Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV gręžiasi į Ukrainą pagalbos: vyksta „aktyvios derybos“
23:36
Jungtinės Valstijos, turinčios brangiausią ir galingiausią kariuomenę pasaulyje, kurdamos kovinius dronus remiasi Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis – vienomis pajėgiausių ginkluotųjų pajėgų pasaulyje.
Praėjusią savaitę abi šalys pasirašė susitarimą, leidžiantį siųsti Ukrainos ginklus į Jungtines Valstijas kariniams bandymams ir vertinimui. Tai "NBC News" patvirtino Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna ir aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.
Pažymima, kad toks ryškus įvykių posūkis įvyko po 2025 metų vasarį Ovaliajame kabinete vykusio įtempto prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.
Dabar Ukraina tapo pasauline dronų – manevringų ir nebrangių ginklų, kuriuos ji naudojo Rusijai atremti per ilgus metus trunkantį karą, – technologijų lydere.
Svarbu ir tai, kad ši partnerystė atspindi vis didėjantį amunicijos trūkumą, su kuriuo susiduria JAV, karui Irane įžengus į šeštą mėnesį ir kovoms tebesitęsiant.
Leidinys, remdamasis trimis šaltiniais, „tiesiogiai susipažinusiais“ su šiuo metu JAV vykstančiomis diskusijomis dėl Ukrainos, pažymėjo, kad vyksta „aktyvios derybos“ dėl to, kaip Jungtinės Valstijos galėtų „integruoti“ daugiau ukrainietiškų technologijų.
„Jie bando išsiaiškinti, kuo Ukrainoje galima pasitikėti“, – televizijos kanalui sakė vienas iš šių šaltinių.
Anksčiau Pentagono atstovas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vis dar yra pradiniame ir sudėtingiausiame savo šalies dronų pramonės kūrimo etape. Jis pripažino, kad JAV gamybos apimtys tebėra tik nedidelė dalis to, kiek pagamina Ukraina.
Tai vyksta nepaisant to, kad JAV vyriausybė griežtina reikalavimus, pagal kuriuos dronų gamyboje turi būti naudojamos Jungtinėse Valstijose pagamintos dalys.
Ryškėja Kremliaus slepiamos ekonominės bėdos: burbulas gali sprogti su didele jėga
23:32
Karo metu Rusijoje sparčiai išaugusi skolų našta, kuri padėjo atgaivinti ekonomiką po Vakarų šalių sankcijų, dabar gali tapti rimta problema visam šalies bankininkystės sektoriui.
Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kas vyksta Rusijos ekonomikoje ir kodėl situacija – labai sudėtinga.
Aukštos palūkanų normos, lėtėjantis ekonomikos augimas ir didėjantys įmonių mokėjimo sunkumai sustiprino baimes, kad blogų paskolų dalis gali būti žymiai didesnė nei nurodyta oficialiuose duomenyse, rašo „Moscow Times“.
JAV sankcijų paketas Rusijai: įžvelgė dvi itin reikšmingas problemas
22:39
Naujų sankcijų Rusijai įstatymo projekte, kurį šią savaitę patvirtino JAV Senatas, numatyta nemažai griežtų priemonių, tačiau jis turi ir dvi reikšmingas problemas, savo komentare „The Washington Post“ rašo apžvalgininkas Maxas Bootas.
Kaip rašo apžvalgininkas, šis dokumentas galėtų ne tik padidinti spaudimą Maskvai, bet ir suteikti JAV prezidentui pernelyg plačius įgaliojimus taikyti didelio masto muitus kitoms šalims.
„Įstatymo projekte yra daug gerų nuostatų, tačiau taip pat dvi blogos. Toli gražu neaišku, kas nusveria – privalumai ar trūkumai“, – rašo autorius.
Įstatymo projekto nuostatos, kurias M. Bootas vertina teigiamai, išplečia sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos politiniams ir kariniams vadovams, oligarchams, valstybės valdomoms įmonėms, finansų institucijoms, energetikos projektams ir bendrovėms, remiančioms Rusijos gynybos pramonę.
Be to, dokumente numatytos sankcijos asmenims ir bendrovėms, susijusioms su vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, padedančiu Rusijai apeiti Vakarų apribojimus energetikos išteklių eksportui.
