Svarbiausios naujienos
- „Pasirašykite viską arba keliaukite namo“: FT skelbia, kad Ukrainos ir JAV susitarimui iškilo netikėtų kliūčių
- Sudarė žemėlapį, kur pavojinga vykti Putino režimo kritikams
- Ekspertas atsakė, ar Kyjivas galėtų smogti Raudonajai aikštei per „Pergalės dieną“
- Rusijos karys Kursko srityje paleido šūvius į niekuo dėtą šeimą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sudarė žemėlapį, kur pavojinga vykti Putino režimo kritikams
18:09
Kokie pavojai šiandien gresia Vladimiro Putino režimą ir karą Ukrainoje kritikuojantiems žmonėms? Padedamas advokatės Anastasijos Burakovos ir teisėsaugos institucijų informatorių, „Telegram“ kanalas „Možem objasnit“ sudarė Rusijos „politinių migrantų kelionių žemėlapį“, kuriame šalys suskirstytos pagal pavojingumo laipsnį.
Toks žemėlapis gali praversti ir lietuviams, pasisakantiems prieš Rusijos karą Ukrainoje, kuriems reikėtų žinoti, su kokiomis problemomis gali iš dalies susidurti užsienyje.
Absoliučiai pavojinga
Baltarusija, Kirgizija
– Rizika: pagrobimas, ekstradicija, saugumo pajėgų bendradarbiavimas su Rusija apeinant teisines procedūras.
Kirgizija:
– Du žinomi atvejai, kai žmonės buvo sulaikyti pagal Rusijos ekstradicijos prašymus.
– Du Rusijos aktyvistų, įtrauktų į tarpvalstybinį ieškomų asmenų sąrašą, pagrobimo atvejai.
Pavojinga
Kazachstanas:
– Daugiau nei penki ilgalaikio sulaikymo atvejai pagal Rusijos ekstradicijos prašymus. Vienas dezertyro pagrobimo atvejis. Vienas buvusio Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) pareigūno ekstradicijos atvejis. Kelios dešimtys trumpalaikių sulaikymų.
Uzbekistanas, Tadžikistanas:
– Galimi sulaikymai pagal Rusijos prašymus, ypač vykdant tarpvalstybinę paiešką. Negalėjimas išvykti iš šalies, jei atliekama tarpvalstybinė paieška.
Rekomendacija: vengti keliauti, net ir tranzitu, jei kyla politinio persekiojimo pavojus.
Rizikinga
Armėnija:
– Kelios dešimtys trumpalaikių sulaikymų pagal Rusijos ekstradicijos prašymus, tačiau faktinė ekstradicija neužfiksuota.
– Du dezertyrų pagrobimo atvejai.
– Sunkumai dėl išvykimo tarpvalstybinės paieškos atveju.
Rekomendacija: naudoti tik tranzitui, neužsibūti.
Sąlyginai saugu (trumpą laiką)
Serbija:
– Užfiksuoti aštuoni atvejai, kai antikariniams aktyvistams buvo panaikinti, atsisakyta išduoti arba neleista išduoti leidimus gyventi šalyje.
Sakartvelas, Turkija:
– Galimas išsiuntimas į trečiąsias šalis už migracijos įstatymų pažeidimus.
Rekomendacija: tikrinti ieškomų asmenų sąrašą, laikytis migracijos taisyklių. Saugu, jei nėra užklausų per Interpolą.
Plačiau apie sąrašą rusų kalba galima paskaityti ČIA.
Ukraina: pagal susitarimą su JAV bus finansuojami iškasenų, naftos ir dujų projektai
02:14
Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko ketvirtadienį pranešė, kad pagal ilgai lauktą investicijų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis bus finansuojami naudingųjų iškasenų, naftos ir dujų projektai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ministrė sakė, kad Ukrainos rekonstrukcijos investicinis fondas rems naujus projektus, susijusius su šiais ištekliais, „taip pat su tuo besisiejančia infrastruktūra ar perdirbimu“.
