Svarbiausios naujienos
- JAV rengiasi sušvelninti sankcijas Rusijai: duotas nurodymas parengti sąrašą
- V.Zelenskis sureagavo į D.Trumpo pareiškimą: svarbu siekti, kad karas baigtųsi kuo greičiau
- JAV pasirengusios grįžti prie susitarimo dėl retųjų metalų: D.Trumpo patarėjas įvardijo sąlygas
- „Politico“: J.D.Vance'as norėjo sužlugdyti susitarimą, o V.Zelenskis „užkibo ant masalo“
- D.Trumpas pila daugiau žibalo į ugnį: „Rytoj pasakysiu viską, kaip yra!“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Baltieji rūmai rengia planą, pagal kurį būtų sušvelnintos sankcijos Rusijai
22:22
Jungtinės Valstijos rengia planą, pagal kurį Rusijai gali būti sušvelnintos sankcijos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Baltieji rūmai paprašė Valstybės ir Iždo departamentų parengti sankcijų, kurios galėtų būti sušvelnintos, sąrašą, kurį JAV pareigūnai artimiausiomis dienomis aptars su Rusijos atstovais, dalyvaudami plataus masto administracijos derybose su Maskva dėl diplomatinių ir ekonominių santykių gerinimo.
Pasak agentūros šaltinių, dabar už sankcijas atsakingos tarnybos rengia pasiūlymą panaikinti sankcijas tam tikriems subjektams ir asmenims, įskaitant kai kuriuos Rusijos oligarchus.
„Reuters“ pažymi, kad vadinamuosius variantų dokumentus dažnai rengia su sankcijomis dirbantys pareigūnai, tačiau pastarosiomis dienomis Baltųjų rūmų pateiktas konkretus prašymas parengti tokį dokumentą rodo D.Trumpo ir jo patarėjų norą sušvelninti Rusijos sankcijas kaip galimo susitarimo su Maskva dalį.
Kolkas neaišku, ko konkrečiai Vašingtonas galėtų siekti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Sausį D.Trumpas pagrasino sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei prezidentas Vladimiras Putinas nenorės derėtis dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Tačiau pastaruoju metu D.Trumpo administracijos pareigūnai atvirai pripažino galimybę sušvelninti sankcijas Maskvai.
Vasario 20 d. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad sankcijų Rusijos Federacijai sušvelninimo klausimas gali būti svarstomas per derybas dėl karo Ukrainoje. JAV yra pasirengusios arba sugriežtinti, arba susilpninti sankcijas, priklausomai nuo Rusijos pasirengimo derėtis.
Vasario 19 d. laikraštis „Moscow Times“ citavo šaltinius, kurie teigė, kad vasario 18 d. Rijade, Saudo Arabijoje, vykusiose derybose Rusija paprašė JAV atblokuoti įšaldytą valstybės turtą ir sušvelninti sankcijas.
Tą pačią dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija nepanaikins sankcijų Rusijai, kol nebus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Dėl nepaprastosios padėties taikomos sankcijos tam tikram turtui ir asmenims, susijusiems su Rusijos karu. Šios priemonės, įvestos tuometinio prezidento Baracko Obamos administracijos, galioja nuo 2014 m. kovo mėn., kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymą.
Neaišku, kurias sankcijas Rusijai D.Trumpo administracija svarstytų panaikinti pirmiausia.
Pasak advokatų kontoros „Morrison Foerster“ partnerio ir buvusio Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro vadovo Johno Smitho, D.Trumpas galėtų išleisti įsaką, kuris leistų administracijai pradėti kai kurių Rusijos sankcijų sušvelninimo procesą, tačiau jam taip pat reiktų prašyti Kongreso pritarimo, kad būtų panaikintos priemonės tam tikriems subjektams.
V.Zelenskis padėkojo Lietuvai už suteiktas oro gynybos sistemas
00:32
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi padėkojo Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai už suteiktas oro gynybos sistemas.
„Iš Lietuvos į Ukrainą atvyko papildomos oro gynybos sistemos. Ačiū, pone Prezidente“.
Minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, G.Nausėda pranešė, kad Lietuva Ukrainai perduos trumpo nuotolio oro gynybos sistemų RBS-70.
Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipėsi į D.Trumpą: pabrėžė tolesnės partnerystės būtinybę
00:24
Pirmadienį vakare Ukrainos Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje paskelbtas kreipimasis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Kongresą ir Amerikos žmones. Laiške dėkojama už Amerikos paramą ir pabrėžiama būtinybė toliau plėtoti strateginę partnerystę, rašo ukrainiečių žiniasklaida.
„Ukrainos Aukščiausioji Rada Ukrainos žmonių vardu reiškia didelę padėką Prezidentui Donaldui Trumpui, Jungtinių Valstijų Kongresui ir Amerikos žmonėms už tvirtą ir nuoseklią paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat už Ukrainai suteiktus saugumo pagalbos paketus, kurie padėjo stabilizuoti padėtį fronto linijoje.
Ukraina nuoširdžiai gerbia amerikiečių tautos siekius visapusiškai atkurti Jungtinių Valstijų pasaulinę lyderystę. Kartu esame tvirtai įsitikinę, kad Jungtinių Valstijų lyderystė tarptautinėje arenoje neatsiejama nuo laisvės ir demokratijos idealų apsaugos, tarptautinių susitarimų laikymosi, santykių su sąjungininkais ir draugais patikimumo“, – rašoma pranešime.
Laiške pabrėžiama, kad „Ukrainos žmonės kaip niekas kitas pasaulyje siekia taikos ir tiki, kad D.Trumpo vaidmuo ir jo taikos palaikymo pastangos bus lemiamos siekiant kuo greičiau nutraukti karo veiksmus ir užtikrinti taiką Ukrainai, Europai ir visam pasauliui“.
„Ukrainos Aukščiausioji Rada palankiai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvas pradėti derybų procesą, kuriuo siekiama užtikrinti taiką.
Ukrainos Aukščiausioji Rada pabrėžia būtinybę toliau plėtoti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ypač kritinių mineralų tyrimų srityje“, – rašoma laiške.
JAV kongreso narys: sutartis dėl naudingųjų iškasenų bus pasirašyta artimiausiu metu
00:13
Pasak JAV Kongreso nario Briano Fitzpatricko, Jungtinės Valstijos ir Ukraina daro pažangą sudarydamos svarbų susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kuris gali sustiprinti ilgalaikius ekonominius ryšius ir sudaryti sąlygas tolesnei pagalbai saugumo srityje, rašo „Kyiv Independent“.
Pensilvanijai atstovaujantis ir Atstovų Rūmų Užsienio reikalų pakomitečio Europos, energetikos, aplinkos ir kibernetinių reikalų klausimais vyriausiasis narys B.Fitzpatrickas apie tai pranešė socialinėje žiniasklaidoje po pokalbio su prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu Andrijumi Jermaku.
Jis apibūdino diskusiją kaip „ilgą ir produktyvią“ ir teigė, kad susitarimas netrukus bus baigtas.
„Ši sutartis dėl naudingųjų iškasenų bus pasirašyta artimiausiu metu, o tai paskatins tvirtą ilgalaikę Jungtinių Valstijų ir Ukrainos ekonominę partnerystę, kuri galiausiai natūraliai lems ir pagalbą saugumo srityje“, – rašė B.Fitzpatrickas. Jis taip pat nurodė, kad bus tikimasi, jog Europos valstybės prisidės, ir pridūrė, kad joms bus suteikti įgaliojimai padidinti paramą.
B.Fitzpatricko komentaras pasirodė po to, kai vasario 28 d. V.Zelenskis anksti išvyko iš Vašingtono, nepasirašęs JAV ir Ukrainos susitarimo dėl mineralų.
K.Budrys: Lietuva turi įtikinti JAV, kad taikos derybose be lazdos nebus ir rezultato
23:03
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva turi įtikinti JAV, kad taikos Ukrainoje derybose be lazdos nebus ir rezultato.
Taip jis kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas, sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą bei parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas JAV.
Šis susitikimas įvyko po Ukrainos ir Jungtinių Valstijų lyderių Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo ginčo Vašingtone.
