- „The Economist“: „Medaus mėnesio laikotarpis“ Ukrainos ir ES santykiuose baigėsi
- 471 diena po žeme: Ukrainos seržantas papasakojo apie groteskišką savo kovą ginant kelią į Bachmutą
- Staigus lūžis fronte: tarp rusų kilo chaosas, o Ukraina pasiekė didžiausią proveržį per 2 metus
- Rusijos žvalgybos tarnybos norėjo suorganizuoti pasikėsinimą į Viktorą Orbaną
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: rusai įnirtingai ieško galimybių, kaip pabėgti iš Rusijos
11:52
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos gyventojai vis dažniau ieško būdų išvykti iš šalies. Masiniai mobiliojo interneto išjungimai ir ekonominė krizė neigiamai veikia rusų kasdienybę. Į tai atkreipė dėmesį „Verstka“, išanalizavus „Google Trends“ duomenis.
Susidomėjimas paieškos užklausomis, tokiomis kaip „kaip išvykti iš Rusijos“, po mobilizacijos 2022 m. rugsėjį sumažėjo, tačiau nuo 2025 m. pabaigos vėl išaugo.
„Užklausų apie išvykimą iš Rusijos skaičius vėl pradėjo augti ir 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje susiformavo ryški augimo tendencija. Taigi, 2026 m. sausį susidomėjimas užklausa „išvykti iš Rusijos“ pasiekė 75 balus, o vidutinis rodiklis kovo mėnesį, kuris dar nesibaigė, sudaro 88 balus“, – teigiama UNIAN cituojamame pranešime.
Tuo tarpu leidinys „Kyiv Post“ atkreipė dėmesį, kad dėl bevielio interneto ir mobiliojo ryšio sutrikimų Rusijoje išaugo pranešimų gaviklių, racijų, stacionarių telefonų ir net popierinių žemėlapių pardavimai.
Remiantis didžiausio Rusijos mažmeninės prekybos tinklo „Wildberries“ duomenimis, nuo sutrikimų pradžios pranešimų gaviklių pardavimai išaugo 73 procentais. Racijų ir stacionarių telefonų pirkimai padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu, o miestų žemėlapių ir spausdintų gidų po Maskvą pardavimai išaugo beveik tris kartus.
Kaip rašo UNIAN, nors valdžia teigia, kad apribojimai skirti kovai su Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių dronų atakomis, kritikai ir sektoriaus ekspertai mano, kad šie sutrikimai gali rodyti vyriausybės pasirengimą riboti rusų prieigą prie pasaulinio interneto.
Pagal naujus teisės aktus, patvirtintus prezidento Vladimiro Putino, specialiosios tarnybos dabar gali įpareigoti interneto tiekėjus savo nuožiūra sustabdyti mobiliojo ryšio paslaugas, rašo UNIAN.
Interneto išjungimai visoje Rusijoje padažnėjo nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą.
„Tyrimų grupė „Top10VPN“ apskaičiavo, kad 2025 m. Rusijoje buvo užfiksuotas didžiausias interneto sutrikimų skaičius pasaulyje – iš viso daugiau nei 37 000 valandų, o tai paveikė apie 146 milijonus žmonių“, – rašo „Kyiv Post“.
Po derybų su JAV atstovais – Zelsnkio žodis: Putinas nenori taikos
22:55
Po dviejų dienų Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimų Majamyje atsiranda požymių, kad kalinių mainai su Rusija gali būti tęsiami, tačiau aišku, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori baigti karo. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo vakariniame kreipimesi.
Ukrainos lyderis pasidalijo, kad antrąją susitikimo su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais Majamyje dieną gavo ataskaitą iš Ukrainos derybų komandos. Jis pažymėjo, kad šiuo metu amerikiečių pusės dėmesys daugiausia sutelktas į padėtį aplink Iraną.
„Tačiau šis karas, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, taip pat turi baigtis. Visi pasaulyje tai supranta. Esu labai dėkingas JAV visuomenei už aiškų palaikymą siekiant normalios, orios taikos Ukrainai“, – pridūrė V.Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad agresorius nebūtų apdovanotas už karą. Jis pridūrė, kad taip pat svarbu, jog Ukraina nebūtų priversta grįžti į karą po kelių mėnesių ar metų. Norint tai pasiekti, saugumo garantijos Ukrainai ir visai Europai turi būti pakankamos.
„Apskritai situacija išlieka gana aiški: Putinas nenori baigti karo. Bet svarbiausia, kad taikos nori mes. Visi kartu turime daryti viską, kas įmanoma, ir toliau darysime viską, kas įmanoma, kad šis karas baigtųsi“, – sakė V.Zelenskis.
