Svarbiausios naujienos
- Smogta chemijos gamyklai Briansko srityje
- V.Putino suteiktų pasų spąstai: kaip kubiečiai pateko į nesibaigiančią karo mėsmalę
- Koks likimas laukia šiaurės korėjiečių, tapusių belaisviais Ukrainoje?
- „Bloomberg“ svarsto: kas būtų, jei D.Trumpas valdytų kaip V.Putinas
- „Verčiami nusižudyti“: atskleidė naujausius Šiaurės Korėjos karių nuostolius Kurske
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Koks likimas laukia šiaurės korėjiečių, tapusių belaisviais Ukrainoje?
14:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs perduoti du į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius mainais į Rusijoje laikomų karo belaisvių grąžinimą. Tačiau dviejų sužeistų vyrų, kurie buvo apklausti gulintys ligoninės lovose, ateitis toli gražu nėra aiški, rašo dienraštis „The Guardian“.
Kalbėdamas po to, kai Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba patvirtino Ukrainos teiginį, kad ji paėmė į nelaisvę du karius iš Šiaurės Korėjos pajėgų, V.Zelenskis pateikė svarbią išlygą.
„Tiems Šiaurės Korėjos kariams, kurie nenori grįžti, gali būti kitų galimybių, – sakė jis. – Visų pirma tiems, kurie išreikš norą priartinti taiką skleisdami tiesą apie šį karą korėjiečių kalba, bus suteikta tokia galimybė.“
Pasisakymuose, parodytuose vaizdo įraše, pridėtame prie V.Zelenskio pranešimo, vienas iš dviejų vyrų sakė, kad nori grįžti į Šiaurės Korėją, o kitas iš pradžių sakė, kad nori likti Ukrainoje, bet vėliau pridūrė, kad grįš namo, „jei reikės“.
Žadėjo, kad tai bus tik mokymai
Vienas iš vyrų, kalbėdamas su Ukrainos pareigūnu per vertėją, teigė nežinojęs, kad vyksta į karą su Ukraina, ir pridūrė, kad vadai jam sakė, jog tai „tik mokymai“.
Vienas Pietų Korėjos parlamento narys pirmadienį pareiškė, kad nuo praėjusių metų pabaigos, kai buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, žuvo apie 300 jų ir 2 700 buvo sužeisti. „Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje išsiplėtė ir apima Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, kad Šiaurės Korėjos pajėgų aukų skaičius viršijo 3 000“, – sakė Lee Seong-kweunas žurnalistams po žvalgybos agentūros pranešimo.
Daug kas priklausys nuo to, ką vyrai privačiai papasakojo ukrainiečiams, jei ką nors pasakė. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas nėra viešai pareiškęs, kad jo kariai kovoja kartu su Rusija pagal praėjusių metų birželį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sutartą abipusės gynybos susitarimą.
Šiaurės korėjiečiai tebelaikomi Pietų Korėjos piliečiais
Pietų Korėjos vyriausybė pirmadienį laikėsi atsargios pozicijos. Susivienijimo ministerijos atstovas spaudai Koo Byoung-samas sakė, kad Šiaurės Korėjos karo belaisvių likimui „reikia tarptautinės teisės ir kitų teisinių apžvalgų, taip pat konsultacijų su susijusiomis šalimis“.
Žvalgybos pareigūnų informuotas įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas sakė, kad šnipinėjimo agentūros pozicija yra tokia: „Pagal mūsų konstitucines vertybes Šiaurės Korėjos kariai yra priskiriami prie mūsų piliečių, todėl svarbiausia yra į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių norai. Jei jie norėtų perbėgti [į Pietų Korėją], [NIS] aktyviai konsultuosis su Rusija ir Ukraina“.
