Karas Ukrainoje. Ukrainiečiai virš Juodosios jūros numušė rusišką „Bayraktar“ analogą

Ukraina jau turi bepiločių orlaivių, galinčių įveikti daugiau kaip 1000 km atstumą. Tai atskleidė šalies skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fiodorovas.

Interviu Vokietijos televizijos kanalui „Welt“ jis nekomentavo naujausių atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, tačiau pažymėjo, kad šiemet Ukrainai pavyko dešimteriopai padidinti tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybą.

Kadras iš vaizdo įrašo/Paleidžiamas Ukrainos dronas

„Daugumos naudojamų bepiločių orlaivių veikimo nuotolis yra nuo 700 iki 1000 kilometrų. Tačiau dabar yra modelių, galinčių nuskristi daugiau nei 1000 kilometrų“, – sakė jis.

Odesos gynėjai virš Juodosios jūros numušė retą ir labai brangų Rusijos bepilotį orlaivį „Forpost“ – „Bayraktar“ analogą. Šis dronas gali vykdyti žvalgybą ir atakuoti antžeminius taikinius.

„Karinės oro pajėgos pamušė vieną brangiausių „Forpost“ tipo smogiamųjų orlaivių – tai rusiškas bepilotis orlaivis, jo kaina – apie 7 mln. dolerių. Jį numušė Odesos zenitinės raketinės brigados kariai virš Juodosios jūros akvatorijos – tai toks ganėtinai neįprastas taikinys, bet vis dėlto mums pavyko jį sunaikinti“, – teletilto eteryje sakė karinių oro pajėgų pranešėjas Ilja Jevlašas.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusiškas kovinis bepilotis orlaivis „Forpost“

Pasak jo, šis dronas gali nešti įvairius kovinius krovinius ir pakankamai ilgą laiką gali vykdyti paskirtas kovines užduotis palei fronto liniją.

„Jis atrodo kažkuo panašus į „Bayraktar“ analogą. Jis pakankamai didelis, gali vykdyti žvalgybą ir dar nešti papildomą kovinį krūvį – dvi raketas ar kitus ginklus, skirtus smogti antžeminiams taikiniams“, – apibendrino I.Jevlašas.

Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas.

„Ką mes pastebime, kad daug drąsiau kreipiasi (pagalbos – BNS) ir išsilaiko. Turime įvairių terapijų, jos yra tęstinės – po septynis–dešimt susitikimų, išsilaiko žmonės. Anksčiau būdavo, kad jie ateina, iškrenta, negrįžta, neinformuoja, o dabar tokio stabilumo yra“, – šią savaitę BNS sakė psichologas.

Anot M.Jeršovo, 2022 metais pradėjus teikti pagalbą, organizacijoje veikė viena terapinė grupė, į ją galėjo užsiregistruoti apie 10–12 žmonių. Dabar grupių skaičius išaugo iki penkių. 

Taip jis kalbėjo Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir daliai jos piliečių pasitraukus į Lietuvą.

Psichologo teigimu, į organizaciją psichologinės pagalbos kreipėsi dešimtimis daugiau žmonių nei užpernai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo denonsuojama Estijos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartis.

Prezidento kanceliarija nurodė, kad Rygikogas kovo 20 dieną plenariniame posėdyje priėmė Vyriausybės inicijuotą įstatymo projektą, kad būtų denonsuota 1993 metais Maskvoje pasirašyta ir po dvejų metų įsigaliojusi Estijos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartis.

Už jį 101 narį turinčiame parlamente balsavo 52 įstatymų leidėjai.

Tokio sprendimo priežastis – Rusijos vykdomas plataus masto karas prieš Ukrainą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Alaras Karis

Latvijos parlamentas analogišką žingsnį žengė sausį. Įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikintys Maskva praėjus beveik dvejiems metams po jos invazijos į Ukrainą.

Susitarimai tarp Rusijos ir Estijos bei Rusijos ir Latvijos įsigaliojo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir yra susiję su savitarpio pagalba bendrosios teisės, šeimos teisės ir baudžiamosiose bylose. Jų galiojimas automatiškai būdavo pratęsiamas kas penkerius metus.