„Ukraina ir Jungtinės Valstijos kartu nustatys konkrečius finansuotinus investicinius projektus. Svarbu, kad Fondas galėtų investuoti tik Ukrainoje“, – sakė ji.
„Tai susitarimas, kuriame Jungtinės Valstijos pažymi savo įsipareigojimą skatinti ilgalaikę taiką Ukrainoje ir pripažįsta Ukrainos indėlį į pasaulio saugumą atsisakant branduolinio arsenalo. Tai susitarimas, kuriame Jungtinės Valstijos pažymi savo įsipareigojimą užtikrinti Ukrainos saugumą, atsigavimą ir atstatymą“, – teigė J.Svyrydenko.
Kalbėdama apie trečiadienį Vašingtone pasirašytą ekonominės partnerystės susitarimą, ji pabrėžė, kad „dabar dokumentas yra toks, kad gali užtikrinti abiejų mūsų šalių – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų – sėkmę“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
JAV ir Ukraina pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą
01:31
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį, po kelias savaites trukusių intensyvių derybų, pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Ukraina, kuriuo Vašingtonui suteikiama prieiga prie Kyjivo retųjų naudingųjų iškasenų telkinių, pranešė abi šalys.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
ES rengia „planą B“, jei Trumpas pasitrauktų iš derybų dėl Ukrainos
23:40
Europos Sąjunga rengia atsarginį „planą B“, kaip išlaikyti ekonomines sankcijas Rusijai, jei Donaldo Trumpo administracija atsisakytų taikos derybų dėl Ukrainos ir bandytų užmegzti santykius su Maskva.
Kaip rašo „The Financial Times“, tai pareiškė ES vyriausioji atstovė užsienio politikai ir saugumui Kaja Kallas.
„Klausimas, ar patys amerikiečiai norės pasitraukti. Matome ženklų, kad jie svarsto galimybę palikti Ukrainą ir nebandyti susitarti su Rusija – nes tai pernelyg sudėtinga“, – sakė ji.
K.Kallas pareiškė, kad ES parengė „planą B“, kaip išlaikyti spaudimą Rusijai tuo atveju, jei Vengrija liepos mėn. blokuotų sankcijų pratęsimą, tačiau pabrėžė, kad prioritetu išlieka visų valstybių narių vienybė: „Planas B egzistuoja, bet mes turime dirbti su planu A. Jei iš karto persijungsite į planą B, tai jis ir realizuosis.“
Ji pridūrė, kad Briuselis nuolat derasi su Vašingtonu ir kitais tarptautiniais partneriais, siekdamas išlaikyti Vakarų sankcijų režimą.
K.Kallas pripažino, kad kai kuriose ES sostinėse jau vyksta diskusijos dėl galimybės sekti JAV pavyzdžiu, jei jos pasitrauks iš derybų dėl Ukrainos ir atnaujins santykius su Rusija.
„Akivaizdu, kad kai kuriose šalyse tie pokalbiai tikrai vyksta. Ir galbūt yra vilties, kad mums nebereikės remti Ukrainos. Bet tai klaidinga viltis. Jei atsižvelgtume į tai, kad Rusija gynybai išleidžia daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto – jie vėl norės panaudoti tą jėgą“, – sakė ji.
K.Kallas sakė, kad JAV pasitraukimo atveju Europa galėtų prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų padėti Ukrainai, tačiau pripažino: „Kalbant apie karinę paramą – tikrai bus daug sunkiau pakeisti amerikiečius.“
Ji teigė, kad Briuselis ir kitos Europos sostinės ir toliau įtikinėja JAV, kad šio karo baigtis tiesiogiai paveiks ir jų interesus.
K.Kallas pabrėžė, kad nė viena ES šalis nepripažins Krymo kaip Rusijos dalies – šis punktas įtrauktas į JAV pasiūlymą, tačiau Kyjivui jis yra „raudona linija“.
