Svarbiausios naujienos
- „Diktatorius išsigando“: ar Putinas tiesiogiai padės Iranui ir kodėl jo paranoja dėl Trumpo sustiprėjo?
- Vladimiras Putinas Donaldui Trumpui: Rusija pasirengusi kitam derybų su Ukraina ratui
- Ekspertas paaiškino, kaip Ukraina ruošiasi dar vienam galingam smūgiui Krymo tiltui
- Ukrainos generalinis štabas: naktį sunaikintos dvi Rusijos sprogmenų gamyklos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Ukraina praranda galingiausią savo sąjungininką
21:32
JAV jau patvirtino ketinimą palikti Ukrainą likimo valiai, o Europa padeda daugiau žodžiais nei veiksmais. Tokią išvadą daro britų laikraštis „The Telegraph“.
Leidinyje pažymima, kad šios savaitės pradžioje JAV gynybos sekretorius P.Hegsetho per Kongreso posėdį patvirtino D.Trumpo administracijos ketinimą sumažinti karinę pagalbą Ukrainai.
„Kova su Rusija dabar yra Europos problema“, – pabrėžiama leidinio publikacijoje.
Per visą karą Ukraina iš JAV gavo apie 74 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos, įskaitant tokias vertingas sistemas kaip „Patriot“, balistinės raketos ATACMS ir raketinės artilerijos sistemos HIMARS.
„Kyjivui yra skaudu, kad jo galingiausias ir turtingiausias sąjungininkas jį paliko. Laimei, Europos lyderiai ne kartą pažadėjo suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia kovai. Deja, praktikoje Europa, atrodo, daugiau žada nei vykdo“, – rašo „The Telegraph“.
Geriausia, ką europiečiai dabar gali padaryti, yra finansuoti ginklų gamybą pačioje Ukrainoje, pažymi leidinys.
Pavyzdžiui, Ukraina per mėnesį pagamina 20 „Bogdan“ haubicų, o tai viršija Prancūzijos „Caesar“ gamybą.
Karinių dronų gamybos srityje Ukraina tiesiog astronomiškai lenkia savo partnerius. Tačiau, palyginti su Rusijos gynybos išlaidomis, ginklų vis dar labai trūksta.
„Ironiška, kad didžiąją dalį Kremliaus išlaidų gynybai tiesiogiai finansuoja pati Europa, kuri iki 2025 m. planuoja išleisti daugiau nei 20 mlrd. eurų naftos, dujų, anglies ir urano pirkimui iš Rusijos. Kol Europa toliau daugiau išleis Putino karo mašinai nei Ukrainai, jos pažadai remti Kyjivą tiek, kiek reikės, skambės tuščiai“, – daro išvadą „The Telegraph“.
JK žvalgyba atskleidė, kiek karių Kurske neteko Šiaurės Korėja
22:46
Apie pusė Šiaurės Korėjos karių, išsiųstų į Rusijos Federacijos Kursko sritį, greičiausiai yra žuvę, sužeisti arba dingę be žinios, teigiama Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje.
„Bendri nuostoliai sudaro daugiau nei pusę iš maždaug 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie iš pradžių buvo dislokuoti Kursko srityje“, - teikia Jungtinės Karalystės žvalgyba.
Pažymima, kad tokie dideli nuostoliai greičiausiai yra didelio masto puolimų rezultatas.
Zelenskis atskleidė, kaip Rusija pasinaudos Izraelio ir Irano konfliktu: šis teroras tampa vis žiauresnis
22:17
Rusijos okupantai planuoja smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, sako prezidentas Volodymyr asZelenskis.
Pasak valstybės vadovo, jie gali būti „mažiau matomi pasauliui“, nes dabar daugiau dėmesio skiriama padėčiai Artimuosiuose Rytuose.
„Atitinkami duomenys yra prieinami mūsų partnerių žvalgybos tarnyboms. Konkrečiai, dėl Rusijos grėsmės mūsų branduolinės energetikos infrastruktūrai Ukrainoje, duomenys buvo perduoti Ukrainos energetikos ministro Tarptautinei atominės energijos agentūrai ir p. Witkoffui. Ukrainos gynybos ministras perdavė šią informaciją savo kolegai Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė V.Zelenskyj po susitikimo su kariškiais, SBU ir keliais pareigūnais savo paskyroje „Telegram“.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad buvo kalbėta apie mūsų infrastruktūros apsaugą ir kad Rusija, nepaisydama pažadų Jungtinėms Valstijoms, toliau atakuoja civilinius objektus, įskaitant energetikos sistemą.
