusijos infrastruktūros objektams, „kurie tarnauja karui“.
„Rusija kasdien tęsia teroro aktus prieš Ukrainą. Ir kasdien ji sulaukia deramo atsako. Ačiū kiekvienam kariui, visiems, kurie užtikrina mūsų tolimuosius smūgius ir jų tikslumą“, – pridūrė V.Zelenskis.
Lavrovas grasina Vakarams: ką iš tiesų padarė Vokietija
09:06
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vokietijos reakciją į mėginimą surengti išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste pavadino kone karo Rusijai paskelbimu.
Prabilęs apie uždaromas Rusijos diplomatines atstovybes, jis brėžė paraleles su Antrojo pasaulinio karo išvakarėmis, Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą kaltino neišmokus istorijos pamokų, o šalies politikoje įžvelgė atgyjančio nacizmo požymių. Tačiau skambūs S.Lavrovo pareiškimai paremti iškraipytais faktais ir klaidinančiais istoriniais palyginimais.
„Apskritai, iš esmės tai yra tikro karo pradžia. Generalinis konsulatas buvo išvarytas iš Bonos... Berlyne uždaromi Rusų namai. Pamenu, kad prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, tiksliau – Didžiajam Tėvynės karui, vokiečiai taip pat uždarinėjo savo diplomatines atstovybes... Jie vėl nori karo. (...)
Jis (Friedrichas Merzas, –15min) iš esmės rengiasi paskelbti mums karą. Istorijos pamokos visiškai neišmoktos. Paaiškėjo, kad šios nacizmo metastazės vėl ima reikštis. Tai pavojingas reiškinys. Manau, Rusijos vadovybė padarys atitinkamas išvadas“, – tvirtino Rusijos diplomatijos galva S.Lavrovas.
Rusijos politologas ir istorikas Dmitrijus Savinas, komentuodamas 15min, šį S.Lavrovo pareiškimą įvertino kaip propagandinio bauginimo priemonę, skirtą kurstyti priešų apsuptos Rusijos vaizdinį ir palaikyti įtampą santykiuose su Europos Sąjunga.
Plačiau skaitykite ČIA.
Audito rezultatai atskleidė spragas: kur dingo 1,2 milijardo Ukrainos ginklams
08:41
Kai 2024 m. Rusijos kariai ėmė pulti tranšėjas Ukrainos rytuose, ukrainiečių kariai atsakė paleisdami ugnį. Tačiau sviediniai, užuot sprogę šalia besiveržiančių karių, krisdavo iš paleidimo vamzdžių arba tyliai bumbtelėdavo ant žemės, sukeldami dulkes.
Paaiškėjo, kad viena Ukrainos ginklų gamykla kariuomenei pristatė tūkstančius minosvaidžių sviedinių su defektais. Įtakingas ginklų gamyklos vadovas Leonidas Šymanas galiausiai buvo suimtas ir apkaltintas vienu iš daugiausiai viešai aptartų gynybos pramonės sukčiavimo atvejų nuo plataus masto karo pradžios.
Tačiau, kaip rodo „The New York Times“ gauti vyriausybės audito duomenys, net ir tada, kai pareigūnai pastebėjo, kad ginklai tiekiami su defektais, Ukrainos gynybos pirkimų agentūra toliau sudarinėjo naujas sutartis su L.Šymano gamykla.
Šis atvejis iliustruoja nuolat pasikartojantį scenarijų Ukrainoje.
Remiantis laikraščio gautais vyriausybės audito dokumentais, teismo dokumentais ir pranešimais Ukrainos žiniasklaidoje, 7 iš 10 didžiausių Ukrainos karinių rangovų laimėjo naujus užsakymus, nepaisant vykdomų tyrimų dėl sukčiavimo, ankstesnių sutarčių įsipareigojimų nevykdymo ar vadovų areštų dėl korupcijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naktį atakuotas Kyjivas: užsidegė 9 aukštų daugiabutis, yra sužeistųjų
08:20
Naktį į rugsėjo 11-ąją Rusijos okupantai surengė dar vieną ataką prieš Kyjivą. Dėl smūgio Dnipro rajone kilo gaisras devynių aukštų gyvenamajame name, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Iš pradžių buvo pranešta, kad per apšaudymą nukentėjo du žmonės.