Suomijos prezidentas prisipažino: prognozės dėl taikos Ukrainoje tapo gerokai niūresnės
21:13
Dar prieš metus Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas buvo akivaizdžiai padrąsintas pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigdamas, kad šis įsiklauso į Europą ir „praranda kantrybę“ Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino atžvilgiu. Tuo metu A.Stubbas tikėjo, kad D.Trumpas galėtų susivienyti su ES ir įvesti baudžiamąsias sankcijas Rusijai, jeigu Kremlius nesutiktų su ugnies nutraukimu Ukrainoje.
Dabar viskas pasikeitė. A.Stubbas yra toks pat draugiškas ir mandagus kaip visada, tačiau atrodo niūresnis, susimąstęs, galbūt šiek tiek nusivylęs, rašo „The Telegraph“.
„Manau, kad dabar esu pesimistiškesnis, o šia prasme – ir realistiškesnis. Vis dėlto, palyginti su praėjusiais metais, yra trys dalykai, kurie pasikeitė Ukrainos atžvilgiu. Pirma, mes dalyvaujame taikos derybose, apie kurias tuomet net nebuvo kalbama“, – sakė A.Stubbasinterviu leidiniui.
Jis pabrėžia pažangą siekiant susitarimo dėl JAV saugumo garantijų apgultai Ukrainai.
„Antra, Ukrainos padėtis mūšio lauke šiandien yra daug geresnė nei prieš metus“, – priduria jis, pažymėdamas, kad Ukrainos pajėgos vėl stumia rusus atgal ir atgauna teritoriją.
„Be to, per pastaruosius tris mėnesius Ukrainai pavyko nužudyti daugiau nei 90 tūkst. Rusijos karių, o tai yra žymiai daugiau nei Ukrainos pusės nuostoliai. Rusai negali verbuoti karių tokiu tempu, kokiu juos praranda. Taigi Ukrainos karinis potencialas yra daug didesnis nei prieš metus“, – teigė A.Stubbas.
Tačiau čia atsiranda nemalonus niuansas.
„Prieš karą Irane būčiau jums pasakęs, kad Rusijos ekonomika kenčia. Prieš karą jie matė nulinį augimą, jokių rezervų, 16 proc. palūkanų normas, dvigubą skaičių siekiančią infliaciją ir vyriausybės nesugebėjimą sumokėti kariams. Buvo tikimasi, kad biudžeto deficitas išaugs nuo praėjusių metų 83 mlrd. dolerių iki 130 mlrd. dolerių“, – pažymėjo Suomijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad dabar, kai kyla naftos kainos ir panaikinamos sankcijos, nežinome, kur tai nuves.
Rusijos tanklaiviai, gabenantys 120 mln. barelių naftos, staiga galėjo pristatyti savo krovinį bet kuriam pirkėjui, kai jiems buvo panaikintos JAV sankcijos.
Jis mano, kad Rusijos ekonominio spaudimo panaikinimas padarytų didelę, pražūtingą žalą Ukrainai. Nes tai iš esmės pakurstytų Rusijos karinę mašiną.
Zelenskis patvirtino naujas operacijas prieš Rusiją
20:28
Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimo su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu ir Generalinio štabo viršininku Andriju Hnatovu metu susitarė dėl keleto naujų operacijų prieš Rusiją.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šią savaitę rusai, pasinaudodami palankesnėmis oro sąlygomis, sustiprino savo puolimą.
Jis taip pat teigia, kad kai kurie Rusijos brigadų vadai buvo pakeisti - toks sprendimas priimtas už melą oficialiose ataskaitose.
„Donecko regione mūsų pozicijos per pastarąją savaitę iš esmės nepasikeitė. Charkivo regione ir Sumų srities pasienio ruožuose fiksuojame okupanto bandymus.
Atskirai atkreipėme dėmesį į mūsų giluminių smūgių tikslumą ir nubrėžėme tolesnius planus. Susitarėme dėl keleto naujų operacijų“, - paviešintame pareiškime sakė V.Zelenskis.
Orbanas palygino Zelenskio ir ES daromą „spaudimą“ Vengrijai su komunistine era
19:10
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas palygino dabartinį „pasipriešinimą Ukrainos ir Briuselio spaudimui“ su komunistinės valdžios nuvertimu savo šalyje.
Šią nuomonę jis išreiškė savo socialinio tinklo „X“ įraše.