„Šis teroras tampa vis žiauresnis. Nėra jokių požymių, kad kas nors Maskvoje ruoštųsi baigti karą ir rimtai žiūrėtų į diplomatiją“, – pabrėžė jis.
„Forbes“: Izraelis galėjo slapta Ukrainai perduoti svarbų ginklą – slapstosi, nes nenori pykdyti Kremliaus
18:50
Izraelis galėjo perduoti Ukraina „Patriot“ sistemas, tačiau, siekdamas nesugadinti santykių su Rusija, apie tai oficialiai nepaskelbė. Tokią išvadą padarė „Forbes“, išanalizavęs spaudos publikacijas ir pareigūnų pareiškimus.
Leidinys priminė, kad neseniai Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michailas Brodskis pareiškė, kad buvusios Izraelio „Patriot“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, po to šalies užsienio reikalų ministerija greitai paneigė šį komentarą, pareikšdama, kad Izraelis neperdavė „Patriot“ sistemų Ukrainai.
Tuo pačiu metu pažymima, kad 2024 m. birželio mėnesį „Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV ir Izraelis artėja prie susitarimo perduoti Ukrainai iki aštuonių „Patriot“ sistemų iš Izraelio ginklų arsenalo.
O „Axios“ sausio mėnesį rašė, kad JAV kariuomenė iš Izraelio į Lenkiją perdavė apie 90 „Patriot“ raketų gaudyklių, skirtų Ukrainai.
Be to, „New York Times“ gegužę pranešė, kad modernizuota Izraelio „Patriot“ sistema bus nusiųsta į Ukrainą.
„Forbes“ pažymėjo, kad Izraelio užsienio reikalų ministerijos paneigime teigiama, kad šalis sistemų nesiuntė, tačiau apie raketas-perėmėjus neužsimenama. Ificialiuose pareiškimuose teigiama, kad ji buvo grąžinta Jungtinėms Valstijoms, tačiau, kaip pažymėjo Izraelio premjero Benjamino Netanjahu atstovas spaudai, „nežinoma, ar ji buvo pristatyta į Ukrainą“.
„Forbes“ žurnalistų teigimu, Izraelio oficialus paneigimas gali reikšti, kad šalis nenori pripažinti savo pagalbos stiprinant Ukrainos oro gynybą, kad nesugadintų santykių su Rusija.
Leidinyje rašoma, kad Izraelis nenaudojo „Patriot“ sistemų per Irano raketų atakas 2024 m. balandžio ir spalio mėnesiais, taip pat per Irano bombardavimą, kuris prasidėjo 2025 m. birželio 13 d., nes Izraelio „Arrow“ ir „David's Sling“ sistemos yra labiau pritaikytos balistinėms raketoms perimti.
Ukraina atakavo vietą Tatarstane, kur gaminami „Shahed“ dronai
17:14
Ukrainos dronai atakavo Jelabugos mieste Tatarstane, Rusijoje esančią „Shahed“ dronų gamyklos vietą. Apie tai, kad miestas buvo užpultas, „Telegram“ tinkle pranešė Tatarstano prezidentas Rustamas Minichanovas.
R.Minichanovo teigimu, bebandant sunaikinti ukrainiečių dronus nuolaužos nukrito ant taip pat Jelabugoje esančios automobilių gamyklos. Kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas.
Jis sakė, kad vienas darbininkas žuvo, o 13 buvo sužeista.
Latvijoje įsikūręs Rusijos žiniasklaidos kanalas „Meduza“ taip pat praneša, jog socialinės žiniasklaidos vartotojai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti gaisras Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje Tatarstane.
Filmuotoje medžiagoje nurodoma, kad gaisras kilo netoli „Aurus“ ir „Sollers“ automobilių gamyklų pastatų.
