Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Jūs darote klaidą“: Kremlius prakalbo apie Baltijos šalis ir Lenkiją
15:32
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas propagandinės žiniasklaidos TASS žurnalistui pasiskundė, kad yra šalių, su kuriomis Rusija jau šimtmečius jaučia „draugiškų jausmų deficitą“.
Pasak jo, Lenkija ir Baltijos šalys „kažkodėl bijo Rusijos“.
„Paimkime, pavyzdžiui, Lenkiją. Su Lenkija mes tikrai turime problemų. Su Baltijos šalimis tikrai turime problemų. Jie kažkodėl visada mūsų bijo, demonizuoja mus. Kiekvienas, kuris ten ateina į valdžią, pradeda nekęsti Rusijos ir rusų“, – pareiškė D.Peskovas.
Jo nuomone, toks požiūris į Rusiją yra šių šalių valdžios „didelė klaida“. Kremliaus atstovo spaudai teigimu, sąveika su Rusija joms galėtų duoti daug daugiau nei dabar.
„Nes iš Rusijos kultūros, iš bendravimo su Rusija šios šalys galėtų daug ko išmokti“, – aiškino jis.
Prieš tai Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas aiškino, kad pasaulyje nėra Rusijai priešiškų šalių, tačiau yra priešiškas elitas, kuris nori susilpninti ir suskaldyti Rusiją.
Pasak valstybės vadovo, šie elitai jau šimtmečius kovoja su Rusija. Pasak V.Putino, jie nori susilpninti Rusiją dėl jos teritorijos dydžio, „jos milžiniškumo“.
V.Putinas taip pat buvo pažymėjęs, kad agresyvios rusofobijos ideologija yra nukreipta prieš visas Rusijos Federacijos tautas, nes esą be rusų tautos, be rusų etnoso, be šio veiksnio nėra ir negali būti pačios Rusijos. Jo nuomone, būtent dėl šios priežasties rusofobija yra šalies oponentų dėmesio centre.
Anksčiau Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nepasikuklino įvardyti pagrindinius rusofobus Europoje.
Ką sako Lenkija
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis neseniai pareiškė, kad Rusija kelia grėsmę Europai ir su ja reikia kovoti.
Pasak jo, Rusija ir toliau leidžia raketas į Ukrainą, o kai kurios šalys siūlo grįžti prie santykių su Maskva „perkrovimo“ politikos. Prezidentas pabrėžė, kad Rusija kelia grėsmę jau daugelį metų, nesvarbu, ar tai būtų V.Putino laikų, ar caro, ar bolševikų šalis.
Tuo tarpu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paaiškino, kaip priversti Rusijos „laukinį“ V.Putiną sėsti prie derybų stalo. Jo teigimu, tai reikia daryti dviem etapais: pirmiausia pademonstruoti jėgą, o tik po to pradėti dialogą.
Diplomatijos vadovas ne kartą pabrėžė, kad Rusijos vadovybė turi suprasti, kad jos bandymas atgaivinti paskutinę Europos imperiją yra pasmerktas žlugti.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: Bendras Ukrainos ir Rusijos nuostolių skaičius kare – beveik 1,8 milijono
00:00
Naujo tyrimo duomenimis, Rusijos ir Ukrainos karių, žuvusių, sužeistų ar dingusių be žinios per beveik ketverius karo metus, skaičius iki šių metų pavasario gali pasiekti du milijonus, praneša „The New York Times“ (NYT).
Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centras antradienį paskelbė tyrimą, kuriame nurodoma, kad beveik 1,2 milijono Rusijos karių ir apie 600 000 Ukrainos karių žuvo, buvo sužeisti arba dingo be žinios.
Straipsnyje pabrėžiama, kad bendras abiejų šalių aukų skaičius siekia beveik 1,8 milijono.
Tuo pačiu leidinys pranešė, kad nuo plataus masto karo pradžios buvo sunku nustatyti tikslų aukų skaičių, nes manoma, kad Rusija sistemingai mažina žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, o Ukraina neskelbia oficialių duomenų.
Todėl, kaip paaiškinama leidinyje, tyrimas buvo pagrįstas JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybių vertinimais. Skaičiai rodo, kad Rusija Ukrainoje sulaukia menkų laimėjimų, kai kuriose vietose Rusijos armija juda 15–70 metrų per dieną greičiu.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, nuo 2024 m. sausio. Rusija užėmė 1,5 proc. Ukrainos teritorijos, o nuo 2022 m. jai pavyko okupuoti apie 20 proc. šalies.
