Lenkija pareiškė, kad įveiktų Rusiją: Maskva puolė į atlapus
08:49
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova aštriai sureagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą, kad, jei Rusija pultų, NATO nugalės ją ore, nes šioje srityje turi pranašumą.
M.Zacharova pareiškė, kad Lenkijos diplomatijos vadovo žodžiai rodo,
„smegenų rusofobiją“, pažymėdama, jog jis tariamai kalbėjo apie galimą greitą Lenkijos pergalę prieš Rusiją.
Panašu, kad iš tiesų R.Sikorskis kalbėjo ne apie Rusijos ir Lenkijos konfrontaciją, o apie galimą Rusijos konfliktą su NATO. Vertindamas jėgų santykį, ministras pareiškė, kad „mes gana greitai nugalėtume Rusiją“.
„Jei Rusija mus užpultų ir mes veiktume be apribojimų, manau, mes gana greitai nugalėtume Rusiją. Mes turime neabejotiną pranašumą prieš Rusiją aviacijos srityje. Generole, pataisykite mane, jei klystu, bet tai yra maždaug 2500 lėktuvų. Tai neabejotinas pranašumas“, – tvirtai dėstė jis.
Pati Lenkija turi ženkliai kuklesnį karinės aviacijos parką. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 75–80 karinių lėktuvų, įskaitant likusius F-16, FA-50, MiG-29, taip pat pirmuosius F-35.
Tuo tarpu Rusijos aviacijos parką sudaro apie 300 įvairių modifikacijų karinių lėktuvų.
M.Zaharovos pareiškimas pasirodė po to, kai Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės išplatino Lenkijos ministro žodžius kontekste, kuriame buvo pakeista jų pradinę prasmė.
Naujausias ginčas kilo po to, kai Rusijos reaktyvinis dronas užpuolė civilinio traukinio lokomotyvą Jahodyno geležinkelio stotyje Volynės srityje. Stotis yra netoli sienos su Lenkija.
Varšuva į tai reagavo labai griežtai, o ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sušaukė skubų posėdį ir pareiškė, kad eskalacija su Rusija artimiausiomis savaitėmis gali suintensyvėti.
Analitikas pateikė verdiktą Kremliui: su tokiomis pajėgomis prieš NATO – jokių šansų
09:07
Saugumo analitikas Raineris Saksas interviu leidiniui „Postimees“ sako, kad, jei Ukrainos oro gynybos problema yra balistinės raketos, tai rusai turi kitokių iššūkių. Eksperto teigimu, būtent todėl Kremliaus negalėtų kelti grėsmės jokiai NATO šaliai, turinčiai tokius pat ar didesnius pajėgumus nei Ukraina.
Interviu leidiniui „Postimees“ R.Saksas pasidalijo savo įžvalgomis apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitą Maskvoje bei didžiausius iššūkius Ukrainos ir Rusijos kariuomenėms.
– Per šį karą operacijos ore sparčiai pažengė į priekį. Tačiau dabar, deja, tiek Ukraina, tiek Rusija susiduria su oro gynybos problemomis. Kodėl?
– Jei pažvelgsime į visą šį laikotarpį, pirmuosius dvejus Ukrainos karo metus dominavo senoji paradigma, o maždaug 2024 m. įvyko revoliucija – dronų gamyba tapo masinė, jų skrydžio nuotolis padidėjo, o kaina tapo palyginti nedidelė.
Anksčiau daugiausia buvo gaminamos brangios raketos, kurių ne kiekviena šalis galėjo sau leisti įsigyti dideliais kiekiais, o prieš jas buvo įmanoma sukurti tik brangią ir palyginti išskirtinę oro gynybą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip Kremlius priverčia nusilenkti Putinui: taktika labai paprasta
08:18
Rusija naudoja beveik visas įmanomas priemones, siekdama daryti įtaką kitoms šalims ir užsitikrinti pageidaujamą rezultatą vienu ar kitu klausimu. Viena iš tokių priemonių – ekonominis spaudimas. Būtent jį Rusija pastaraisiais metais taikė kitoms šalims, siekdama užtikrinti, kad Vladimirui Putinui būtų surengti iškilmingi sutikimai.
Leidinys TVNET pasakoja, kaip Kremlius pastaraisiais metais nevengė demonstruoti savo galios ir daryti spaudimo kaimyninėms šalims.
Viena iš šalių, kuri susidūrė su tokiu Rusijos ekonominiu spaudimu, yra Mongolija.
