Karas Ukrainoje. Zelenskis paragino partnerius nustoti ieškoti pasiteisinimų

Postimees / Scanpix nuotr./Kaupo Rosinas

Rusija neturi šansų laimėti ginklavimosi varžybų su ES, jei Europos šalys sugebės įgyvendinti savo planus padidinti ginkluotę.

Tokį pareiškimą 21-ojoje metinėje Jaltos Europos strategijos (YES) konferencijoje padarė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas.

„Rusijos karinis potencialas jau pasiekė savo maksimumą, o tolesnis karinės gamybos didinimas jiems bus labai sudėtinga užduotis. Būtent todėl, jei Europa veiks teisingai, mes galėsime juos gana greitai pasivyti“, – mano jis.

K.Rosinas pažymėjo, kad visaverčių ginklavimosi varžybų su Vakarais perspektyva „kelia Rusijai nerimą, nes jie puikiai žino, kad jose pralaimės“.

„Būtent todėl jie (rusai) plėtoja informacines operacijas, pasakoja apie Europą, kuri tariamai kursto karą, bando daryti įtaką europiečiams, kad jie pasisakytų prieš persiginklavimą“, – teigia Estijos žvalgybos vadovas.

„Būtent todėl mums bus nelengva išlaikyti esamą paramą persiginklavimo programoms“, – priduria jis.

Kaip pranešta, paskolas gynybos projektams pagal Europos Komisijos SAFE programą gaus iš viso 19 valstybių narių, iš kurių didžiausia suma skirta Lenkijai.

Didžiausią sumą pagal SAFE mechanizmą turėtų gauti Lenkija – 43,7 mlrd. eurų, t. y. beveik trečdalį iš bendros 150 mlrd. eurų sumos.

Marco Rubio / / AP

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pavadino trečiadienio Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę „apgailėtinu ir pavojingu įvykiu“.

„Kyla klausimas, ar tie dronai buvo specialiai nukreipti į Lenkiją. Jei taip yra, jei įrodymai mus prie to prives, tuomet akivaizdu, kad tai bus (...) labai eskaluojantis veiksmas“, – sakė M.Rubio žurnalistams Vašingtone.

Rusijos vakarinėje Oriolo srityje šeštadienį sprogus sprogstamajam užtaisui geležinkelio ruože, žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė regiono gubernatorius.

Pasak jo, incidentas įvyko pareigūnams tikrinant bėgius.

„Deja, du žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas“, – gubernatorius Andrejus Klyčkovas rašė socialiniame tinkle „Telegram“.

Jis nenurodė žuvusiųjų tapatybės, tačiau kaimyninės Kursko srities gubernatorius sakė, kad tai buvo Rusijos nacionalinės gvardijos pareigūnai.

Rusijos geležinkelių tinklą ne kartą sukrėtė traukinių nuvažiavimai nuo bėgių, sprogimai ir gaisrai, dėl kurių valdžios institucijos kaltina Ukrainos sabotažą.

Kyjivas paprastai neprisiima atsakomybės, bet dažnai sveikina tokius išpuolius, teigdamas, kad Rusija naudoja savo traukinių tinklą kariams ir degalams tiekti savo pajėgoms, kovojančioms Ukrainoje.

Dėl šeštadienį įvykusio sprogimo vėlavo mažiausiai 10 traukinių, važiuojančių į pietų Rusiją ir iš jos, pranešė Maskvos geležinkelių tarnyba.

Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino partnerius nustoti ieškoti pateisinimų, kodėl netaikomos vienos ar kitos sankcijos prieš Rusiją. Apie tai jis pasakė savo „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime.

Pasak V.Zelenskio, kiekvienas, kuris nori, kad šis karas baigtųsi, turi padaryti viską, kas reikalinga, kad sustabdytų Rusijos karinę mašiną.

„Tikimės, kad Jungtinės Valstijos kartu su visais imsis ryžtingų veiksmų – griežtos sankcijų ir muitų politikos. Tai bus argumentas daugeliui pasaulio šalių. Visi mato, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra Putino karas. Visi mato, kad Rusijos dronai prieš Lenkiją taip pat yra Putino karas“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.

Jis pabrėžė, kad dronų ataka prieš Lenkiją tapo įspėjimu visoms Europos šalims. Juk Rusijos dronai gali įveikti žymiai didesnį atstumą.