Nors žiemos šalčiai sulėtino abiejų pusių kariuomenių pažangą, Rusija pasiekė reikšmingą progresą Luhansko ir Donecko srityse, kur jos kariuomenė toliau bando įtvirtinti visišką kontrolę Donbase.
Leidinys pažymėjo, kad abi pusės pakeitė savo taktiką. Dėl nuolatinio dronų buvimo ore Rusija iš dalies atsisakė didelių sunkiosios technikos judėjimų.
Dabar agresorė šalis naudoja nedideles karių grupes, judančias motociklais arba pėsčiomis, kurios bando įsiskverbti į Ukrainos pozicijas. Tokiu būdu jos tikisi būti mažiau pastebimos dronams.
Straipsnyje teigiama, kad duomenys apie aukas pasirodė po to, kai derybos tarp Rusijos, Ukrainos ir JAV pareigūnų, kurios pirmą kartą vyko tokiu formatu, šeštadienį baigėsi neįprastai pozityvia gaida.
Nepaisant to, kaip pažymima, aukų skaičius toliau auga. Remiantis centro duomenimis, nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasarį davė įsakymą įsiveržti, žuvo apie 325 000 Rusijos karių.
„Nė viena didžioji valstybė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nepatyrė tokių nuostolių ar aukų“, – teigiama tyrime.
Konkrečiai, 2025 m. žuvo ir buvo sužeista apie 415 000 rusų, o tai vidutiniškai sudaro beveik 35 000 per mėnesį. Leidinyje taip pat primenama JAV prezidento Donaldo Trumpo praėjusią savaitę padarytas pareiškimas, kad Ukrainoje kas mėnesį žūsta apie 26 000 karių.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. galėjo žūti nuo 100 000 iki 140 000 Ukrainos karių.
Tuo pačiu straipsnyje pabrėžiama, kad rusų karių skaičius mūšio lauke beveik tris kartus didesnis nei ukrainiečių. Tai paaiškinama tuo, kad Rusija turi didesnį gyventojų skaičių, todėl gali papildyti savo gretas. Ukraina praranda didžiąją dalį savo mažesnės armijos.
Sybiha: JAV 20 punktų taikos planą pasirašys atskirai su Ukraina ir Rusija
21:50
Ukraina tikisi, kad 20 punktų taikos planas bus pasirašytas, jei jis bus suderintas. Tai bus dvišalis dokumentas, pasirašytas atskirai tarp JAV ir Ukrainos, taip pat tarp JAV ir Rusijos. Apie tai interviu leidiniui „Jevropejiska pravda“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu lieka nesuderinti jautriausi klausimai – dėl teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės. Jo teigimu, siekdamas juos išspręsti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tuo pačiu jis pridūrė, kad kliūtis taikos procesui tebėra Rusija.
„Kalbant konkrečiai apie šį 20 punktų planą, tai kol kas yra dvišalis dokumentas, kurį pasirašys JAV ir Ukraina. Na, ir su Rusija – turėtų pasirašyti JAV. Šiuo metu aptariama būtent tokia konstrukcija, bet derybos dar tęsiasi, tai yra procesas“, – sakė A.Sybiha.
Tuo pačiu užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Europos pusė „yra su mumis, ji dalyvauja taikos procese ir susitarimuose dėl saugumo garantijų“. Jo teigimu, svarbu, kad pirmą kartą kalbama būtent apie terminą „saugumo garantijos“, o ne „patikinimai“ ar kažkas panašaus.
„Taip pat labai svarbu, kad esminiai dalykai, kurie turi lemiamą reikšmę Ukrainai ir mūsų saugumui, būtų teisiškai privalomi. Todėl svarbu, kad yra susitarimas dėl garantijų ratifikavimo būtinybės, ypač jų ratifikavimo JAV Kongrese. Yra dar vienas esminis, pagrindinis elementas – „Boots on the Ground“, tai yra užsienio kariuomenės buvimas“, – sakė A.Sybiha.
Pasak jo, JAV kariuomenės Ukrainoje nebus, bet kai kurie Europos partneriai patvirtina pasirengimą atsiųsti savo kontingentą.
„Bet, žinoma, tai gali įvykti tik su JAV „backstop“ (saugiklio, – red.) sąlyga. Tai taip pat tiesa“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Jis pabrėžė, kad šio susitarimo detalės dar yra rengiamos, bet tai yra svarbus veiksnys ir būsimai saugumo infrastruktūrai, ir ekonomikos atsigavimui.