V.Orbanas teigė, kad Vengrija anksčiau nuvertė komunizmą ir kovojo už savo laisvę. Jis pridūrė, kad Vengrijos vyriausybė kadaise sukūrė krikščionišką, į šeimą orientuotą ir patriotišką valstybę.
„O dabar Zelenskis ir Briuselio žmonės mano, kad mes pasiduosime? Nejuokinkite manęs“, – pridūrė Vengrijos ministras pirmininkas.
Donaldas Tuskas: seniai įtarėme, kad Vengrija informuoja Maskvą apie ES susitikimus
17:44 Atnaujinta 20:33
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Varšuva jau seniai įtarė, jog Vengrija informuoja Maskvą apie Europos Sąjungos (ES) susitikimus.
Taip jis pareiškė JAV dienraščiui „The Washington Post“ šeštadienį, remiantis neįvardytu Europos saugumo pareigūnu, paskelbus, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas per ES susitikimų pertraukas tiesiogiai skambindavo į Maskvą ir realiuoju laiku dalijosi informacija apie vidaus diskusijas bei galimus sprendimus su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu.
Anot šaltinio, tai reiškia, kad „kiekviename ES susitikime daugelį metų iš esmės už stalo sėdėjo Maskva“.
„Žinia, kad (Vengrijos premjero Viktoro) Orbano žmonės iki smulkmenų informuoja Maskvą apie ES Tarybos susitikimus, neturėtų nieko stebinti“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį parašė D.Tuskas.
„Jau seniai turėjome tokių įtarimų. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš kalbu tik tada, kai tai griežtai būtina, ir pasakau tik tiek, kiek reikia“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip pat paskelbė įrašą „X“, tiesiogiai kreipdamasis į P.Szijjarto: „Tai daug ką paaiškintų, Peteri.“
JAV dienraščio teigimu, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, P.Szijjarto Maskvoje oficialiai lankėsi 16 kartų.
Per vėliausią vizitą kovo 4 dieną jis susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„The Washington Post“ taip pat pranešė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos esą pasiūlė planą surengti netikrą pasikėsinimą į V.Orbaną, siekiant padidinti jo mažėjantį populiarumą prieš balandžio 12 dieną numatytus šalies parlamento rinkimus. Budapeštas šiuos pranešimus atmetė, pavadindamas juos absurdiškais.
Analitikai įvertino Rusijos taktiką: „Lėčiausia okupacija, kokią istorikai tyrė per pastarąjį šimtmetį“
16:46
Rusija kare su Ukraina jau prarado daugiau nei 1,2 milijono karių. Tačiau, kaip praneša „Laisvasis Europos radijas“, vien šis nuostolių skaičius nereiškia, kad Rusijos vadovybė yra pasirengusi baigti karą.
Tikslus Rusijos karių aukų skaičius vis dar nežinomas, tačiau jų didelis skaičius paskatino NATO generalinį sekretorių Marką Rutte pavadinti juos „beprotiškais“.
Leidinys paklausė ekspertų, ar žmogiškųjų išteklių netekimas galėtų priversti Kremliaus vadus pasitraukti.
Įvairūs šaltiniai atlieka lygiagrečius skaičiavimus, ir visi jie sutaria, kad nuo 2022 m. vasario mėn. žuvo, buvo sužeista ir dingo be žinios 1,2–1,3 mln. rusų.
CSIS padarė išvadą, kad per ketverius didelio karo su Ukraina metus Rusija prarado daugiau karių nei bet kuri kita šalis bet kuriame konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo.
Nepaisant katastrofiškų nuostolių skaičių, Rusija labai lėtai žengia į priekį užimant Ukrainos teritoriją. Pasak CSIS gynybos ir saugumo reikalų direktoriaus Setho Joneso, okupantų žengimo į priekį Ukrainoje tempas yra „istoriniu mastu lėtas“. Jis sako, kad tai lėčiausia okupacija, kurią istorikai tyrė per pastarąjį šimtmetį.
„Raudonajai armijai prireikė 1 394 dienų, kad pasiektų Berlyną. Jei pradėsime skaičiuoti nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo pilno masto invaziją į Ukrainą, ir persuksime į priekį tokį patį dienų skaičių – 1 394 – matysime visiškai kitokį vaizdą. Rusai pažengė tik iki Pokrovsko“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad nepaisant didelio dronų skaičiaus, pėstininkai išlieka pagrindiniu kariuomenės ištekliu.