Kartu autorius atkreipia dėmesį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir be šio įstatymo projekto jau turi plačius įgaliojimus taikyti sankcijas, tačiau iki šiol jais naudojosi gana ribotai. Be to, įstatymo projektas leidžia valstybės vadovui atidėti sankcijų įvedimą, jeigu jis savo sprendimą paaiškina Kongresui.
Pagrindinė dokumento problema, apžvalgininko teigimu, yra nuostata dėl naujų muitų. Įstatymo projektas suteikia prezidentui teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus penkioms didžiausioms Rusijos naftos arba gamtinių dujų importuotojoms, taip pat 500 proc. muitą į Jungtines Valstijas importuojamoms rusiškoms prekėms.
Autoriaus teigimu, šios priemonės potencialiai galėtų paveikti Kiniją, Indiją, Turkiją, Europos Sąjungą, Japoniją, Pietų Korėją ir kitas šalis. Kai kurioms JAV sąjungininkėms gali būti taikomos išimtys, tačiau sprendimą dėl jų priims prezidento administracija.
M. Bootas taip pat perspėja, kad įstatymas galėtų tapti teisiniu pagrindu muitams įvesti ne tik dėl rusiškų energetikos išteklių, bet ir dėl kitų priežasčių.
„Problema ta, kad niekas netrukdytų Trumpui įvesti muitų bet kuriai iš šių šalių dėl bet kokios kitos priežasties ir, kaip teisiniu pagrindu, pasinaudoti Grahamo įstatymu“, – pabrėžia jis.
Autorius atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas jau ne kartą savo nuožiūra įvedė muitus, remdamasis įvairiais teisiniais pagrindais. Būtent todėl, apžvalgininko nuomone, Kongresas neturėtų dar labiau plėsti prezidento įgaliojimų.
M. Bootas pažymi, kad daugelis Senato demokratų dvejojo, ar paremti įstatymo projektą, tačiau galiausiai sutiko už jį balsuoti, siekdami pademonstruoti paramą Ukrainai.
Todėl apžvalgininkas ragina Atstovų Rūmus, kurie įstatymo projektą svarstys rugsėjį, jį patobulinti: pašalinti nuostatas dėl muitų, padaryti sankcijų taikymą privalomą ir įtraukti nuostatą dėl JAV kontroliuojamo įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai.
Liepos 28 dieną JAV Senatas patvirtino Lindsey Grahamo sankcijų Rusijai ir Iranui įstatymo projektą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo metu buvo Senato svečių galerijoje, plojo senatoriams ir pavadino sprendimą simboliniu, nes jis buvo priimtas L. Grahamo laidotuvių dieną – senatorius mirė dar iki jo parengto įstatymo projekto priėmimo.
Anksčiau grupė demokratų JAV Kongrese pasisakė prieš šį įstatymo projektą, nes jis faktiškai atkuria prezidento įgaliojimus nustatyti prekybos muitus. Kongreso nariai Donas Baeris ir Bradas Schneideris pareiškė, kad tokie muitai gali padidinti išlaidas amerikiečiams ir išprovokuoti pasaulinį prekybos karą.
Kartu jie pabrėžė remiantys sankcijas Rusijai, tačiau šį įstatymo projektą laikantys žalingu Ukrainai, nes kritiniu metu jis mažina pasitikėjimą Amerikos pagalba.
Rusija sugalvojo, kaip išnaudoti kilusią degalų krizę
20:27
Rusija nuolat ieško naujų būdų, kaip paskatinti žmones kurti šeimas. Dabar valdžios institucijos surado ypač aktualų būdą paskatinti rusus – naudojamasi situacija, kai šalis susiduria su rimtomis degalų tiekimo problemomis.
Rusijos šiaurės rytų mieste Narjan Mare pradėta unikali kampanija, skirta paskatinti 18-49 metų amžiaus žmones atlikti reprodukcinės sveikatos patikrinimus ir gauti konsultacijas šeimos planavimo klausimais.
Kaip praneša Suomijos leidinys „Iltalehti“, programos dalyviai gaus specialią degalų kortelę, kurios vertė – 1000 rublių, o tai prilygsta maždaug 11 eurų.
