Svarbiausios naujienos
- „Taikos susitarimo viltys yra menkos“. D.Trumpas ir V.Putinas susitiks kitais metais
- „V.Putinas surengė šou“: analitikai įvertino, kas iš tikrųjų verda Rusijos vado galvoje
- Ukrainos žvalgyba: prie Maskvos sprogo Rusijos karinis transporto lėktuvas An-72
- „Atsargus ir neryžtingas“: „Bloomberg“ įvertino, kad J.Bideno strategija kainavo Ukrainai pergalę
- Po generolo susprogdinimo atsistatydino FSB karinės kontržvalgybos vadas
Naujausias žinias apie karą Ukrainoje rasite ČIA.
„Taikos susitarimo viltys yra menkos“. D.Trumpas ir V.Putinas susitiks kitais metais
21:06
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitais metais susitiks su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu . Pagrindinė pokalbių tema bus karas Ukrainoje, penktadienį, gruodžio 20 d., pranešė laikraštis „The Washington Post“.
Dvi „ save geopolitiniais lyderiais pasiskelbusios šalys“ sieks užbaigti karą Ukrainoje savo sąlygomis. D.Trumpas trokšta taikos sutarties, kuri padarytų jį taikdariu, o V.Putinas – gudrus, manipuliatyvus ir aršiai antiamerikietiškai nusiteikęs autokratas – tikisi paveikti D.Trumpą, kad šis sukurtų „transakcinę naują pasaulio tvarką be taisyklių ir žmogaus teisių“, rašoma leidinyje.
„The Washington Post“ teigimu, V.Putinas siekia sudaryti grandiozinį Europos saugumo susitarimą, pagal kurį Ukraina liktų Kremliaus kontrolėje, susilpnėtų NATO ir sustiprėtų šalies agresorės pozicijos.
Analitikai teigia, kad taikos susitarimo viltis yra menka, atsižvelgiant į maksimalistinę V.Putino poziciją ir D.Trumpo baimę pasirodyti silpnam, jei jis darys nuolaidų Rusijai. Tačiau yra daug dalykų, kur abiejų vyrų požiūriai sutampa, rašo „The Washington Post“.
Taip, V.Putinas netoleruoja Vakarų liberalizmo – užsienio lyderių, kurie jam dėsto apie Rusijos represijas ir universalias vertybes, tokias kaip žmogaus teisės. D.Trumpą jis laiko panašiu negailestingu ciniku.
„Tai gali būti jo pranašumas, nes jis siekia paversti Rusiją pasauline galybe naujoje daugiapolėje pasaulio tvarkoje, kurioje nėra žmogaus teisių vertybių ir kurioje pasaulio milžinai dalijasi žemėlapį bei prekiauja silpnesnių šalių suverenumu“, – teigiama leidinyje.
Rusijos mokslininkas, artimas aukštiems Rusijos diplomatams, teigė, kad Kremlius nėra nusiteikęs kompromisams, nes okupantai užtikrintai žengia į priekį Rytų Ukrainoje, o ekonominio žlugimo niekas neprognozuoja.
„Rusija pasirengusi derėtis, bet derėtis iš jėgos, o ne silpnumo pozicijos“, – sakė jis su anonimiškumo sąlyga.
Kartu Maskva gali parodyti „lankstumą“ dėl kai kurių savo teritorinių pretenzijų Ukrainai mainais į nuolaidas dėl būsimos Europos saugumo struktūros. Iš esmės tai reiškia, kad D.Trumpo ir V.Putino aukščiausiojo lygio susitikime bus susitarta padalyti pasaulį į įtakos sferas, užtikrinant, kad Ukraina ir Sakartvelas būtų pavaldžios Rusijai. Tai apribos NATO ir kels pavojų Europos saugumui.
„Tikiuosi, kad D.Trumpas nepaklius į šiuos spąstus, nes europiečiai tam paprieštaraus, manau, kad ukrainiečiai taip pat“, – sakė buvęs aukšto rango JAV diplomatas ir Rusijos ekspertas.
