Svarbiausios naujienos
- „Kyiv Independent“: Kodėl JAV generolo įspėjimas Rusijos Kaliningradui yra itin svarbus
- JAV generolas pristatė NATO rytinio flango gynybos planą: Kaliningradą neutralizuotų greitai
- Pokalbio su Trumpu pasekmės: Maskva neatsigina nuolat zujančių ukrainiečių dronų
- Kremlius piktinasi: ES sankcijas vadina neteisėtomis
- Griaudėjo sprogimai: dronai atakavo Maskvą ir Dzeržinską
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Kyiv Independent“: Kodėl JAV generolo įspėjimas Rusijos Kaliningradui yra itin svarbus
20:37
Rusijos Kaliningrado anklavas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai ketvirtadienį aukštas JAV karinis pareigūnas perspėjo Kremlių, jog NATO galėtų perimti šios teritorijos kontrolę „neįtikėtinai greitai“. Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Leidinys pastebi, kad šie JAV Sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vado generolo Christopherio Donahue pareiškimai – vieni griežčiausių, kokius yra išsakęs Vakarų karinis pareigūnas.
„Tai tiesioginė grėsmė Kremliui dėl galimų pasekmių, jei Rusija toliau plėstų savo agresiją už Ukrainos ribų“, – pažymima straipsnyje.
Šie komentarai pasirodė po virtinės Vakarų pareigūnų įspėjimų apie galimus Maskvos planus ateityje pulti NATO nares.
„Esu beveik tikras, kad jei Rusija pultų Baltijos šalis, viena pirmųjų NATO bombarduojamų vietų – jei tai nebūtų Maskva ar Sankt Peterburgas – būtų Kaliningradas“, – „Kyiv Independent“ sakė Rusijos ir posovietinės politikos dėstytojas iš Bato universiteto Stephenas Hallas.
Kaliningrado svarba Rusijai
„Kyiv Independent“ pastebi, kad, nors Kaliningradas yra nedidelis, jis turi itin didelę strateginę reikšmę Rusijai, nes suteikia Maskvai antrą tiesioginę prieigą prie Baltijos jūros – kita yra per rytinę šalies dalį Suomijos įlankoje.
Rusijos Baltijos jūros laivynas turi savo būstinę ir pagrindinę bazę Kaliningrado srityje. Tuo tarpu Rusijos admiroliteto būstinė įsikūrusi Sankt Peterburge, taip pat esančiame prie Baltijos jūros.
„Kaliningradas yra viena labiausiai militarizuotų Europos vietų“, – teigė S.Hallas, pridurdamas: „Iš esmės tai – karinė bazė, kurios viduryje yra miestas.“
Didėjant įtampai, ekspertai teigia, kad Kaliningradas tikriausiai atsidurtų bet kokio NATO ir Rusijos konflikto epicentre.
Jei kiltų karas tarp NATO ir Rusijos, Rusijos ir Baltarusijos pajėgų susijungimas per Suvalkų koridorių atkirstų vienintelį sausumos kelią į visas tris Baltijos valstybes.
„Yra priežastis, kodėl rusai jau seniai treniruojasi užimti Suvalkų koridorių“, – sakė S.Hallas.
Dėl to Kaliningradas taptų vienu pagrindinių NATO taikinių, siekiant sužlugdyti Maskvos planus.
„Galiu įsivaizduoti, kad tai būtų vienas pirmųjų NATO veiksmų – sustabdyti bet kokį amunicijos tiekimą į Kaliningradą ir kuo greičiau eliminuoti šį regioną iš karo veiksmų“, – teigė analitikas.
Anot jo, tai taip pat stipriai apribotų Rusijos galimybes projektuoti karinę galią Baltijos jūroje, kur jos Baltijos laivynas kelia rimtą grėsmę regiono šalims.
Ar NATO pultų pirmas?
Pirmasis NATO smūgis prieš Rusiją yra labai mažai tikėtinas, todėl kyla klausimas: kodėl generolas S.Donahue dabar daro tokius pareiškimus?