„Nematau, kad mes kada nors galėtume su tuo sutikti. Tačiau, žinoma, negalime kalbėti JAV vardu. Tai, ką jie nuspręs, yra jų reikalas. Iš Europos pusės mes ne kartą sakėme: Krymas yra Ukraina“, – sakė ES atstovė užsienio politikai.
Anot jos, amerikiečiai turi įrankių, kaip spausti Rusiją nutraukti karą.
„Prezidentas Trumpas yra sakęs, kad nori, jog žudynės liautųsi. Taigi jis turėtų daryti spaudimą tam, kas žudo“, – pridūrė ji.
Galimą Ukrainos ir JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų lydi susirūpinimas
23:21
Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pareiškė, kad netrukus gali pasirašyti ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, nors Kyjivas, siekdamas ilgalaikės JAV paramos, paskutinę minutę išreiškė susirūpinimą.
Prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas, itin svarbias naujosioms technologijoms. Tokiu būdu jis reikalavo kompensacijos už milijardų dolerių vertės JAV ginklų, atsiųstų nuo Rusijos įsiveržimo prieš daugiau nei trejus metus.
Po pradinių dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, tuo metu, kai D.Trumpas stengiasi drastiškai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.
„Mūsų pusė yra pasirengusi pasirašyti. Vakar vakare ukrainiečiai nusprendė padaryti keletą paskutinės minutės pakeitimų“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas per Baltuosiuose rūmuose vykusį D.Trumpo vadovaujamo kabineto posėdį.
„Esame tikri, kad jie tai persvarstys, ir jei taip, esame pasirengę pasirašyti šią popietę“, – sakė jis.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad Ukraina taip pat tikisi, jog susitarimas bus pasirašytas per artimiausią parą.
„Tai tikrai geras, lygiavertis ir naudingas tarptautinis susitarimas dėl bendrų investicijų į Ukrainos vystymąsi ir atsigavimą“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
Vienas aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje teigė, kad pagal šį susitarimą Kyjivas ir Vašingtonas pasidalys bendrą fondą „50/50“ ir jis nebus susijęs su „skolomis“ už pagalbą Ukrainai, patvirtintomis buvusio prezidento Joe Bideno laikais.
„Jis užtikrina šalių lygybę. Bus sukurtas investicinis fondas, skirtas investuoti į atstatymą. Numatoma, kad jame bus mūsų ir Jungtinių Valstijų įnašai“, – su anonimiškumo sąlyga sakė šaltinis.
„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą
D.Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.
Tačiau trečiadienį D.Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.
„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D.Trumpas vyriausybės posėdyje.
Valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pagrasino, kad D.Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D.Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.
D.Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.
Tačiau V.Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D.Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur D.Trumpas ir viceprezidentas J.D.Vance'as iškoneveikė jį dėl tariamo nedėkingumo už JAV pagalbą.
Tądien V.Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.
Iš pradžių D.Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.
Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.
Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.
Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.
Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.
Putinas pripažino Ukrainos karių buvimą „išlaisvintoje“ Kursko srityje
22:14
Rusijos armija vis dar nekontroliuoja visos Kursko srities teritorijos ir joje tebėra Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tai per susitikimą su Rusijos piliečiais pripažino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Taip, mes išvijome priešą iš Kursko srities, bet ten vis dar sėdi likučiai, kai kuriuose plyšiuose, rūsiuose. Girdime, ką jie sako, prašo evakuacijos, bet dabar nesileisiu į detales“, – sakė jis.
Praėjusį šeštadienį V.Putinas pareiškė, kad rusai esą visiškai kontroliuoja visą Kursko srities teritoriją. Tą pačią dieną Rusija pirmą kartą pripažino, kad mūšiuose Kursko srityje buvo priversta naudoti Šiaurės Korėjos karius.