Žinia apie šiaurės korėjiečių sulaikymą paskatino Seule spėlioti, kad jie gali prisijungti prie dešimčių tūkstančių šiaurės korėjiečių, kurie perbėgo į Pietų Korėją po 1950-1953 m. šalių karo. Nors jų sulaikymo aplinkybės yra beprecedentės, teoriškai jie turi teisę į tokį patį jų traktavimą kaip ir bet kuris kitas į Pietus norintis perbėgti šiaurės korėjietis.
Repatriacija į Šiaurės Korėją gali reikšti mirtį arba kankinimus
Pagal Pietų Korėjos konstituciją „Korėjos Respublikos teritoriją sudaro Korėjos pusiasalis ir gretimos salos“, o tai reiškia, kad šalis teisiškai laiko visus Šiaurės Korėjos gyventojus savo piliečiais. Seulas niekada oficialiai nepripažino Šiaurės Korėjos kaip suverenios valstybės, laikydamas ją neteisėto režimo teritorija. Tokia pozicija reiškia, kad Pietų Korėja turi teisinę pareigą ginti piliečius į šiaurę nuo demilitarizuotos zonos ir priimti perbėgėlius, įskaitant karius.
Į Šiaurės Korėją grįžus dviem kariams, kurių veidus transliavo visas pasaulis šalies režimui nepripažįstant tiesiogiai dalyvavus kare, gali kilti pavojus jiems ir jų šeimoms, nes valdžios institucijos siekia užtikrinti tylą. Jie taip pat gali būti apklausti dėl to, kodėl, matyt, nevykdė įsakymo išvengti suėmimo ir nesusisprogdino.
Buvo reikalauta, kad jie susisprogdintų
„Konkrečiai pas žuvusius karius rastos atmintinės rodo, kad Šiaurės Korėjos valdžia spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš suėmimą“, – sakė Lee Seong-kweunas.
Seule įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Transitional Justice Working Group“ teisės analitikas Ethanas Hee-Seokas Shinas sakė, kad „neaišku, ar Šiaurės Korėja apskritai reikalaus, kad du belaisviai kariai būtų laikomi jos nuosavais, nes Maskva ir Pchenjanas atsisako oficialiai pripažinti, kad Šiaurės Korėjos pajėgos buvo dislokuotos Rusijoje. Kartu Rusija gali pareikalauti, kad jie būtų laikomi savais, ir perduoti juos Šiaurės Korėjai po to, kai jie bus iškeisti į ukrainiečių karo belaisvius“.
Jei V.Zelenskis nori išvengti vyrų pasmerkimo galimam įkalinimui, kankinimams ar net mirčiai tėvynėje, yra ir kitų galimybių, pastebi „The Guardian“.
„Šiaurės Korėjos karių repatriacija prieš jų pačių valią, nepaisant gerai žinomo pavojaus, kad totalitarinė diktatūra juos nubaus kaip „išdavikus“, prieštarauja humanitariniam principui ir Ukrainos teiginiui, kad ji kovoja gindama laisvę ir demokratiją, – sakė Hee-Seokas Shinas. – Tarptautinė bendruomenė turėtų paraginti Ukrainą užtikrinti, kad Šiaurės Korėjos kariai nebūtų repatrijuoti prieš savo valią.“
Priimdami karius Pietūs gautų daug naudos. Jie galėtų suteikti žvalgybinės informacijos apie Šiaurės įsitraukimo į Ukrainos karą pobūdį. Jų virsmas iš elitinių karių, tarnaujančių Kimų dinastijai, į laisvos ir demokratinės šalies piliečius taip pat būtų didelis propagandinis perversmas Seului.
Kitaip nei piliečiai perbėgėliai, kurie ilgai planuoja pabėgimą, mažai tikėtina, kad du Ukrainoje suimti demoralizuoti jauni kariai kada nors svarstė galimybę gyventi tarp savo „priešų“ į pietus nuo sienos. Tačiau dabar pradėti naują gyvenimą Pietų Korėjoje yra bene geriausia jų galimybė išgyventi, pastebi dienraštis.
