Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
500 mln. JAV dolerių per mėnesį: kur rusai puolė slėpti pinigus
19:05
Rusai puolė aktyviai naudotis užsienio brokerių sąskaitomis, siekdami išvesti pinigus iš Rusijos. Tokie pervedimai smarkiai išaugo nuo 2024 m. pabaigos. Nuo 2024 m. gruodžio iki šio birželio Rusijos namų ūkiai į nerezidentų brokerių sąskaitas pervedė beveik 600 mlrd. rublių (6,3 mlrd. skaičiuojant eurais).
Per šiuos nepilnus dvejus metus išvesta daugiau nei per septynerius metus nuo 2018 m. pradžios, kai Centrinis bankas pradėjo skelbti šiuos duomenis.
Balandžio–birželio mėnesiais tokie pervedimai sudarė 42,3–45,5 mlrd. rublių, arba daugiau nei 500 mln. JAV dolerių (478 mln. eurų) per mėnesį.
Nemaža dalis šių operacijų – tai pinigų išvedimas iš šalies. Investicinės platformos „Lender Invest“ įkūrėjas Dmitrijus Isakovas vertino, kad jų dalis sudaro apie 40 proc. visų pervedimų į nerezidentų brokerių sąskaitas. Iš jų, jo stebėjimais, tris ketvirtadalius sudaro vadinamieji „parkavimo sprendimai“, kai brokerio sąskaita naudojama kaip alternatyva valiutinei banko sąskaitai, o ketvirtadalis susijęs su „kapitalo perkėlimu“ persikėlimo ar vaikų studijų užsienyje atveju – tada brokerio sąskaita tampa pirmąja grandimi būsimoje pervedimų grandinėje.
Kodėl išveda pinigus?
Tokį pinigų nutekėjimą lėmė griežtėjančios sankcijos ir vis atšiauresnė Vakarų bankų pozicija rusiškų pinigų atžvilgiu.
Europos brokerio „Mind Money“ vadovė Julija Chandoško brokerių paslaugas iš esmės vadina „kvazibankine veikla“: tai esą ne „pakeitimas ar manipuliacija“, o tiesiog „kitas darbo formatas“. Atidaryti brokerio sąskaitą yra gerokai paprasčiau nei banko, o tai tapo problema – ypač po to, kai ES praėjusių metų pabaigoje įtraukė Rusiją į juodąjį sąrašą šalių, nepakankamai kovojančių su pinigų plovimu.
Kai kur uždaromos rusų sąskaitos
Vis dėlto griežtėjančios taisyklės darbui su rusiškais pinigais paliečia ir brokerius. Vienas didžiausių žaidėjų Europoje „Scalable Capital“ praneša rusams apie netrukus uždaromas jų sąskaitas.
Rusai dažnai naudojasi Eurazijos ekonominės sąjungos šalių, pirmiausia Kazachstano ir Armėnijos, brokerių paslaugomis. Užsienio brokeriai, ypač Eurazijos šalyse, tapo prieinamiausiu ir patogiausiu kanalu pervedant lėšas į užsienį, pažymėjo nepriklausoma finansų patarėja Natalija Smirnova:
„Per juos iš Rusijos galima išvesti rublius į savo sąskaitą Eurazijos ekonominės sąjungos šalyse ar net Kipre, o iš ten – pervesti į banko sąskaitą kitoje valstybėje.“
Visgi ji pabrėžė, kad lėšas priimantis bankas teirausis apie pinigų kilmę ir gali jų nepriimti, „tačiau tai labiau liečia lėšų įskaitymą į banko sąskaitas Europoje“. Pati ji rublių išvedimui iš Rusijos į ES naudoja Kipro brokerio sąskaitą.
Užsienio brokerius naudoja ir investicijoms
Rusai naudojasi užsienio brokeriais ir pagal tiesioginę paskirtį – investicijoms. Po karo pradžios Rusijos akcijų rinka dažniau krenta nei kyla: nuo 2022 m. pradžios Maskvos biržos indeksas smuko daugiau nei 40 proc., skelbia „The Moscow Times“.