Incidentas Baltuosiuose rūmuose vyko priešais žiniasklaidos kameras ir sukėlė rimtų nuogąstavimų, kad D.Trumpas gali priversti Kyjivą sudaryti taikos susitarimą, kuris būtų palankus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Mano darbas, Lietuvos reikalas yra eiti ir įtikinti amerikiečius, kad be lazdos nebus ir rezultato. Taip ir dirbame“, – LRT pirmadienį vakare sakė K.Budrys.
Jis teigė, kad šis darbas „kol kas sekasi visai neblogai“.
„Turime Europos lyderius, dalyvaujančius susitikimuose Vašingtone. Aš čia kalbu kolektyviai, aš ir pats turėjau susitikimų Vašingtone. Šiuo metu kolegos yra ten išvykę – ir Seimo delegacija, ir ministrė. Darbas įvairiais lygmenimis vyksta ir mes matome tam tikras korekcijas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Pavyzdžiui, galima misija, operacija Ukrainos teritorijoje. Visi suprantame, kad be JAV paramos ir be JAV saugumo užtikrinimo tokiai operacijai ji bus daug sudėtingesnė ir labai pavojinga. Mes jau ženklų, kad JAV prisidės su parama, turime“, – teigė K.Budrys.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija yra pasiryžusios vadovauti pastangoms suburti šalių grupę, kurios įvairiais būdais prisidėtų prie taikos Ukrainoje siekio – vadinamą „norinčiųjų koalicija“.
Kaip BNS sakė prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuva svarstytų prisijungti prie šios koalicijos.
D.Trumpas teigia dar neaptaręs karinės paramos Ukrainai nutraukimo
22:49 Atnaujinta 23:13
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad dar neaptarė karinės pagalbos Ukrainai nutraukimo klausimo, ir sumenkino pranešimus, kad po ginčo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis gali sustabdyti paramą.
„Dabar net nesu kol kas apie tai kalbėjęs. Tai yra, dabar žiūrėsime, kaip bus. Daug dalykų vyksta dabar, tiesiog šiuo metu mums kalbantis“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D.Trumpas.
„Galėčiau jums atsakyti ir (...) grįžti į Ovalųjį kabinetą ir sužinoti, kad atsakymas nebeaktualus“, – teigė jis.
Visgi jis tęsė grasinimus V.Zelenskio atžvilgiu, sakydamas, kad Ukrainos lyderis „ilgai neužsibus“, jei nebus susitarta dėl paliaubų.
„Sudaryti susitarimą neturėtų būti taip sunku. Jį būtų galima sudaryti labai greitai“, – sakė D.Trumpas žurnalistams, kalbėdamas apie paliaubas.
„Galbūt kas nors nenori sudaryti susitarimo, o jei kas nors nenori sudaryti susitarimo, manau, kad tas asmuo ilgai neužsibus“, – teigė jis.
D.Trumpas taip pat sakė, kad Ukrainos lyderis turėtų būti labiau dėkingas už JAV paramą jo šaliai.
„Manau, kad jis turėtų būti labiau dėkingas, nes ši šalis laikėsi kartu su jais per įvairiausius sunkumus“, – kalbėjo D.Trumpas.
Paklaustas, ar Vašingtono ir Kyjivo susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kuris turėjo tapti svarbiu žingsniu, padėsiančiu užbaigti karą, yra žlugęs, D.Trumpas atsakė: „Ne, nemanau.“
Amerikiečių leidinys „The New York Times“ anksčiau skelbė, kad D.Trumpas pirmadienį susitiks su savo svarbiausiais nacionalinio saugumo patarėjais, įskaitant valstybės sekretorių Marco Rubio ir gynybos sekretorių Pete'ą Hegsetą, kad apsvarstytų tolesnius veiksmus dėl paramos Ukrainai.
Anot vieno amerikiečių pareigūno, susitikimo metu bus svarstomi tolesni veiksmai ir galbūt imtąsi žingsnių dėl kelių politikos Ukrainos atžvilgiu variantų.
