- Analitikai: Rusija sugalvojo, kaip panaudoti smūgį Rumunijoje savo naudai
- „Nauja ištobulinta taktika“: „Forbes“ papasakojo, kaip Ukraina griauna Rusijos logistiką
- Rusija pranešė apie esą į okupuotą Zaporižios AE pataikiusį droną, Ukraina neigia kaltinimus
- Pareigūnai įspėja dėl Baltarusijos panaudojimo kaip placdarmo naujam Rusijos puolimui Ukrainoje
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Nauja ištobulinta taktika“: „Forbes“ papasakojo, kaip Ukraina griauna Rusijos logistiką
14:28
Ukrainos kampanija prieš Rusijos logistiką tampa vis labiau ištobulinta. Be smūgių sunkvežimiams, degalų sandėliams ir tiekimo kolonoms, Ukrainos bepiločiai orlaiviai dabar mėto minas palei pagrindinius tiekimo kelius, versdami Rusijos pajėgas kovoti su grėsmėmis tiek iš oro, tiek ant žemės.
Vietoj paprasto pavienių automobilių naikinimo, tikslu vis dažniau tampa tiekimo srauto į frontą sutrikdymas, rašo „Forbes“.
Rusijos šaltiniai praneša apie sausumos koridoriaus į Krymą ruožų minavimą naudojant bepiločius orlaivius, ypač aplink Mariupolio–Melitopolio greitkelį, o tai privertė rusus uždaryti dalį plento ir nukreipti sunkiasvorių automobilių eismą Krymo kryptimi. Šie pranešimai apie minavimą yra išskirtiniai tuo, kad M-14 magistralė tarp Mariupolio ir Melitopolio yra maždaug už 100–150 kilometrų nuo fronto linijos.
„Tai reiškia, kad Ukrainai, tikėtina, prireiks lėktuvo tipo bepiločių orlaivių arba kitų didesnio nuotolio sistemų minoms šiame rajone išmėtyti“, – rašo „Forbes“.Kartu minos nebūtinai turi visiškai sunaikinti transportą.
Sugedęs ar apgadintas sunkvežimis gali užblokuoti kelią, suformuoti spūstį ir paversti įstrigusius automobilius lengvais taikiniais bepiločių orlaivių smūgiams.
„Ateityje tai dar labiau padidins spaudimą Rusijos logistikai ir užkraus nuolatinio šių teritorijų išminavimo naštą“, – sakė analitikas Roy Gardineris.
Platesnės taktikos dalis
Ši taktika, panašu, yra platesnių Ukrainos pastangų paversti Rusijos tiekimo maršrutus daugiasluoksnėmis perėmimo zonomis dalis, rašo „Forbes“.
Rusijos vairuotojai jau dabar susiduria su FPV dronų pasalomis, dirbtiniu intelektu valdomais smūginiais bepiločiais orlaiviais ir atakomis prieš oro gynybos sistemas, saugančias pagrindinius kelius. Jei bepiločių orlaivių naudojimas minoms išmėtyti išsiplės, jiems taip pat teks nuolat susidurti su minų rizika pačiame kelyje.
Vienu iš stiprėjančio spaudimo ženklų tapo pranešimas, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sunaikino dvi Rusijos oro gynybos sistemas „Tor-M2“. Viena iš jų buvo pamušta tuo metu, kai traktorius ją transportavo M-14 magistrale netoli okupuoto Berdiansko, o tai liudija, kad Rusija perkelia oro gynybos priemones pažeidžiamiems logistikos maršrutams apsaugoti.
Kartu Rusijos karo tinklaraštininkai įspėja, kad net ir nedidelės minos, išmėtytos palei pagrindines magistrales, gali sukelti transporto paralyžių, kadangi eismą teks nuolat stabdyti patikrinimams ir išminavimo operacijoms.