Darbuotojai vietinėse pokalbių grupėse pranešė apie evakuaciją iš Alabugos zonos. Viename vaizdo įraše, kuris, kaip pranešama, nufilmuotas Jelabugoje, matyti iš automobilių stovėjimo aikštelės kylantys tiršti dūmai.
Jelabugoje yra Rusijos karinė gamykla, skirta „Shahed“ tipo puolamiesiems dronams gaminti. Ji buvo pastatyta 2023 m. Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje.
Nuo 2024 m. balandžio Alabugos zona ne kartą buvo atakuojama dronais.
Naktį iš birželio 9 į 10 d. Rusijos valdžios institucijos taip pat pranešė apie plataus masto dronų ataką: Nižnekamske ir Jelabugoje, kur surenkami „Shahed“ dronai, girdėjosi sprogimai.
R.Fico: „Slovakija neturi priežasties kentėti dėl Ukrainos“
15:13
Balsavimas dėl kito sankcijų Rusijai paketo turėtų būti atidėtas, kol bus išspręstas Rusijos dujų tiekimo klausimas, sako Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, praneša leidinys „Denník N“.
R.Fico sakė, kad nurodė užsienio reikalų ministrui Jurajui Blanarui paprašyti atidėti balsavimą dėl sankcijų paketo trečiadienio viršūnių susitikime.
„Norėtume paprašyti, kad dabar nesvarstytume sankcijų, o pirmiausia aptartume šį klausimą“, – cituoja R.Fico žiniasklaida.
Jis pažymėjo, kad Slovakija nori garantijų, kad turės pakankamai dujų ir kad kainos namų ūkiams žymiai nepadidės.
„Slovakija neturi priežasties kentėti dėl Ukrainos“, – pridūrė Slovakijos ministras pirmininkas.
Europos Sąjunga jau kitą savaitę gali patvirtinti 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą.
„Financial Times“: Rusija apšaudė Kyjive esantį JAV aviacijos milžinės „Boeing“ biurą
14:25
Per vieną iš pastarųjų Rusijos atakų Kyjive buvo smarkiai apgadintas „Boeing“ biuras Kyjive. Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, remdamasis Ukrainos pareigūnais ir „Boeing“ darbuotojais, tai buvo aiškiai nukreiptas išpuolis prieš amerikiečių aviacijos bendrovę.
Pasak dviejų „Boeing“ darbuotojų, trijų Ukrainos pareigūnų ir Amerikos prekybos rūmų Ukrainoje vadovo, pastatas buvo vienas iš tikslų, rašo laikraštis.
Smūgis buvo suduotas per vieną iš didžiausių Rusijos karo oro atakų, kurioje panaudota daugiau nei 300 dronų ir daugybė raketų, nukreiptų į Ukrainos miestus.
„Boeing“ atstovas atsisakė komentuoti išpuolį, tik pažymėjo, kad bendrovė teikia pirmenybę savo darbuotojų saugumui, nė vienas iš jų per bombardavimą nenukentėjo.
Kaip primena leidinys, „Boeing“ yra viena iš žinomiausių Ukrainoje veikiančių JAV bendrovių, kurios veikla daugiausia susijusi su inžinerija ir technine parama.
Bendrovė Ukrainoje turi apie 1000 darbuotojų ir, nepaisant daugiau nei trejus metus trunkančio karo su Rusija, šalyje veikia beveik be jokių trukdžių.
Rusija jau paleido tūkstančius dronų ir bombų
14:06
Birželio mėnesį Rusija į Ukrainos teritoriją jau paleido apie 2800 dronų, beveik 3000 aviacinių bombų ir 140 įvairių tipų raketų, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šią naktį mūsų oro gynybos kariai sunaikino 167 oro taikinius, kuriais Rusija puolė Ukrainą. Ačiū visiems, kurie saugo mūsų dangų“, – išplatintame pranešime cituojamas V.Zelenskis.
Ukraina praneša iš Rusijos gavusi dar 1 200 žmonių palaikus
13:22
Ukraina sekmadienį pranešė, kad vykdant Stambule vykusiose taikos derybose pasiektus susitarimus, iš Rusijos gavo dar 1 200 žmonių palaikus.
„Dar 1 200 kūnų, kurie, Rusijos teigimu, yra Ukrainos piliečių, įskaitant kariškius, (palaikai), buvo sugrąžinti Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.