„Tarp jų – JAV karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant naujausias šaudmenų ir įrangos siuntas, patvirtintas ir apmokėtas Joe Bideno prezidentavimo metu, sustabdymas arba atšaukimas“, – rašoma straipsnyje.
V.Zelenskis sureagavo į D.Trumpo pareiškimą: svarbu siekti, kad karas baigtųsi kuo greičiau
21:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad nori kuo greičiau užbaigti karą savo šalyje, JAV vadovui Donaldui Trumpui vėl sukritikavus jo poziciją dėl paliaubų.
„Labai svarbu stengtis, kad mūsų diplomatija būtų išties reikšminga, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi“, – socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad tikisi JAV paramos „kelyje į taiką“.
D.Trumpas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas ilgiau nesitaikstys su V.Zelenskio pozicija dėl paliaubų su Rusija.
„Tai blogiausias pareiškimas, kokį tik galėjo padaryti Zelenskis, ir Amerika su tuo ilgai nesitaikstys“, – teigė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“, pateikdamas nuorodą į publikaciją, kurioje cituojamas ukrainiečių prezidentas, sakantis, kad karo pabaiga dar toli.
Vėlų sekmadienį V.Zelenskis teigė, kad susitarimas dėl karo pabaigos „vis dar labai, labai toli“, ir pridūrė, kad, jo nuomone, ilgalaikė Ukrainos partnerystė su JAV yra pakankamai tvirta, todėl amerikiečių parama bus tęsiama nepaisant pastaruoju metu pašlijusių santykių su D.Trumpu.
„Manau, kad mūsų santykiai (su JAV) tęsis, nes tai daugiau nei epizodiniai santykiai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Vašingtono paramą per pastaruosius trejus karo metus.
D.Trumpas pirmadienį susitinka su savo svarbiausiais patarėjais aptarti tolesnių veiksmų dėl Ukrainos, žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas.
Baltųjų rūmų pareigūnai nepatvirtino naujienų portalo „Axios“ pranešimo, kad D.Trumpas svarsto galimybę nutraukti visą karinę pagalbą Kyjivui po ginčo Ovaliajame kabinete.
TATENA gina kelionę į Zaporižios AE per Rusijos kontroliuojamą teritoriją
20:37
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės agentūros vadovas Rafaelis Grossi pirmadienį gynė savo darbuotojų pirmą kartą per Rusijos okupuotą teritoriją surengtą vizitą į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, sakydamas, kad šia išimtimi buvo siekiama apsaugoti žmonių gyvybes.
Maskvos kariuomenė netrukus po invazijos pradžios užėmė didžiausią Europoje atominę elektrinę, o vėliau išvarė ukrainiečius darbuotojus, kurie atsisakė priimti Rusijos pilietybę arba pasirašyti rusiškas sutartis. Nuo to laiko netoli fronto linijos esantis objektas tapo pakartotinių smūgių taikiniu.
Nuo 2022-ųjų rugsėjo elektrinėje įsikūrę JT branduolinės priežiūros tarnybos darbuotojai stebi jos saugą, o komandos reguliariai keičiasi. Iki šiol jie į jėgainę patekdavo per Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Savaitgalį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) stebėsenos misija pirmą kartą nuvyko į elektrinę per Rusijos okupuotą teritoriją.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė tai, ką ji pavadino TATENA darbuotojų įvykdytu „Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu“.
Kyjivas pareiškė, kad šis žingsnis buvo „Rusijos šantažo ir sistemingų bandymų primesti neteisėtus ir prieštaringus veiklos mechanizmus tarptautinėms organizacijoms laikinai okupuotose teritorijose rezultatas“.
Tačiau R.Grossi pirmadienį Vienoje žurnalistams sakė, kad „vienintelis dalykas, kuris paskatino mus (...) atlikti rotaciją tokiu būdu, yra tai, kad aš esu atsakingas už savo darbuotojų saugumą“.
„Buvo keletas epizodų, dėl kurių padariau išvadą, kad negaliu rizikuoti savo ekspertų gyvybėmis“, – sakė jis, turėdamas omenyje gruodį įvykdytą drono smūgį, kuris paveikė dvi misijos komandas.