„Tai jau labai ilgas Rusijos karas – jos ambicijų, jos galimybių, jos biudžeto, o vadinasi, Rusijos naftos, Rusijos dujų, Rusijos urano, Rusijos išteklių, kurie užpildo Putino kasą, – karas. Prašau visų partnerių nustoti ieškoti pateisinimų, kodėl nereikia taikyti vienokių ar kitokių sankcijų – visų: ir Europos, ir Jungtinių Valstijų, ir „Didžiojo septyneto“ šalių, ir „Didžiojo dvidešimtuko“ šalių. Taika – tai kelias. Kelias, kurį reikia nueiti nuo karo iki taikos. Visi turi nueiti šį kelią, o sankcijos yra jo dalis. Jei Putinas nenori taikos, jį reikia priversti. Putino karas baigsis, kai jis – būtent jis – nebegalės jo tęsti“, – paaiškino V.Zelenskis.

Kaja Kallas / / AP

Europoje susiklostė situacija, primenanti 1938 metus, kai Čekoslovakija prašė pagalbos priešinantis Vokietijai, bet jos negavusi pateko į nacių rankas.

Tokią nuomonę išsakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas interviu "Redaktionsnetzwerk Deutschland".

„Turime situaciją, kuri primena 1938 metus. Tuomet Čekoslovakija paprašė pagalbos prieš nacių Vokietiją, jos negavo ir pateko į nacių rankas. Skirtumas šiandien yra tas, kad jei Ukraina žlugs, pavojuje atsidurs visos Europos saugumas. Turime parodyti, kad išmokome istorijos pamoką“, – sakė diplomatė.

Be to, Kallas išreiškė įsitikinimą, kad derybos su Rusija dėl Ukrainos teritorinių nuolaidų yra spąstai.

Ji pažymėjo, kad klasikinė Rusijos derybų taktika veikia trimis etapais: pirmiausia Maskva reikalauja to, kas jai niekada nepriklausė. Tada ji griebiasi ultimatumų ir grasinimų. Galiausiai Vakarai mobilizuoja balsus, pasirengę pasiūlyti Kremliui būtent tai, ko jis niekada neturėjo.

Galiausiai, pasak K.Kallas, Kremlius gauna daugiau, nei kada nors galėjo svajoti. Ji pažymėjo, kad šiuo metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas reikalauja teisių į Ukrainos regionus, kurių jis net nekontroliuoja: „Ar tai kompromisas, jei prieš tai buvo keliamos akivaizdžiai pernelyg didelės pretenzijos?“

Ji pažymėjo, kad Europos Sąjungoje dirbama prie 19-ojo sankcijų paketo, siekiant sustiprinti spaudimą V.Putinui. Jos teigimu, dėl sankcijų Rusija jau prarado 450 mlrd. dolerių. „Yra daug kūrybingų sprendimų“, – pareiškė K.Kallas.

Radoslawas Sikorskis / SERGEI SUPINSKY / AFP

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis šeštadienį apkaltino Vengriją, kad ji šantažuoja Europos Sąjungą (ES) trukdydama Ukrainai prisijungti prie 27 narių bloko.

Ukraina pateikė prašymą įstoti į ES praėjus kelioms dienoms po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį, tačiau dėl Kremliui palankaus Vengrijos lyderio Viktoro Orbano įvesto veto negalėjo paspartinti stojimo derybų.

„Galite šantažuoti visą ES savo dvišaliais klausimais, bet yra ribos“, – sakė R.Sikorskis konferencijoje Kyjive.

„Mūsų nuomone, Vengrija peržengė protingumo ribas“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Vengrijos ir Ukrainos santykiai nusmuko iki naujų žemumų: abi šalys kaltina viena kitą šnipinėjimu, išsiunčia diplomatus, o Budapeštas uždraudė keliems Ukrainos pareigūnams keliauti.

Kyjivui reikia vienbalsio visų valstybių narių pritarimo dešimtyse skirtingų etapų, kad galėtų toliau teikti paraišką dėl narystės ES.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos integraciją, Tarasas Kačka sakė, kad Kyjivas palaikys dialogą su Budapeštu.

„Mes jų neatsisakome, nepaisant jų viešų pareiškimų dėl mūsų ateities Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Šios savaitės pradžioje T.Kačka lankėsi Vengrijoje, kur susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto.

Po vizito P.Szijjarto pakartojo, kad Vengrija nepritaria Ukrainos stojimui į ES, ir sakė, kad Vengrijos ir Ukrainos santykių ateitis priklauso tik nuo Kyjivo.