Be to, užsienio rinkos suteikia investuotojams galimybę diversifikuoti portfelį įtraukiant į jį vertybinius popierius tų sričių, kurios nėra atstovaujamos Rusijos biržose, ir taip sumažinti šalies riziką. Iki karo tam nereikėjo užsienio brokerio sąskaitos: JAV, Europos, Kinijos ir kitų šalių bendrovių akcijų buvo galima lengvai įsigyti už rublius Sankt Peterburgo ir Maskvos biržose.
Šios investicijos buvo įšaldytos – tai palietė daugiau nei 1,5 mln. rusų. Rusijos centrinis bankas neatskleidžia šio turto vertės, tačiau 2022 m. pabaigoje ją vertino beveik trilijonu rublių.
Zelenskis: Rusijoje daugėja norinčiųjų užbaigti karą
23:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad daugėja Rusijos gyventojų, norinčių užbaigti karą prieš Ukrainą. Anot jo, tai rodo Ukrainos turimi Rusijoje atliekamų vidinių apklausų duomenys.
Zelenskis pabrėžė, kad ši tendencija kol kas nėra pakankamai ryški, todėl visuomenės noras nutraukti karą, jo teigimu, turėtų dar labiau stiprėti.
„Turime Rusijoje atliekamų vidinių apklausų duomenų, rodančių, kad žmonių, norinčių užbaigti karą, ten jau daugėja. Ši tendencija turi tapti dar labiau pastebima“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ko tikimasi iš Kremliaus?
Zelenskio teigimu, stiprėjantis visuomenės nepritarimas karui turėtų daryti įtaką ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir jo aplinkai bei šalies institucijoms.
„Kad Putinas ir jo administracija, FSB pareigūnai ir visi kiti agresorės valstybės atstovai vienodai suprastų, jog taikai nėra alternatyvos“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta anksčiau, Šiaurės Korėja ir toliau tiekia Rusijai ginklus, naudojamus kare prieš Ukrainą. Įgyta kovinė patirtis gali būti panaudota Pchenjano kuriant ir tobulinant raketų technologijas.
Zelenskis: Ukraina smogs Rusijai vis toliau – dabar ir Sibiras yra smūgių zonoje
22:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ir toliau rengs tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams, siekdama parodyti Maskvai ir Rusijos gyventojams, kad karą būtina užbaigti.
Vakaro kreipimesi, kurį cituoja „Ukrinform“, Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė dar vieną reikšmingą rezultatą – smogė Rusijos naftos perdirbimo pramonės objektui daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos esančiame Tobolske, Sibire.
„Dabar ir šis regionas yra mūsų tikslių smūgių zonoje. Tai labai reikšmingas mūsų karių pasiekimas. Dėkoju visiems už tikslumą. Ukrainos tikslių smūgių bus ir daugiau, kad parodytume Rusijai ir Rusijos žmonėms, jog taika yra būtina“, – sakė Zelenskis.
Anot jo, Rusijoje atliekamų vidinių apklausų duomenys rodo, kad daugėja žmonių, norinčių karo pabaigos.
Zelenskis taip pat pabrėžė, kad spaudimas turi būti dar labiau jaučiamas, jog „Putinas ir jo administracija, jo FSB agentai ir visi kiti agresorės valstybės atstovai“ aiškiai suprastų, kad taikai alternatyvos nėra.
Kaip skelbta anksčiau, rugpjūčio 10 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė Tobolsko mieste, Tiumenės srityje, esančiam naftos chemijos kompleksui „Tobolskneftekhim“.
Kyjivas perspėja: Rusija sparčiau nei tikėtasi kuria savo „Starlink“
21:23
Rusija greičiau nei tikėtasi kuria savo „Starlink“ palydovinio interneto sistemą ir iki 2027 metų planuoja orbitoje turėti beveik 300 palydovų, teigia Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas, rašo „Reuters“.
„SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema, veikianti Ukrainoje, bet ne Rusijoje, suteikė Kyjivui reikšmingą pranašumą naudojant dronus ir palaikant ryšį mūšio lauke.