D.Trumpo aplinkoje taip pat populiari nuomonė apie Rusijos ir Kinijos aljanso skilimą. Tačiau analitikai mano, kad bet kokie JAV bandymai atskirti šias dvi šalis žlugs, atsižvelgiant į „asmeninius abiejų autokratų santykius, jų bendrą nepasitikėjimą Vašingtonu ir viltis tapti galingesniems“ JAV akivaizdoje.
Gruodžio 19 d. V.Putinas pakartojo savo tradicinį naratyvą, kad šalis agresorė visada pasirengusi „deryboms“ ir „kompromisams“ dėl Ukrainos. Prieš tai jis leido suprasti, kad nesutiks su karo įšaldymu.
Lapkričio 20 d. „Reuters“ pranešė, kad Rusijos diktatorius V.Putinas yra pasirengęs su D.Trumpu aptarti susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje , tačiau atmeta bet kokias reikšmingas teritorines nuolaidas ir primygtinai reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Ukraina pertvarko diplomatinę komandą, V.Zelenskis paskelbė apie daugiau kaip 30 naujų paskyrimų
22:36
Gruodžio 20 d. vakaro kalboje Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie daugiau kaip 30 Ukrainos ambasadorių paskyrimų užsienyje.
Šie paskyrimai įvyko po to, kai anksčiau šiais metais Ukrainos diplomatinėje ir vyriausybinėje struktūroje įvyko reikšmingi pertvarkymai.
„Patvirtinau daugiau kaip 30 sprendimų, įskaitant Narimano Dželialo paskyrimą į Turkiją, Alionos Getmančiuk paskyrimą Ukrainos atstove prie NATO ir Andrijaus Melnyko paskyrimą Ukrainos atstovu prie JT“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad oficialūs dekretai bus priimti netrukus, laikantis diplomatinių procedūrų.
Kremlius svarsto SSRS laikų idėją, kuri paliestų visus rusus
21:32
Rusijos Valstybės Dūmos Finansų rinkų komiteto vadovas Anatolijus Aksakovas pareiškė, kad jis pritartų idėjai grąžinti produktų kuponus, kaip tai buvo daroma sovietmečiu. Anksčiau įvesti kuponus leido Kaliningrado srities gubernatorius Aleksejus Besprozvannychas. Tai puikiai iliustruoja, kad Rusija susiduria su ekonominiais iššūkiais.
Kaip pažymi A.Aksakovas, „iniciatyva turi tvirtą pagrindą ir turėtų būti svarstoma visos Rusijos mastu – yra žmonių, kurie turi poreikių, ir jie turi žinoti, ar bet kokiomis aplinkybėmis bus aprūpinti atitinkamu minimaliu gyvenimui būtinų produktų kiekiu“.
„Tokia praktika labai naudinga remiant socialiai pažeidžiamiausią gyventojų kategoriją. Valstybė galėtų mokėti subsidijas regionams ir produktų tiekėjams, kompensuodama bent dalį gyventojams teikiamos paramos“, – sakė A.Aksakovas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Latvija ir Estija ragina piliečius vengti visų kelionių į Rusiją ir Baltarusiją
20:26
Artėjant žiemos šventėms Estijos ir Latvijos institucijos primygtinai rekomenduoja gyventojams nevykti į Rusiją ir Baltarusiją.
Latvijos Užsienio reikalų ministerija šią savaitę išplatino pranešimą, kuriame patarė žmonėms nesilankyti Baltarusijoje ir Rusijoje, kur bet kuris keliautojas gali būti nepagrįstai sulaikytas, apkaltintas ir įkalintas.
Estija taip pat šią savaitę paskelbė analogišką pareiškimą.
Bet kokią veiklą, įskaitant veiksmus prieš kelionę į Rusiją, ar net neveikimą, kuriuo išreiškiamos oficialioms Rusijos nuostatoms prieštaraujančios pažiūros, Rusijos valdžios institucijos gali suprasti kaip antivalstybinį elgesį, už kurį gali būti taikomos griežtos bausmės, įskaitant ilgalaikį įkalinimą, pabrėžiama estų pranešime.