Rusijos armijai, kuri yra priklausoma nuo ilgų bei pažeidžiamų tiekimo linijų, judėjimo sulėtinimas gali būti toks pat skausmingas, kaip ir pačios technikos sunaikinimas. „Logistika sutrikdyta jau beveik mėnesį, o tai daro įtaką krovinių pristatymui ne tik į užnugarį, bet ir į fronto liniją“, – rašė vienas iš Rusijos karo tinklaraštininkų.
R.Gardineris pažymėjo, kad Rusijos pajėgos gali atsakyti išplėsdamos oro gynybos tinklą virš pažeidžiamų magistralių, tačiau tai bus gana sudėtinga užduotis. Kartu bepiločių orlaivių smūgiai ir minavimo kampanija gali dar labiau padidinti Rusijos priklausomybę nuo Kerčės tilto.
Rusija į orbitą iškėlė pirmuosius „Starlink“ analogo palydovus
23:39
Rusija aktyviai dirba kurdama savo palydovinio interneto sistemos „Starlink“ analogą, tačiau šiuo metu projektas yra pradinėje stadijoje ir neturi patvirtintų karinio naudojimo ženklų. Apie tai pareiškė Ukrainos radiotechnologijų specialistas, gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas (Flashas).
Pasak jo, rusams reikia palydovinio ryšio ir „būtų neprotinga manyti, kad jie nevystys šios krypties“.
„Neturiu supratimo, kas mūsų šalyje iš žinybų ir struktūrų stebi šį projektą ir galvoja apie galimas problemas. Galiu kalbėti tik už save. Nuo pirmos karo dienos renku visą informaciją šia tema, stengiuosi viską analizuoti ir sekti“, – pareiškė Flashas.
Vis dėlto ekspertas pabrėžė, kad Ukraina nesiima jokių veiksmų prieš šį projektą, nes jis neturi karinio naudojimo požymių ar faktų. Be to, pasak jo, šiuo metu nėra ir adekvačių atsako priemonių – manyti, kad ukrainiečių dronai galėtų pulti Plesecko, Vostočnyj ir Baikonuro kosmodromus, yra „visiška nesąmonė“.
S.Beskrestnovas pranešė, kad šiuo metu orbitoje jau skrieja pirmieji 16 Rusijos sistemos „Rassvet“ palydovų. Visgi stabiliam ir nepertraukiamam ryšiui užtikrinti reikia mažiausiai 200–250 aparatų.
Remiantis esamais planais, rašo jis, ateinančiais metais Rusija nori iškelti į orbitą iš pradžių 300, o vėliau dar 700 palydovų. Kartu ekspertas pažymėjo, kad tokių kosminių projektų įgyvendinimo terminai ir mastai dažnai keičiasi.
„Ar esami palydovai jau gali būti naudojami prieš mus kariniais tikslais? Teoriškai – taip. Skriedamas virš mūsų, palydovas gali užtikrinti spartų duomenų perdavimą maždaug 6–10 minučių. Jie praskrieja maždaug kartą per parą. Kam įdomu, kada ir kur jie skrieja, galite atsisiųsti programėlę, pavyzdžiui, „Satellite Tracker“, – paaiškino Flashas.
Jis pažymėjo, kad teoriškai priešas jau dabar galėtų įrengti palydovinio interneto terminalus dronuose „Shahed“ ir suplanuoti ataką būtent palydovų praskriejimo metu. Tačiau, eksperto nuomone, organizaciniu požiūriu tai yra per daug sudėtinga, o kol orbitoje nebus pakankamai palydovų stabiliam ryšiui palaikyti, karinio pritaikymo nebus: „Jei prasidės karinis palydovų „Rassvet“ naudojimas, mes tai užfiksuosime pagal duomenų srautą iš palydovų, pagal žvalgybos duomenis arba pagal trofėjus. Žiūrint, koks bus tas naudojimas.“
Dėl galimų atsako priemonių prieš Rusijos projektą ekspertas nusiteikęs skeptiškai. Jis priminė, kad Rusija per kelerius metus nesugebėjo rasti efektyvaus būdo neutralizuoti „Starlink“, todėl ir „mes nieko negalėsime padaryti“. Vis dėlto, kaip rašo jis, pats turi „tam tikrų klastingų sumanymų“.
