Sekite 15min Google
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Degė tris valandas“: Ukraina atakavo oro gynybos objektą prie „Putino rūmų“
09:14
Sekmadienio naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai atakavo rusų priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 „Triumf“ pozicijas Gelendžike, Krasnodaro krašte.
Kaip skelbia Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, šis kompleksas buvo netoli vadinamųjų Kremliaus vadovo Vladimiro Putino rūmų Juodosios jūros pakrantėje.
„Tris valandas degė ir dūmijo „S-400“ pozicija Gelendžike, pakrantėje, šalia katakombų“, – rašė Bepiločių pajėgų vadas.
Tai ne pirmas smūgis regione, kurį V.Putinas laikė nepasiekiamu Ukrainos dronams. Rugpjūčio 3 d. Ukrainos drono nuolaužos nukrito Archipo-Osipovkoje (priklausančioje Gelendžiko miesto savivaldybei) paplūdimyje žuvo septyni žmonės, o dar ne mažiau kaip 40 buvo sužeisti. Ši gyvenvietė yra maždaug už 22 km nuo V.Putino rezidencijos.
Kompleksas, žinomas kaip „Putino rūmai“, yra 17,7 tūkst. kv.m ploto objektas Juodosios jūros pakrantėje, maždaug už 20 km nuo Gelendžiko.
Remiantis Aleksejaus Navalno tyrimu, teritorijoje yra restoranas, sraigtasparnių aikštelė, bažnyčia, amfiteatras, svečių namai ir degalinė, taip pat 80 metrų ilgio tiltas. Tyrimo duomenimis, pagrindiniame pastate įrengtas baseinas su vandens diskoteka, SPA centras, saunos ir turkiškos pirtys, gamybinės patalpos, biblioteka ir muzikos svetainė.
Virš komplekso teritorijos nustatyta skrydžių draudimo zona, o, kaip teigiama tyrime, gretimi apie 7 tūkst. hektarų priklauso Rusijos saugumo tarnybai.
Be šios oro gynybos sistemos, R.Brovdi duomenimis, sekmadienio naktį taip pat buvo sunaikinti dar keturi Rusijos priešlėktuvinės gynybos objektai.
Jis turi omenyje priešlėktuvinį raketų kompleksą „Tor“ netoli Pudovo gyvenvietės Rostovo srityje, priešlėktuvinį raketų ir pabūklų kompleksą „Pancyr-S1“ Eiske, Krasnodaro krašte, radarų stotį „Podlet-K1“ Golovatovkojuje, Rostovo srityje, ir radarų stotį „Kasta 2E2“ Latonove, Rostovo srityje.
Bepiločių sistemų vadas teigė, kad Juodojoje jūroje buvo sunaikinti dar trys Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai – vienas naftos tanklaivis ir du sausakrūviai laivai.
Paaiškėjo Rusijos karinių bazių likimas Sirijoje
10:02
Sirijos valdžia sekmadienį pranešė susitarusi su Maskva dėl dviejų Rusijos bazių šalies teritorijoje ateities.
Šios bazės anksčiau buvo naudojamos teikti karinę paramą nušalintam lyderiui Basharui al Assadui per Sirijos pilietinį karą.
Toliau bus naudojamos
Oficialioji Sirijos naujienų agentūra SANA, remdamasi Užsienio reikalų ministerija, nurodė, kad Hmeimimo oro bazė ir Tartuso karinė jūrų bazė – vienintelės dvi oficialios Rusijos karinės bazės už buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos ribų – bus pertvarkytos į „bendrus mokymo ir gebėjimų stiprinimo centrus, pagal naujus susitarimus, užtikrinančius abipusius interesus“.
Sutarimo memorandume, parengtame po pusantrų metų trukusių derybų, „numatytas ne ilgesnis kaip trijų mėnesių terminas šiam procesui užbaigti“, pridūrė SANA.
Tuo pat metu civilinės paskirties objektai abiejose bazėse bus perduoti Damasko žinion.
Rusija buvo pagrindinė B.al Assado sąjungininkė per 13 metų trukusį konfliktą Sirijoje ir teikė gyvybiškai svarbią karinę paramą, kuri padėjo išlaikyti buvusio lyderio pajėgas valdžioje.
B.al Assado nušalinimas 2024 metais tapo dideliu smūgiu Maskvos įtakai regione, o prezidentas Vladimiras Putinas deda pastangas plėtoti ryšius su naujaisiais pareigūnais Damaske, siekdamas užsitikrinti bazių ateitį.
Derybų metu tiek Hmeimimo, tiek Tartuso bazės ir toliau veikė.