„Rusams žmogaus gyvybė yra niekas, todėl milijonas čia, milijonas ten priešui nieko nereiškia. Rusijos pėstininkas tapo netobulos kovos taktikos, pasenusios karinių operacijų vykdymo materialinės ir techninės bazės bei žiauraus elgesio, kurį patiria tiek iš politikų, tiek iš karinės vadovybės, įkaitu“, – sakė Gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas.
Ekspertai teigia, kad Rusijos kariuomenė toliau bando didinti savo personalo skaičių, nors dėl nuostolių tai daro sunkiai.
Pasak V.Kevliuko, net jei Rusija paskelbtų visuotinę mobilizaciją, tai „negarantuotų pergalės fronte“. Nikolajus Melnikas sutinka, kad būtina didinti Rusijos kariuomenės nuostolius.
Pasak ekspertų, agresoriaus šalies žmogiškųjų išteklių sunaikinimas iš tiesų yra svarbi užduotis. Tačiau tai nėra Ukrainos pergalės raktas – tai tik jos dalis.
Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje – nemalonumai
15:44
Viduržemio jūroje paliktas pažeistas Rusijos dujų tanklaivis bus nutemptas į Libijos uostą, pranešė šios Šiaurės Afrikos šalies valstybinė naftos bendrovė.
Laivas „Arctic Metagaz“ plukdė apie 700 tonų degalų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš Rusijos į Egiptą, kai kovo 3 dieną jame nugriaudėjo virtinė sprogimų. Rusija apkaltino Ukrainą bandymu jį susprogdinti.
30 įgulos narių buvo išgelbėti, o pakrautas laivas beveik tris savaites dreifavo tarp Maltos ir Libijos.
Libijos nacionalinė naftos korporacija (NOC) šeštadienį paskelbė, kad bendradarbiaus su Italijos grupe „Eni“ siekiant pargabenti apgadintą laivą.
„Suvaldyti šią grėsmę aplinkai yra visiškai įmanoma, – sakoma NOC pranešime. – Suderinus su atitinkamomis institucijomis, jis bus saugiai nutemptas į vieną iš Libijos uostų.“
Bendrovė teigė, kad jau ėmėsi veiksmų, kad „sumažintų taršos riziką“.
Anksčiau šį mėnesį iš lėktuvo nufilmuotoje naujienų agentūros AFP medžiagoje matyti, kad laivas pasviręs į vieną pusę, jo dalys pajuodusios ir smarkiai apgadintos ugnies, o korpuso viduryje iš abiejų pusių atsirado dvi skylės.
Italijos civilinės saugos departamento duomenimis, laivas yra tarptautiniuose vandenyse, tačiau Libijos paieškos ir gelbėjimo zonoje.
Departamentas nurodė, kad laivo vilkimas bus „sudėtinga operacija“ dėl „didelio pramušimo jo šone“.
Aplinkosaugos grupė WWF įspėjo, kad bet koks išsiliejimas gali sukelti ilgalaikę taršą šioje vietovėje, kuri pasižymi viena didžiausių biologinių įvairovių Viduržemio jūros baseine.
Laivui buvo taikomos JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos, nes įtariama, kad
Rusija skelbia užėmusi pasienio kaimą Ukrainos Sumų srityje
13:40
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė Potapivkos, nedidelio kaimo netoli sienos Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje, kontrolę.
Rusijos kariuomenė jau kelis mėnesius bando sukurti „buferinę zoną“ Sumų srityje, darydama nedidelius, lokalius proveržius per sieną.
Ukraina teigia stabdanti Rusijos puolimą ir sako, kad Maskvai sunkiai sekasi įsitvirtinti šiame regione.
„Dėl ryžtingų veiksmų Šiaurės karių grupuotės daliniai perėmė Potapovkos kaimo Sumų srityje kontrolę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, naudojant rusišką kaimo pavadinimą.
Ukraina kol kas nesureagavo į šį Rusijos pareiškimą.
Rusija yra okupavusi apie penktadalį Ukrainos teritorijos, kurios didžiąją dalį užėmė po 2022 metais pradėto plataus masto puolimo. Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analize, vasarį jos veržimasis buvo lėčiausias per beveik dvejus metus.
Zelenskis prakalbo apie karą Irane: „Turiu labai blogą nuojautą“
12:23
Rusija tapo pagrindine JAV ir Izraelio karo su Iranu naudos gavėja, nes D.Trumpo administracija suteikė 30 dienų galiojančią išimtį, leidžiančią šalims pirkti Rusijos naftą ir naftos produktus, įstrigusius jūroje, siekdama sušvelninti sparčiai kylančias naftos kainas, kurias lemia eskaluojantis konfliktas, rašo „The Guardian“.