„Nes būsimiems investuotojams būtent Vakarų pajėgų buvimas Ukrainoje yra investicijų saugumo garantija. Todėl mes ir toliau ginsime šią poziciją, ji mums yra principo klausimas“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, kitas principo klausimas – sulaikymo paketas, nes Rusijos režimas turi aiškiai suprasti galimo taikos pažeidimo pasekmes.
„Tam Ukrainai reikia, visų pirma, savarankiškumo gaminant oro gynybos sistemas ir tolimojo nuotolio ginklus“, – sakė A.Sybiha.
Jis taip pat pabrėžė, kad dar vienas esminis elementas Ukrainai yra tai, kad jos narystė ES taip pat yra saugumo garantijų dalis.
Rusai dronais smogė keleiviniam traukiniui Charkivo srityje, yra aukų
21:34 Atnaujinta 23:48
Rusija dronais smogė keleiviniam traukiniui „Barvinkovė – Charkivas – Čopas“ Charkovo srityje. Per ataką žuvo mažiausiai penki žmonės. Du žmonės kreipėsi medicininės pagalbos. Tokią informaciją pateikia Charkivo srities prokuratūra.
„Remiantis tyrimo duomenimis, sausio 27 d. netoli Jazykoves, Barvinkovės teritorinėje bendruomenėje, Iziumo rajone, Rusijos karinės pajėgos smogė keleiviniam traukiniui „Čopas – Charkivas – Barvinkovė“. Du smūgiai užfiksuoti netoli traukinio, dar vienas – į vagoną. Įvyko gaisras. Traukinyje buvo daugiau nei 155 keleiviai“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad Rusijos armija atakai panaudojo tris smogiamuosius dronus. Preliminariai, „Geran-2“ tipo.
Anksčiau Ukrainos atkūrimo vicepremjeras, bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba pranešė, kad, remiantis preliminaria informacija, priešas atakavo traukinį trimis „Shahed“ tipo dronais. Pataikymai – prieš lokomotyvą ir į keleivinį vagoną, kuriame dėl to kilo gaisras.
„Traukinyje buvo 291 keleivis. Žmonės buvo evakuoti kuo greičiau. Šiuo metu yra du sužeistieji – juos išvedė traukinio brigada ir perdavė greitosios pagalbos ekipažui. Abu sužeistieji paguldyti į medicinos įstaigas“, – sakė jis.
Pasak O.Kulebos, evakuotiems keleiviams ir tiems, kurie stotyse laukė atgalinio reiso, bus organizuoti atsarginiai autobusai.
„Užtikriname veiksmų koordinavimą vietoje ir pagalbą keleiviams. Vietoje dirba visos ekstremalių situacijų tarnybos: medikai, gelbėtojai. „Ukrzaliznytsia“ komanda. Smūgis keleiviniam traukiniui – tai tiesioginis Rusijos teroro aktas prieš civilius. Jokio karinio taikinio“, – pažymėjo vicepremjeras.
Gaisrą gesinti buvo pasitelkti Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai ir gaisrinis traukinys.
Gelbėtojai papasakojo, kad ataka prieš keleivinį traukinį įvyko netoli vienos iš Barvinkovės bendruomenės stočių Iziumo rajone Charkivo srityje.
„Dėl smūgio kilo gaisras: degė vienas vagonas ir iš dalies – dar vienas“, – pridūrė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Zelenskis pasirengęs susitikti su Putinu, kad išspręstų du svarbiausius klausimus
20:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs asmeniškai susitikti su Vladimiru Putinu, kad taikos derybų metu būtų išspręsti du svarbiausi klausimai – dėl teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės kontrolės. Apie tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Pasak jo, iki šiol taikos procese lieka nesutarimų dėl dviejų jautriausių klausimų: teritorijų ir Zaporižios atominės elektrinės kontrolės ateityje.
„Būtent dėl jų sprendimo prezidentas yra pasirengęs susitikti su Putinu ir tai aptarti“, – pranešė A.Sybiha.
Jis pridūrė, kad nemato būtinybės susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Neturime kurti lygiagrečių derybų linijų. Yra sudarytos derybų komandos, į kurias įeina ir užsienio reikalų ministerijų atstovai. Kurti papildomas derybų linijas nėra aktualu, to nereikia“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, derybose vyko konkretūs pokalbiai apie ugnies nutraukimo sąlygas ir paliaubų priežiūros tvarką.
2022 m. rugsėjį V.Zelenskis patvirtino Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą, draudžiantį derybas su Rusijos prezidentu V.Putinu.
Vėliau, 2024 m. spalį, buvęs prezidento kanceliarijos vadovas A.Jermakas paaiškino, kad šis dekretas galiojo tik tiesioginėms deryboms su V.Putinu, bet ne deryboms su Rusijos atstovais apskritai.