Rusija turi būti įspėta prieš šešis mėnesius iki susitarimo galiojimo pabaigos. Vėliau abiejų Baltijos valstybių ir Maskvos teisinis bendradarbiavimas bus grindžiamas tarptautiniais susitarimais.

Rusijos kariai jau įžengė į Časiv Jaro aukštumas Donecko srityje, padėtis ten sudėtinga, interviu Ukrainos radijui „NV“ sakė projekto „DeepState“ bendraįkūrėjas ir analitikas Romanas Pogorilyjus.

„Dabar vyksta smarkūs mūšiai būtent dėl Ivanovskės kaimo, kuris yra netoli Časiv Jaro. Maskviečiai jau ne kartą pareiškė, kad jie neva visiškai kontroliuoja šį kaimą, tačiau tai netiesa. Ten kovoja mūsų kariškiai, jie sulaiko puolimą. Tačiau, deja, maskviečiai jau įžengė į Časiv Jaro aukštumas, o to nereikėjo leisti, nes anksčiau buvo paskelbta, kad Časiv Jaro gynybai statomi inžinieriniai fortifikaciniai įrenginiai. Bet, kaip matome, jie jau visiškai priartėjo, todėl klausimas čia lieka atviras“, – sakė jis.

Analitikas ne kartą pabrėžė, kad Časiv Jaras yra strategiškai svarbus miestas, stovintis ant dominuojančių aukštumų.

„Nuo aukštumų jie turės didesnę vizualinę kontrolę, tam tikra prasme – ugnies kontrolę, logistiką. O tai irgi nėra malonu. Atitinkamai jie jau įžengė į Časiv Jaro aukštumas, kur, pasak vadovybės, apskritai turėtų būti gynyba. Pačiame mieste, greičiausiai, paprasčiausiai nepavyks išsilaikyti“, – mano R.Pogorilyjus.

Sprogus užminuotam automobiliui Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos rytiniame Luhansko regione pirmadienį žuvo Maskvos paskirtas vyriausybės pareigūnas, pranešė vietos valdžios institucijos.

Rusijos tyrimų komiteto, tiriančio didelius nusikaltimus, vietos padalinys pranešė, kad valstybinės švietimo agentūros vadovo pavaduotojas žuvo, kai pirmadienio popietę „automobilyje detonavo nenustatytas įtaisas“.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, per, panašu, Kyjivo arba Ukrainą remiančių pajėgų surengtus išpuolius Rytų Ukrainoje žuvo ne vienas Maskvos paskirtas pareigūnas.

Tyrimų komitetas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti šviesios spalvos visureigis su išdaužytais langais ir durimis bei nuolaužos, išsimėčiusios Luhansko srityje esančiame Starobilske.

„Įvykio aplinkybės ir nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys nustatinėjami“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad pradėtas tyrimas dėl „teroristinio akto“.

Savivaldybės vadovas Vladimiras Černevas sakė, kad nukentėjusysis yra Luhansko pareigūnas Valerijus Čaika.

„Mūsų bendražygis mirė“, – rašė jis „Telegram“ žinutėje, ragindamas gyventojus būti atidžius ir pranešti valdžios institucijoms apie bet kokią įtartiną veiklą.

Luhanskas yra vienas iš keturių Rytų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.

Rusijos teismas pirmadienį paskelbė, kad iki birželio 5 dienos pratęsė JAV ir Rusijos bendrą pilietybę turinčios žurnalistės Alsu Kurmaševos, kaltinamos „melagingos“ informacijos skleidimu, suėmimą. 

JAV finansuojamo „Laisvosios Europos radiją/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistė kaltinama pažeidusi Rusijos cenzūros taisykles ir neužsiregistravusi kaip „užsienio agentė“. Jos darbdaviai pasmerkė šią bylą kaip politiškai motyvuotą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Alsu Kurmaševa

A.Kurmaševa buvo suimta praėjusių metų spalį, kai buvo iš Prahos, kur gyveno, grįžusi į Rusiją dėl neatidėliotinų šeimyninių reikalų. 

Kiek anksčiau šiais metais Rusija RFE/RL priskyrė prie „nepageidaujamų organizacijų“, todėl jos darbuotojams ir partneriams gresia baudžiamasis persekiojimas.