Norėdamos gauti šią tariamą premiją, rusų moterys turi apsilankyti pas ginekologą ir per vizitą pasikonsultuoti šeimos planavimo klausimais.
„Nemanau, kad tai įvyks“: Trumpas abejoja dėl „Patriot“ technologijų perdavimo Ukrainai
20:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori daryti nuolaidų, tačiau norint pasiekti susitarimą jiems teks tai padaryti. Tai per JAV ministrų kabineto posėdį prezidentinėje rezidencijoje Kemp Deivide pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Pasakiau: „Turime užbaigti šį karą.“ Manau, Zelenskis nori susitarti, ir manau, kad Putinas taip pat nori susitarti. Manau, jis nori susitarimo, ir manau, kad Putinas taip pat nori susitarimo. Tačiau, kaip tikriausiai pastebėjote, tarp jų yra labai daug priešiškumo“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pabrėžė, kad V. Putinas labai nenoriai daro nuolaidas. Tačiau, pridūrė jis, V. Zelenskis taip pat nenori nusileisti.
„Jiems abiem teks padaryti tam tikrų nuolaidų. Turiu omenyje, kad mums reikia pasiekti susitarimą. Liepą žuvo 25 tūkst. jaunų, puikių vyrų, karių. Mėnesiu anksčiau žuvo 32 tūkst. karių“, – pridūrė D. Trumpas.
Be to, JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtonas turi būti labai atsargus perduodamas šiuolaikinių amerikietiškų ginklų gamybos technologijas.
„Turime būti labai atsargūs. Taigi kol kas susitarimo [dėl licencijų gaminti „Patriot“ raketas perėmėjas – UNIAN] nepasiekėme. Tačiau apie tai diskutavome. Vis dėlto tokio pobūdžio technologijas perduoti sunku, ir nemanau, kad tai kada nors įvyks. Tie, kuriems jas perduodi, vieną dieną gali jas panaudoti prieš tave“, – pabrėžė D. Trumpas.
Trumpas galėjo atsisakyti suteikti Ukrainai „Patriot“ raketų perėmėjų
Anksčiau „The Atlantic“ pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai 300 „Patriot“ raketų perėmėjų, kurių prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė per jų susitikimą Vašingtone.
Analitikų teigimu, šiuo metu Jungtinės Valstijos turi tik 759 pažangiausias „Patriot“ raketas. Karas Irane gerokai sumažino JAV turimas jų atsargas.
Analitikai pridūrė, kad per anksčiau šį mėnesį Ankaroje vykusias derybas su V. Zelenskiu D. Trumpas pažadėjo suteikti Ukrainai licenciją pačiai gaminti „Patriot“ raketas perėmėjas. Tačiau Ukraina dar daugelį metų negalės jų gaminti dideliais kiekiais.
Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vance'u: atskleidė detales
19:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u. Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“.
„Sulaukiau malonaus JAV viceprezidento J. D. Vance'o skambučio. Aptarėme mūsų neseniai Vašingtone įvykusio susitikimo su prezidentu Trumpu rezultatus – susitikimas buvo teigiamas ir produktyvus“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos oro smūgiai Ukrainai tęsiasi, todėl oro gynyba – konkrečiai „Patriot“ sistemų raketos perėmėjos, skirtos balistinėms raketoms numušti, – išlieka vienu svarbiausių prioritetų.
„Su viceprezidentu taip pat aptarėme Rusijos karo poveikį pasaulio rinkoms. Susitarėme, kad mūsų komandos palaikys ryšį ir toliau dirbs visais klausimais, kuriuos šiandien aptarėme“, – pažymėjo prezidentas.
Zelenskio derybos su Trumpu
Kaip pranešė UNIAN, žiniasklaidos duomenimis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė suteikti Ukrainai 300 „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perėmėjų, kurių V. Zelenskis paprašė per jų susitikimą Vašingtone liepos 28 dieną.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) analizės duomenimis, karas su Iranu nuo to laiko išeikvojo maždaug du trečdalius JAV turėtų šių raketų perėmėjų atsargų. Analitikų teigimu, šiuo metu JAV turi tik 759 pažangiausias „Patriot“ raketas.