Tačiau T.Kačka tikėjosi, kad Vengrijos pozicija galiausiai sušvelnės.

„Tikiuosi, kad mums pavyks juos įtikinti (...) Ne pasikeisti, o tik sušvelninti savo požiūrį“, – sakė jis.

Į vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo kompleksų šeštadienį smogė Ukrainos bepilotis orlaivis, sukėlęs gaisrą ir padaręs nedidelę žalą, pranešė Rusijos pareigūnas.

Rusijos naftos bendrovei „Bašneft“ priklausantis kompleksas yra centrinės Rusijos Ufos miesto pakraštyje, maždaug už 1,4 tūkst. kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip dronas dreifuoja objekto link, o po to sprogsta ir į dangų iškyla dūmų debesis.

„Šiandien „Bašneft“ objektas patyrė teroristinį išpuolį, kurį įvykdė lėktuvo tipo dronai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Rusijos Baškortostano regiono vadovas Radijus Chabirovas.

Pasak jo, vienas dronas nukrito į gamyklą, o kitas buvo numuštas.

„Aukų ar sužeistųjų nebuvo. Gamybai padaryta nedidelė žala, kilo gaisras, kuris šiuo metu gesinamas“, – pridūrė jis.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė šaltinis Ukrainos karinės žvalgybos agentūroje GUR.

Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, Kyjivas atsakė išpuoliais prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, siekdamas apriboti Kremliaus galimybes finansuoti konfliktą.

Vasarą dėl Ukrainos išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bangos nukentėjo kelių pagrindinių objektų perdirbimo pajėgumai ir pakilo degalų kainos degalinėse.

2016 metais Kremlius apibūdino „Bašneft“ priklausantį Ufos naftos perdirbimo kompleksą kaip vieną didžiausių šalyje ir teigė, kad jame gaminama daugiau kaip 150 rūšių naftos produktų.

„Shutterstock“/„Shahed“ dronas

Šiaurės Rumunijoje paskelbtas pavojus dėl grėsmės, kad gali nukristi Rusijos dronų nuolaužos. Kaip rašo digi24.ro, Tulčos apskrities, besiribojančios su Ukrainos Odesos sritimi, gyventojai savo išmaniuosiuose telefonuose gavo skubų įspėjimą apie grėsmę iš dangaus.

Du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 buvo pakelti į orą, kad stebėtų situaciją Rumunijos oro erdvėje.

Tuo pačiu metu karinis operatyvinis štabas bando nuraminti gyventojus, užtikrindamas, kad Rumunijos teritorija nėra Rusijos dronų taikinys.

Kaip rašo antena3.ro, 18.23 val. vietos laiku Rumunijos naikintuvai F-16 nacionalinėje oro erdvėje aptiko droną, kurį lydėjo maždaug 20 km į pietvakarius nuo Kilija Vekės gyvenvietės, po to jis dingo iš radarų. Dronas neskraidė virš gyvenamųjų vietovių ir nekėlė tiesioginės grėsmės gyventojų saugumui, teigiama kariuomenės pranešime.

Lenkija dėl Rusijos dronų atakos Ukrainoje pakėlė į orą naikintuvus, praneša Lenkijos žiniasklaida. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas informuoja, kad šie veiksmai yra prevencinio pobūdžio.

„Dėmesio, dėl dronų grėsmės Ukrainos rajonuose, esančiuose Lenkijos Respublikos pasienyje, mūsų oro erdvėje pradėjo veikti karinė aviacija“, – pranešė štabas.

„Lenkijos ir sąjungininkų aviacija veikia mūsų oro erdvėje, o antžeminės oro gynybos ir radijo žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – teigiama pranešime. 

Pagal Ukrainos aviacijos perspėjimų žemėlapį, Volynės sritis, besiribojanti su Liublino vaivadija, yra padidinto pasirengimo būsenoje. Pietų Ukraina ir kelios šiaurinės sritys taip pat yra pavojuje.

„Dėmesio! Dėl karinių veiksmų Liublino oro uostas ir kontroliuojama zona aplink jį uždaryti skrydžiams. Mes jus informuosime apie situacijos raidą“, – pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra. 

„Dėl grėsmės, kurią kelia Rusijos dronai, veikiantys virš Ukrainos netoli sienos su Lenkija, mūsų oro erdvėje pradėtos prevencinės oro operacijos – Lenkijos ir sąjungininkų. Antžeminės oro gynybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas laidoje socialiniame tinkle „X“. 