V.Zelenskis su E.Macronu aptarė užsienio karių dislokavimą Ukrainoje
23:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė užsienio karių dislokavimą Ukrainos teritorijoje.
Kaip V.Zelenskis pranešė savo „Telegram“ kanale, per pokalbį telefonu jie išsamiai aptarė padėtį mūšio lauke ir gynybos pajėgų sėkmę Kursko operacijoje. Jis padėkojo Prancūzijai už tvirtą paramą Ukrainai ir susitarė bendradarbiauti su sąjungininkais siekiant taikos ir kuriant veiksmingas saugumo garantijas.
„Kaip vieną iš šių garantijų aptarėme Prancūzijos iniciatyvą dislokuoti karius Ukrainoje. Apsvarstėme praktinius jos įgyvendinimo veiksmus, galimą išplėtimą ir kitų šalių įtraukimą į šį procesą“, – rašė V.Zelenskis.
J.Bidenas dar turėjo žinutę V.Putinui: „Kyjivo centre lankiausi aš, o ne jis“
22:52
JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį sakytos kalbos metu apibendrino savo administracijos užsienio politiką. Jis atkreipė dėmesį į karą Ukrainoje teigdamas, kad Maskva taip ir nepasiekė savo strateginių tikslų.
J.Bidenas teigė, kad valdant jo administracijai JAV priešai, įskaitant Rusiją, susilpnėjo.
„Kai (Rusijos prezidentas Vladimiras – red. past.) Putinas įsiveržė į Ukrainą, jis manė, kad Kyjivą užims per kelias dienas. Tiesą sakant, prasidėjus karui, Kyjivo centre lankiausi aš, o ne jis. Putinas to nepadarė“, – sakė prezidentas.
„Tai buvo ilga kelionė traukiniu! Bet aš esu vienintelis (Jungtinių Valstijų – red. past.) vyriausiasis vadas, apsilankęs karo zonoje, kurios nekontroliuoja JAV kariai“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, Jungtinės Valstijos padėjo Ukrainai ir sustabdė V.Putiną, todėl per beveik trejus metus trukusią plataus masto invaziją jam „nepavyko pasiekti nė vieno strateginio tikslo“.
„Jam dar nepavyko užkariauti Ukrainos. Nepavyko sugriauti NATO vienybės. Nebuvo įmanoma užimti svarbių teritorijų“, – išvardijo J.Bidenas.
Vėliau jis įvardijo du uždavinius, kuriuos sau iškėlė nuo pat Rusijos invazijos pradžios: suburti pasaulį palaikyti Ukrainą ir išvengti karo tarp dviejų branduolinių galybių.
„Mums pavyko ir viena, ir kita. Ir šiandien Ukraina tebėra laisva ir nepriklausoma šalis, turinti šviesios ateities potencialą. Mes padėjome pagrindus kitai administracijai, kad ji galėtų apginti šviesią Ukrainos žmonių ateitį“, – užbaigė J.Bidenas.
Rusai užėmė didžiąją dalį Torecko miesto
22:44
Donecko srities Torecko mieste tęsiasi mūšiai. Rusų okupantai pamažu žengia į priekį, o operatyvinė padėtis blogėja, pirmadienį, sausio 13 d., pranešė ukrainiečių analitinis projektas „DeepState“.
Remiantis duomenimis, kovos tęsiasi centrinėje miesto dalyje, kur beveik visi daugiaaukščiai pastatai jau pateko į Rusijos kariuomenės kontrolę. Šiauriniame ir vakariniame Torecko pakraštyje kovos vyksta privačiame sektoriuje, kur nuolat bando pasislėpti ir įsitvirtinti Rusijos pėstininkai.
„Nebus naujiena, jei artimiausiu metu šiaurinė miesto dalis bus visiškai kontroliuojama priešo, nes nesibaigiančios pėstininkų, kuriuos sunku rasti tarp užstatytų teritorijų, atakos duoda savo“, - sakė analitikai.