Rusijai yra taikomos JAV ir Europos sankcijos nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį ji pradėjo pilno masto invaziją į Ukrainą. Analitikai įspėjo, kad sankcijų sušvelninimas suteiktų Maskvai didelę finansinę naudą, kuri būtų panaudota karui su Ukraina tęsti.
Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gauna naudos iš sankcijų sušvelninimo – žingsnio, kurį pasmerkė daugelis Europos šalių, – Zelenskis BBC sakė:
„Putinas norės ilgo karo. Putino atžvilgiu ilgas karas Irane yra privalumas. Be energijos kainų, tai reiškia JAV atsargų išeikvojimą ir oro gynybos išeikvojimą – taigi turime išteklių išeikvojimą.
Taigi Putinui naudinga, kad ištekliai neateitų į Ukrainą, prieš kurią jis nukreipė savo kariuomenę ir su kuria kovoja. Jam reikia mus susilpninti, o tai yra ilgas procesas. Artimieji Rytai yra vienas iš būdų tai padaryti.“
„Turiu labai blogą nuojautą dėl šio karo poveikio situacijai Ukrainoje, o, deja, Amerikos dėmesys labiau sutelktas į Artimuosius Rytus nei į Ukrainą. Todėl matote, kad mūsų diplomatiniai susitikimai, trišaliai susitikimai nuolat atidedami. Yra viena priežastis: karas Irane“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Jis sakė, kad nors trišaliai susitikimai buvo atidėti, Kyjivo ir Vašingtono pareigūnai vis dar kasdien bendrauja, kaip ir Vašingtonas su Maskva.
„Dėl šio karo Irane amerikiečiai pareiškė, kad yra pasirengę priimti abi puses Amerikoje. Mes patvirtinome savo dalyvavimą, tačiau rusai prieštarauja susitikimui Jungtinėse Valstijose. Todėl kol kas stengiamės sutelkti dėmesį į tai, kad Amerika pasiūlytų datą ir vietą. Ukraina pritars bet kuriai datai ir bet kuriai vietai, bet tikrai ne Rusijoje“, – interviu sakė V.Zelenskis.
AP: Ukraina parodė Artimiesiems Rytams, kaip numušti Irano dronus
11:38
Frontas Ukrainoje tapo unikalia karinių inovacijų laboratorija, kurioje naujos kovos su dronais technologijos kuriamos tiesiogiai esant apšaudymui. Būtent čia Ukrainos kariai išmoko veiksmingai numušti Irano gamybos „Shahed“ dronus, kuriuos, kaip teigia „Associated Press“, plačiai naudoja Rusija.
Dar 2022 m. rudenį Ukraina turėjo ribotas galimybes kovoti su tokiais dronais. Šiandien mobilios komandos visoje šalyje, naudodamos savo pačių sukurtas priemones, sulaiko dronus ore.
Tokių sistemų kaina stebina savo efektyvumu: perimamasis dronas gali kainuoti apie 2 200 JAV dolerių, o „Patriot“ raketa – maždaug 2 mln. JAV dolerių. Be to, dronas gali būti panaudotas pakartotinai, jei nepavyksta pasiekti tikslo.
„Dronų revoliucijos“ impulsą davė pirmieji susidūrimai su Rusijos dronais. Ukrainos karinės pajėgos greitai suprato, kad tradicinės oro gynybos sistemos ne visada yra veiksmingos prieš manevringus taikinius.
Vėliau Ukrainos daliniai pradėjo kurti specializuotus perėmėjus, galinčius pasiekti greitį, viršijantį 200 km/val, ir sugauti „Shahed“.
Savanoriai taip pat atlieka svarbų vaidmenį technologijų kūrime.
Fondas „Come Back Alive“ pradėjo projektą „Dronopad“, kuris padeda plėsti sėkmingus sprendimus ir skatina bendradarbiavimą tarp kariuomenės ir gamintojų.
Ukrainos patirtis jau kelia susidomėjimą užsienyje. Kaip pažymėjo Volodymyras Zelenskis, Artimųjų Rytų šalys kreipiasi į Ukrainą pagalbos kovojant su tais pačiais Irano dronais.
Ekspertai pabrėžia, kad tai, kas neseniai buvo vadinama „vargšų oro gynyba“, dabar dažnai yra veiksmingesnė nei brangios Vakarų sistemos.
Ukraina ne tik gina save, bet ir kuria naują šiuolaikinio karo modelį – pigesnį, lankstesnį ir žymiai spartesnį inovacijų atžvilgiu.