„Išbandyti juos dabar dar per anksti. Orbitoje skriejantys 16 palydovų dirba bandomuoju režimu“, – pridūrė S.Beskrestnovas
Zelenskis: Ukraina stengiasi numušti visus Rusijos dronus, net jei jie skrieja NATO šalių link
23:15
Ukraina stengiasi perimti visus Rusijos bepiločius orlaivius, net ir tuos, kurie skrieja Rumunijos, Moldovos, Lenkijos ar Baltijos šalių kryptimi. Apie tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukraina nedelsdama informuoja savo partnerius, jei drono perimti nepavyksta. V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad padėtų sąjungininkams.
„Rusija naudoja dronus, kad darytų spaudimą NATO šalims ir įvertintų jų reakciją. Tai yra tipinis jų signalas: nepadėkite Ukrainai. Manau, kad vieninga NATO privalo duoti ryžtingesnį atsakymą“, – parašė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikrina su Rusija ar Baltarusija besiribojančių NATO šalių oro gynybą.
Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos tiekimo kelių Luhansko srityje kontrolę
19:43
Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos karinio tiekimo kelių kontrolę okupuotose Luhansko srities dalyse, sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių kariuomenė.
Pranešimą cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
„Luhansko sritis dabar yra kontroliuojama Trečiojo kariuomenės korpuso dronų!“ – rašoma pranešime.
Vienos iš operacijų metu Ukrainos dronai pasiekė Izvarynės patikros punktą, esantį daugiau nei 205 km Rusijos kontroliuojamos teritorijos gilumoje Luhansko srityje, pranešė kariškiai.
Operacijos taikiniais tapo Rusijos šarvuočiai ir šaudmenų sandėliai, nurodė korpusas.
Zelenskis pareiškė apie galimybių langą deryboms su Rusija iki ateinančios žiemos
19:41
Rusija ir toliau praranda iniciatyvą mūšio lauke, todėl dabar yra galimybė diplomatiniam karo sureguliavimui. Apie tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak Ukrainos lyderio, nuo 2025 metų gruodžio Rusijos Federacija pradėjo prarasti iniciatyvą mūšio lauke. Jis pažymėjo, kad 2026 metų sausį Amerikos partneriams pasakė apie esamą galimybių langą deryboms, kadangi kiekvieną mėnesį rusai praras vis daugiau savo karių. Prezidentas pabrėžė, kad dabar priešas negali per mėnesį okupuoti daugiau teritorijos, nei Ukrainos kariuomenė išlaisvina.
„Todėl manau, kad mums reikia rasti diplomatinį kelią – sėsti ir pasikalbėti – iki kitos žiemos pradžios. Tačiau tai priklauso nuo vidinio spaudimo Putinui iš jo visuomenės pusės, taip pat nuo JAV ir Europos sankcijų spaudimo Rusijai“, – pridūrė V.Zelenskis.
Be to, Ukrainos prezidentas išsakė savo nuomonę apie tai, kas galėtų atstovauti Europai derybose. Jis priminė, kad jau egzistuoja „E3“ formatas – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija.
„Nežinau, ar tai geriausias formatas, bet manau, kad šios šalys galėtų būti derybininkėmis nuo Europos. Taip pat turime patikimų partnerių iš Šiaurės Europos šalių. Turkija visada norėjo būti tarpininkė, ir su jų pagalba pasiekėme tam tikrų laimėjimų grąžindami mūsų karo belaisvius“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, būtent Ukraina ir Europos šalys turi nuspręsti, kas atstovaus Europai derybose. Taip pat jis pareiškė, kad ne mažiau svarbu, jog Rusija būtų pasirengusi dialogui ir Europos dalyvavimui.