Tuo metu, pareigūnų duomenimis, 5.30 val. Dnipro rajone jau buvo žinoma apie aštuonis nukentėjusiuosius.
Vėliau Kyjivo policija pranešė, kad praėjusią naktį priešas miestą atakavo dronais. Dnipro rajone buvo apgadintas devynių aukštų gyvenamasis namas, kuriame nuo pirmo iki penkto aukšto kilo gaisras.
„Nukentėjo aštuoni žmonės. 64 metų vyras ir 57 metų moteris patyrė nudegimų ir buvo hospitalizuoti. 23 metų moteris patyrė skeveldrinių sužalojimų. Dar penkiems žmonėms medicinos pagalba suteikta jų nehospitalizuojant“, – priduriama pranešime.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 66 dronus, įskaitant daugiau nei 50 „Shahed“ tipo dronų. Ukrainos gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 62 dronus, o keturi smogė trims vietovėms.
Dronai atakavo Saratovą ir Rusijos Belgorodo sritį: naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, yra aukų
07:20
Naktį į rugsėjo 11-ąją dronai atakavo Saratovą Rusijoje, o vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai.
Apie 2 val. nakties Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas paskelbė apie bepiločių orlaivių atakos grėsmę regione.
„Iš Gynybos ministerijos gauta informacija apie bepiločių orlaivių keliamą grėsmę. Vietovėse, kuriose kyla potenciali grėsmė, gali būti įjungtos vietinės perspėjimo sistemos. Visos avarinės tarnybos parengtos visiškai parengčiai“, – pažymėjo jis.
„Astra“ duomenimis, Saratovo naftos perdirbimo gamykla anksčiau buvo atakuota mažiausiai 16 kartų.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ taip pat pranešė, kad dėl dronų atakos kilo gaisras Rusijos elektroninės prekybos bendrovės „Ozon“ sandėlyje Saratove. Atakos padariniai kol kas nežinomi.
Be to, sprogimų nugriaudėjo Saratovo srities Engelse.
Tuo metu per dronų atakas Rusijos pasienio Belgorodo srityje žuvo žmonių ir buvo sužeista dar septyni, pranešė vietos valdžia, skelbia „Reuters“.
Konkrečiai, vienas vyras žuvo sprogus dronui nenurodytoje vietoje į rytus nuo Belgorodo esančiame Novyj Oskolo mieste. Dar penki žmonės buvo sužeisti skirtingose gyvenvietėse.
„Dar vienas vyras žuvo dronui smogus į jo automobilį Šebekine, esančiame visai šalia Ukrainos sienos. Automobiliu važiavusi moteris buvo sužeista“, – priduriama pranešime.
Anksčiau aviacijos ekspertas Konstantinas Kryvolapas atkreipė dėmesį į silpnąją rusų vietą. Jis pareiškė, kad Rusijos energetikos sektorius būtų „visiškai sunaikintas“, jei į dujotiekius nebūtų tiekiamos dujos.
„Kam atakuoti Jamalo kryžkelę? Reikia atakuoti gamyklas, kurios perdirba dujas, vėliau tekančias per šią Jamalo kryžkelę. Tai yra pagrindinė grandis. Jei dujos nebus tiekiamos į vamzdyną, Rusijos energetikos sektoriui galas“, – tikino K. Kryvolapas.
„Reuters“ taip pat pranešė, kad Ukrainos dronai sustabdė Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, aprūpinančios Maskvą degalais, darbą. Po atakos buvo sustabdytas pagrindinis gamyklos CDU-6 įrenginys ir antrinis CDU-4 įrenginys.
Per smūgį užsidegusio CDU-6 įrenginio pajėgumas siekia 8 mln. metrinių tonų naftos per metus.
Volodymyras Zelenskis rugsėjo pabaigoje Niujorke planuoja susitikti su Donaldu Trumpu
07:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad rugsėjo pabaigoje Niujorke planuoja susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu, Vašingtonui siekiant atgaivinti ilgai įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.