Tai gali būti pasisakymai prieš karą ar aukos Ukrainai paremti.
Pranešimuose akcentuojama, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos aktyviai naudojasi galimybėmis tardyti ir verbuoti užsieniečius savo teritorijoje, kur jos turi didelę veiksmų laisvę. Jos nedvejodamos naudoja agresyvius ir neteisėtus metodus, kad priverstų žmogų dirbti Maskvos ar Minsko tarnyboms.
Anot pareigūnų, potencialūs verbavimo taikiniai nustatomi jau pasienio kontrolės punktuose.
Žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai prisistato pasieniečiais arba naudojasi kitomis priedangomis – teisėsaugos ar bet kurios kitos Rusijos ir Baltarusijos institucijos. Be to, šių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai net ir paprasto pokalbio metu gali gauti jiems svarbios informacijos.
Ryga įspėja, kad Latvijos institucijos turi ribotas galimybes padėti savo piliečiams, kurie susiduria su sunkumais Rusijoje ar Baltarusijoje.
Estija teigia, jog konsulinę pagalbą Rusijoje teikia tik ambasada Maskvoje. Kai kuriais atvejais, norint gauti pagalbą, gali prireikti asmeniškai apsilankyti ambasadoje.
Be to, kylant įtampai, Estija gali per trumpą laiką uždaryti savo pasienio punktus ir taip užkirsti kelią grįžimui per sieną su Rusija.
Jei kelionės į vieną iš šių valstybių išvengti nepavyksta, rekomenduojama gyventojams nesinešioti mobiliojo telefono, ypač jei telefone yra su jų profesine veikla susijusios ar kitokios jautrios informacijos.
Pasienio kontrolės punkte iš mobiliųjų telefonų gali būti išgauti duomenys, be to, jie gali būti užkrėsti šnipinėjimo programomis. Gyventojai taip pat turėtų vengti su savimi pasiimti kompiuterį, USB atmintines ir kitas duomenų laikmenas, pabrėžia Talinas ir Ryga.
„Financial Times“: D.Trumpo atstovai patikino Europą, kad pagalba Ukrainai bus tęsiama
20:20
Donaldo Trumpo komanda Europos pareigūnams pranešė, kad naujasis JAV prezidentas planuoja ir toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, rašo „Financial Times“.
Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, D.Trumpo vyriausieji padėjėjai, prižiūrintys jo užsienio politiką, šio mėnesio pradžioje informavo europiečius apie jo ketinimus.
Nors D.Trumpas anksčiau per rinkimų kampaniją žadėjo nutraukti pagalbą Ukrainai ir priversti Kyjivą nedelsiant pradėti taikos derybas, dabar, po inauguracijos, jis ketina ir toliau tiekti Kyjivui amerikietišką ginkluotę, laikraščiui patvirtino trys su derybomis susipažinę asmenys.
Tuo pat metu D.Trumpas planuoja reikalauti, kad NATO sąjungininkės daugiau nei dvigubai padidintų savo išlaidas gynybai. Jei šiuo metu tikslas yra 2 proc. BVP (o šį standartą atitinka tik 23 iš 32 aljanso narių), tai D.Trumpas nori šią kartelę pakelti iki 5 proc.
Vienas iš leidinio šaltinių teigia, kad D.Trumpas galiausiai tikriausiai sutiks su 3,5 proc. Atrodo, kad naujasis JAV prezidentas kartu planuoja didesnes išlaidas gynybai aiškiai susieti su palankesnėmis prekybos su JAV sąlygomis.
Užsienio ministras: Jungtinė Karalystė tvirtai remia Ukrainą
19:47
Jungtinės karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy paskelbė žinią Ukrainai prieš 2025 m.
Pareiškime, kuriuo pasidalijo „X“, ministras pripažino, kad tai jau trečia žiema, kai Ukraina patiria Rusijos invaziją.