Lukašenka: Baltarusija nusitaikė į vieną „didelį“ taikinį Ukrainoje
18:31
Baltarusija yra nusitaikiusi į vieną „didelį“ taikinį Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pranešė nustatęs 500 potencialių smūgių taikinių Baltarusijoje.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
A.Lukašenkos komentarai nuskambėjo augant įtampai po bendrų Baltarusijos ir Rusijos branduolinių pratybų bei prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimų, kad Kyjivas ruošiasi galimam Rusijos puolimui iš šiaurės, kuriame dalyvautų ir Baltarusija.
Ukrainos bepiločių orlaivių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis šią savaitę pareiškė, kad Ukrainos pajėgos nustatė 500 potencialių taikinių Baltarusijoje, stiprėjant susirūpinimui, kad Minskas gali tiesiogiai įsitraukti į karą.
„Jie galėjo nustatyti 500 taikinių, – sakė A.Lukašenka. – Tačiau mes turime vieną didelį taikinį su tiksliomis koordinatėmis, ir jis yra labai arti Baltarusijos. Jie tai taip pat supranta.“
A.Lukašenka taip pat sumenkino prie Baltarusijos sienos dislokuotų Ukrainos karių pajėgumus, pavadindamas juos „patrankų mėsa“.
Be to, jis atmetė V.Zelenskio įspėjimus apie karinę grėsmę iš Baltarusijos.
Ušakovas apkaltino Kyjivą tuo, kad jis niekaip nepasiduoda: Ukraina viską sugadino
17:57
Per susitikimą Aliaskoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pasiekė „tarpusavio supratimą“ dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo, tačiau vėliau prasidėjo sunkumai.
Apie tai pareiškė V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Daugelis vartoja žodį „susitarimai“. Aš pasakyčiau tiksliau – „supratimas“. Buvo pasiektas supratimas dėl to, ką šalys darys Ukrainos konflikto sureguliavimo kontekste“, – pasakojo Kremliaus valdininkas.
J.Ušakovas pranešė, kad Amerikos pusė pažadėjo įvykdyti savo šio supratimo dalį, tačiau susidūrė su tam tikrais sunkumais.
V.Putino padėjėjas išreiškė nuomonę, kad šie sunkumai „pirmiausia yra susiję su Kyjivo elgesiu ir reakcija į vienokį ar kitokį zondavimą, vienokius ar kitokius amerikiečių kreipimusis“.
Jis piktinosi tuo, kad Ukraina remiasi Europos parama, o tai ukrainiečiams suteikia „daugiau užsispyrimo“ ir „negatyvumo“.
Praėjusių metų rugpjūtį D.Trumpas ir V.Putinas surengė susitikimą Aliaskoje, kad susitartų dėl karo Ukrainoje pabaigos sąlygų. Nuo to laiko rusai mano, kad būtent šių susitarimų būtina laikytis.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau yra pažymėjęs, kad „susidaro įspūdis, jog šalys kalba apie visiškai skirtingus dalykus“.
„Rusai dažnai kalba apie kažkokią „Ankoridžo dvasią“. O mes galime tik numanyti, ką jie iš tikrųjų turi omenyje“, – žiemos pabaigoje pareiškė V.Zelenskis.
Po Ukrainos smūgių: Rusijos dronų „Orion“ gamintojas pranešė apie rekordinius nuostolius
16:04
Rusijos grupė „Kronštadt“, į kurios sudėtį įeina žvalgybinių-atakos bepiločių orlaivių „Orion“ gamintojas, pranešė apie staigų nuostolių augimą 2025 metų pabaigoje. Bendrovės grynasis nuostolis pasiekė 4,5 mlrd. rublių, nors metais anksčiau šis rodiklis sudarė 2,6 mlrd. rublių, rašo „Defense Express“.