V. Zelenskis taip pat pristatė D. Trumpui planą, kuris leistų Ukrainai išgyventi dar vieną karo su Rusija žiemą. Kad šis planas būtų įgyvendintas, D. Trumpui tektų paprašyti savo sąjungininko Elono Musko svarbios paslaugos.
Plane numatyta pakeisti JAV prioritetus ir nebesiųsti Ukrainai „Patriot“ raketų perėmėjų, kurių atsargos smarkiai sumažėjo dėl karo Irane. Vietoj to siūloma Ukrainai plačiau naudoti kitą amerikietišką technologiją – E. Musko kontroliuojamą palydovinio ryšio tinklą „Starlink“.
Konkrečiai V. Zelenskis paprašė D. Trumpo gauti E. Musko leidimą naudoti „Starlink“ vykdant dronų smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
Lenkijos gynybos ministras palaiko kariuomenės veiksmus dėl Rusijos raketos
18:59
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį pareiškė, kad vyriausybė visiškai palaiko ginkluotųjų pajėgų veiksmus dėl Rusijos sparnuotosios raketos, kuri išvakarėse nukrito rytų Lenkijoje.
„Prisiimame 100 procentų atsakomybę už mūsų karių priimtus sprendimus ir juos palaikysime“, – Seime sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Suteikiame jiems įgaliojimus veikti pagal nustatytas procedūras ir rizikos lygį. Karys pats įvertina, ar raketa padarytų didesnę žalą, jei būtų perimta, ar leidus jai nukristi negyvenamoje vietovėje“, – pridūrė jis.
W. Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad tiek kariuomenės operatyvinis vadas, tiek sureagavusio naikintuvo F-16 pilotas buvo įgalioti perimti raketą.
„Jei ji būtų kėlusi grėsmę apgyvendintoms vietovėms, būtų buvusi numušta“, – sakė jis ir pridūrė, kad oro pajėgų jėgos panaudojimo taisyklės taikos ir karo metu skiriasi.
Atsakydamas į opozicijos parlamentarų kritiką dėl to, kaip buvo reaguojama į ketvirtadienio incidentą, W. Kosiniakas-Kamyszas užsiminė apie Rusijos sparnuotosios raketos Ch-55 nuolaužas, kurias civilis rado 2023 metų balandį.
Pasak jo, šis objektas dar anksčiau buvo įskridęs giliai į Lenkiją, apie tai nežinant tuometinei valdžiai, kuri dabar yra opozicijoje.
„Vakar skubios pagalbos tarnybos buvo mobilizuotos nedelsiant. Ugniagesiai, policija ir karo policija nuolaužas rado per 12 valandų ir sugebėjo nustatyti raketos tipą“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Naktį į ketvirtadienį Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą, įskaitant jos vakarinius regionus, besiribojančius su Lenkija, per kurią žuvo devyni žmonės.
Per šį smūgį Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 įskrido į Lenkijos oro erdvę ir ketvirtadienį anksti ryte sprogo kaimiškoje teritorijoje netoli rytinio Liublino miesto.
Tai buvo antras didelis Lenkijos oro erdvės pažeidimas iš Rusijos pusės po to, kai 2025 metų rugsėjo 9–10 dienų naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.
Ukraina įspėjo dėl Rusijos ir Seutos
18:34
Ukraina įspėja dėl Rusijos dezinformacijos apie migracijos krizę Seutoje. Šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo „intensyvią Rusijos propagandos kampaniją visoje Europoje, kurioje naudojami vaizdai iš Seutos siekiant sėti destabilizaciją“.
„Analitikų prorusišku tinklu įvardytose priemonėse, kurioms vadovauja „Pravda“ ir RT, pasirodė daugiau nei 1500 publikacijų. Ispaniškoji „Pravda“ versija jų paskelbė beveik 300. Kiekviena RT versija užsienio kalbomis šia tema ištransliavo daugiau nei po 25 naujienų pranešimus“, – minėjo A.Sybiha, kurį cituoja „The Guardian“.
Pasak jo, Maskva ne vienus metus naudojasi migracija ir kitomis jautriomis temomis, kad kurstytų baimę ir destabilizuotų Europos šalis.
„Tai susiję ne su pačia situacija, o su tuo, kaip Rusija bando išnaudoti bet kokią temą, galinčią pasitarnauti jos darbotvarkei. Vienintelis būdas apsaugoti visuomenę nuo šio kišimosi – jį nutraukti.