2025 m. sausį Ukrainos užsienio reikalų ministras A.Sybiha pareiškė, kad draudimas derėtis su V.Putinu tebegalioja.
Pats V.Zelenskis praėjusių metų sausį aiškino, kad priėmus sprendimą uždrausti tiesiogines derybas su Kremliaus vadovu pavyko sustabdyti separatizmą: „Buvo daug derybų procesų, daug šešėlinių derybų koridorių. Aš greitai tai sustabdžiau. Paprasčiausiai sustabdžiau separatizmą mūsų valstybėje. Aš uždraudžiau bet kam, bet kokiems Ukrainos politikams vesti kokias nors derybas su Rusijos puse, su Putino šalininkais karo metu. Tai buvo tada, kai jų kariai buvo čia, Kyjivo regione.
Nors draudimas derėtis su V.Putinu tebegalioja, trišalėse derybose Abu Dabyje dalyvavę JAV pareigūnai mano, kad atsirado reali galimybė Ukrainos prezidento V.Zelensko asmeniniam susitikimui su juo.
Apie tai rašė leidinys „Axios“, neatskleisdamas pašnekovo, kuris komentavo derybas JAE, vardo. Jis taip pat išreiškė prielaidą, kad jei kitas trišalių derybų raundas Abu Dabyje bus sėkmingas, gali atsirasti galimybė susitikimams Maskvoje ar Kyjive.
Rusijai – blogos naujienos iš Indijos dėl naftos
19:08
Indijos vyriausybė nedavė nurodymų bendrovėms dėl rusiškos žaliavinės naftos pirkimo, tačiau jos importas ir toliau bus mažinamas, sakė šalies naftos ministras Hardeepas Puri. Nors nuolaidos iš Rusijos importuojamai naftai Indijos uostuose pasiekė rekordines aukštumas, manoma, kad sausį tiekimas bus toliau mažinamas.
Indija įvairina tiekimą, dabar ji perka naftą iš 41 šalies, o bendrovės yra suinteresuotos didinti importą iš Kanados ir JAV, sakė H.Puri.
Interviu agentūrai „Bloomberg“ jis sakė, kad vidutinis dienos tiekimas iš Rusijos sumažėjo iki 1,3 mln. barelių nuo 1,8 mln. barelių pernai: „Pastebima mažėjimo tendencija. Tai lemia rinkos sąlygos.“
Agentūros skaičiavimais, gruodžio mėn. Rusijos tiekimas į Indijos uostus sumažėjo iki maždaug 1,2 mln. barelių per dieną, o tai yra mažiausias rodiklis per daugiau nei trejus metus. Preliminariais duomenimis, 25 sausio mėn. dienas vidutinis paros importas buvo dar mažesnis – 1,12 mln. barelių.
Sausio 21 d. įsigaliojo Europos Sąjungos draudimas iš Indijos tiekti naftos produktus, pagamintus naudojant rusišką žaliavą. Anksčiau Indija buvo pagrindinė tokių degalų tiekėja į ES.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai baisisi kainomis ir netiki oficialiais infliacijos skaičiais
18:46
Oficialūs duomenys apie kainų augimą Rusijoje – praėjusių metų pabaigoje infliacija siekė 5,6 proc. – labai skiriasi nuo to, kokį kainų kilimą jaučia patys rusai. Visuomenės nuomonės fondo (FOM) apklausos duomenimis, rusų pastebėta infliacija buvo 14,5 proc.
Metų pradžioje infliacija dėl padidėjusio PVM ir daugelio tarifų paspartėjo iki 6,3 proc. metine išraiška sausio 12 d. ir 6,5 proc. sausio 19 d., praneša Rusijos ekonominės plėtros ministerija. Tuo metu (sausio 12-21 d.) buvo atliktas ir FOM tyrimas.
Rusai jaučia infliacijos lėtėjimą, tačiau ne tokį didelį, kaip praneša „Rosstat“. Gyventojų infliacijos lūkesčiai dabar yra maždaug tokie patys kaip prieš metus (13,7 proc., palyginti su 14 proc.), nors 2024-25 m. sandūroje infliacija buvo pasiekusi vietinį viršūnės tašką – daugiau kaip 10 proc.
Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį rusų „juntama“ infliacija svyravo tarp 16-16,5 proc., t. y. 1,5-2 procentiniais punktais didesnė negu dabar.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kirgizija kirto Maskvai: padavė Rusiją į teismą
17:56
Kirgizijos valdžios institucijos pateikė ieškinį Rusijai Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) teisme dėl atsisakymo suteikti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) polisus darbuotojų migrantų šeimos nariams.