Kaip neseniai keletas šalies pareigūnų atskleidė amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“, Rusijos valdžios institucijos prieš 2024 m. rugsėjo mėnesį numatytą Rusijos vadovo V.Putino vizitą į Mongoliją darė didelį ekonominį spaudimą Mongolijai.
Tuskas nurodė Lenkijai ruoštis: to galime sulaukti artimiausiomis savaitėmis
07:40
Rusija didina savo aktyvumą, todėl Lenkija turi būti pasirengusi galimam saugumo padėties pablogėjimui, nes tolesnė eskalacija gali paliesti ir Lenkijos teritoriją.
Apie tai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė per skubų susitikimą su vyriausybės, kariuomenės ir žvalgybos tarnybų atstovais, surengtą po Rusijos smūgių netoli Lenkijos sienos esančiam Ukrainos Jahodyno pasienio kontrolės punktui.
„Nuo šiandien dirbsime intensyviau. Galime tikėtis, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus labai intensyvių Rusijos veiksmų laikotarpis. Negalime atmesti galimybės, kad eskalacija persimes ir į mūsų teritoriją“, – sakė D.Tuskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija naudoja naujus reaktyvinius dronus.
„Atakos parodė, kad rusai yra pasirengę naudoti pavojingesnę techniką nei bet kada anksčiau. Kalbu apie reaktyvinius dronus. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas kelia nerimą“, – pabrėžė ministras pirmininkas.
Jis pažymėjo, kad net Ukraina, kuri yra gerai pasirengusi kovoti su dronais, nepajėgia jų numušti 100 proc. efektyvumu.
„Rusija turi tokių pajėgumų“, – kalbėjo D.Tuskas ir pridūrė nurodęs tarnyboms operatyviai tikrinti informaciją, ypač pranešimus, gaunamus naktį per oro antskrydžius.
Pasak jo, Lenkijos valdžios institucijos turi savarankiškai patvirtinti gaunamus duomenis, kad būtų išvengta klaidų situacijose, kai būtina reaguoti nedelsiant.
„Neatmetame galimybės, kad tokių situacijų gali kilti ir čia.“
Po Rusijos smūgių netoli Lenkijos sienos prezidentas Karolis Nawrockis taip pat nusprendė, kad jam turi būti teikiamos operatyvinės ataskaitos apie padėtį.
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas Jacekas Goriszewskis pareiškė, kad per vakarykštę Rusijos ataką grėsmė buvo „reali ir tiesioginė“. Pasak jo, Rusijos dronai smogė taikiniams vos už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Dėl to Varšuva įvertins savo pasirengimą galimoms naujoms atakoms ir padidėjusiam Rusijos aktyvumui netoli Lenkijos teritorijos.
Rusijos ataka Jahodyne
Naktį į rugsėjo 13-ąją Rusija surengė masinę ataką prieš vakarinius Ukrainos regionus. Sprogimai nugriaudėjo Ukrainos ir Lenkijos pasienyje esančiame Jahodyno pasienio kontrolės punkte, taip pat pranešta apie degalinėje kilusį gaisrą.
Per ataką taip pat pasirodė pranešimų apie smūgį keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos. Skelbta, kad šiame traukinyje buvo Borisas Johnsonas. Dėl Rusijos dronų traukinio keleiviai buvo evakuoti.
Kanada stoja Ukrainos pusėn: rems finansiškai, bet turi ir savų siekių
07:13
Naujausio prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis etapo fone Kanada derasi su Europos Sąjunga dėl dalyvavimo finansuojant 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Kaip skelbia „Financial Times“, Kanados ministras pirmininkas Markas Carney siekia sustiprinti ryšius su Europos partneriais ir sumažinti šalies priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
Su derybomis susipažinusių šaltinių teigimu, Otava ir Briuselis tikisi susitarti dėl Kanados įnašo dydžio iki spalį Monrealyje vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo. Kanada galėtų tapti tik antrąja ES nepriklausančia šalimi po Jungtinės Karalystės, prisijungusia prie šios paskolų programos.
Publikacijos autoriai M. Carney iniciatyvą sieja su jo noru sukurti glaudesnį demokratinių ir liberalių valstybių aljansą, nuo kurio Jungtinės Valstijos pamažu tolsta. Šiame kontekste Kanados ministras pirmininkas mėgina aktyviau bendradarbiauti su Europos šalimis, ypač remiant Ukrainą.
„Esame dėkingi už visą Kanados Ukrainai teikiamą paramą ir esame pasirengę kartu nuveikti daugiau“, – leidiniui sakė vienas Europos pareigūnas.