Visi Rusijos propagandos ištekliai turėtų būti visiškai uždrausti kiekvienoje Europos šalyje, kuri rimtai žiūri į savo nacionalinį saugumą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija griebėsi staigaus gelbėjimosi plano – pasitelkė Maroką
18:00
Rusija gavo jūriniu keliu atgabentą apie 30 000 tonų marokietiško AI-92 markės benzino siuntą, pranešė „Reuters“ du šaltiniai iš šios pramonės srities.
Pasak jų, tanklaivis su Panamos vėliava benzino krovinį Maroko uoste Tanžere pakrovė liepos viduryje ir šiuo metu jis iškraunamas Arkties uoste Murmanske. Tiekėja – bendrovė „Lukoil“, patikslino „Reuters“ šaltiniai.
Marokietiškas benzinas greičiausiai jau pateko į prekybą Sankt Peterburgo prekių biržoje. Pirkėjams siūlomas AI-92 su pristatymu geležinkeliu iš Kolos stoties (Murmansko uostas).
Marokas tapo trečiąja šalimi, iš kurios Rusija pradėjo pirkti benziną po to, kai Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sumažino šalies kuro gamybą iki mažiausio lygio per du dešimtmečius.
Pasak „Reuters“ šaltinių, liepos mėnesį benzino gamyba sudarė tik 65 proc. viso kiekio, reikalingo vidaus vartojimui, o bendras kuro trūkumas siekė 700–800 tūkstančių tonų.
Jau atplaukė benzinas iš Indijos
Liepos pabaigoje į Vitino uostą Murmansko srityje atplaukė pirmasis tanklaivis su benzinu iš Indijos. 42 000 tonų buvo nupirkta iš Vadinaro naftos perdirbimo gamyklos. Dar vienas tanklaivis „Varg“ su Rusijai skirtu benzinu plaukia Sueco kanalo link, kur kuras bus perkrautas į kitą laivą, kuris jį pristatys į vieną iš Rusijos uostų.
Iš viso Indija sutiko Rusijai tiekti dvi benzino siuntas – apie 100 000 tonų. Abiejų siuntėjas – „Nayara Energy“, kurios 49 proc. akcijų priklauso „Rosneft“. Liepos viduryje Rusijos naftos perdirbėjai kreipėsi į Indijos naftos perdirbimo gamyklas su prašymu padidinti tiekimą, tačiau Indijos valstybinės naftos bendrovės atsisakė.
Gelbės ir Kazachstanas
Dar apie 10 000 tonų benzino į Rusiją išsiuntė Kazachstano gamykla „Kondensat“. Pasak „Reuters“, iš viso Kazachstanas sutiko parduoti 50 000 tonų „humanitarinės pagalbos pagrindu“.
Kur minimas Marokas
15min primena, kad Maroko vardas ketvirtadienį nuskambėjo labai garsiai, kuomet iš jo į Ispanijos eksklavą Afrikoje – Seutą – prasiveržė apie 60 tūkst. migrantų, kurių didelė dalis penktadienį jau buvo grąžinta.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad staigų migrantų antplūdį į Šiaurės Afrikoje esantį Seutos anklavą sukėlė prekeivių žmonėmis mafija, paskleidusi gandus apie neseniai priimtą teismo sprendimą dėl imigracijos.
Šį mėnesį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kad skubus neteisėtai sieną kirtusių migrantų grąžinimas netaikomas tiems, kurie atvyksta jūra.
„Iš mūsų pokalbių su Maroko pareigūnais paaiškėjo, kad prekybos žmonėmis mafijos savanaudiškai interpretavo Aukščiausiojo Teismo sprendimą“, – sakė P.Sanchezas.
Ši interpretacija „pastarosiomis valandomis išplito žaibiškai“, sakė jis. Apie Rusijos galimą vaidmenį nebuvo užsimenama.
„The Atlantic“. Zelenskis paprašė Trumpo paslaugos
17:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV leidimo naudoti „Starlink“ palydovinio ryšio sistemas, kad būtų galima valdyti dronus ir sunaikinti balistinių raketų paleidimo įrenginius Rusijos teritorijoje, rašo žurnalas „The Atlantic“, remdamasis šaltiniais.