Ukrainos generalinis štabas nedelsdamas paneigė Rusijos pareiškimą ir patikino, kad Ukrainos kariai išlaiko kai kurių Kursko srities teritorijų kontrolę.
Kitą dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paneigė V.Putino žodžius. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai toliau vykdo tam tikras užduotis Kursko ir Belgorodo srityse.
JAV: jei neliks kliūčių, susitarimą su Ukraina dėl iškasenų galima pasirašyti trečiadienį
21:10
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Kyjivas ir Vašingtonas trečiadienį galėtų pasirašyti susitarimą dėl iškasenų, jei bus išspręsti paskutinės minutės klausimai.
„Mūsų pusė yra pasirengusi pasirašyti. Ukrainos atstovai vakar vakare nusprendė padaryti keletą paskutinės minutės pakeitimų, – nurodė jis. – Esame įsitikinę, kad jie persigalvos, ir jei taip bus, mes esame pasirengę pasirašyti šią popietę.“
Anksčiau trečiadienį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Kyjivas tikisi per artimiausią parą pasirašyti itin lauktą susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl iškasenų, abiem šalims baigiant derinti detales.
Pagal šį susitarimą Vašingtonas ir Kyjivas kartu plėtos Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį susitarimą pavadino „pinigų grąžinimu“ už ketvirtus metus besitęsiančio Rusijos sukelto karo metu iš Jungtinių Valstijų gautą pagalbą.
Kyjivas ir Vašingtonas šį susitarimą planavo pasirašyti dar prieš kelias savaites, tačiau ugningas D.Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose privertė jį atidėti.
Ukraina siekė, kad į susitarimą būtų įtrauktos saugumo garantijos.
Jungtinės Valstijos teigia, kad Amerikos verslo interesų Ukrainoje didinimas padės atgrasyti Rusiją nuo galimos būsimos agresijos paliaubų atveju.
Vienas aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje neatsakė į klausimą, ar į galutinį susitarimą įtrauktos kokios nors saugumo garantijos Ukrainai.
Pasak šaltinio, galutinė susitarimo versija numato lygiavertę investavimo struktūrą tarp Vašingtono ir Kyjivo ir joje esama daug gerų detalių.
Šaltinis pridūrė, kad naujausioje susitarimo versijoje nėra jokių nuostatų, susijusių su Kyjivo skola už karinę ar finansinę pagalbą, kurią JAV suteikė Rusijos daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
„Tai užtikrina šalių lygybę. Bus sukurtas investicinis fondas, skirtas investicijoms į rekonstrukciją. Numatyta, kad į jį įnešime lėšų mes ir Jungtinės Valstijos“, – pareiškė šaltinis.
Jo teigimu, jei JAV skirs naują karinę pagalbą Ukrainai, tai bus laikoma Vašingtono įnašu į fondą.
Trumpas apsigalvojo? Ženklai rodo, kad jis keičia poziciją dėl Putino
21:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Donaldu Trumpu Vatikane vykusių popiežiaus Pranciškaus laidotuvių kuluaruose paragino Jungtinių Valstijų vadovą sugriežtinti poziciją Vladimiro Putino atžvilgiu, skelbia naujienų portalas „Axios“, remdamasis šaltiniais.
Užfiksuota, kad jau du kartus po dviejų lyderių pokalbio D.Trumpas išreiškė kritiką Rusijos prezidentui.
V.Zelenskis bandė D.Trumpui paaiškinti, kad Kremliaus vadovas nesutiks su jokiomis nuolaidomis, jeigu nebus papildomo spaudimo iš Vašingtono, atskleidė šaltiniai.
Anot vieno iš jų, D.Trumpas pripažino, kad galbūt jam tikrai vertėtų pakeisti požiūrį į V.Putiną.
Pasak straipsnio, ️Ukrainos prezidentas atkakliai reikalavo, kad Baltieji rūmai grįžtų prie savo pirminio reikalavimo konflikto šalims – pirmiausia nutraukti ugnį, o tik po to pereiti prie taikos derybų.