Rusijos šaltiniai pripažįsta, kad pagrindinės finansinės problemos yra susijusios būtent su įmone, gaminančia bepiločius orlaivius „Orion“. Tai laiko atžvilgiu sutampa su Ukrainos tolimojo nuotolio dronų smūgiu „Kronštadt“ gamyklai Dubnos mieste 2025 metų gegužės pabaigoje.
Bendrovė nuostolius aiškina neva neįvykdytais kontraktais dėl bepiločių orlaivių tiekimo civilinei rinkai. Teigiama, kad nuo 2023 metų gamintojas dėl tiekimo žlugdymo tapo maždaug 300 teisminių ieškinių, kurių bendra suma siekia 5,2 mlrd. rublių, subjektu, o dar daugiau nei pusšimtis bylų tebėra nagrinėjamos.
Tuo pat metu „Kronštadt“ vadovybė deklaruoja ketinimus pagerinti finansinę padėtį naujų užsakymų civilinėje bepiločių orlaivių rinkoje sąskaita. Tačiau ekspertai abejoja tokiu paaiškinimu ir mano, kad realią įtaką įmonės veiklai galėjo turėti smūgio gamybiniams pajėgumams Dubnoje pasekmės.
Analitikai: Rusija sugalvojo, kaip panaudoti smūgį Rumunijoje savo naudai
15:40
Kremlius naudojasi skandalu dėl „Shahed“ drono smūgio į daugiabutį Rumunijoje, kad panaikintų Rusijos atsakomybę už galimus būsimus smūgius Moldovai. Apie tai praneša Amerikos Karo studijų institutas (ISW).
Analitikai atkreipė dėmesį į Rusijos ambasados Moldovoje pareiškimą, paskelbtą po smūgio Rumunijai. Jame Rusijos diplomatai teigė, kad Moldovos valdžia ir Vakarų šalys esą rengia įvykio, analogiško drono smūgiui Rumunijoje, „inscenizaciją“. Rusai, be kita ko, tvirtino, kad Kišiniovas neva labai nori išprovokuoti santykių su Maskva pablogėjimą, todėl imsis provokacijų.
ISW pažymėjo, kad tuo pat metu Rusijos valdžia paneigė, jog smūgį daugiabučiui namui Rumunijoje sudavė būtent Rusijos dronas, ir be jokių įrodymų apkaltino Ukrainą, kad tai jos dronas atakavo NATO teritoriją.
Analitikai mano, kad abu šie pareiškimai kartu rodo Kremliaus ketinimą iš anksto panaikinti Rusijos atsakomybę už atsitiktinius ar tyčinius jos bepiločių orlaivių smūgius Moldovai ateityje.
„V.Putinas pasirinko nutrūktgalvišką politiką, pagal kurią Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į NATO ir Moldovos oro erdvę rizika laikoma priimtinu Rusijos smūgių Ukrainai padariniu. V.Putinas dabar, panašu, civilių aukų riziką NATO šalyse pripažįsta priimtina Rusijos vykdomos smūgių kampanijos pasekme“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino smūgius Rusijos naftos objektams
15:17
Ukrainos gynybos pajėgos sudavė rezultatyvius smūgius Saratovo naftos perdirbimo gamyklai ir Lazarevo stočiai Rusijos Kirovo srityje, kuri pumpuoja žalią naftą magistraliniu vamzdynu Surgutas–Gorkis–Polockas. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„2026 m. gegužės 31 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai sudavė smūgį Saratovo naftos perdirbimo gamyklai (Saratovas, Saratovo sritis, Rusijos Federacija). Patvirtintas didžiulis gaisras įmonės teritorijoje“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad ši naftos perdirbimo gamykla yra viena iš pagrindinių Pavolgio regiono naftos perdirbimo įmonių ir priklauso naftos bendrovės „Rosneft“ struktūrai, o jos projektinis perdirbimo pajėgumas siekia apie 7 mln. tonų naftos per metus. Gamykla gamina benziną, dyzeliną ir kitų rūšių degalus, kurie naudojami ir valstybės agresorės karinei logistikai užtikrinti.