„Žinau, kad dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą susiduriate su laikotarpiais be šilumos ir elektros energijos ir kad nerimaujate dėl artimųjų fronto linijoje ir visoje šalyje“, – sakė jis.
Toliau jis sakė, kad ukrainiečių dvasia yra „stipri ir tvirta“.
„Mano žinia Ukrainai yra ta, kad mes esame su jumis, ir jūs turite mūsų nuolatinę geležinę paramą“, – pridūrė jis.
Rusai toliau žvangina „Orešnik“ raketa: žada pagaminti net 300 per metus
19:13
Socialiniuose tinkluose bei prokremliškos žiniasklaidos priemonėse toliau platinamos melagienos, išpučiančios neseniai išbandyto ginklo „Orešnik“ galią ir Rusijos galimybes jo gamybai.
Prorusiškas pozicijas užimantys Ukrainos ir Rusijos naujienų portalai pastaruoju metu cituoja žinutę, kuri buvo publikuota portale „Military watch magazine“.
Teigiama, kad Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdyboje (GUR) esantys šaltiniai žurnalistams patvirtino, jog Rusija gali gaminti iki 300 „Orešnik“ tipo sistemų per metus – po vieną per dieną.
„Šios raketos gali nešti branduolines ir įprastines kovines galvutes ir smogti iki šešių taikinių, todėl yra labai grėsmingas ginklas. Toks ginklas galėtų smogti Vakarų bloko pajėgoms visoje Europoje, taip pat giliai Ramiajame vandenyne ir Arktyje“, – atvirai grasinama vienoje publikacijų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Der Spiegel“: O.Scholzas gali apsilankyti Maskvoje su „taikos misija“
19:07
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja atvykti į Maskvą su „taikos misija“, norėdamas pasinaudoti šia tema ir padidinti savo rinkimų reitingus. Apie tai rašo „Der Spiegel“, remdamasis gandais Vokietijos politiniame isteblišmente.
Pasak leidinio, „CDU“ (opozicinės partijos, kuri šiuo metu yra viena iš rinkimų reitingų lyderių) „atstovas praėjusią savaitę neva „išgirdo labai, labai įdomią istoriją“.
„Jo senas pažįstamas ir jo kompanija yra Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto, kuris jau dešimtmečius palaiko puikius ryšius su Kremliumi, nariai. Ir ten, Rytų komitete, jie tvirtai įsitikinę, kad kancleris artimiausiomis dienomis vyks į Maskvą su „taikos misija“, – rašo „Der Spiegel“.
Minėtas „CDU atstovas“ nėra tikras, ar ši informacija teisinga, tačiau pats įvykis jam atrodo įmanomas. Mat O.Scholzo socialdemokratų partija visose apklausose „beviltiškai atsilieka“ nuo opozicinės CDU, todėl jai reikia kaip nors pakreipti rinkimų lenktynių eigą.
Keletas įtakingų Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto, iš kur neva ir kilo šie gandai, narių, tiesiogiai atsakydami į žurnalistų klausimus, patikino, kad niekada negirdėjo apie O.Scholzo planus artimiausiu metu apsilankyti Maskvoje su taikos misija.
G.Paluckas Kyjive su Ukrainos vadovais aptarė padėtį fronte, sankcijas Rusijai
18:30
Naujai Lietuvos Vyriausybei penktadienį viešint Kyjive, premjeras Gintautas Paluckas su Ukrainos vadovais aptarė padėtį fronte, sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, G.Paluckas vizitą pradėjo kovoje už laisvę žuvusių Ukrainos karių pagerbimu, vėliau susitiko su ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku.
„Šis gausios Lietuvos delegacijos vizitas, kartu ir pirmasis mano kaip ministro pirmininko vizitas užsienyje, pabrėžia neužgesiantį Lietuvos solidarumą su Rusijos užpulta Ukraina ir neišblėsiančią paramą – iki ukrainiečių pergalės ir po jos“, – pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas.
Anot pranešimo, Lietuvos ir Ukrainos premjerai penktadienį patvirtino bendrą pareiškimą, kuriame deklaruojamas pasiryžimas nutraukti karą Ukrainoje, atkurti šios šalies suverenitetą bei teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas, siekiančias jos teritorinius vandenis.