Rusijos pajėgos Ukrainoje anksčiau naudojosi neoficialiai įsigytais „Starlink“ terminalais, tačiau Kyjivui pavyko įtikinti „SpaceX“ šiais metais juos išjungti. Tai buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie situacijos fronte pasislinkimo Ukrainos naudai.
Interviu Ukrainos žiniasklaidos portalui RBC-Ukraine Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis sakė, kad šiuo metu Rusijos kuriamą „Rassvet“ sistemą sudaro 16 palydovų.
„Jie jau pradėjo juos paleisti gerokai greičiau, nei buvo planuota iš pradžių“, – sakė V.Skibickis.
Perspėja apie augančią palydovų sistemą
Pasak Ukrainos žvalgybos atstovo, šiuo metu sistema gali veikti tik su pertrūkiais – kai vienas iš palydovų praskrieja virš Ukrainos teritorijos.
Tačiau Rusija planuoja iki 2027 metų sukurti 292 palydovų konsteliaciją, o iki 2035-ųjų ją išplėsti iki 924 palydovų.
„Kai Rusija išdėstys visą palydovų konsteliaciją, sistema veiks kaip „Starlink“. Jau vyksta diskusijos, kaip su ja kovoti“, – teigė V.Skibickis.
Odesos srityje sudužo Ukrainos naikintuvas MiG-29
21:17
Odesos srityje įvyko karinio lėktuvo avarija – sudužo Ukrainos oro pajėgų naikintuvas MiG-29. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad pilotas sugebėjo katapultuotis ir buvo evakuotas į gydymo įstaigą, rašo UNIAN.
Teigiama, kad 2026 m. rugpjūčio 10 d. vakare pilotas vykdė kovinę užduotį – naikino priešo oro taikinius Odesos srityje.
Pirminiais duomenimis, paleidžiant aviacinę raketą įvyko nenumatytas incidentas, dėl kurio lėktuvas užsidegė. Pilotas prarado orlaivio kontrolę ir bandė išgelbėti naikintuvą, tačiau galiausiai turėjo katapultuotis.
Birželį Chmelnyckio srityje sudužo Su-24M
Tai ne pirmoji Ukrainos karinės aviacijos nelaimė šiais metais. Birželio 16 d. Chmelnyckio srityje sudužo Ukrainos karinių oro pajėgų fronto bombonešis Su-24M. Per avariją žuvo du kariškiai.
Tyrėjų duomenimis, tai buvo antrasis lėktuvo skrydis tą dieną, o dėl jo techninės būklės jokių pastabų nebuvo. Visa būtina tarnybinė dokumentacija buvo tinkamai sutvarkyta.
Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras taip pat paneigė internete sklidusią informaciją, esą vienas iš pilotų buvo spėjęs katapultuotis.
82 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją: vis daugiau jų mato Ukrainos pranašumą fronte
20:29
Nepaisant nepaliaujamų Rusijos atakų, didžioji dalis ukrainiečių išlieka įsitikinę pergale – daugelis mano, kad Ukraina šiuo metu net turi pranašumą mūšio lauke.
Naujausia Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) apklausa rodo, kad 82 proc. ukrainiečių tiki, jog jų šalis galiausiai laimės karą prieš Rusiją. Iš jų 59 proc. yra visiškai įsitikinę Ukrainos pergale.
Tiesa, šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2024 m. vasariu, kai Ukrainos pergale tikėjo 89 proc. apklaustųjų.
Ukrainiečiai vis dažniau mato pranašumą fronte
Nepaisant intensyvių Rusijos atakų ir kovų fronte, vos 7 proc. ukrainiečių mano, kad padėtis mūšio lauke klostosi Rusijos naudai.
Tuo metu: 39 proc. mano, kad pranašumą turi Ukraina; 32 proc. teigia, kad nė viena pusė neturi aiškaus pranašumo.
Tai reikšmingas pokytis nuo 2024 m. vasario, kai 15 proc. respondentų manė, kad pranašumas yra Rusijos pusėje, o Ukrainos naudai situaciją vertino tik 24 proc.