S.Hallas leidiniui teigė, kad greičiausiai tai yra bandymas pasiųsti signalą Kremliui ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl JAV įsipareigojimo ginti NATO pagal 5-ąjį straipsnį.
„Manau, kad jis bando parodyti, jog NATO vis dar turi galimybių smogti Rusijai ir Kaliningradas būtų itin skausminga vieta tam smūgiui“, – sakė S.Hallas.
„Tai tiesiog bandymas sustiprinti žinią, kad Amerika čia liks ilgam, o NATO ir toliau išliks karine organizacija dar ilgą laiką.“
C.Donahue šiuos komentarus pateikė pristatydamas naują sąjungininkų strategiją, vadinamą „Rytinio flango atgrasymo linija.“
Ši iniciatyva orientuota į sausumos pajėgų stiprinimą, gynybos pramonės integravimą bei standartizuotų skaitmeninių sistemų ir paleidimo platformų diegimą, siekiant greitesnės ir efektyvesnės koordinacijos mūšio lauke.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:58
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: JAV pertvarko ginklų tiekimą, siekdamos atlaisvinti daugiau „Patriot“ sistemų Ukrainai
00:50
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perkėlė Vokietiją į priekį, prieš Šveicariją, eilėje gauti naujas „Patriot“ oro gynybos sistemas. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais.
Pažymima, kad tai potencialiai leis Berlynui perduoti dvi turimas „Patriot“ sistemas Ukrainai.
Šveicarijos vyriausybė pranešė, jog Jungtinės Valstijos „nusprendė peržiūrėti prioritetus tiekiant „Patriot“ oro gynybos sistemas“, siekdamos sustiprinti paramą Ukrainai.
Anksčiau Šveicarija buvo įsigijusi penkias tokias sistemas, kurios turėjo būti pristatytos 2026–2028 metais, tačiau dabar šių pristatymų grafikas tapo neaiškus.
Leidinys pažymi, kad tai yra pirmasis žinomas atvejis, kai D.Trumpo administracija padėjo paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai nuo tada, kai šį mėnesį jis pareiškė sutikęs su naujomis ginklų siuntomis Kyjivui.
„Reuters“ pažymi, kad šiuo metu šio sprendimo oficialaus patvirtinimo dar nėra.
Svyrydenko: Ukraina ir Jungtinės Valstijos tariasi dėl investicijų į Ukrainos dronų gamybą
00:08
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko pranešė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos derasi dėl susitarimo, kuriuo būtų numatytos JAV investicijos į Ukrainos dronų gamybą, pranešė „Reuters“.
Pažymima, kad šis pareiškimas buvo pateiktas praėjus dienai po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė naujai suformuotai vyriausybei plėsti Ukrainos karinės pramonės apimtis ir stiprinti ryšius su strateginiais partneriais.
Kalbėdama su žurnalistais Kyjive J.Svyrydenko teigė, kad susitarimas lemtų tai, jog JAV – didžiausia Ukrainos karinė rėmėja kare su Rusija – įsigytų Ukrainos dronų.
„Planuojame pasirašyti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl dronų. Šiuo metu vyksta derybos dėl JAV investicijų į Ukrainos dronų gamybos plėtrą. Kitaip tariant, kalbame apie didelio Ukrainos dronų kiekio įsigijimą“, – sakė J.Svyrydenko.
Ji pridūrė, kad politinį sprendimą dėl šio susitarimo priėmė prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas, o pareigūnai jau derina detales.
„Dabar naujasis gynybos ministras Šmyhalis šį pasiūlymą toliau derins su Amerikos puse. Vėliau prasidės techninis darbas“, – teigė premjerė.
Merzas: Ukraina vargu ar taps ES nare iki 2034 m.
22:40
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad abejoja, jog Ukraina prisijungs prie Europos Sąjungos iki kito finansinio laikotarpio pabaigos, kuris truks iki 2034 m., rašo „Reuters“
F.Merzas pabrėžė, kad Vokietijos aukščiausias prioritetas yra siekti Rusijos plataus masto karo pabaigos, o po to – Ukrainos atstatymo.