Be to, pareiškime pažymimas Lietuvos įsipareigojimas Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriui kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią paramą, būtinybė remti dvišalius bendradarbiavimo projektus gynybos pramonės srityje.
„Spausti Ukrainą greitai, nuolaidomis agresoriui grįstai taikai, būtų ne tik amoralu, bet ir trumparegiška. Tokia taika tebūtų apgaulinga pauzė, spąstai ir Ukrainai, ir visai Europai – laikinas atokvėpis iki kito Rusijos agresijos veiksmo“, – teigė G.Paluckas.
„Mūsų prioritetas yra užtikrinti, kad Ukrainos pozicijos sutvirtėtų. Ukraina niekuomet nesuteikė pagrindo abejoti, kad nugalėti ji gali, tad abejonių neturi kelti ir Ukrainą remiančių šalių parama bei tai, ko ja siekiame: padėti ukrainiečiams nugalėti ir taip sukurti sąlygas tvariai, teisingai taikai Europoje“, – sakė jis.
Su Ukrainos vadovais premjeras G.Paluckas aptarė karinės, humanitarinės, ekonominės, politinės paramos Ukrainai poreikius, taip pat kalbėta apie padėtį fronte Ukrainoje bei saugumo situaciją regione ir Europoje. Vyriausybės vadovas akcentavo Lietuvos paramą Ukrainos pergalės planui.
Pasak pranešimo, pokalbiuose pabrėžta, jog Lietuva ir toliau aktyviai prisidės prie Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos bei tam būtinų reformų įgyvendinimo.
G.Paluckas vylėsi, jog narystės Europos Sąjungoje siekiančios Ukrainos derybos dėl dviejų pirmųjų skyrių grupių prasidės jau 2025 metų pirmoje pusėje.
Tuo metu kalbėdamas apie Ukrainos atstatymą ir atsigavimą, G.Paluckas pabrėžė, kad Lietuva šioje srityje ir toliau rodys lyderystę.
Susitikimuose taip pat akcentuota būtinybė didinti spaudimą sankcijomis Rusijai ir Baltarusijai, taip pat dar griežtesnės priemonės prieš sankcijų apėjimo schemas.
Premjeras pabrėžė sankcionuoto ir viso įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, kompensuojant dėl karinės agresijos patirtą žalą, taip pat Rusijos, įskaitant aukščiausių vadovų, atsakomybę už nusikaltimus Ukrainoje, įsteigiant Specialųjį tarptautinį tribunolą.
Vizitą Kyjive premjeras G.Paluckas ir Vyriausybės nariai baigė apsilankymu Lietuvos ambasadoje.
Į vizitą prieš Rusiją kariaujančią Ukrainą atvyko visi naujieji ministrai, išskyrus finansų – Rimantą Šadžių.
Delegacijos sudėtyje taip pat yra Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, energetikos atašė Ukrainoje Laura Pušinskaitė, ministerijų, ambasados, institucijų atstovai. Vizitas truks iki šeštadienio.
I.Kirilovas palaidotas su visomis karinėmis ceremonijomis
18:28
Šiandien su visomis karinėmis iškilmėmis palaidotas Rusijos generolas Igoris Kirilovas.
I.Kirilovas, kuris buvo Rusijos branduolinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgų vadas, buvo aukščiausio rango Rusijos karininkas, kurį Ukraina nužudė Rusijos teritorijoje.
Antradienį jis žuvo prie savo gyvenamojo namo Maskvoje kartu su savo padėjėju, kai prie elektrinio motorolerio pritvirtinta bomba sprogo per išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Šiandien valstybinė naujienų agentūra RIA pranešė, kad I.Kirilovas buvo palaidotas per ceremoniją prie Maskvos, kurioje dalyvavo gynybos ministras Andrejus Belousovas ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu.
Ji teigė, kad ceremonija vyko gynybos ministerijos memorialiniame komplekse.