TATENA vadovas ne kartą įspėjo apie galimą branduolinę avariją elektrinėje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos teigimu, dėl kovų regione TATENA darbuotojai negalėjo būti pakeisti „80 dienų“, o Kyjivas ir Maskva dėl to kaltino vienas kitą.
Šeštadienį rusų statytinis Zaporižios elektrinės vadovas pranešė, kad TATENA komanda pirmą kartą atvyko į objektą per „Rusijos teritoriją“.
Su V.Zelenskiu kalbėjęs G.Nausėda: Kyjivas siekia atkurti ryšį su JAV aukščiausiu lygiu
20:11
Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu telefonu kalbėjęsis Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina siekia atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis aukščiausiu lygiu.
„Kalbėjome apie tai, kad tos saugumo garantijos yra sunkiai įsivaizduojamos be JAV dalyvavimo, todėl mano klausimas buvo, ar ketinama atnaujinti tą dialogą, kuris štai tokiu būdu nutrūko praėjusį penktadienį“, – BNS pirmadienį Romoje sakė šalies vadovas.
„Mane padrąsino V.Zelenskio mintis, kad net ir šiandien jie laukia tam tikrų signalų iš JAV administracijos, patarėjų lygiu vykdomas darbas, kaip sakoma, po kilimu, kad būtų galima grįžti prie normalaus dialogo aukščiausiu lygiu“, – pridūrė jis.
Praėjusį penktadienį atvykęs į Baltuosius rūmus V.Zelenskis pirmajame susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su amerikiečių lyderiu Donaldu Trumpu ir viceprezidentu J.D.Vance'u, apkaltinusiais Ukrainos prezidentą nedėkingumu.
Šis ginčas Baltuosiuose rūmuose vyko priešais žiniasklaidos kameras ir sukėlė rimtų nuogąstavimų, kad D.Trumpas gali priversti Kyjivą sudaryti taikos susitarimą, kuris būtų palankus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Lietuva svarstytų prisijungti prie JK, Prancūzijos taikos užtikrinimo koalicijos Ukrainoje
20:10 Atnaujinta 20:39
Lietuva svarstytų prisijungti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos buriamos taikos užtikrinimo Ukrainoje koalicijos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„JK ir Prancūzija nori imtis lyderystės dislokuodamos galimai savo karinę galią taikai užtikrinti, tam yra pasirengusios suteikti tikrai nemažas pajėgas, kuria vadinamąją norinčiųjų koaliciją – kviečia šalis, kurios gali kas kiek prisidėti pagal savo dydį prie šitos koalicijos. Lietuva yra pasirengusi svarstyti taip pat, pagal savo galimybes štai tokį taikos užtikrinimo korpusą formuoti“, – BNS pirmadienį Romoje sakė G.Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo po didžiųjų žemyno šalių lyderių susitikimo Londone, kuriame jie įsipareigojo didinti gynybos išlaidas ir sudaryti koaliciją, kuri užtikrintų galimos taikos Ukrainoje įgyvendinimą.
Po susitikimo JK premjeras Keiras Starmeris taip pat pareiškė su Europos vadovais susitaręs parengti Ukrainos taikos planą, kuris bus pateiktas Jungtinėms Valstijoms.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) siūlo mėnesio paliaubas Ukrainos „ore ir jūroje“. Jos taip pat apimtų energijos infrastruktūrą, bet neapimtų – bent iš pradžių – kovų sausumoje.
Anot Prancūzijos lyderio mėnesio paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos planas parodytų, kaip Maskva yra įsipareigojusi užbaigti savo pradėtą karą.
„Tai yra geros iniciatyvos. Tik vienas dalykas – svarbu, kad visi mes čia Europoje tuo klausimu sutartume vieningai. Pažiūrėsime, ką signalizuos šalys, kurios turi kiek skirtingą nuomonę, švelniai tariant. Tai yra Vengrija ir Slovakija“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Tačiau labai svarbus ir JAV įsitraukimas. (...) Jos suteikia tos saugumo garantijoms tam tikrą materialą išraišką ir leidžia tikėtis, kad tas ugnies nutraukimas nebus simbolinis aktas. Štai tokio JAV vaidmens mes tikimės ir aš viliuosi, kad jos gali jį prisiimti“, – sakė jis.
