Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pirmasis Rusijos raketos incidentas NATO: „Laikas padaryti tai, ko nenori Kremlius“
09:54
Sparnuotosios raketos „Ch-101“ nukritimas Lenkijos teritorijoje buvo pasekmė rizikos, kurią prisiėmė agresorė Rusija, atakuodama vakarinius Ukrainos regionus, pažymima naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Rusija jau anksčiau ne kartą pažeidė NATO oro erdvę ir dronai sprogo Aljanso teritorijoje bei kaimyninėje Moldovoje. Tačiau, anot analitikų, tai pirmasis atvejis, kai Aljanso teritorijo įvyko incidentas su rusiška raketa, be kita ko, išmušusia 10 metrų skersmens kraterį.
Tokie agresorės šalies veiksmai, nepriklausomai nuo to, ar jie tyčiniai, ar atsitiktiniai, toliau demonstruoja Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino neatsakingą politiką, kuri numato riziką, kad per jo atakas prieš vakarų Ukrainą nukentės kaimyninės, NATO bloko, valstybės.
Ekspertai vertina, kad NATO turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti oro gynybos susitarimus su Ukraina, siekiant užtikrinti savigyną nuo Rusijos dronų ir raketų smūgių, nepriklausomai nuo to, ar jie yra tyčiniai, ar ne.
„Kas toliau? Lietuva, Latvija, Estija, ar vėl Rumunija?“
Tuo tarpu karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį publikuotose įžvalgose truputį šaržavo situaciją Lenkijoje.
„Kol kas sakoma, kad galimai taip, kad ekspertai renka įrodymus, atlikinės ekspertizes, kad į pagalbą atvyksta didelės patirties identifikuojant Rusijos raketas turintys Ukrainos ekspertai.
Bet labai nustebsiu, jeigu raketa pasirodys paleista ne Rusijos, o pvz., kokios nors nedidelės genties iš Centrinės Afrikos. Žmonės šventė ten kažkokią šventę ir netyčia paleido savo pačių sukonstruotą raketą, kuri nuklydo į Lenkiją. Šaržuoju, aišku“, – rašė jis.
E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad keturias dienas į Rumuniją irgi „netyčia“ skrido bepiločiai orlaiviai, kuriuos rumunai numušinėjo, bet, kaip priminė ekspertas, tuo pačiu ir ėmėsi ir rusų diplomatų, nusprendę, kad šiems laikas namo.
„Kas toliau? Lietuva, Latvija, Estija, ar vėl Rumunija? Ar dar kartą Lenkija? O gal Suomija?
Pats laikas kažkam imtis iniciatyvos ir padaryti tai, ko Kremlius nenori, bet nesitiki kad Europa tam pasiryžtų – susitarus su Ukraina paskelbti dalį jos teritorijos neskraidymo sritimi, ir pažadėti virš jos numušinėti viską, ko ten neturėtų būti.
Žinoma, suderinus su Ukraina, nustačius labai aiškius kanalus ir tikrai ne viską, kaip pažadėta, o tik tai, ką numušti tikrai saugu abiejose sienos pusėse. Nes užtenka numušti vieną kitą, padaryti pirmą žingsnį, ir, svarbiausia, įtvirtinti faktą, kad ši riba gali būti stumiama tolyn, link Dnipro, jeigu Rusijos raketos ir bepiločiai toliau kels pavojų NATO“, – dėstė E.Papečkys.
Karybos žinovas pripažino suprantantis, kad šiandien tokios jo mintys „vis dar yra utopija“, tačiau jis įsitikinęs, jog būtina imtis kažko panašaus.
Liepos 30 d., per masinę Rusijos ataką prieš Ukrainą, Ukrainos naikintuvai bandė perimti raketas, artėjančias prie Lenkijos sienos, siekdami padėti NATO apginti savo oro erdvę, tai patvirtino Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„The Guardian“: Rusija pirmą kartą smogė JAV dronų gamyklai Kyjive
08:56
Per praėjusį penktadienį įvykdytą Rusijos ataką prieš Kyjivą sunaikinta dronų gamykla, anot „The Guardian“, priklauso Delavere įregistruotai JAV korporacijai „Terminal Autonomy“.