Anksčiau pranešta, kad rusai tikriausiai visiškai užėmė Kurachovės miestą.
J.Bideno patarėjas: Ukrainai reikia mažinti šaukiamųjų amžių
22:40
Darbą baigiančio JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad Ukraina turės spręsti karių trūkumo fronte problemą.
Tai jis sakė pirmadienį, sausio 13 d., duodamas interviu „Bloomberg“ televizijai.
Žurnalistė priminė, kad išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Walzas neseniai duotame interviu patarė Kyjivui „žengti į priekį“ ir sumažinti šaukiamųjų amžių iki 18 metų, ir paklausė, kodėl JAV niekada nereikalavo, kad Ukraina pakeistų teisės aktus, ir ar naujosios administracijos spaudimas gali priversti Vlolodymyrą Zelenskį sutikti su pakeitimais.
J.Sullivanas atsakė primindamas, kad Ukraina sumažino šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų ir priėmė daug kitų pakeitimų, kad jaunesniems nei 25 metų žmonėms būtų lengviau įstoti į gynybos pajėgas.
„Tačiau reikia pripažinti, kad personalo problema Ukrainoje per pastaruosius metus tapo dar aštresnė. Ukrainos poreikis užpildyti brigadas ir batalionus tuo metu, kai mes tiekiame didžiulius kiekius karinės įrangos, tapo dar didesnis. Apie tai aiškiai kalbėjome ir apie tai pranešėme naujajai [Donaldo Trumpo] komandai“, – sakė J.Sullivanas.
Pareigūnas pridūrė, kad galiausiai tai yra suverenus Ukrainos sprendimas, tačiau JAV aiškiai nurodė, kad šis klausimas kelia didelį nerimą ir reikalauja dėmesio.
Smogta chemijos gamyklai Briansko srityje
21:43 Atnaujinta 23:19
Pirmadienio vakarą Briansko sritis buvo apšaudyta, mieste kilo gaisras, skelbia „Unian“.
Regiono gubernatorius Oleksandras Bogomazas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba virš Briansko numušė bepilotį orlaivį, o aukų ir nuostolių nebuvo.
Pasak „Unian“, internete pasirodė daug vaizdo įrašų, kuriuose girdėti sprogimai.
Rusijos „Telegram“ kanalai rašė, kad Briansko chemijos gamykla, esanti Šilčių kaime, galėjo būti atakuojama raketomis ATACMS.
Pasak Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Briansko chemijos gamykloje gaminami šaunamieji milteliai ir sprogmenys.
„Ji svarbi artilerijos amunicijos ir raketų gamybai Rusijos kariuomenei.“
„Ši įmonė yra vienas iš pagrindinių Rusijos karinės pramonės elementų“, – rašė A.Kovalenko „Telegram" pranešime po atakos.
Gamykla buvo apgadinta per ankstesnį išpuolį lapkričio mėn.
R.Fico pakvietė V.Zelenskį į Slovakijos pasienį derybų dėl Rusijos dujų tranzito ir sulaukė jo atsakymo
18:29 Atnaujinta 20:21
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į derybas dėl rusiškų dujų tranzito į ES sustabdymo. Tai jis pranešė pirmadienį, sausio 13 d., vaizdo pranešime.
Jis pažymėjo, kad derybos galėtų vykti Slovakijos teritorijoje, netoli Slovakijos ir Ukrainos valstybinės sienos.
R.Fico mano, kad susitikimas su V.Zelenskiu „sudarys geras prielaidas atvirai diskusijai“ apie Rusijos dujų tiekimą Slovakijai, galimus techninius sprendimus ir dujų tranzito nutraukimo poveikį „mažėjančiam Europos ekonomikos konkurencingumui ir dvišalių Slovakijos ir Ukrainos santykių raidai“.