„Dva majora“ nuotr./Rusijos karys dujotiekyje

Situacija Kupjansko mieste ir jo apylinkėse yra kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, tuo metu priešas bando telktis miesto šiauriniuose pakraščiuose. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, reaguodamas į „Deep State“ analitikų pranešimą, kad okupantai per dujotiekį įveikia Oskilo upę ir patenka į Kupjanską.

„Išėjimas iš dujotiekio, kurį priešas naudojo personalui perkelti į Kupjanską, yra kontroliuojamas Ukrainos gynėjų. Dujotiekis neveda tiesiai į miestą“, – teigiama pranešime.

Jame pažymėta, kad miesto apylinkėse yra keletas dujotiekių: trys iš keturių jau yra sugadinti ir užtvindyti, o išėjimas iš ketvirtojo yra kontroliuojamas Ukrainos gynybos pajėgų.

„Mieste vykdoma antidiversinė operacija, aplink miestą – paieškos ir smogiamieji veiksmai. Nuo operacijos pradžios per dvi savaites priešo nuostoliai siekia 395 žmones, iš jų 288 – negrįžtami“, – pranešė Generalinis štabas ir pridūrė, kad prieigose prie Kupjansko, Radkivkos ir Golubivkos gyvenviečių Ukrainos kariai neutralizavo iš viso 265 rusus, o pačiame mieste – dar 128.

Be to, Generalinis štabas pažymėjo, kad rusų kariai patenka į nelaisvę, papildydami mainų fondą ir duodami parodymus, kurie bus panaudoti prieš okupantus.

Situaciją mieste ir bendruomenėje taip pat pakomentavo miesto karinės administracijos vadovas Andrijus Kanaševyčius. Jo teigimu, „DeepState skuba“, o iš tiesų „Kupjanske nėra rusų“ .

„Iš tiesų kovos vyksta pakraštyje, tai kaimyninė bendruomenė, labai arti miesto... Kiekvieną dieną priešas skiria vis daugiau jėgų, kad įgyvendintų, tikriausiai, savo svajonę – užimti Kupjansko miestą, nes jiems tai labai svarbu. Okupacijos metu 2022 m. jie čia sukūrė mitinę Charkivo srities administraciją, ir jiems labai svarbu sugrįžti. Bet iki šiol jie neturi jokių laimėjimų Kupjanske ar bendruomenės teritorijoje. Visa Kupjansko bendruomenės teritorija, įskaitant Kupjansko miestą, yra visiškai kontroliuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – sakė pareigūnas.

Tuo pačiu metu, pasak jo, infrastruktūros padėtis yra tikrai kritiška: mieste nėra elektros, vandens, dujų, ir jų atkurti neįmanoma dėl intensyvių apšaudymų.

„Sugriovimai yra tiesiog katastrofiški – daugiau nei 95 proc. miesto yra sunaikinta arba apgadinta. Ir, svarbiausia, didelis skaičius žmonių vis dar lieka mieste ir bendruomenės teritorijoje. 1800 civilių gyventojų bendruomenės teritorijoje ir 760 gyventojų dešiniame Kupjansko miesto krante“, – pridūrė A.Kanaševyčius.

Penktadienį Ukrainos stebėjimo projektas „Deep State“ pranešė, kad rusai per dujotiekį patenka į Kupjanską. Analitikų teigimu, rusai sukūrė visą logistikos arteriją, dėl kurios organizuotos priešo grupės be didelių nuostolių pasiekia Radkivką, o toliau juda į pietus į mišką, kurį kontroliuoja. Po to išsiskirsto Kupjanske ir pasiekia geležinkelį.

Anksčiau „DeepState“ prognozavo, kad situacija aplink Kupjanską bus sudėtinga, nes priešas priartėjo labai arti ir aktyviai ieško silpnų vietų, o kai kur tokių jau aptiko ir ima tai išnaudoti.

Pasak Rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado Jevheno Dykijaus, Rusijos armija taip stengiasi užgrobti Kupjanską dėl to, kad tai jiems yra ypač svarbus logistikos mazgas. Jo teigimu, jei okupantams pavyktų jį užimti, „jie gautų visiškai kitokias geležinkelio logistikos galimybes priefrontės zonoje – nuo pat Charkivo iki Luhansko“.