Jis patvirtino, kad rekonstrukcijos procesas bus susietas su tuo, kaip Ukraina galės tapti ES nare, „tačiau tai užtruks keletą metų“.
„Tai tikriausiai dar neturės įtakos Europos Sąjungos vidutinio laikotarpio finansinėms perspektyvoms“, – pridūrė Vokietijos kancleris, kalbėdamas apie septynių metų biudžeto ciklą 2028–2034 m.
F.Merzas taip pat teigė, kad kol Ukraina bus atakuojama, jos narystė ES bet kokiu atveju nebus įmanoma.
JK prisijungė prie naujų ES sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos naftos eksportą
18:04
Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) naujo plataus masto sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, nutaikyto į jos energetikos sektorių, sumažinant rusiškos naftos eksporto kainų viršutinės ribą.
„Mes kartu su ES smogiame į Rusijos energetikos sektoriaus širdį. Kartu toliau darysime nepaliaujamą spaudimą (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, spausdami jo kritinę naftos pramonę ir nutraukdami jo neteisėto karo finansavimą“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
ES anksčiau penktadienį pranešė, kad patvirtino 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos karo Ukrainoje. Sankcijomis, be kitų dalykų, nusitaikyta į Rusijos bankus ir nustatytos mažesnės „lubos“ rusiškos naftos eksportui
Rusija iš esmės atlaikė Vakarų bandymus sankcijomis paralyžiuoti jos ekonomiką.
Rusų pareigūnai peikė apribojimus kaip esą pažeidžiančius tarptautinę teisę ir gyrė tai, kaip Maskvai sekasi juos apeidinėti.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš savo kaimynę, jos ekonomika stipriai augo, o ją paskatino smarkiai padidėjusios išlaidos kariams ir ginklams.
Ką pakeis naujoji Ukrainos premjerė: Julijos Svyrydenko paskyrimo užkulisiai
18:03
Pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai Ukraina pakeitė savo vyriausybės vadovą. Buvusi ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko – mažiau žinoma, bet įtakinga ir ilgametė valstybės tarnautoja – perėmė premjero pareigas, pakeisdama Denysą Šmyhalį. Ar ši rokiruotė ministro pirmininko kėdėje gali reikšti naują kryptį Ukrainos politikoje?
Liepos 17 d. Ukrainos parlamentas 294-iais balsais patvirtino 39-metę Juliją Svyrydenko premjere. Poste ji pakeitė D.Šmyhalį, kuris vadovavo vyriausybei nuo 2020 m. ir tapo vienu iš stabiliausių, bet ir politiškai nepastebimiausių šalies valdžios struktūros veikėjų.
Šis pokytis įvyko tuo metu, kai Ukraina balansuoja tarp kovų fronte, užsienio sąjungininkų lūkesčių ir vidinių įtampų.
Oficialiai tai pateikiama kaip vykdomosios valdžios „perkėlimas“ ir žingsnis link ekonomikos restruktūrizavimo. Tačiau, žvelgiant į J.Svyrydenko karjerą iki šiol ir jos santykius su šalies aukščiausiais vykdomosios valdžios atstovais, tampa aišku, kad ji bus naudinga Volodymyro Zelenskio administracijai dėl kelių priežasčių.
Plačiau skaitykite čia.
Azerbaidžanas atsisako dalyvauti NVS ekonomikos taryboje dėl konflikto su Putinu
17:24
Azerbaidžano pirmasis vicepremjeras Jagubas Ejubovas neatvyks į Maskvą dalyvauti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) Ekonominės tarybos posėdyje. Apie tai leidiniui „Trend“ pranešė informuotas šaltinis.
Pasak pašnekovo, Baku nusprendė nedalyvauti NVS šalių ekonominį bendradarbiavimą užtikrinančios institucijos darbe dėl paaštrėjusio konflikto su Maskva.
„Šio sprendimo priežastis – pastarieji įvykiai Jekaterinburge, praėjusių metų pabaigoje rusų numuštas AZAL lėktuvas ir Rusijos pusės nenoras imtis tinkamų veiksmų šiems klausimams išspręsti“, – sakė šaltinis.