Apie tai pranešė Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo pirmininkas Azamatas Mukanovas parlamento komiteto posėdyje, pranešė naujienų agentūra 24.kg.
„Šiandien Rusijos pusė pažeidžia šio susitarimo 96-97 straipsnius, atsisakydama išduoti draudimo polisus darbo migrantų šeimos nariams. Kirgizijos Respublika pateikė ieškinį EAES teismui, jis nagrinėjamas, sprendimas bus priimtas po dviejų savaičių“, – paaiškino Mukanovas.
Ieškiniu siekiama užtikrinti Rusijoje dirbančių Kirgizijos piliečių šeimos narių teises į nemokamą sveikatos draudimą pagal EAES susitarimą dėl socialinės apsaugos, skelbia „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tik šou“: ukrainiečiai mano, kad Rusija nori daugiau karo, o ne derybų
16:51
Praėjus kelioms valandoms po to, kai praėjusią savaitę Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) baigėsi pirmasis Rusijos ir Ukrainos derybininkų taikos derybų raundas, Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainą šimtais dronų ir raketų.
Per bombardavimą spaudžiant šalčiui ukrainiečiams nutrūko elektros ir šilumos tiekimas, tačiau, pasak Kyjivo, tai taip pat parodė tikruosius Rusijos ketinimus: kariauti toliau.
„Pastangos dėl taikos? Trišalis susitikimas JAE? Diplomatija? Ukrainiečiams tai buvo dar viena Rusijos teroro naktis“, – rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Tuo metu gelbėjimo tarnybos vertino padarytos destrukcijos mastą.
Jungtinių Valstijų tarpininkaujamos derybos yra naujausia diplomatinė iniciatyva šiame kare, kurį Rusija pradėjo prieš beveik ketverius metus – visos ankstesnės iniciatyvos užbaigti kovas buvo nesėkmingos.
Praėjusią savaitę pranešdamas apie naujas derybas prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė svarbų perspėjimą. Pasak jo, rusų vadovas Vladimiras Putinas „iš tikrųjų nenori“ taikos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įvardijo galutinį JAV taikos derybų terminą: „Po to – jos pasitrauks“
16:44
Jungtinės Valstijos nustatė galutinį terminą taikos deryboms Ukrainoje, pareiškė Aukščiausiosios Rados deputatas iš Petro Porošenkos partijos „Europos solidarumas“ Oleksijus Hončarenka, remdamasis šaltiniais.
Anksčiau šis deputatas pirmasis paskelbė Vašingtono 28 punktų taikos susitarimo planą, rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“.
„JAV nustatytas galutinis derybų terminas yra gegužės 15 d. – pareiškė O.Hončarenka. – Jei nepasieksime susitarimo, jie pasitrauks iš derybų proceso ir visiškai atsisakys šios temos“.
️Politiko teigimu, galutinio termino nustatymo priežastis yra lapkričio 3 d. numatyti Kongreso vidurio kadencijos rinkimai.
„Jei prie šių rinkimų artėsime su neišspręstu konfliktu, respublikonai taps demokratų taikiniu“, – pabrėžė jis.
O️.Hončarenkos pavardė iškilo kaip to, kuris skelbia informaciją apie taikos derybų eigą. Be lapkričio mėn. paskelbto 28 punktų plano, anksčiau jis pranešė apie Rusijos reikalavimą sukurti „saugumo zoną“ Sumų regione.
JAV inicijuotos taikos derybos suintensyvėjo sausio pabaigoje. Savaitgalį Abu Dabyje įvyko pirmasis trišalis susitikimas tarp Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų. Tačiau jis baigėsi be konkrečių susitarimų, nors jo dalyviai šalių pareiškimuose įžvelgė lėtos pažangos požymių.
️Pagrindiniu klausimu lieka Rusijos teritorinės pretenzijos į visą Donbasą. Po paskutinio JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizito į Maskvą Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Rusija ir toliau sieks savo karinių tikslų, kol bus pasiektas susitarimas.
️„The Financial Times“, remdamasis šaltiniais, antradienį pranešė, kad Donaldo Trumpo administracija aiškiai nurodė Ukrainai, jog Jungtinių Valstijų saugumo garantijos bus suteiktos tik tuo atveju, jei Kyjivas pirmiausia sutiks su taikos susitarimu, kuris greičiausiai reikštų Donbaso perdavimą Rusijai. Tačiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja griežtai paneigė tokią informaciją.