Sirijos užsienio reikalų ministras Asaadas al Shaibani sekmadienį lankėsi šiuose objektuose, kad „apžiūrėtų įrenginius ir infrastruktūrą, numatytus istoriniame sutarimo memorandume“, skelbia SANA.
Sirija išreiškė norą bendradarbiauti su Maskva, o prezidentą Ahmedą al Sharaa nuo tada, kai jis užėmė pareigas, V.Putinas Maskvoje priėmė jau du kartus.
Vis dėlto Damaskas ne kartą reikalavo, kad Rusija išduotų B.al Assadą, kuris nuo nušalinimo dienos kartu su žmona slapstosi Maskvoje.
Šių metų pradžioje Kremlius išvedė savo pajėgas iš Kamišli oro uosto Sirijos šiaurės rytuose.
Rusija numetė 5 aviacines bombas ant Sumų
09:49
Rusijos pajėgos praėjusią naktį surengė penkis smūgius valdomosiomis aviacinėmis bombomis civilinei infrastruktūrai Ukrainos šiaurės rytuose esančiuose Sumuose, kur buvo sužeista 14 žmonių.
Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas platformoje „Telegram“ rašė: „Šią naktį priešas vėl smogė miestui valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Užfiksuoti penki smūgiai į civilinę infrastruktūrą. Pataikyta į tris vietas dviejuose miesto rajonuose.“
Pasak pareigūno, nukentėjo 14 žmonių, tarp jų 14 metų vaikas, bet sužeidimai nėra sunkūs.
Tuo metu ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ pranešė, kad rusai praėjusią naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-59/69 ir 126 dronus. Iki 9 val. 92 dronai buvo numušti ar nuslopinti. Nurodoma, kad užfiksuotas 31 pataikymas 22 vietose ir dronų nuolaužų kritimas dar dviejose vietose.
Rusija pyksta, kad Amerika padeda Ukrainai: ko vėl reikalauja iš Kyjivo
09:30 Atnaujinta 10:14
Rusija nesutiks su karinių veiksmų Ukrainoje „įšaldymu“, jei nebus pašalintos „pagrindinės“ karo priežastys, interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Michailas Galuzinas.
„Kaip ne kartą sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepašalinus šios krizės pagrindinių priežasčių, joks veiksmų sustabdymas neįmanomas“, – pabrėžė jis.
Viceministro teigimu, šiuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą „visiškai prarado ryšį su tikrove“ ir „bando eskaluoti konfliktą“.
M.Galuzinas prakalbo apie smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, įskaitant Kaspijos naftotiekio konsorciumo objektus, „veikiančius visų pirma Kazachstano ekonomikos interesų labui“.
„Tikimės, kad į tai bus adekvačiai sureaguota tarptautinės bendruomenės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos šalis, turinčias įtakos Kyjivo režimui, kurių naftos ir dujų bendrovės yra Kaspijos naftotiekio konsorciumo akcininkės“, – dėstė jis.
Tuo pačiu ministro pavaduotojas kritikavo JAV pagalbą Ukrainai ir jų veiksmus pavadino „prieštaringais“.
„Apie tai už save kalba tebevykstantys JAV ginklų tiekimai Kyjivo režimui, žvalgybos duomenų teikimas ir kita pagalba, kuri nesuderinama su siekiu užtikrinti taiką“, – pabrėžė M.Galuzinas.
Interviu metu jis pažymėjo, kad Maskva neva yra pasirengusi įgyvendinti savo tikslus „atsižvelgdama į Ankoridžo susitarimus“ ir yra įsitikinusi, kad „išspręsti padėtį Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis įmanoma, jei bus atitinkama politinė valia“.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis įgaliotasis ambasadorius Rodinas Mirošnikas pareiškė, kad Rusija turėtų būti pasirengusi ilgalaikiam karo veiksmų tęsimui Ukrainoje, nes artimiausiu metu karo užbaigti nepavyks.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat liepos pradžioje pareiškė, kad Maskva ketina kariauti tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželį įvardijo V.Putinas. Tada Kremliaus šeimininkas pareikalavo, kad Ukraina atiduotų Donbasą, Zaporižios ir Chersono sritis, pripažintų jas ir Krymą kaip Rusijos teritoriją, atsisakytų stojimo į NATO, taip pat įvykdytų „demilitarizaciją“ ir „denacifikaciją“.
Ukraina sudavė smūgį vienai didžiausių Rusijos naftos gamyklų
08:18
Ukrainos dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Tatarstano regione.