Per pastaruosius metus Rusijos ir Azerbaidžano santykiai paaštrėjo dviem etapais. 2024 m. gruodžio pabaigoje Kazachstano teritorijoje sudužo Azerbaidžano oro linijų bendrovės AZAL civilinis laineris, kurį, preliminariais duomenimis, numušė Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema Grozne per Ukrainos dronų ataką į šį miestą, primena, „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija griebiasi už šiaudo: šiuolaikinę artileriją saugo mediniais rąstais
17:08
Nevilties apimtos Rusijos pajėgos vėl griebiasi grubių mūšio lauko modifikacijų ir savo artilerijos sistemas pridengia mediniais rąstais. Tai daroma, siekiant atlaikyti nesiliaujančius Ukrainos dronų ir priešlėktuvinę ugnį, rašo „Defence blog“.
Iš fronto linijų gaunami vaizdai rodo, kad savaeigės haubicos „2S19 Msta-S“ yra apginkluotos laikinais mediniais šarvais, išdėstytais išilgai jų šonų. Šios modifikacijos atkartoja panašią taktiką, kuri buvo pastebėta per pirmuosius Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. mėnesius.
Panašu, kad Rusijos kariai, susiduriantys su nuolatinėmis ukrainiečių dronų ir tiksliai valdomos artilerijos atakomis, improvizuoja, kad sustiprintų savo senstančių artilerijos platformų gyvybingumą. Greta medinių rąstų įgulos taip pat sumontavo vadinamuosius „kopėčių narvus“ – plienines tinklines konstrukcijas, skirtas sprogstamajai dronų amunicijai atremti.
Plačiau skaitykite ČIA.
JK paskelbė sankcijas 18 Rusijos karinės žvalgybos pareigūnų
16:48
Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos padaliniams ir pareigūnams, kurie, jos teigimu, atsakingi už pasiruošimą 2022 metais įvykdytai atakai prieš teatrą pietų Ukrainoje, per kurią žuvo šimtai civilių.
Britanijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad sankcijas pritaikė 18 karininkų, dirbusių Rusijos karinėje žvalgyboje, žinomoje kaip GRU. Ji teigė, kad šie pareigūnai taip pat kaltinami nusitaikius į buvusio rusų šnipo, kuris vėliau buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga, šeimą.
Ministerija teigė, kad šie padaliniai taip pat daugelį metų vykdo kibernetinių atakų kampaniją, kuria siekiama sėti chaosą visoje Europoje ir pakenkti demokratinėms institucijoms.
„GRU šnipai vykdo kampaniją, kuria siekiama destabilizuoti Europą, pakenkti Ukrainos suverenumui ir kelti grėsmę Britanijos piliečių saugumui“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy.
„(Rusijos prezidento Vladimiro) Putino hibridiniai grasinimai ir agresija niekada nepalauš mūsų ryžto“, – pridūrė jis.
2022 metų kovo 15 dieną, netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, 26165-as padalinys vykdė internetinę žvalgybą civilinėse bombų slėptuvėse Mariupolyje ir Charkive, pranešė Britanijos užsienio reikalų ministerija. Vienas iš taikinių buvo Mariupolio teatras, kuriame nuo Rusijos bombų pasislėpę civiliai gyventojai lauke užrašė žodžius „vaikai“, tikėdamiesi, kad jų pasigailės.
Kitą dieną teatras nukentėjo nuo Rusijos antskrydžių, per kuriuos žuvo apie 600 žmonių, tarp jų daug vaikų, teigiama naujienų agentūros AP atliktame tyrime.
2013 metais to paties padalinio pareigūnai kenkėjiškomis programomis taikėsi į buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio dukterį, nurodė Užsienio reikalų ministerija. 2018 metais S. Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Anglijos Solsberio mieste per išpuolį, kurį, pasak britų vyriausybės, surengė Rusijos žvalgyba.