Balandžio 1 d. Jekaterinburge (Rusija) įmonės „Uralmašzavod“ ceche 4 000 kvadratinių metrų plote kilo gaisras, prieš kurį liudininkai išgirdo sprogimą.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad Jekaterinburgo pramoninio objekto teritorijoje užsidegė cecho stogas, gaisro plotas – 4 tūkst. kvadratinių metrų.

Pasak vietos žiniasklaidos, liudininkai girdėjo, kad iš pradžių kažkas sprogo, o paskui pasklido dūmai.

Pačioje gamykloje teigė, kad pastatas, kuriame kilo gaisras, jiems nepriklauso. „Mūsų pastatas nedega, jis mums nepriklauso. Jis yra „Uralmašzavod“ pramoninėje teritorijoje, tačiau yra toli nuo mūsų gamybinių patalpų, ir mes nesame šio pastato savininkai“, – sakė jie.

Gaisro priežastis nenustatyta. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

„Uralmašzavod“ yra Rusijos mašinų gamybos įmonė Jekaterinburge. Metalurgijos, kalnakasybos, energetikos pramonės įrenginių gamintoja.

Nuo metų pradžios Rusija Kyjivo kryptimi paleido daugiau kaip 180 naikinimo priemonių, įskaitant 139 raketas ir 48 savadarbes bombas. Tokią statistiką pirmadienį paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Sergejus Popko.

K.Popko praneša, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. Rusijos kariuomenė paleido:

• 113 sparnuotųjų raketų Kh-101
• 11 aerobalistinių raketų „Kinzhal
• 6 balistines raketas „Iskander-M“.
• 5 prieštankines sparnuotąsias raketas „Zircon“
• 3 sparnuotąsias raketas X-69
• 1 sparnuotąją raketą „Caliber“
• ir 48 atakos dronus.

„Buvo neįtikėtinai sunku, bet mes atlaikėme šiuos smūgius. Pagarba ir dėkingumas mūsų oro gynybos kariams, kurie dengia dangų virš sostinės. Baisu net įsivaizduoti pasekmes, jei visi šie galingi ginklai pasiektų savo tikslus!“ – rašė Sergejus Popko.

S.Popko ragina Ukrainos sąjungininkus suteikti jai naujų oro gynybos sistemų ir taip padėti apsaugoti dangų virš miestų.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Terezovkos kaimą Šebekino miesto rajone. Nukentėjusiųjų nebuvo. Pažeista elektros linija – kaimo gyventojai laikinai liko be elektros. Gelbėjimo tarnybos, suderinusios su Gynybos ministerija, pradės šalinti padarinius“, – „Telegrame“ rašė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Šebekino miesto rajonas yra pasienyje su Ukraina ir nuolat apšaudomas. Ukraina oficialiai nekomentavo pranešimų apie smūgius.

Kovo 31 d. vėlai vakare rusų okupantai į Charkivo sritį smogė valdomomis aviacinėmis bombomis, dėl to buvo apgadinta švietimo įstaiga, bendrabutis ir gyvenamasis namas, taip pat sudegė autobusai, sunkvežimis ir lengvasis automobilis.

„Kovo 31 d. 22.28 val. dėl KAB apšaudymo Charkivo mieste sudegė du autobusai, sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Iš dalies sugriautas švietimo įstaigos pastatas, apgadintas bendrabučio ir gyvenamojo namo stogas. Nukentėjusiųjų nebuvo“, – nurodė Olegas Sinegubovas, Charkivo Karinės administracijos vadovas.

Iš artilerijos ir minosvaidžių okupantai smogė maždaug 15-ai Charkovo srities gyvenviečių.

Iziumo rajono Borovo kaime Rusijos saugumo tarnyba apgadino paminklą „Antrojo pasaulinio karo kariai“, įstaigos pastato fasadą ir automobilį. Nukentėjusiųjų nėra.

Balandžio 1 d. naktį okupantai puolė Chugujevo miestą su „Šchahed“ dronais. Nukentėjusiųjų nėra.

Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos apsaugininkas, kuris tikriausiai buvo nunuodytas per sausio mėnesį vykusį vizitą Rusijos mieste Sankt Peterburge, mirė.