Kai bandymai pasiekti ugnies nutraukimą žlugo, D.Trumpo administracija sutelkė dėmesį į pagrindinio taikos susitarimo, kuriame yra punktas apie tai, kad Vašingtonas pripažintų Krymą Rusijos dalimi, skatinimą.
Anot „Axios“ šaltinio, D.Trumpas, matyt, su tuo sutiko. Baltieji rūmai šios informacijos nepatvirtino ir nepaneigė, o V.Zelenskio atstovas atsisakė komentuoti.
Žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose teigiama, kad 15 minučių trukusio susitikimo metu Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina nepripažįsta Krymo Rusijos dalimi.
Pasak „Axios“, D.Trumpas leido suprasti, kad to ir nereikia, nes jo planas numato Krymo pripažinimą Rusijos dalimi tik iš Vašingtono pusės.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Pasirašykite viską arba keliaukite namo“: FT skelbia, kad Ukrainos ir JAV susitarimui iškilo netikėtų kliūčių
18:37
Trečiadienį Ukraina usidūrė su paskutinės minutės kliūtimis prieš pat pasirašant pagrindų susitarimą su JAV dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų eksploatavimo.
Susitarime, kurį JAV ir Ukraina turėjo pasirašyti po maratoninių derybų ir kurį matė laikraštis „Financial Times“ (FT), teigiama, kad JAV ir Ukraina, plėtodamos Kyjivo gamtinius išteklius ir kurdamos bendrą investicinį fondą, „sieks sudaryti sąlygas, būtinas ... padidinti investicijas į kasybą, energetiką ir susijusias technologijas Ukrainoje“.
Skaičiuotųsi tik būsima JAV parama
Tai įvyko po to, kai Kyjivas užsitikrino svarbią Donaldo Trumpo administracijos nuolaidą, kad tik būsima karinė pagalba bus laikoma JAV indėliu į susitarimą.
Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja Julija Svyrydenko išskrido į Vašingtoną pasirašyti susitarimo su JAV iždo sekretoriumi Scottu Bessentu, sakė trys Ukrainos pareigūnai.
FT šaltinis: JAV iškėlė ultimatumą pasirašyti du susitarimus iš karto, nieko nebekeisti
Tačiau iškilo problemų, kai J.Svyrydenko lėktuvas išskrido į Vašingtoną, ir S.Bessento komanda jai pasakė, kad ji turėtų „būti pasirengusi pasirašyti visus susitarimus arba grįžti namo“, sakė trys su tuo susipažinę asmenys.
Amerikiečiai nori, kad ukrainiečiai trečiadienį pasirašytų ir pagrindų susitarimą, ir detalų susitarimą dėl lėšų, kuris užbaigtų visą susitarimą dėl iškasenų, sakė du Ukrainos pareigūnai.
Vienas su JAV pozicija susipažinęs asmuo trečiadienį sakė, kad derybos nebuvo baigtos, o Ukraina siekė peržiūrėti savaitgalį sutartas sąlygas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Izraelis nusprendė atnaujinti tiesioginius skrydžius į Rusiją
17:00
Izraelio nacionalinė aviakompanija „El Al“ po keturių mėnesių pertraukos nuo gegužės 1 d. vėl pradės skrydžius į Rusiją. Skrydžiai maršrutu Tel Avivas – Maskva bus vykdomi septynis kartus per savaitę, pranešė aviakompanija.
Aviakompanija „El Al“ nutraukė skrydžius į Maskvą gruodžio pabaigoje po Azerbaidžano lėktuvo katastrofos, kuris buvo numuštas virš Čečėnijos oro gynybos sistema per dronų ataką.
Katastrofoje žuvo 38 žmonės. Izraelio vežėjas pranešė, kad nusprendė atnaujinti skrydžius „įvertinus esamą situaciją“ ir pasitarus su valdžios institucijomis.