Sankcijos taip pat nukreiptos prieš bendrovę „Africa Initiative“, kurioje, pasak Užsienio reikalų ministerijos, dirba Rusijos žvalgybos pareigūnai, siekdami vykdyti informacines operacijas Afrikoje, įskaitant kenkimą visuomenės sveikatos programoms ir įvairių šalių destabilizavimą.
NATO pareiškime teigė pripažįstanti, kad valstybės, įskaitant JK, Estiją, Prancūziją ir Jungtines Valstijas, neseniai „priskyrė piktavališką kibernetinę veiklą“, nukreiptą prieš Aljanso sąjungininkes ir Ukrainą, Rusijos žvalgybai.
„Šie priskyrimai ir nuolatiniai išpuoliai prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą bei žalingas poveikis keliems sektoriams rodo, kokiu mastu kibernetinės ir platesnio masto hibridinės grėsmės tapo svarbiomis Rusijos vykdomos kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti NATO sąjungininkes, ir Rusijos brutalaus ir neišprovokuoto agresijos karo prieš Ukrainą priemonėmis, – teigiama pareiškime.
„Raginame Rusiją nutraukti destabilizuojančią kibernetinę ir hibridinę veiklą“, – priduriama jame.
„The Washington Post“: Trumpas pasakė Zelenskiui, kad Ukraina turi pereiti į puolimą
15:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 4 d. pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu sakė, kad Ukraina turi pereiti į puolimą fronte, pranešė „The Washington Post“, cituodamas nenurodytą Ukrainos pareigūną.
Ukrainos pareigūnas, kuris kalbėjo anonimiškai, sakė, kad Trumpo argumentas buvo toks, kad Ukraina „negali pakeisti karo eigos, žaisdama gynyboje“.
WP teigimu, JAV prezidentas taip pat paklausė, ar Ukraina galėtų „bombarduoti Maskvą ar Sankt Peterburgą“. Kaip pažymi leidinys, Zelenskis atsakė: „Jei turėtume tinkamus ginklus, galėtume“.
Anksčiau „Axios“ pranešė, kad Trumpas planuoja perduoti Ukrainai puolamuosius ginklus, visų pirma, tikriausiai, tolimos distancijos raketas, galinčias pasiekti taikinius net Maskvoje.
Žiniasklaida spėjo, kad gali būti kalbama apie raketas, kurių nuotolis yra ne mažesnis kaip 500 km, balistines raketas HIMARS PrSM (Precision Strike Missile) MLRS arba AGM-158 JASSM-ER kryptines raketas, kurių nuotolis siekia iki 925 km ir kurios yra suderinamos su F-16 naikintuvais.
Liepos 15 d. „Financial Times“ citavo šaltinius, kad Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
FT teigimu, Trumpas liepos 4 d. pokalbyje telefonu su Zelenskiu aiškiai pareiškė, kad nori „priversti rusus pajusti skausmą“ ir priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo. Du su pokalbiu susipažinę asmenys teigė, kad JAV prezidentas paklausė savo Ukrainos kolegos, ar jis galėtų smogti kariniams tikslams giliai Rusijos teritorijoje, jei JAV suteiktų reikiamus ginklus.
Tačiau Trumpas vėliau sakė, kad JAV neplanuoja perduoti Ukrainai ilgų nuotolių raketų. Baltųjų rūmų vadovas taip pat neigiamai atsakė į žurnalisto klausimą, ar Zelenskis „turėtų pulti Maskvą“.
Liepos 14 d. Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV ir NATO pasirašė susitarimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Pasak jo, Jungtinės Valstijos gamins „geriausius ginklus pasaulyje“ ir parduos juos NATO, o Aljansas koordinuos tiekimą Ukrainai. Dėl šio susitarimo Ukraina gaus ginklų už milijardus dolerių, sakė JAV prezidentas.
Pasak „The New York Times“, ginklai, kuriuos NATO ketina įsigyti iš Jungtinių Valstijų Ukrainai, yra beveik visiškai paruošti nedelsiamam pristatymui. Tai apima „Patriot“ oro gynybos sistemas, raketas ir Amerikoje pagamintą amuniciją.