Šią informaciją patvirtino du šaltiniai iš Baltarusijos lyderio aplinkos, nurodoma rusiškame „Telegram“ kanale. Pasak kanalo, Lukašenkos vizito Sankt Peterburge metu vienam iš jo apsaugininkų pasidarė bloga ir jis buvo skubiai išsiųstas į Minską. Baltarusijos sostinėje apsaugininkui esą buvo diagnozuotas apsinuodijimas sunkiuoju metalu – taliu.

www.imago-images.de/Aliaksandras Lukašenka

„Baltarusija oficialių pareiškimų šiuo klausimu nepateikė. Kol kas nežinoma ir paties A. Lukašenkos reakcija“, – pabrėžia kanalas.

Talis yra labai toksiškas, jo mirtina dozė yra 0,4 g. Talio junginiai taip pat labai pavojingi.

Rusija sekmadienį pareikalavo Ukrainos išduoti kelis asmenis, teigdama, kad jie prisidėjo prie teroristinio išpuolio Pamaskvės koncertų salėje. 

Sekmadienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime pakartojama Maskvos pozicija, kad kovo 22 dieną įvykdytas išpuolis „Crocus City Hall“ koncertų salėje yra susijęs su Ukraina. Pareiškime Kyjivas taip pat kaltinamas prisidėjęs prie daugelio kitų išpuolių ir žmogžudysčių Rusijoje.

„Crocus City Hall“ po gaisro Maskvoje

Atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 144 žmonės ir 551 buvo sužeistas, prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), o Rusijos valdžia tvirtina, kad už jį atsakinga Ukraina.

Visą tekstą skaitykite čia.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne  po susitikimų su kolega iš Kinijos pirmadienį pareiškė, kad Paryžius tikisi, jog Pekinas pasiųs aiškią žinią Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.

„Tikimės, kad Kinija pasiųs labai aiškią žinią Rusijai“, – spaudos konferencijos Pekine metu sakė S. Sejourne'as. 

„Esame įsitikinę, kad ilgalaikės taikos nebus, jei nebus deramasi su ukrainiečiais“, – pridūrė jis. 

PEDRO PARDO / AFP

„Jei nebus taikos pagal tarptautinę teisę, europiečiai nebus saugūs“, – tęsė jis.

Prancūzija ir Kinija pastaruoju metu stengiasi stiprinti ryšius. Vasario mėnesį lankydamasis Paryžiuje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sakė, kad Pekinas vertina nepriklausomą Prancūzijos poziciją. 

Pirmadienio susitikime S. Sejourne'as nurodė, kad Prancūzija nenori nutraukti ryšių su Kinija. 

Tačiau jis pareiškė, kad siekiant užtikrinti sveiką ir tvarią Kinijos ir Prancūzijos prekybą, būtina atkurti ekonominę pusiausvyrą. 

Visą tekstą skaitykite čia.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai daro prielaidą, kad Rusija galimą plataus masto puolimą pavasario pabaigoje arba vasarą gali sutelkti į Donecko srities vakarus, ir priduria, kad Rusijos kariai galės žengti tik viena operatyvine kryptimi.

Rusijos vadovybė savo numatomą puolamąją operaciją 2024 m. vėlyvą pavasarį arba vasarą gali sutelkti į vakarinę Donecko sritį, tikėdamasi pasinaudoti nuolatiniu, bet nedideliu Rusijos pajėgų judėjimu į priekį šiame sektoriuje.

Ukrainos pareigūnai neseniai įspėjo, kad Rusijos pajėgos telkia pajėgas maršrute Charkivas-Luhanskas, netoli Bachmuto, prie Avdijivkos ir vakarinėje Zaporižios srityje, tačiau ISW ekspertai ir toliau vertina, kad Rusijos pajėgos dėl savo žmogiškųjų išteklių ir planavimo ribotumo greičiausiai galės pradėti suderintą plataus masto puolamąją operaciją tik vienoje operatyvinėje kryptyje.

Ataskaitoje pažymima, kad Ukrainos pajėgos, atrodo, kovo 30 d. atrėmė Rusijos bataliono mechanizuotą puolimą netoli Avdijivkos – tai buvo pirmasis bataliono mechanizuotas puolimas nuo tada, kai Rusijos pajėgos 2023 m. spalio pabaigoje pradėjo Avdijivkos užėmimo kampaniją.