Pasak laikraščio, tai pirmas kartas, kai Rusija nuo plataus masto karo pradžios smogė amerikiečių ginklų bendrovei.
Leidinys citavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimą, kuriame teigiama, kad gamykloje, gaminusioje dronus „AQ-400 Scythe“ ir „AQ-100 Bayonet“, dirbo „Ukrainos ir Amerikos įmonės specialistai“. Leidinio šaltinio teigimu, per atakas žmonės nežuvo.
Anot laikraščio, „Terminal Autonomy“ gamina itin tikslius dronus, skirtus „giliems smūgiams“, su valdymo sistemomis, kurios yra atsparios Rusijos trikdžiams. Kaip sufleruoja pavadinimas, bendrovės dronuose įdiegta dirbtinio intelekto technologija, kuri perima drono valdymą paskutinėje atakos fazėje. Todėl radijo trukdžių ar mobiliojo ryšio trūkumo atveju dronas tampa visiškai autonomiškas, tačiau įvykdo užduotį.
Komentuodamas situaciją žurnalistams, buvęs aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas Anthony Vinci teigė, kad „rusams nesvarbu, kam priklauso gamyba. Tai vis tiek yra taikinys. Jiems nesvarbu, ar ji amerikietiška, ar kieno nors kito“.
Jis pridūrė, kad, jei Ukrainoje prasidėtų raketų gamyba sistemoms „Patriot“ ar bet kuriai kitai amerikietiškai sistemai, Rusijos kariuomenė vis tiek atakuotų tokius taikinius.
Liepos 24 d. ryte Rusijos karinės pajėgos atakavo Kyjivo sritį trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ / S-400, iš kurių vieną pavyko perimti oro gynybos pajėgoms.
Virš dar vieno „Wildberries“ komplekso kyla dūmai
08:21
Po įtariamo dronų išpuolio virš „Wildberries“ logistikos komplekso Zelenodolsko mieste, Tatarstane, Rusijoje, buvo pastebėta dūmų.
Regiono valdžia paskelbė apie dronų išpuolio grėsmę ir apribojo trijų oro uostų veiklą.
Penktadienį ryte Kazanės ir priemiesčių gyventojai pranešė apie sprogimus.
Remiantis Rusijos projektu „ASTRA“, kuris išanalizavo liudininkų vaizdo įrašus, galėjo būti atakuotas „Wildberries“ logistikos kompleksas Zelenodolsko pramoninėje zonoje.
Paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti virš komplekso pastato kylantys dūmai.
Nižnekamsko gyventojai pranešė apie daugiau nei 30 sprogimų.
Pagrindinės miesto naftos perdirbimo įmonės yra įsikūrusios vienoje pramoninėje zonoje. Ten veikia, visų pirma, bendrovių „TANECO“ ir „TAIF-NK“ naftos perdirbimo gamyklos.
Ukraina toliau talžo „Wildberries“ – liepsnoja logistikos centras ir svarbi naftos gamykla
06:58 Atnaujinta 07:51
Naktį Ukrainos dronai smogė Rusijos prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrui ir naftos perdirbimo gamyklai Volgograde. Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“, atakų vietose kilo dideli gaisrai.
Dronai atakavo 44 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Wildberries“ logistikos kompleksą, kuris yra pagrindinis logistikos centras Volgogrado, Astrachanės ir kaimyniniuose regionuose.
Taip pat buvo atakuota naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Volgogradneftepererabotka“ – viena didžiausių perdirbimo gamyklų Rusijoje.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pranešė, kad dėl „dronų smūgio“ užfiksuoti gaisrai pramoniniame objekte, esančiame Volgogrado pietuose esančiame kuro ir energetikos komplekse.
Kyjivas kaltina šią elektroninės prekybos milžinę dronų dalių laikymu ir pagalba Rusijos kariuomenei; įmonėje dirba tūkstančiai žmonių ir ji yra tapusi svarbia šalies ekonomikos dalimi.
„Wildberries“ teigė, kad per smūgį, sukėlusį gaisrą objekte Volgograde, daugiau nei 350 km nuo Ukrainos sienos, žmonės nenukentėjo.
