Karas Ukrainoje. „The Telegraph“: drono smūgis Rumunijoje pakėlė Putino karą su Europa į naują pavojingą lygį

Ukraina / Mykhaylo Palinchak / ZUMAPRESS.com

Per praėjusią parą Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainą, žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 37 buvo sužeisti, o daugiausia civilių nukentėjo Dnipropetrovsko srityje, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Dnipropetrovsko srityje per Rusijos atakas buvo sužeista 12 žmonių, iš jų 11 – Nikopolio rajone ir vienas – Kryvyj Riho rajone, nurodė srities vadovas Oleksandras Hanža.

Nikopolio rajonas nuolat patiria Rusijos atakas, nes jis yra kitoje Dnipro upės pusėje priešais Enerhodarą, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2022 metų. Enerhodare taip pat yra Zaporižios atominė elektrinė, kurioje yra įsikūrusios Rusijos pajėgos ir kuri naudojama kaip svertas branduoliniams grasinimams.

Šie išpuoliai įvyko Rusijai naktį surengus platesnio masto dronų ataką prieš Ukrainą. Oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 229 dronus, iš kurių 212 buvo numušti. Mažiausiai 14 dronų pasiekė savo taikinius 11 vietovių, o dar penkiose vietose užfiksuotos nukritusios nuolaužos.

Zaporižios srityje per Rusijos atakas žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti. Kaimyninėje Donecko srityje, vietos pareigūnų duomenimis, žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti.

Rusijos pajėgos taip pat smogė Koriukivkos miestui Černihivo srityje, kur pataikė į vietos įmonės automobilių stovėjimo aikštelę ir pražudė vairuotoją, pranešė srities vadovas Viačeslavas Čausas.

Per praėjusią parą Rusija atakavo Charkivo srities centrą bei dar 15 miestų ir kaimų, sužeisdama 11 žmonių, teigė srities vadovas Olehas Synjehubovas.

Sumų srityje per Rusijos dronų atakas buvo sužeisti du vyrai, o Chersono srityje Rusijos pajėgos per praėjusią parą nusitaikė į 36 gyvenvietes, įskaitant srities centrą Chersoną, ir sužeidė vieną žmogų, pranešė vietos pareigūnai.

Shutterstock nuotr./Kaliningradas

Rusija yra susirūpinusi jai priklausančios Kaliningrado srities saugumu ir patekimu į ją, todėl stiprina savo pajėgas Baltijos jūroje, ypač siekdama apsaugoti šešėlinį laivyną, sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus pavaduotojas Julius Katinas.

„Rusija yra susirūpinusi dėl savo prieigos prie Kaliningrado, veiksmų Baltijos jūroje, ir Rusija labai susirūpinusi dėl ypatingos svarbos infrastruktūros saugos Kaliningrade, ypač dėl galimybės gintis nuo potencialių išpuolių iš Ukrainos. Todėl Rusija padidino savo karines pajėgas Baltijos jūroje ir tai turi neigiamą poveikį mūsų regionui“, – sekmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos Demokratijos ir saugumo komiteto posėdį Lietuvos Seime sakė pareigūnas.

Anot jo, Rusija ėmėsi papildomų veiksmų, kad apsaugotų savo šešėlinį laivyną Baltijos jūroje.

„Prireikus Rusija teikia oro pagalbą šiam šešėliniam laivynui. Estija tai stebėjo, kai Rusija pažeidė Estijos oro erdvę“, – tvirtino J.Katinas.

Anot jo, Kaliningradas Rusijai svarbus ir kaip neužšąlantis uostas, o Baltijos jūra – kaip galimybė išeiti į Šiaurės jūrą.

„Kaliningradas šiuo metu naudojamas kaip centras paremti Rusijos pajėgas jai kovojant Sirijoje ir Afrikoje. Ir iš tikrųjų, kol Rusija veikia Afrikoje ir Sirijoje, ją remia Kaliningrade esantis paramos centras. 50 proc. Rusijos naftos eksportuojama per Baltijos jūrą. Taigi tai yra labai svarbus Rusijos biudžeto apsaugos elementas“, – pažymėjo AOTD atstovas.

Jo teigimu, be kitų priemonių, Rusija Baltijos jūroje naudoja ir GPS trikdžius.