Remiantis pranešimu, Rusijos pajėgos, įskaitant Rusijos 6-ojo tankų pulko (90-oji tankų divizija, Centrinė karinė apygarda [TsVO]) elementus, kovo 30 d. prie Tonenkos surengė didelio masto mechanizuotą puolimą, kuriame dalyvavo 36 tankai ir 12 BTP.

Kartu, kaip pažymėta, puolimo metu Ukrainos pajėgos sunaikino 12 rusų tankų ir aštuonias BMP, o per puolimą nepavyko pralaužti Ukrainos fronto linijos.

Pasak analitikų, Ukrainos gebėjimas apsiginti nuo kovo 30 d. puolimo, ypač prie Avdijivkos, kur Ukrainos pajėgos buvo priverstos greitai pasitraukti į naujas gynybines pozicijas po to, kai prarado apgyvendintą teritoriją, yra teigiamas rodiklis, rodantis Ukrainos gebėjimą apsiginti nuo būsimų didelio masto Rusijos puolimų ir numatomos Rusijos puolamosios operacijos 2024 metų vasarą.

Kartu Rusijos karinės vadovybės pasirengimas į puolimą prie Avdijivkos įtraukti tankų batalioną rodo, kad šis puolimas rusams yra prioritetinis.

Kitos svarbios analitikų išvados:

• Pranešama, kad Kremliaus kontroliuojama Maskvos patriarchato Rusijos stačiatikių bažnyčia (RPC) nurodė visiems savo dvasininkams pakeisti liturgiją, kad į ją būtų įtrauktos provokiškos maldos, remiančios Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, ir tikriausiai grasina nušalinti nuo pareigų RPC dvasininkus, kurie nepritaria karui.
• RPC MP vadovybė sugriežtino RPC MP dvasininkų vidinę patikrą ir, kaip pranešama, atleido kelis dvasininkus, kurie atsisakė propaguoti Kremliaus primestas maldas, remiančias Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
• Naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją Rusija surengė dar vieną seriją raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių, nukreiptų daugiausia į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nes dėl vėluojančios JAV saugumo pagalbos toliau silpninama Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema ir sudaromos sąlygos Rusijai daryti didelę žalą Ukrainos energetikos sistemai.
• Atrodo, kad Ukrainos pajėgos kovo 30 d. atrėmė Rusijos bataliono mechanizuotą puolimą netoli Avdijivkos – pirmą bataliono mechanizuotą puolimą nuo 2023 m. spalio pabaigoje prasidėjusios Rusijos pajėgų Avdijivkos užėmimo kampanijos.
• Kovo 31 d. Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu paskelbė, kad Prancūzija suteiks Ukrainai neįvardytą skaičių priešlėktuvinių raketų sistemų „Aster 30“ ir „šimtus“ šarvuočių bei kitos įrangos.
• Kovo 31 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė planuojamą dekretą dėl pusmetį truksiančio pavasarinio karinio šaukimo Rusijoje, per kurį nuo balandžio 1 d. iki liepos 15 d. bus pašaukta 150 000 rusų.
• Remiantis pranešimais, Rusijos karinė vadovybė naujai sukurtos Leningrado karinės apygardos (LVO) vadu paskyrė Rusijos sausumos pajėgų štabo viršininką generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną.
• Kremlius ir toliau deda pastangas, kad posovietinėse šalyse būtų įgyvendinti Rusijos federaliniai įstatymai.
• Kovo 31 d. Rusijos valdžios institucijos sulaikė įtariamuosius terorizmu Dagestano Respublikoje.
• Kovo 31 d. Rusijos kariuomenė neseniai patvirtino pažengusi į priekį netoli Avdijivkos ir į pietvakarius nuo Donecko.
• Rusijos vyriausybė ir toliau nemoka tinkamų kompensacijų Ukrainoje kovojantiems savanoriams ir nereguliariųjų pajėgų kariams, nors neseniai buvo priimti nauji teisės aktai, pagal kuriuos šiems kariams ir jų šeimoms lengviau gauti veteranų statusą.