Slovakijos ministras pirmininkas taip pat sakė, kad pageidautina, jog derybos vyktų kuo greičiau. Jis pakartojo savo nuomonę, kad rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas esą „daro didelę žalą pačiai Ukrainai, Slovakijai ir ypač Europos Sąjungai“. Toks sprendimas, jo nuomone, „išprovokuoja įvairias reakcijas, o tai nėra palanku nei dvišaliams, nei daugiašaliams santykiams“.
„Neketinu reaguoti į jūsų 2025 m. sausio 12 d., sekmadienį, padarytą pareiškimą, nes neketinu toliau didinti įtampos. Noriu visiškai susitelkti į situacijos, susijusios su dujų tranzito sustabdymu, sprendimą“, – kreipėsi R.Fico į V.Zelenskį, cituoja portalas „New Voice“.
Jis sakė, kad dėl Rusijos dujų diskutavo su ES energetikos komisaru Danu Jorgensenu. Šiame susitikime priimti sprendimai „patvirtina padėties rimtumą“, tvirtino R.Fico.
Slovakijos premjeras priminė, kad pasiūlė savo šalį kaip taikos derybų platformą dėl karo Ukrainoje.
Netrukus V.Zelenskis atsakė Slovakijos ministrui pirmininkui į pasiūlymą surengti susitikimą ir aptarti rusiškų dujų tranzito klausimą.
„Gerai. Atvykite į Kyjivą penktadienį“, – parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „X“.
Baigė galioti dujų tranzito sutartis
„Gazprom“ ir „Naftohaz“ susitarimas dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą baigėsi 2025 m. sausio 1 d.
Reaguodamas į Rusijos dujų tranzito į ES nutraukimą, Slovakijos ministras pirmininkas R.Fico, gruodžio 22 d. nuvykęs į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pagrasino nutraukti elektros energijos tiekimą tuo laikotarpiu, kai Ukrainos energetikos sistemoje trūks elektros energijos.
Sausio 12 d. V.Zelenskis sukritikavo R.Fico ir teigė, kad Ukraina pasiūlė padėti Slovakijos žmonėms, kol jie prisitaikys prie dujų tranzito iš Rusijos nebuvimo, tačiau „pats R.Fico pompastiškai atsisakė“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas vyksta: Indija kaip ir Kinija atsisakė priimti tanklaivius su rusiška nafta, kuriai taikomos sankcijos
18:06
Indija neįsileis į savo uostus tanklaivių, kuriems dėl Rusijos naftos gabenimo taikomos naujos JAV sankcijos, sakė aukštas Indijos pareigūnas. Jo teigimu, tik tiems laivams, kurie buvo išnuomoti iki sausio 10 d., bus leista iškrauti krovinius, jei jie tai padarys iki kovo 12 d., praneša „Bloomberg“.
Be to, Indijos bankai dabar reikalaus kilmės sertifikatų, kad įsitikintų, jog nafta tiekiama iš tiekėjų, kuriems netaikomos sankcijos, pridūrė pareigūnas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kinija atsisakė priimti Kremliaus „šešėlinio laivyno“ tanklaivius. Sankcijų sulaukę laivai „Huihai Pacific“, „Mermar“ ir „Olia“, gabenantys daugiau kaip 2 mln. barelių naftos, šiuo metu stovi be darbo rytiniuose šalies vandenyse. Visi jie išplaukė iš Rusijos Tolimųjų Rytų Kozmino uosto, skelbia „The Moscow Times“.
Sausio 10 d. kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija įvedė plataus masto sankcijas Rusijos naftos pramonei, tarp kurių yra daugiau kaip 180 „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, naftos ir draudimo bendrovių. Apribojimai buvo taikomi „Gazprom Neft“, jos patronuojamosioms įmonėms ir „Surgutneftegaz“, taip pat draudimo bendrovėms „Alfa Insurance“ ir „Ingosstrach“.