Dauguma nesitiki greitos karo pabaigos
Nepaisant tikėjimo pergale, ukrainiečiai nesitiki, kad karas greitai baigsis.
Tik 22 proc. mano, kad karas baigsis iki 2026 m. pabaigos. Dar 13 proc. prognozuoja karo pabaigą 2027 m. pirmąjį pusmetį.
39 proc. mano, kad karas tęsis bent iki 2027 m. antrosios pusės, o daugiau nei ketvirtadalis negalėjo nurodyti, kada konfliktas galėtų baigtis.
Tuo metu 63 proc. ukrainiečių tiki, kad per artimiausius 10 metų Ukraina taps Europos Sąjungos nare ir turės klestinčią ekonomiką. Beveik ketvirtadalis, priešingai, mano, kad po karo šalis liks nuniokota.
Labiausiai pasitikima Zalužnu
Apklausa taip pat atskleidė, kuriais Ukrainos visuomenės veikėjais labiausiai pasitikima.
Buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas išlieka labiausiai pasitikėjimo vertu apklausoje nurodytu visuomenės veikėju – juo pasitiki 66 proc. respondentų.
Toliau rikiuojasi:
- Mychailas Fiodorovas – 63 proc.;
- Kyrylo Budanovas – 61 proc.;
- Volodymyras Zelenskis – 56 proc.
Zelenskiu nepasitiki 38 proc. apklaustųjų.
Nukritus Rusijos dronui, Moldova ėmėsi veiksmų
19:09
Moldova atšaukė „konsultacijoms“ savo ambasadorių Rusijoje po to, kai šalies teritorijoje nukrito ir sprogo dronas, pirmadienį pranešė Moldovos užsienio reikalų ministerija.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Dronas nukrito rugpjūčio 9 dieną Krokmazo pasienio kaime už maždaug 70 kilometrų nuo Ukrainos Odesos uostamiesčio, kuris tą dieną buvo tapęs vienu iš Rusijos didelio masto atakos taikinių.
Moldovos žiniasklaidos priemonė „NewsMaker“ pranešė, kad policija rado „raketos tipo drono“, kuris sukėlė gaisrą ir apgadino pastatus Štefan Vodės rajone, nuolaužų.
„Šis incidentas yra rimtas Moldovos Respublikos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, kuris sukėlė pavojų mūsų piliečių saugumui“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
Nors nuo visapusiško karo pradžios Rusijos dronai ir anksčiau buvo pažeidę Moldovos oro erdvę, tai pirmas kartas, kai toks orlaivis buvo aptiktas šalies teritorijoje.
„Tai yra tiesioginė Rusijos karo pasekmė ir tai kelia pavojų mums visiems“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Moldovos prezidentė Maia Sandu.
„Pavojus žmonių gyvybei mūsų regione yra realus ir jis didėja. Tai turi liautis“, – pabrėžė ji.
Panašių atvejų būta ir Ukrainos kaimyninėse šalyse – Rumunijoje bei Lenkijoje, kur buvo rasta „Shahed“ tipo dronų fragmentų.
Rusijoje subyrėjo didžiulė finansinė piramidė: kuo apsimetinėjo
18:19
Rusijos Kirovo mieste iškelta baudžiamoji byla dėl stambaus sukčiavimo, kai savo padalinius uždarė kredito vartojimo kooperatyvas, veikęs su prekės ženklu „Delo i Dengi“. Kirovo srities Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie prarastas santaupas pranešė daugiau nei 500 žmonių, o preliminari žala viršija 320 mln. rublių (3,35 mln. eurų).
Kanalo „Baza“ teigimu, nukentėjusiųjų yra kur kas daugiau – apie 2 tūkstančius: daugiausia tai pensininkai, padėję nuo 1 iki 5 mln. rublių indėlius iki 10 metų laikotarpiui.
Problemos kooperatyve prasidėjo liepą, kai pajininkai ėmė skųstis vėluojančiomis išmokomis ir palūkanomis. Baigiantis galioti senosioms sutartims, klientams buvo siūloma jas pratęsti žadant dar didesnį pelningumą. Dėl to žmonės neatgavo savo santaupų, o rugpjūčio 8 d. visi kooperatyvo biurai Kirove staiga užsidarė, kaip teigta skelbimuose – „dėl techninių kliūčių“. Darbuotojai buvo atleisti, o įranga išvežta.