„Be viso kito, pataikyta į svarbų agresoriaus naftos transportavimo infrastruktūros elementą – Lazarevo linijinę gamybinę-dispečerinę stotį Rusijos Federacijos Kirovo srityje, kuri pumpuoja žalią naftą magistraliniu vamzdynu Surgutas–Gorkis–Polockas“, – pranešė Generalinis štabas.
Taip pat kalbama apie smūgį degalų ir alyvos sandėliui Matvejev Kurgane, Rusijos Rostovo srityje.
Kartu pranešama apie pataikymą į priešo komandinį-stebėjimo punktą (Begoščia, Kursko sritis, Rusija), bepiločių orlaivių valdymo punktus Kalynovės (Donecko sritis) bei Grafovkos (Belgorodo sritis, Rusijos Federacija) rajonuose ir okupantų bepiločių orlaivių dirbtuves Donecke.
Kaip pranešta anksčiau, sekmadienio naktį Ukrainos dronai sudavė smūgį Saratovo naftos perdirbimo gamyklai.
Stebėsenos „Telegram“ kanalų duomenimis, mieste apie trečią valandą nakties nugriaudėjo sprogimai. Vietos gyventojai pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti keli gaisro židiniai ir tiršti dūmai virš naftos perdirbimo gamyklos.
Taip pat buvo pranešta apie smūgį naftos bazei Matvejev Kurgano gyvenvietėje Rostovo srityje. Regiono gubernatorius Jurijus Sliusaris pranešė, kad dėl „bepiločio orlaivio nuolaužų kritimo“ užsidegė privačios įmonės degalų saugykla.
„The Telegraph“: Airija tapo Rusijos šnipų landa į Jungtinę Karalystę
13:58
Airija dėl savo liberalios vizų politikos tapo Rusijos šnipų landa patekti į Didžiąją Britaniją.
Kaip rašo „The Telegraph“, buvęs Airijos vyriausybės vaikų reikalų ministras ir dabartinis Europos Parlamento narys nuo Dublino Barry Andrewsas pranešė, kad britų pareigūnai jį įspėjo dėl Airijos rusams išduotų vizų skaičiaus.
Nuo Maskvos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios Airija Rusijos piliečiams išdavė 14 000 vizų – prašymų patvirtinimo rodiklis siekia net 90 procentų.
„Airija, lyginant su Jungtine Karalyste, neturi išvystytų žvalgybos tarnybų. Jungtinė Karalystė nuogąstauja, kad Airija yra saugumo landa, kadangi žmonės atvyksta į Airiją, o mes neturime tokių sekimo galimybių, kokias turi Jungtinė Karalystė“, – pažymėjo jis.
Kartu politikas pridūrė, kad esama gana daug Rusijos neteisėtos veiklos Airijoje įrodymų.
Airija yra viena iš dviejų Europos Sąjungos valstybių narių, nepriklausančių Šengeno zonai ir turinčių savo atskirą vizų išdavimo procedūrą. Ji kartu su Jungtine Karalyste, Normandijos salomis ir Meno sala priklauso Bendrai kelionių zonai (angl. Common Travel Area).
Liepos mėnesį Airija perims pirmininkavimą ES, o tai, B.Andrewso teigimu, „paverčia ją taikiniu“.
„Airija yra atsidūrusi taikiklyje, todėl manau, kad dabar pats metas atlikti nuodugnią vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams proceso analizę“, – sakė jis.
Europarlamentaras paragino imigracijos tarnybos darbuotojus tikrinti pareiškėjų profilius socialiniuose tinkluose ir rengti su jais asmeninius pokalbius.