Vėliau laivų, kuriems ribojamosios priemonės, kurias JAV, Jungtinė Karalystė ir ES taikė daugiau nei metus, skaičius padvigubėjo. „Lloyd's List“ apskaičiavo, kad bendras „šešėlinio laivyno“, vežančio angliavandenilius apeinant sankcijas, dydis yra beveik 670 tanklaivių.
Dėl naujų apribojimų naftos kaina pakilo virš 80 JAV dolerių už barelį. Po to Indijos naftos ministras ir valstybinių bendrovių vadovai susirinko į skubų susitikimą aptarti pramonės ateities, sakė susitikime dalyvavę asmenys. Sankcijos Rusijai buvo pagrindinė tema, o einamieji klausimai liko antrame plane, sakė jie.
Indijos naftos perdirbimo gamyklų vadovai teigia, kad jie vis dar nagrinėja dokumentus su teisės departamentais. Kai kurie jų pirmadienį sakė, kad jau ruošiasi dideliems tiekimo sutrikimams, kurie gali trukti nuo trijų iki šešių mėnesių ir paveikti iki 800 000 barelių per dieną importą. Baimindamiesi spartėjančios infliacijos, jei šaliai teks pirkti brangesnę naftą iš kitų gamintojų, vyriausybės pareigūnai ruošiasi deryboms su JAV, siekdami, kad Rusijos tiekimas nenutrūktų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karininkas: Rusija keičia taktiką dėl Pokrovsko
17:43
Rusijos pajėgos nusprendė apeiti svarbų miestą Rytų Ukrainoje, kurį kelis mėnesius bandė užimti, ir sutelkė dėmesį į jo tiekimo linijų nutraukimą, pirmadienį sakė vienas ukrainiečių karininkas.
Rusijos kariai apeina svarbų logistikos centrą Pokrovską, kur juos sulaikė tvirta ukrainiečių gynyba, ir taikosi į greitkelį, vedantį iš ten į centrinį Dnipro miestą, naujienų agentūrai AP sakė Ukrainos kariuomenės vietos atstovas majoras Viktoras Trehubovas.
Šis maršrutas yra labai svarbus Ukrainos pajėgoms visame regione aprūpinti. Nutraukus eismą šiuo greitkeliu taip pat labai susilpnėtų Pokrovskas.
„Kol kas jie nepasiekė savo tikslo ir (Ukrainos pajėgos) stengiasi užtikrinti, kad jiems to nepavyktų ir ateityje – kaip ir ankstesniais kartais mėginant apeiti miestą“, – programėlės „WhatsApp“ žinutėje nurodė V.Trehubovas.
Ukrainos kariuomenė patiria didžiulę įtampą keliose maždaug 1 tūkst. km fronto linijos dalyse, ypač rytinėje Donecko srityje, kur yra Pokrovskas.
Karui tęsiantis beveik trejus metus, Ukrainos kariuomenės daliniai, kovojantys su daug gausesnėmis rusų pajėgomis, yra išvargę. Nors rusų pažanga mūšio lauke kainavo brangiai ir buvo lėta, Rusijos padėtis kare šiuo metu yra geresnė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautą sakė, kad pastarosiomis dienomis kovos aplink Pokrovską yra intensyviausios.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kitą savaitę įvyksiantį išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus stengiasi padidinti savo pranašumą. D.Trumpas yra žadėjęs greitai užbaigti karą, tačiau kol kas nėra pateikęs jokių konkrečių pasiūlymų dėl paliaubų ar taikos susitarimo.
2022 metais Maskva neteisėtai aneksavo Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis, kurios sudaro ekonomiškai svarbų Donbaso pramoninį regioną, taip pat pietrytines Chersono ir Zaporižios sritis. Tačiau Rusijos pajėgos visiškai nekontroliuoja nė vienos iš jų.