Žadėjo iki 28 proc. palūkanas
Pažymėtina, kad dar 2025 m. rugsėjį Rusijos centrinis bankas dėl pakartotinių pažeidimų išbraukė šiuos kooperatyvus iš registro, aptikęs nelegalios veiklos požymių. Portalo „Newsler“ šaltinio, susipažinusio su kooperatyvo veikla, teigimu, schema buvo grindžiama pajininkų lėšų pritraukimu žadant aukštas palūkanas (iki 28 proc.).
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija sutrukdė Rusijos žvalgybos operacijai
18:01 Atnaujinta 19:10
Švedijos saugumo tarnyba pirmadienį pranešė sutrukdžiusi Rusijos žvalgybos operacijai, kuria siekta diskredituoti Švediją ir kurioje dalyvavo užsienio diplomatinėje misijoje Švedijoje dirbantis „agentas“.
Kontržvalgybos tarnyba savo pareiškime nurodė, jog „surinko informaciją apie Rusijos žvalgybos operaciją, kuria siekta daryti įtaką sprendimų priėmimui Švedijoje ir diskredituoti Švediją, NATO bei Europos Sąjungą (ES), ir ėmėsi priemonių prieš ją“.
Pasak „Sapo“, „šią žvalgybos operaciją jau kurį laiką planavo ir jai vadovavo Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR“.
Diplomatinės atstovybės, kurioje dirbo, kaip įtariama, į šią veiklą įtrauktas agentas, tarnyba nenurodė.
„Vienas iš šios operacijos tikslų buvo rinkti informaciją apie sprendimų priėmimo procesą Švedijoje, kad Rusijos žvalgybos tarnybos galėtų vykdyti įtakos operacijas visuomenę skaldančiais klausimais, siekdamos pakenkti sprendimų priėmimui Švedijoje ir diskredituoti Švediją, NATO bei ES“, – teigė „Sapo“.
„Sapo“ operacijų skyriaus vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas sakė, kad, sužinojusi apie šią operaciją, „Švedijos saugumo tarnyba ėmėsi veiksmų, siekdama apsaugoti svarbiausią Švedijos turtą ir užkirsti kelią tolesniam neigiamam poveikiui“.
Rusijai 2022 metais pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija 2024 metais atsisakė du šimtmečius taikytos karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į NATO.
„Sapo“ yra ne kartą nurodžiusi, kad pagrindinės žvalgybos grėsmės šaliai yra Rusija, taip pat Kinija ir Iranas.
Ant drono su sprogmenimis Leipcige – DNR pėdsakai iš Lietuvos
17:37
Praėjusią savaitę vos tragedija nepasibaigęs drono su sprogmenimis incidentas Leipcigo oro uoste tyrėjus atvedė į Lietuvą. Kaip skelbia Vokietijos žiniasklaida, ant drono aptikta DNR pėdsakų, kurie jau anksčiau buvo užfiksuoti Lietuvoje.
Ant drono, rasto Leipcigo/Halės oro uoste, aptikta DNR pėdsakų. Leidinio „Die Zeit“ duomenimis, tie patys DNR pėdsakai anksčiau jau buvo užfiksuoti Lietuvoje.
Vėlų antradienio vakarą Leipcigo/Halės oro uoste, netoli Ukrainos transporto lėktuvų, aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. Stebėjimo kamerų įrašuose matyti, kaip apie 19.30 val. dronas rėžėsi į lėktuvo „Antonov“ sparną. Sparnuose paprastai montuojami degalų bakai.
Atšoko nuo lėktuvo sparno
Kaip skelbia „Die Zeit“, įrašuose matyti, kaip įrenginys atšoko nuo sparno ir nukrito ant žemės. Kodėl sprogstamasis užtaisas nesprogo, kol kas neaišku. Jis vėliau buvo rastas ne pačiame drone, o tam tikru atstumu nuo jo – galbūt atšokęs smūgio metu.