„Logistikos grandinės buvo pertvarkytos, o siuntų priėmimas ir užsakymų išsiuntimas vykdomas kituose objektuose“, – platformoje „Telegram“ rašė bendrovė.
Ji pridūrė, kad įvykio vietoje dirba ugniagesių komandos.
Pirmą kartą Ukrainos taikiniu „Wildberries“ sandėliai Tambovo srityje, esančioje maždaug 480 km į pietryčius nuo Rusijos sostinės, taip pat Maskvos srityje tapo liepos 18–19 dienomis. Per šiuos išpuolius nukentėjo aštuoni žmonės, o įvairūs objektai buvo sugriauti.
Ketvirtadienį bendrovė pranešė, kad vienas žmogus buvo sužeistas, o daugiau nei 200 darbuotojų evakuoti, kai dronų ataka sukėlė gaisrą sandėlyje vakarinėje Penzos srityje.
Kitas „Wildberries“ sandėlis Ukrainos drono buvo atakuotas Sarapule, esančiame maždaug 1,1 tūkst. km į rytus nuo Maskvos.
Anot ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“, po naujausių smūgių bendrovė, kaip pranešama, pašalino prekes iš paieškos rezultatų pagal rusiškus terminus „viskas SVO“ ir „SVO“ – akronimą, reiškiantį „specialiąją karinę operaciją“, kaip Kremlius oficialiai vadina savo pilno masto karą prieš Ukrainą.
„Financial Times“. Trumpas netikėtai persigalvojo dėl pagalbos Ukrainai: „Nesu tikras“
06:09
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas interviu laikraščiui „Financial Times“ netikėtai pareiškė, kad „nėra tikras“, ar suteiks Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas.
Jo teigimu, Vašingtonas „nagrinėja šį klausimą“.
„Tai nepaprastas ginklas, ir… turime būti šiek tiek atsargūs, kam suteikiame licenciją. Mes, tiesą sakant, neišduodame licencijų įrangai“, – aiškino D.Trumpas.
Tuo pačiu metu JAV prezidentas pabrėžė, kad jo dėmesys sutelktas į Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimą.
Jis nurodė, kad artimiausiomis dienomis jo specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas pirmą kartą apsilankys Ukrainoje.
„Paprastai tariant, mes norime, kad Rusijos karas Ukrainoje baigtųsi. Aš nesiekiu raketų. Mes siekiame taikos“, – pridūrė D.Trumpas.
Gegužės pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė D.Trumpui ir JAV Kongresui skubų laišką, kuriame įspėjo apie kritinį oro gynybos priemonių trūkumą Ukrainoje. Vėliau prezidentas žurnalistams sakė, kad laiške paprašė D.Trumpo suteikti licenciją „Patriot“ raketų gamybai.
Liepos 8 d. D.Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas perduos Kyjivui licenciją gaminti „Patriot“ raketas – apie tai jis kalbėjo per spaudos konferenciją su V.Zelenskiu NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu, pridurdamas, kad gamintojas dar nebuvo informuotas, bet „viskas bus sutvarkyta“.
Antradienį V.Zelenskis susitiko su D.Trumpu Baltuosiuose rūmuose. Jie aptarė licencijas „Patriot“ raketų-perėmėjų gamybai, taip pat kitas iniciatyvas, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus. Lyderių susitikimas truko apie valandą.
Pasak Ukrainos prezidento, susitikimo metu D.Trumpas sutiko pagreitinti „Patriot“ raketų-perėmėjų gamybos licencijos išdavimą Ukrainai.
„Tačiau norint pradėti gaminti didelį ginklų kiekį, vis tiek prireiks daug laiko – maždaug nuo vienerių iki penkerių metų. Tokie terminai Ukrainai netinka“, – pabrėžė V.Zelenskis.
To paties susitikimo metu V.Zelenskis taip pat paprašė D.Trumpo suteikti Ukrainai skubų „žiemos paketą“ raketų, skirtų „Patriot“ oro gynybos sistemoms, siekiant atremti būsimas Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos objektus.