Vokietijos policija tiria atvejus, kai virš karinių objektų buvo pastebėta dronų
17:13
Vokietijos, kur dėl Rusijos invazijos Ukrainoje baiminamasi šnipinėjimo, policija pirmadienį pranešė tirianti atvejus, kai neseniai virš dviejų karinių objektų buvo pastebėta dronų.
Pietinėje Bavarijos valstijoje policija teigė, jog kartu su prokurorais tiria kelis incidentus, kai virš karinių objektų Manchinge ir Noiburge prie Dunojaus buvo pastebėti skraidantys dronai.
Sekmadienį policija pastebėjo iki 10 bepiločių, skraidančių saugomoje karinėje teritorijoje Manchinge. Ten yra karinis aerodromas, o kompanija „Airbus“ kuria naikintuvą „Eurofighter“.
Liudininkai toje pačioje vietovėje taip pat pastebėjo kelis dronus gruodžio 16 ir 18 dienomis, taip pat ankstyvą Kalėdų rytą.
Gruodžio 19 dieną trys dronai buvo pastebėti virš Noiburgo prie Dunojaus, taip pat virš karinės aviacijos bazės.
Bazės yra 20 km atstumu viena nuo kitos, į pietus nuo Ingolštato.
Policija teigė, jog ėmėsi nuodugniai tirti incidentus. Tam panaudojami net sraigtasparniai, „nes neatmetama tikimybė, jog kariniai objektai ir gynybos įmonės yra šnipinėjami vykstant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“.
Tačiau policija dar nenustatė, kas valdo dronus.
Įtartini veikėjai
Policija kreipėsi į visuomenę, kad šioji pasidalintų visa galbūt turima reikšminga informacija.
Incidentai tiriami dėl įstatymų, draudžiančių daryti šalies saugumui grėsmę keliančias nuotraukas, galimų pažeidimų.
2024-ųjų gegužę naikintuvas „Eurofighter“ buvo apgadintas po susidūrimo su dronu, kai leidosi bazėje Manchinge.
Pastaraisiais mėnesiais taip pat pastebėti keli dronai pramoninėje zonoje netoli Šiaurės jūros bei netoli JAV oro pajėgų bazės Ramšteine.
Vokietiją pastaraisiais metais sukrėtė keletas reikšmingų šnipinėjimo bylų.
Spalį buvo suimta kinė, kaltinama gynybos pramonės objektų šnipinėjimu.
Gruodį policija taip pat pradėjo tyrimą kito kino atžvilgiu. Pranešama, jog jis fotografavo Vokietijos laivyno bazę Baltijos jūros pakrantėje.
Praeitų metų pabaigoje JAV Naujojo Džersio valstijoje pastebėti paslaptingi dronai sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje. Nuo to laiko pareigūnai paskelbė dronų skraidymo apribojimus.
Vis dėlto federaliniai JAV pareigūnai pabrėžė, jog nėra jokios nacionalinio ar viešojo saugumo rizikos, susijusios su šiais incidentais, ir atmetė bet kokias užsienio įsikišimo teorijas.
V.Putino suteiktų pasų spąstai: kaip kubiečiai pateko į nesibaigiančią karo mėsmalę
17:03
Prieš metus Jorge manė, kad Rusijos pasas bus jo bilietas į laisvę ir turtus. Vietoj to jam teko, regis, be galo ilgai rizikuoti gyvybe žiauriame Maskvos kare prieš Ukrainą.
Šis samdinys iš Kubos yra vienas iš tūkstančių užsieniečių, kurie pasirašė vienų metų kontraktą su Rusijos kariuomene, viliojami pažadų gauti didelį atlyginimą ir greitai gauti pilietybę sau ir savo giminaičiams, pasakoja leidinys „Politico“.
Jorge (visų medžiagoje minimų samdinių vardai pakeisti) dabar kovoja Kursko srityje. Pasak jo, dalyvavimo kare terminas buvo pakeistas ne tik jam.