Kovo mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė į Izraelį vykstantiems rusams laikytis padidintų atsargumo priemonių ir nesilankyti rajonuose, besiribojančiuose su Sirija, Libanu, Gazos ruožu ir Vakarų krantu.
Taip pat galioja dar viena Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija, susijusi su 2023 m. spalio mėn. „Hamas“ kovotojų išpuoliu prieš Izraelį.
Be „El Al“, nuo gegužės 2 d. reguliarius skrydžius į Maskvą atnaujina Turkmėnistano flagmanė „Turkmenistan Airlines“, o nuo gegužės 8 d. – Vietnamo nacionalinė aviakompanija „Vietnam Airlines“.
Ekspertas atsakė, ar Kyjivas galėtų smogti Raudonajai aikštei per „Pergalės dieną“
15:56
Šią savaitę Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vienašališkai paskelbė trijų dienų „paliaubas“, nes gegužės 9-ąją Maskvoje numatyti „Pergalės dienos“ renginiai, į kuriuos Rusija pasikvietė pasaulio lyderius.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nerimauja dėl gegužės 9-ąją numatyto „Pergalės dienos“ parado Maskvoje ir pabrėžė, jog teisingai daro.
Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, instruktorius-pilotas Romanas Svitanas „New Voice“ radijo eteryje įvertino, ar būtų realu suduoti smūgį Raudonajai aikštei.
„Optimalus variantas, žinoma, būtų ne smogti gegužės 9 d. Raudonajai aikštei, o sunaikinti Rusijos techniką, Rusijos karius, kurie ten žygiuos. Jie turi keletą treniruočių bazių. Keletą dienų iki gegužės 9 d. vyksta šio parado treniruotės. Ten dirba tik kariai. Čia, iš esmės, tai yra grynai legalus karinis tikslas“, – mano jis.
Pasak karybos žinovo, smogti būtų galima įvairiais būdais.
„Tai galima padaryti gegužės 7 ar 8 dieną. Tai reiškia, kad jie vis tiek treniruosis beveik kasdien arba kas antrą dieną. O šias treniruočių vietas labai gerai žino praktiškai visi maskviečiai ir vadinamųjų procesų dalyviai. O mūsų žvalgyba tiksliai nubraižys jų vietą. Todėl, žinoma, optimaliausia smogti būtent ten“, – dėstė pulkininkas.
Jo teigimu, teoriškai Rusija pati „atrišo rankas“ Ukrainai teigdama, kad jos smūgis Sumams, kurio metu žuvo 9 žmonės ir dešimtys buvo sužeista, nebuvo civilinis objektas, nes jį savo tikslams naudojo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tą dieną mieste buvo numatyta apdovanojimų ceremonija.
„Čia pats Dievas liepė smogti į Raudonąją aikštę gegužės 9 d., kurią kariai naudos savo tikslams, parado tikslams. Tai reiškia, kad čia niekas mums nesuriš rankų šia prasme. Rusai patys jas atrišo. Todėl tegul bijo, tai mažiausia, ką gali padaryti“, – svarstė R.Svitanas.
Ekspertas paaiškino, kad V.Putinas siekia būti lyderiu ir užtikrinti bent jau psichologinį saugumą tiems, kurie priims sprendimą atvykti gegužės 9-ąją į Maskvą. Jis atkreipė dėmesį, kad tam ruošiamasi ne vieną savaitę, paleidžiami ištisi mechanizmai saugumui užtikrinti.
„Jei jie įtars, kad Ukraina galėtų paleisti kokią „torpedą“ kariniams taikiniams Raudonojoje aikštėje, visi pasiruošimai bus sustabdyti. Jie tiesiog ten nevažiuos. V.Putinas bandė išsisukti iš situacijos savo naudai. Pažiūrėsime“, – kalbėjo R.Svitanas.