Netrukus po oro uosto uždarymo kilęs lėktuvas susidūrė su nežinomu mažu skraidančiu objektu – manoma, antruoju dronu.
Kas dar žinoma apie DNR pėdsakus
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Lenkija ir Latvija sureagavo į galimą pavojų iš Rusijos
16:43
Lietuvai sustiprinus kritinės infrastruktūros apsaugą dėl galimų Maskvos „netikros vėliavos“ atakų prieš NATO nares, Lenkija ir kitos Baltijos šalys taip pat griežtina saugumą aplink užtvankas, elektrines ir gamtinių dujų infrastruktūrą.
Apie tai pirmadienį rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Žiniasklaida praėjusią savaitę pranešė Lietuvos karinę žvalgybą turint duomenų, jog Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama perimtus ukrainietiškus dronus ir taip siekdama suklaidinti.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Lietuvos kariuomenė nuo birželio 18-osios remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17-ąją krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
R. Kaunas, Latvijos ministras pirmininkas ir keturi žvalgybos bei įmonių pareigūnai iš viso regiono pasidalijo su „Reuters“ naujomis žvalgybos vertinimų detalėmis ir konkretizavo priemones, kurių imamasi infrastruktūrai apsaugoti.
„Didiname savo kritinės infrastruktūros saugumą, nuolat keičiamės informacija su savo žvalgyba, ką daryti toliau“, – „Reuters“ teigė R. Kaunas.
Latvija padidino visos kritinės infrastruktūros, įskaitant užtvanką Dauguvos upėje netoli Rygos ir Inčukalno požeminę dujų saugyklą, saugumą, interviu „Reuters“ sakė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Nerimą keliantys suklastoti dokumentai Lenkijoje
Lenkijoje didžiausia naftos ir dujų bendrovė „Orlen“ analizuoja alternatyvius dujų importo maršrutus tuo atveju, jei kiltų pavojus įprastiems, teigė informacijos apie jos veiklą turintis asmuo.
„Orlen“ importuoja 80 proc. šalies dujų per Svinouiscio suskystintų gamtinių dujų terminalą Baltijos jūroje ir povandeninį dujotiekį iš Norvegijos, kuris iškyla į sausumą netoliese. Infrastruktūrą valdanti „Gaz-System“ ten veikia „padidinto budrumo“ sąlygomis, sakė kitas tiesiogiai su tuo susipažinęs asmuo.
Valstybinė pirmosios Lenkijos atominės elektrinės vystytoja „Polskie Elektrownie Jadrowe“ pranešė, kad pasirodė suklastoti įmonės dokumentai, kuriais siekiama suklaidinti suinteresuotąsias šalis, ir kad jų pėdsakai veda „į rytus nuo Lenkijos“.
Bendrovė kartu su specialiosiomis tarnybomis ir teisėsauga atlieka tyrimą bei stebi, ar planuojamoje statybvietėje nekyla diversijos ar kitų grėsmių, sakė atstovas spaudai Marcinas Skolimowskis.
Lenkijos elektros tinklų operatorė ir kariuomenės padalinys liepą pradėjo didinti elektros jungties su Ukraina, padedančios stabilizuoti Rusijos nuolat atakuojamos karo nuniokotos šalies elektros tinklą, saugumą.
Pagrindinis naujuose žvalgybos vertinimuose minimas susirūpinimas yra ne tiek tiesioginis tokio išpuolio poveikis, kiek „politinis chaosas“, kurį jis galėtų sukelti NATO būstinėje Briuselyje, jos Europos narėms ir JAV diskutuojant, kaip ir ar apskritai atsakyti, teigė vienas Baltijos šalių žvalgybos pareigūnas.
Kitas šaltinis, regiono pareigūnas, nebuvo toks kategoriškas ir sakė, kad virtinė „sąjungininkų žvalgybos“ perspėjimų apie Rusijos veiklą padarė „pribloškiantį įspūdį“ Baltijos šalims, tačiau atakos gali įvykti „ir šiandien, ir niekada“.