Rusija praėjusią savaitę pareiškė vienašališkai perduosianti iš viso 6 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus. Kyjivas teigė, kad tai bus mainai.
Savaitės pradžioje atrodė, kad susitarimui iškilo pavojus, kai Rusija apkaltino Ukrainą, kad ši neatvyksta atsiimti pirmuoju etapu grąžinamų palaikų, o Kyjivas pareiškė, kad Maskva žaidžia „nešvarų politinį žaidimą“.
Tuomet Rusija pranešė, kad per pirmąjį etapą perdavė 1 212 žuvusių karių palaikus. Penktadienį buvo pranešta apie dar 1 200 kūnų perdavimą, šeštadienį – dar apie 1 200 žmonių palaikų sugrąžinimą.
Susitarimai dėl žuvusių karių palaikų perdavimo ir apsikeitimo karo belaisviais yra vieninteliai susitarimai, kurie buvo pasiekti per du Stambule įvykusius taikos derybų raundus.
Rusija atmeta raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį ir reikalauja, kad Ukraina atsisakytų didelės teritorijos dalies ir savo siekio įstoti į NATO, jei nori taikos.
Ukrainos agentai Rusijoje įvykdė slaptą operaciją: žala Kremliui – 5 mln. dolerių
11:52
Ukrainos žvalgybos agentai atliko specialią operaciją, kurios metu buvo atjungtas Rusijos karinio-pramoninio komplekso ir ginkluotųjų pajėgų įrenginių elektros tiekimas.
Kaip praneša „Suspilne“, elektros tiekimas vartotojams, įskaitant Rusijos karinio-pramoninio komplekso ir ginkluotųjų pajėgų įrenginius, esančius operacijos teritorijoje, šiuo metu yra nutrauktas.
Pažymima, kad dėl šio išpuolio Rusijai padaryta žala siekia beveik 5 mln. dolerių.
Pasak leidinio šaltinių, GUR agentai iš transformatorinės išleido aušinimo skystį ir po to viską padegė.
„Dar kartą primename: Rusija nebeturi užnugario. Viskas, kas yra susiję su karu prieš Ukrainą, sudegs, nuskęs ir bus sunaikinta, nepriklausomai nuo apsaugos lygio ar vietos“, – pažymėjo GUR šaltiniai.
V.Zelenskis JAV žiniasklaidai: Rusija visada rėmė Iraną, o D.Trumpas gali sustabdyti jos karo mašiną
11:07
Šeštadienį interviu JAV televizijos kanalui „Newsmax“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Rusija nuolat rėmė Iraną, ir teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sustabdyti V.Putiną, jei apribos šio galimybes toliau finansuoti karą.
„Ar rusai padės Iranui? Manau, kad visada padėdavo. Klausimas, ar jie atvirai rems Iraną“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad viskas priklauso nuo tvirtos JAV pozicijos ir Europos paramos jai. Jei tokios pozicijos nebus, sakė V.Zelenskis, Rusija supras, kad gali atvirai padėti Iranui ir sukelti naują konflikto bangą Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad tvirta Donaldo Trumpo pozicija galėtų sustabdyti Rusijos planus užgrobti Ukrainą.
„Trumpas gali jį sustabdyti. Kad tai įvyktų, Putinas turi prarasti pinigus. Tik tada jis negalės didinti išlaidų savo kariuomenei“, – pabrėžė jis.
Jis pridūrė, kad būtinos griežtos sankcijos.
„Jis yra JAV prezidentas. Jis turi daryti įtaką bet kokiam agresoriui pasaulyje. Be abejo, Putinas yra vienas iš pavojingiausių“, – reziumavo Ukrainos vadovas.
-
Karas Ukrainoje. „Diktatorius išsigando“: ar Putinas tiesiogiai padės Iranui ir kodėl jo paranoja dėl Trumpo sustiprėjo?
-
Izraelio atakos prieš Iraną užkulisiai: dronai buvo dislokuoti pačioje Irano širdyje, slapta įvežta ginkluotė
-
Ekspertas paaiškino, kaip Ukraina ruošiasi dar vienam galingam smūgiui Krymo tiltui