Briuselyje kiek vėliau šią savaitę vyks neeilinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptariamos galimos Europos saugumo garantijos Kyjivui ir siekiama susitarti dėl naujo ginkluotės paketo.
G.Nausėda viliasi, kad iki šiol vykusios diskusijos „virs kūnu“.
„Svarbu, kad priimtume sprendimą dėl 20 mlrd. eurų karinės paramos Ukrainai. (...) Tikiu, kad toliau nesiblaškysime ir judėsime į priekį su sankcijomis ir įšaldyto turto panaudojimu“, – teigė jis.
„Neturėtų susiklostyti klaidingas įsivaizdavimas, kad jeigu jau mes siekiame taikos su Rusija, tai dabar pradėkime jai nuolaidžiauti visose srityse, o tai, už ką ji atsakinga, pamirškime, sankcijas panaikinkime ir panašiai“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, tai būtų neteisinga ir neatsakinga.
D.Trumpas pareiškė, kad nesitaikstys su V.Zelenskio pozicija dėl karo Ukrainoje
19:22 Atnaujinta 21:53
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas ilgiau nesitaikstys su Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio pozicija dėl paliaubų su Rusija.
„Tai blogiausias pareiškimas, kokį tik galėjo padaryti Zelenskis, ir Amerika su tuo ilgai nesitaikstys“, – pareiškė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“, pateikdamas nuorodą į naujieną, kurioje cituojamas ukrainiečių prezidentas, teigiantis, kad karo pabaiga dar toli.
„Šis vyrukas nenori, kad būtų taika, kol jį remia Amerika, o Europa per susitikimą su V.Zelenskiu atvirai pareiškė, kad negali dirbti be JAV“, – rašė D.Trumpas.
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykęs D.Trumpo, viceprezidento J.D.Vance'o ir V.Zelenskio susitikimas peraugo į neeilinį ginčą prieš kameras.
D.Trumpas ir J.D.Vance'as pakėlė balsą ir apkaltino V.Zelenskį nepagarba ir nedėkingumu JAV už karinę pagalbą, ukrainiečiui reikalaujant JAV saugumo garantijų kaip bet kokių paliaubų dalies.
Tada V.Zelenskiui buvo liepta palikti Baltuosius rūmus, o esminis susitarimas, kuris suteiktų Vašingtonui prieigą prie Ukrainos mineralinių išteklių, liko nepasirašytas.
„Šis vyrukas nenori, kad būtų Taika, kol jį remia Amerika“, – teigė D.Trumpas.
D.Trumpas taip pat užsipuolė Europos lyderius, kurie savaitgalį Londone susitiko su V.Zelenskiu skubių derybų, sakydamas, kad jie „atvirai pareiškė, jog negali atlikti darbo be JAV“.
„Tikriausiai tai nėra puikus pareiškimas, kuriuo būtų demonstruojama jėga prieš Rusiją. Ką jie galvoja?“, – teigė D.Trumpas savo socialiniame tinkle.
D.Trumpas pirmadienį susitinka su savo svarbiausiais patarėjais aptarti tolesnių veiksmų dėl Ukrainos, žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas.
Baltųjų rūmų pareigūnai nepatvirtino naujienų portalo „Axios“ pranešimo, kad D.Trumpas svarsto galimybę nutraukti visą karinę pagalbą Kyjivui po ginčo Ovaliajame kabinete.
Europos lyderiai, kurie pasiūlė taikos palaikymo pajėgas bet kokioms paliauboms užtikrinti, bet taip pat nori JAV užnugario, sekmadienį susitiko Londone, desperatiškai bandydami išspręsti šį ginčą.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį telefonu kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy ir aptarė lyderių susitikimą Londone.
M.Rubio „patvirtino, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios derėtis, kad būtų užbaigtas konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos, ir toliau bendradarbiaus su JK siekdamos taikos Ukrainoje“, sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