Remiantis stebėjimo kanalų duomenimis, Tatarstano Nižnekamsko ir Čistopolio gyventojai pranešė apie didelį skaičių dronų, skrendančių virš jų miestų.
Vėliau užfiksuoti kylantys dūmai.
Rusijos valdžios institucijos kol kas nekomentavo šios situacijos.
Nižnekamskas yra vienas didžiausių ir moderniausių naftos chemijos ir naftos perdirbimo centrų Rusijoje, kuriame veikia dvi didžiosios įmonės – „TANECO“ ir „TAIF-NK“, taip pat „Sibur“ gamyklos.
Šis pramoninis kompleksas yra Rusijos kuro ir energetikos infrastruktūros pagrindinis elementas.
Ukrainos dronų pajėgų vadas: smūgių Kryme galėtų būti septyniskart daugiau
08:07
Ukrainos dronų karui vadovaujantis majoras sako, jog pastarojo meto smūgiai Kryme yra kampanijos, kuria siekiama, kad Rusijos 2014 metais neteisėtai aneksuotas pusiasalis taptų netinkamas naudoti kaip rusų pajėgų placdarmas, pirmoji fazė.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas majoras Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Magyaras“, vienas iškiliausių naujosios kartos Ukrainos karinių vadų, teigė, kad jo pajėgos galėtų atakuoti septynis kartus daugiau karinių taikinių Kryme, jei Vakarų sąjungininkių pažadėtos lėšos atkeliautų greičiau.
„Krymas yra tarp pagrindinių koncepcinių ramsčių kelyje į karo pabaigą“, — interviu naujienų agentūrai AP sakė R.Brovdis.
Nepaisant lėšų trūkumo, Ukrainos vasaros kampanija Kryme jau padarė didžiulę žalą: smogta geležinkelio tiltams, naftos bazėms ir elektros infrastruktūrai, siekiant sutrikdyti tiekimo linijas ir „apakinti“ Rusijos oro gynybą atskrendant ukrainiečių dronams.
R.Brovdis teigė, kad jo pajėgos aprūpintos tik 14 proc. to, ko reikėtų, norint vykdyti Krymo kampaniją visu pajėgumu.
Nuo tų laikų, kai vadovavo tarptautiniam prekybos grūdais verslui, skaičiais tikintis R.Brovdis pirmosiomis karo dienomis kaip savanoris prisijungė prie Ukrainos teritorinės gynybos. Jis greitai kilo karjeros laiptais, vadovavo vienai veiksmingiausių šalies dronų brigadų, o vėliau buvo paskirtas vadovauti iki šio karo precedento neturėjusioms pajėgoms — Ukrainos bepiločių sistemų pajėgoms.
„Nėra taip, kad Ukrainos gamintojų gamybos pajėgumai neleistų mums pagaminti reikiamo kiekio dronų, — sakė R.Brovdis. – Tai – banali finansavimo netinkamu laiku problema, kai mūsų partneriai skiria lėšas, tačiau jos juda gerokai lėčiau nei numatyta mūsų planuose.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skelbia už-ėmusi 2 kaimus Donecko srityje
07:34
Rusijos pajėgos užėmė du kaimus Donecko srityje. Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida, remdamasi Rusijos gynybos ministerija, rašo „Reuters“.
„Ukrainos pajėgos nepatvirtino, kad šios dvi gyvenvietės atiteko į priešo rankas, o „Reuters“ nepavyko patikrinti pranešimų iš fronto linijos“, – teigiama paskelbtame pranešime.
„DeepState“ analitikai pranešė, kad rusai pažengė į priekį netoli Iljovkos, esančios už Kostiantynivkos miesto ribų, kur tebevyksta kovos.
Lenkijos miestuose – protestai prieš priešiškumą ukrainiečiams
06:58
Demonstrantai visoje Lenkijoje išėjo į gatves protestuoti prieš smurtą ir priešiškumą ukrainiečių atžvilgiu, žadėdami palaikyti šią bendruomenę plintant antiukrainietiškoms nuotaikoms.
Kaip rašo portalas „TVP World“, mitingai sekmadienį vyko 22 miestuose, įskaitant sostinę Varšuvą, šalies pietuose esančią Krokuvą ir Baltijos jūros uostamiestį Gdanską.
Akciją su šūkiu „Nebūk abejingas“ surengė Lenkijos pilietinis judėjimas „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD).
Organizatorių teigimu, demonstracijos buvo skirtos reaguoti į vis dažnesnius žodinius ir fizinius išpuolius prieš žmones dėl jų kilmės, kalbos ar išvaizdos.