„Lietuvos piliečiai patiria trikdžius jūroje, ore. Lietuvos ornitologai taip pat skundžiasi, kad negali sekti paukščių migracijos dėl GPS trikdžių“, – sakė J.Katinas.

Lietuvos karinės žvalgybos atstovo teigimu, nors sausumos pajėgų buvimas Kaliningrade šiuo metu sumažintas dėl karo Ukrainoje, Rusija jau kurį laiką vykdo karinę reformą ir vienas iš jos elementų – pajėgų stiprinimas Kaliningrado srityje.

„Pasibaigus karui prieš Ukrainą arba užšaldžius šį karą, Rusija galės redislokuoti didelę savo karinių pajėgų dalį iš Ukrainos fronto linijos prie Baltijos jūros sienų“, – teigė pareigūnas.

Savaitgalį Vilniuje vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, didžiausias dėmesys skirtas saugumui ir gynybos stiprinimui.

Baltarusjia / / AP

Daugiau nei prieš ketverius metus autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido savo ilgametei sąjungininkei Rusijai pasinaudoti šalies teritorija invazijai į Ukrainą. Dabar Kyjivo pareigūnai įspėja, kad A.Lukašenka gali vėl leisti savo šaliai tapti placdarmu naujoms Kremliaus pajėgų atakoms.

Nors Baltarusija nesiuntė savo karių į mūšį, A.Lukašenka parėmė prezidento Vladimiro Putino karo veiksmus, priimdamas Rusijos branduolinius ginklus bei karinę infrastruktūrą ir gamindamas komponentus Maskvos karinei pramonei. Anksčiau šį mėnesį šalys surengė bendras branduolinių pajėgų pratybas, kuriose buvo naudojami Baltarusijoje dislokuoti Rusijos ginklai.

Daugiau nei tris dešimtmečius valdžioje esantis A.Lukašenka geležiniu kumščiu valdo 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį, negailestingai slopindamas opoziciją ir pasikliaudamas glaudžiais ryšiais su Rusija bei subsidijomis iš Kremliaus iždo, kad atsvertų nuolatines Vakarų sankcijas.

Maskvos ir Minsko karinis bendradarbiavimas vis labiau neramina Ukrainos sąjungininkus.

Baltarusijos vaidmuo Ukrainoje

Kai V.Putinas 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijoje prisidengiant pratybomis sutelktos Rusijos pajėgos patraukė Kyjivo link, esančio vos už maždaug 90 km į pietus nuo sienos.

V.Putino viltis greitai užimti Kyjivą sužlugdė atkaklus Ukrainos pasipriešinimas, o siaurais keliais nusidriekusios Rusijos tankų kolonos tapo lengvu grobiu.

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo invazijos pradžios, didelių nuostolių patyrusios ir tiekimo linijas sunkiai išlaikiusios Rusijos pajėgos pasitraukė iš Kyjivo ir kitų užimtų teritorijų šiaurės rytinėje Ukrainoje, o Kremlius tai pavadino „geros valios gestu“.

Kai praėjus kelioms savaitėms nuo plataus masto karo pradžios Maskva bandė derėtis dėl greitos karo pabaigos, Baltarusijoje įvyko pirmosios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. Vėliau derybos persikėlė į Stambulą, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.

Konfliktui virtus sekinančiu karu, Baltarusija ėmė vaidinti svarbų vaidmenį remiant Maskvos karo veiksmus. Baltarusijos gamyklos gamino svarbius komponentus, įskaitant mikroschemas ir kitą elektroniką, optines nutaikymo sistemas, artilerijos šaudmenis ir sunkiasvorius sunkvežimius, gabenančius Rusijos balistines raketas.

Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad balistinės raketos „Orešnik“, kurią Rusija gegužės 24 dieną paleido į Ukrainą, nuolaužose buvo rasta mikroschemų iš Baltarusijos. Jis paragino Vakarų sąjungininkus sugriežtinti sankcijų Baltarusijai taikymą.

Baltarusija taip pat suteikė poligonus Maskvos kariams mokyti, rengė bendras pratybas ir leido naudoti savo ligonines sužeistiems Rusijos kariams gydyti.