Šiuo tikslu Ukrainos lyderis kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, tikėdamasis, kad taip pavyks gauti milijardieriaus Elono Musko sutikimą.
Per antradienį vykusias uždaras derybas Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskis Amerikos prezidentui papasakojo apie planą, kuris, jo teigimu, leistų Ukrainai išgyventi dar vieną žiemą karo su Rusija sąlygomis.
Tam, kad planas pavyktų, Ukrainos vadovas nurodė, kad D.Trumpui reikėtų paprašyti didelės paslaugos iš savo sąjungininko E.Musko, su kuriuo amerikiečių lyderio santykiai nebėra tokie geri kaip anksčiau.
Naujas planas, apie kurį anksčiau nebuvo skelbta, numato, kad būtų galima išvengti „Patriot“ raketų-perėmėjų siuntimo į Ukrainą, kurių atsargos amerikiečių rezervuose stipriai sumažėjo dėl karo Irane.
Vietoje to siūloma, kad Ukraina išplėstų kitos amerikietiškos technologijos – E.Musko kontroliuojamo palydovinio ryšio tinklo „Starlink“ – naudojimą.
Šaltinių duomenimis, V.Zelenskis paprašė D.Trumpo gauti E.Musko pritarimą leisti naudoti „Starlink“, siekiant nukreipti dronų smūgius giliai į Rusijos teritoriją.
Ką darys Trumpas
Kaip teigė žurnalo pašnekovai, D.Trumpas pasakė V.Zelenskiui, kad apsvarstys šį prašymą, tačiau nenurodė, ar jis bus patenkintas. JAV prezidentas nurodė, kad šiuo klausimu pasikalbės su E.Musku.
Vieno pareigūno vertinimu, galutinis D.Trumpo sprendimas, tikėtina, didžiąja dalimi priklausys nuo to, ar tai padės pagreitinti karo pabaigą.
Jei JAV prezidentas manys, kad „Starlink“ panaudojimas leis Ukrainai priversti Kremiaus šeimininką Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, tuomet D.Trumpas gali pritarti šiai idėjai.
Norėjo susitikti su Musku
Taip pat nurodoma, kad savo vizito Jungtinėse Valstijose metu V.Zelenskis norėjo susitikti su verslininku E.Musku, kad aptartų smūgių Rusijos raketų paleidimo įrenginiams planą, tačiau milijardierius atmetė prašymą susitikti.
Šiuo metu E.Muskas yra davęs leidimą ukrainiečiams naudoti „Starlink“ tik Ukrainos teritorijoje, įskaitant Krymą ir kitas Rusijos okupuotas žemes. Be kita ko, jis apribojo „Starlink“ technologijos naudojimą Rusijoje.
Susitikime su D.Trumpu Ukrainos vadovas paaiškino, kad būtina suduoti smūgius mažesniems ir mobiliems taikiniams, konkrečiai tiems įrenginiams, iš kurių į Ukrainos miestus paleidžiamos balistinės raketos.
Lenkija išsikvietė „ant kilimėlio“ Rusijos ambasadorių
16:42
Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, nes išvakarėse į vieną iš rytinių šalies regionų įskriejo raketa, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Šiandien Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vakar į Lenkijos teritoriją pataikiusios raketos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė D.Tuskas.
Kaip skelbė BNS, Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, jog rytiniame Liublino regione po sprogimo, įvykusio Rusijai surengus naujas raketų atakas prieš kaimyninę Ukrainą, liko maždaug 10 metrų skersmens krateris.
Raketa nukrito netoli Rytų Lenkijos Tarnava Kolonijos kaimo, esančio už maždaug 80 km nuo Ukrainos sienos.
Į incidento vietą atvykęs ministras pirmininkas D.Tuskas spaudos konferencijoje pareiškė, kad sprogimą sukėlusi raketa greičiausiai buvo rusiška raketa Ch-101.
NATO ketvirtadienį pareiškė palaikanti glaudų ryšį su Varšuva ir apkaltino Rusiją dėl Lenkijoje nukritusios raketos bei pažadėjo „toliau imtis visų būtinų priemonių Aljanso teritorijai apginti“.