Jomis taip pat siekta pademonstruoti solidarumą su ukrainiečiais ir kitomis smurtą bei diskriminaciją patiriančiomis mažumomis.
Volodymyras Zelenskis skelbia apie planuojamus naujus pokalbius su tarpininkais dėl karo užbaigimo
06:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie kitą savaitę vyksiančius naujus pokalbius su taikos proceso tarpininkais, taip pat apie tolesnes derybas siekiant užtikrinti papildomus oro gynybos paketus.
„(Kitą) savaitę bus naujų pokalbių su tarpininkais, ypač dėl reikalingų žingsnių ir pasiūlymų. Ukraina, kaip visada, yra aktyvi diplomatijos srityje“, – vakaro kreipimesi, kuris buvo paskelbtas platformoje „Telegram“, sakė V.Zelenskis.
„Taip pat vyks naujos derybos, siekiant užtikrinti oro gynybos paketus mūsų šaliai ir mūsų žmonėms apsaugoti“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis sakė, kad sekmadienį gavo ministro pirmininko Serhijaus Koreckio ataskaitas ir kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychaila Drapatu apie Ukrainos miestų apsaugą ir atsaką Rusijai.
„Mes tikrai pateikiame visiškai pagrįstus atsakus, ir kiekvienas Rusijos smūgis sulauks mūsų atsakymo. Rusijos karas vis labiau bus juntamas jų pačių namuose – Rusijoje“, – pareiškė prezidentas.
Jei Rusija provokuotų NATO: ekspertas paaiškino, kuo rizikuoja Kremlius
06:19
Rugpjūčio 6 d. leidinys „The Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį apie naują JAV žvalgybos vertinimą, kuriame teigiama, kad Vladimiras Putinas artimiausiais metais galėtų išbandyti NATO ryžtą, rašo Vašingtono Taikos ir diplomatijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Andrew Lathamas straipsnyje, paskelbtame portale "19fortyfive".
A.Lathamas pažymi, kad pareigūnai apibūdino įvairias galimybes – nuo kibernetinių atakų ir veiksmų per tarpininkus iki, blogiausiu atveju, nedidelio sausumos įsiveržimo į aljanso rytinį sparną laikotarpiu nuo šio rudens iki 2029 m.
Analitikas akcentuoja, kad šiame vertinime niekas nekalba apie sudėtingiausią scenarijų – ribotą sausumos įsiveržimą. A.Lathamas pažymi, kad šis scenarijus laikomas mažai tikėtinu, tačiau jo įgyvendinimo tikimybė su kiekvienais metais palaipsniui didėja.
„Dokumento autoriai žurnalistams nepateikia procentinių scenarijų tikimybių, o tai, kas galiausiai buvo išspausdinta, labiau primena prognozuotojo atsargų vertinimą“, – teigia straipsnio autorius.
Jis pabrėžė, kad ataskaita pasirodė maždaug praėjus savaitei po to, kai Rusijos „Kh-101“ raketa nukrito rytinėje Lenkijoje.
„Tai, kaip NATO dabar reaguoja į nedidelę provokaciją, geriausiai rodo, kaip aljansas reaguos į didesnę“, – mano A.Lathamas.
Tuomet buvo pakelti F-16 naikintuvai, o Liublino prokuratūra per kelias dienas ištyrė raketos nuolaužas.
Vokietijos Generalinio štabo generolas Christianas Freudingas birželį pareiškė, kad visos 32 NATO valstybės narės sutaria, jog Rusija iki 2029 m. gali turėti pajėgumų įsiveržti į vieną iš šių valstybių narių. A.Lathamas akcentuoja, kad šis teiginys susijęs su tuo, ką Maskva galiausiai sugebės sukurti, o ne su tuo, ką V.Putinas norės daryti, kai turės tuos pajėgumus.
Pasak jo, kitas svarbus aspektas – Rusijos motyvacija. Analitikas cituoja Lietuvos gynybos ministrą Robertas Kaunas, kuris liepos 20 d. pareiškė, kad Kremliui reikia naujos pergalės, nes karas Ukrainoje įstrigo, ir sutinka, kad ministro požiūris yra teisingas.
Tačiau jis pažymi, kad yra dvi priežastys, dėl kurių tariama Rusijos invazija išlieka neracionali.
Pirma, peržengus NATO sieną Maskva netektų galimybės neigti savo veiksmus, nesvarbu, ką darytų NATO.
Kita priežastis – galimas NATO atsakas, kuris, kaip dabar teigiama, būtų stiprus ir Rusijai rizika neatsipirktų.