A.Lukašenkai besipriešinančių buvusių kariškių ir teisėsaugos pareigūnų grupė BELPOL nurodė, kad Baltarusijos pramonė buvo faktiškai integruota į Kremliaus karo mašiną. Jos teigimu, daugiau nei 500 Baltarusijos pramonės įmonių dalyvauja gaminant ginklus ir šaudmenis, remontuojant karinę techniką ir teikiant logistikos paslaugas.

„Lukašenkos režimas yra labai rimtai įsitraukęs į karą, – naujienų agentūrai AP sakė BELPOL vadovas Uladzimiras Žyharas. – Lukašenka visais įmanomais būdais padeda Rusijai.“

Su Ukraina besiribojančiame Gomelio regione pradėtas statyti didelis poligonas ir kareivinės dideliam karių skaičiui, teigė U.Žyharas. Jis pridūrė, kad Ukraina buvo priversta laikyti nemažai pajėgų prie sienos su Baltarusija, o tai neleidžia jų panaudoti kovai su Rusijos kariais daugiau nei 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Į daugiabutį Rumunijoje įsirėžė Rusijos dronas / Daniel Mihailescu / AFP nuotr.

Per ketverius konflikto metus Rusijos bepiločiai orlaiviai iki šiol nebuvo sužeidę nė vieno NATO piliečio Vakarų teritorijoje, juo labiau sukėlę chaoso tankiai apgyvendintame rajone. Tačiau penktadienį bepilotis orlaivis „Geran-2“ įsirėžė į 10 aukštų gyvenamąjį namą Rumunijos Galacio mieste ir iškėlė Rusijos konfliktą su Europa į naują, daug pavojingesnį lygį, rašo „The Telegraph“.

Neaišku, ar Maskva ketino suduoti smūgį NATO. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad teiginiai apie incidento sąsajas su Rusija yra „nepagrįsti“.

„Nemanau, kad tai buvo padaryta tyčia. Tačiau, manau, pagrindinė išvada yra tokia: rusams tiesiog nerūpi, ar jie pataikys į Europos taikinius, nes jiems nelabai rūpi potenciali Europos reakcija“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro – Karališkojo jungtinių tarnybų instituto – vyresnysis mokslo darbuotojas Edas Arnoldas.

Kalbos apie NATO 5-ojo straipsnio, kuris įpareigoja bendrai reaguoti į ginkluotą užpuolimą, taikymą vyko tik internete. Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu tik paprašė aljanso paspartinti kovos su bepiločiais orlaiviais technologijų perdavimą.

„Net jei ataka buvo netyčinė, Maskva pasimokys iš šios reakcijos... Rusija nori sudaryti įspūdį, kad ji išlieka pavojinga, galbūt nevaldoma, nes mūšio lauke ji atrodo vis labiau įstrigusi“, – pažymi leidinys.

Kremliui prastai veikianti NATO oro gynybos sistema yra galimybė. Bepiločiai orlaiviai, lėktuvai ar raketos gali įskristi į bet kurią iš aštuonių NATO šalių narių, besiribojančių su Rusija arba Ukraina.

„NATO tai yra sudėtinga, – sakė E.Arnoldas, – nes tai reiškia, kad tenka paskirstyti savo ribotus išteklius.“

Kartu kiekvienas įsiveržimas kelia naujų klausimų dėl „kinetinio“ atsako ribos; kiekvienas be atsako likęs įvykis stiprina Maskvos įsitikinimą, kad verta suduoti pakartotinį smūgį.

Anksčiau šią savaitę pasirodė pranešimai, kad Vašingtonas gali išvesti trečdalį savo aviacijos, dislokuotos žemyne, taip pat karo laivus ir povandeninius laivus. Tokiu atveju Maskva taps dar labiau nutrūktgalviška.

Tuo pat metu, pažymi „The Telegraph“, tai, kad Baltieji rūmai nukreipė dėmesį į kitas sritis, tam tikru mastu išlaisvino Ukrainą. Pastaraisiais mėnesiais ji jautėsi laisvai, siųsdama tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius į Rusiją per NATO oro erdvę Baltijos šalyse: „Nemalonus faktas, su kuriuo susiduria V.Putinas, yra tas, kad hibridinis karas šiandien turi mažesnę potencialią galią nei anksčiau. Kyjivas nebėra taip stipriai priklausomas nuo Vakarų partnerių paramos.“