„Dabar mums sako, kad, kadangi esame Rusijos piliečiai, turime kovoti iki karo pabaigos“, – sakė jis žurnalistams.
„Politico“ kalbėjosi ne tik su juo, bet ir su trimis kitais samdiniais bei penkių kitų samdinių šeimomis. Kai kurie iš samdinių teigė, kad į karą jie buvo išvilioti pažadais dėl darbų statybose. Kiti prisipažino, kad jie sąmoningai nusprendė eiti į karą. Daugiausia dėl pinigų.
Davidas, samdinys iš Kubos, sakė, kad paskutinį kartą savo Kubos pasą matė 2023 m. spalį, o tada jį konfiskavo kariuomenė. Netrukus buvo atimtas ir jo naujasis rusiškas pasas, todėl Davidas į karą išvyko be jo. Kai kuriems samdiniams pasai nebuvo išduoti net po metų dalyvavimo kare.
„Jie nenori mūsų paleisti“, – sakė Manuelis, kuris dalyvavo pirmojoje verbavimo į karą prieš Ukrainą bangoje.
Netrukus po atvykimo iš jo buvo atimti Kubos dokumentai, todėl dabar jis turi tik karinį pažymėjimą.
Rusijos žmogaus teisių gynėjas žurnalistams sakė, kad Manuelio situacija yra labai tipiška: rusai atima užsienio samdinių dokumentus, palikdami juos visai be jų. Taigi šie užsieniečiai atsiduria visiškoje Rusijos malonėje ir negali net kreiptis į savo šalių ambasadas.
„Užsienio samdiniai turėtų žinoti: jei jie pasirašo sutartį su Rusijos kariuomene arba pasiima pasus, jie įsipareigoja neribotą laiką kovoti Ukrainoje, kol bus nužudyti, sunkiai sužeisti arba Kremlius paskelbs operacijos pabaigą“, – sako Carnegie tarptautinės taikos fondo gynybos analitikė Dara Massicot.
Visi žurnalistų kalbinti samdiniai iš Kubos buvo sužeisti, tačiau jie buvo pasiųsti atgal kovoti. Kai kurie kasė tranšėjas ir įtvirtinimus, tačiau kiti buvo perkelti į pirmąją kovos liniją, konkrečiai Kursko srityje.
„Kaip ir visi „Politico“ kalbinti kariai iš Kubos, Davidas patyrė šrapnelio žaizdas nuo Ukrainos bepiločių lėktuvų ar raketų, bet po gydymo buvo siunčiamas atgal į fronto liniją, kartais net neužgijus siūlams. Pablui, kuris teigia, kad jam taip pat buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, gydant dešinės rankos sužeidimą ligoninėje vadas pasakė, kad jam tereikia išmokti šaudyti kaire ranka“, – pranešė žurnalistai.
Pasak Jorge, draugas, su kuriuo jis daugiau nei prieš metus pirmą kartą išvyko į Rusiją, neseniai žuvo per raketų atakas. Šią mirtį „Politico“ patvirtino jo giminaitis Kuboje.
Su JAV bendradarbiaujančios ispanų kalba leidžiamos žiniasklaidos priemonės pranešė apie daugybę aukų Kuboje. Tačiau pačioje Kuboje tokios žinios niekada nepatenka į eterį. Tačiau nutylėti šios informacijos pasirodė neįmanoma, nes aukų giminaičiai apie tai pranešė socialinėje žiniasklaidoje.
Patys samdiniai pridūrė, kad kariai iš Kubos dažnai moka mirusiojo giminaičiams, kad šie atskristų pasiimti kūno.
2023 m. rugsėjį žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad šimtai kubiečių išvyko į Rusiją kariauti, Havanos valdžios institucijos pasmerkė šiuos vyrus kaip „samdinius“, už ką Kuboje baudžiama kalėjimu, ir pradėjo teismo procesą prieš tariamus verbuotojus.