Otavai parama Kyjivui jau tapo viena iš glaudesnio bendradarbiavimo su Europa sričių. Kanada anksčiau Ukrainai skyrė 6,5 mlrd. Kanados dolerių karinės pagalbos, o praėjusią savaitę M. Carney ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo nustatoma abiejų šalių „100 metų partnerystė“.
Ukrainos poreikis gauti papildomą finansavimą tampa vis aktualesnis dėl didėjančių karo su Rusija išlaidų. Šaltinių teigimu, kitais metais Kyjivas gali susidurti su dideliu biudžeto deficitu.
Tuo pat metu Kanados vyriausybė svarsto bendradarbiavimą su ES, neapsiribojant vien parama Ukrainai. Otava siekia susitarti su Briuseliu dėl naujų ekonominių ir technologinių projektų, kartu mėgindama sustiprinti savo pozicijas prekybos konflikte su Jungtinėmis Valstijomis. Kanada turėtų prisijungti prie Europos superkompiuterių tinklo, kad galėtų bendradarbiauti dirbtinio intelekto srityje, ir sudaryti skaitmeninės prekybos susitarimą.
Publikacijos autoriaus teigimu, atėjęs į valdžią M. Carney pasirinko Kanados tarptautinių santykių diversifikavimo ir bendradarbiavimo su vadinamosiomis „vidutinėmis galiomis“ stiprinimo kursą. Jo nuomone, į JAV orientuota pasaulio tvarka išgyvena reikšmingus pokyčius. Praėjusį mėnesį Otavos ir Vašingtono prekybos derybos žlugo, o tai paskatino M. Carney pareikšti: „Kai jus puola, jūs esate karo padėtyje, o mus puola.“
Tuo pat metu Kanada ir ES siekia stiprinti santykius šešiose srityse, įskaitant prekybą, saugumą, reguliavimą, svarbiausias žaliavas, energetiką ir švariąsias technologijas, vizų režimo liberalizavimą bei finansų sistemas.
Tačiau Briuselis ragina Otavą nesitikėti, kad ypatingas statusas jai bus suteiktas labai greitai. Europos pareigūnai pabrėžia, kad Kanada negali tikėtis tokių pačių sąlygų, kokias ES yra nustačiusi santykiuose su Norvegija ar Šveicarija. Vienas ES pareigūnas paragino laikytis „realistiško ir pragmatiško požiūrio bei valdomai vertinti Kanados lūkesčius“.
Papildomu iššūkiu išlieka prekyba. Istoriškai Jungtinėms Valstijoms tenka maždaug 75 proc. Kanados eksporto, o dvišalės prekybos vertė siekia apie 620 mlrd. eurų. Kanados prekybos su Europa apimtys yra gerokai mažesnės – 2025 metais jos siekė apie 130 mlrd. eurų. Todėl, kaip pažymi šaltiniai, mažai tikėtina, kad Otava galėtų greitai atsisakyti glaudžių ekonominių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis.
Tuo pat metu Europos partneriai tikisi, kad Kanada imsis konkrečių žingsnių šia kryptimi. Briuselis norėtų, kad iki spalį Monrealyje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo Kanada sumažintų muitus europietiškam plienui ir aliuminiui, taip pat sušvelnintų politiką „Pirk kanadietišką“.
Kanados ir JAV konfliktas
Kanados ir Jungtinių Valstijų santykiai 2025–2026 metais smarkiai pablogėjo dėl Donaldo Trumpo administracijos politikos. Jis ne kartą grasino Kanadai dideliais muitais, vadino šalį „51-ąja valstija“ ir siūlė savanorišką aneksiją. Dar 2025 metų pradžioje D. Trumpas įvedė naujus muitus Kanados prekėms, plienui ir aliuminiui, o tai paskatino Otavą imtis atsakomųjų priemonių.
Konfliktas paaštrėjo 2025 metų rudenį po reklamos kampanijos, kurioje buvo panaudoti archyviniai Ronaldo Reagano vaizdo įrašai. D. Trumpas nutraukė prekybos derybas ir dar 10 proc. padidino muitus Kanados eksportui, o po to Kanados ministras pirmininkas M. Carney buvo priverstas atsiprašyti.
Įtampa tęsėsi ir 2026 metais. D. Trumpas paskelbė naujus ultimatumus, ypač dėl orlaivių sertifikavimo, ir grasino 50 proc. muitais. Kanada savo ruožtu pradėjo ieškoti alternatyvių partnerių ir artėti prie ES. Kanados kariuomenė netgi parengė koncepcinį nenumatytų atvejų planą hipotetinės JAV invazijos atveju – tai buvo pirmasis toks scenarijus per daugiau nei šimtmetį.