„Bet rugsėjo pabaigoje turėsime galimybę susitikti, manau, su amerikiečių komanda Niujorke, – spaudos konferencijoje Kanadoje sakė V. Zelenskis. – Ir manau, kad (...) po susitikimo Niujorke su prezidentu Trumpu galėsiu kalbėti atviriau.“
Su Ratcliffe'u ar be jo: „Politico“ paaiškino, kodėl proveržio derybose dėl Ukrainos vis tiek nematyti
06:51
Perspektyva, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as galėtų perimti „Ukrainos kryptį“, sukėlė susidomėjimą įvairiose Vašingtono stovyklose, nors Baltieji rūmai tokią įvykių raidą paneigė, skelbia „Politico“.
Teigiama, kad Ukrainos rėmėjai Jungtinėse Valstijose yra įsitikinę, jog nėra labai svarbu, kas konkrečiai kuruoja šį klausimą, nes pagrindiniai įvykiai vyksta mūšio lauke.
„Jei J. Ratcliffe'as įsitrauks, verta turėti omenyje, kad jis labai gerai išmano Rusijos klausimus“, – sakė Matthew Boyce'as, per pirmąją D. Trumpo administraciją ėjęs valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotojo Eurazijos reikalams pareigas.
Jis perspėjo nesitikėti greitos ir reikšmingos pergalės prie derybų stalo.
„V. Putinas mano, kad laikas yra jo pusėje, stato ant eskalacijos ir nerodo jokio susidomėjimo atsitraukti nuo savo griežtų, maksimalistinių pozicijų“, – pažymėjo M. Boyce'as.
Tiek Baltieji rūmai, tiek CŽA paneigė pranešimus, kad J. Ratcliffe'as rengiasi imtis aktyvesnio vaidmens Rusijos ir Ukrainos derybose. Vienas Ukrainos pareigūnas teigė neturintis informacijos apie tai, kad J. Ratcliffe'ui būtų perduota šio klausimo priežiūra, tačiau pridūrė:
„Mes bendraujame su Jungtinėmis Valstijomis visais lygmenimis, įskaitant CŽA.“
Jis nepatvirtino informacijos apie galimą J. Ratcliffe'o vizitą Ukrainoje.
Vieno Demokratų partijos Atstovų Rūmų nario padėjėjas pažymėjo, kad J. Ratcliffe'as yra stipresnis derybininkas nei Baltųjų rūmų specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. Tačiau, padėjėjo teigimu, be ryžtingesnės JAV politikos Rusija ir toliau vykdys karinius smūgius, mėgindama susilpninti Ukrainą ir pakirsti jos moralę žiemos laikotarpiu.
„Kol nebus realaus Jungtinių Valstijų spaudimo – sankcijomis, karine pagalba Ukrainai ir pačios politikos esmės pakeitimu – situacija nesikeis“, – pabrėžė padėjėjas.
Pažymima, kad jei J. Ratcliffe'as iš tiesų imtųsi svarbesnio vaidmens, tai bent jau galėtų padėti atsisakyti kai kurių veiksmų, kurie buvo vertinami kaip mėgėjiški.
Pagalba Ukrainai
Dieną prieš tai prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Kanados ministru pirmininku Marku Carney, kuris pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainos siekiams įstoti į NATO ir Europos Sąjungą. V. Zelenskis taip pat palankiai įvertino „labai svarbų pagalbos paketą oro gynybai stiprinti“ ir už jį padėkojo.
Antradienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė apie naujus partnerių įsipareigojimus Kyjivui. Tarp jų – Vokietijos pažadas tiekti papildomų raketų gaudyklių sistemoms „Patriot“ ir Jungtinės Karalystės patikinimas dėl didesnės paramos oro gynybai.
Europos Sąjunga taip pat patvirtino maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių finansavimą oro gynybos sistemoms. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad amerikietiškos ginkluotės tiekimas Ukrainai pagal PURL mechanizmą tęsiasi be pertraukų.
