- Ukrainos dronai surengė plataus masto smūgį Krymui – Sevastopolis liko be elektros, griaudėjo sprogimai
- „Financial Times“: Trumpas sužavėtas Ukrainos smūgiais Rusijai ir dabar abejoja Maskvos galimybėmis
- Prabilo Putinas: Maskva artėja prie pergalės
- Ukraina sunaikino Rusijos geležinkelio tiltą į Krymą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Svarbiausias Putino tikslas Ukrainoje virto fiasko ir atsisuko prieš jį: Ukraina tuo nustebino ir NATO
10:43
Prasidėjus plataus masto invazijai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienu pagrindinių karo tikslų įvardijo Ukrainos „demilitarizavimą“. Tačiau po ketverių metų rezultatas tapo priešingas – vietoj susilpnintos Ukrainos kariuomenės Rusija prisidėjo prie modernios, kovinės patirties turinčios ir galingos karinės jėgos susiformavimo. Apie tai straipsnyje „Atlantic Council“ rašo apžvalgininkas Peteris Dickinsonas.
Pasak jo, daugelį metų Rusijos pergalė atrodė neišvengiama – buvo tik klausimas, kiek teritorijos ir suvereniteto Ukraina turės paaukoti siekdama taikos. Tačiau nuo 2026 metų pradžios pasaulio požiūris į karą pasikeitė – vis dažniau kalbama apie lūžį Ukrainos naudai, o kai kurie analitikai net prognozuoja būsimą Ukrainos pergalę.
Autorius pažymi, kad tai nėra vieno įvykio pasekmė. Jo teigimu, Ukraina pamažu virto karine valstybe, gebančia ne tik stabdyti Rusijos kariuomenę, bet ir smogti taikiniams toli už fronto linijos.
Dickinsonas rašo, kad Ukrainos transformacija iš kariniu požiūriu silpnos valstybės į regioninę karinę galią prasidėjo dar 2014 metais, kai Rusija pradėjo agresiją prieš Ukrainą.
Jis pabrėžia, kad prieš dvylika metų Putinas ryžosi pulti Ukrainą manydamas, jog ji praktiškai neturi kuo gintis. Pasak autoriaus, tuo metu toks vertinimas nebuvo visiškai klaidingas – Ukrainos kariuomenę sudarė vos keli tūkstančiai kovai pasirengusių karių.
Kas išgelbėjo Ukrainą
„2014 metais Ukrainą galiausiai išgelbėjo masinis savanorių judėjimas. Žmonės kūrė savanorių batalionus kovai su Rusijos invazija. Šis spontaniškas visuomenės pasipriešinimas neleido visiškai išlaisvinti šalies, tačiau sustabdė Rusijos puolimą ir suteikė Kyjivui brangaus laiko atkurti kariuomenę“, – rašoma straipsnyje.
Vėlesniais metais buvo įgyvendintos plataus masto karinės reformos, kurios padidino Ukrainos kariuomenę iki kelių šimtų tūkstančių karių ir priartino ją prie NATO standartų.
„Nuo 2022 metų Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė dar vieną transformaciją ir tapo viena galingiausių bei technologiškai pažangiausių kariuomenių pasaulyje. Kovodama už valstybės išlikimą su gerokai didesniu ir geriau aprūpintu priešu, Ukraina sparčiai kūrė naują taktiką, suteikė daugiau galimybių talentingiems jauniems vadams ir itin greitai diegė technologines inovacijas“, – primena Dickinsonas.
Ukraina tapo dronų karo lydere
Autorius pažymi, kad po ketverių metų Ukrainos kariuomenė tapo pasauline dronų karo lydere. Ukrainos gynybos technologijų bendrovės kartu su kariuomene sukūrė bepiločius orlaivius, leidžiančius dominuoti mūšio lauke, įgyti pranašumą Juodojoje jūroje ir smogti strategiškai svarbiems taikiniams tūkstančių kilometrų atstumu Rusijos teritorijoje.
„Kai kuriais atvejais Ukrainos daliniai karinių pratybų metu nustebino net NATO partnerius, parodydami, kokia didelė taktinių ir technologinių gebėjimų persvara susiformavo nuo 2022 metų“, – rašo jis.
Dickinsono teigimu, šiandien Ukraina tapo karine jėga, su kuria būtina skaitytis, ir pagaliau sulaukia pasaulio dėmesio.
Vienu svarbiausių lūžio momentų jis vadina aktyvią Kyjivo diplomatinę veiklą Persijos įlankos šalyse 2026 metų pavasarį. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymas padėti kovoti su Irano dronų keliama grėsme privertė daugelį iš naujo įvertinti Ukrainą – nebe kaip valstybę, kuriai vien reikia pagalbos, o kaip šalį, galinčią teikti saugumo sprendimus.
Šiuo metu, rašo autorius, NATO valstybės siekia perimti Ukrainos instruktorių patirtį dronų karo srityje, o Vakaruose kuriami bendri bepiločių technologijų projektai su Ukrainos gynybos pramonės įmonėmis.
Putinui tai kelia strateginę problemą
Anot autoriaus, visa tai Rusijai yra itin bloga žinia. Kai Putinas 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, vienu svarbiausių tikslų jis įvardijo Ukrainos „demilitarizavimą“. Dabar akivaizdu, kad šis tikslas patyrė visišką nesėkmę. Vietoj demilitarizuotos valstybės Rusijos agresija sukūrė stipriai militarizuotą Ukrainą – būtent tai, ko Kremlius labiausiai siekė išvengti.
„Tai Kremliaus lyderį pastato į itin sudėtingą padėtį. Jeigu jis sutiktų su kompromisine taika pagal dabartinę padėtį fronte, tai reikštų susitaikymą su nuolat prie Rusijos sienų esančia priešiška ir stipria karine Ukraina. Jeigu jis nuspręstų tęsti karą, labai tikėtina, kad Ukrainos karinis stiprėjimas ir toliau spartės, sukeldamas vis didesnę grėsmę Rusijos saugumui ir galbūt prisidėdamas prie Putino režimo destabilizavimo“, – rašo Dickinsonas.
Europa Ukrainą ima laikyti saugumo garante
Autoriaus teigimu, Europoje augant nerimui dėl galimo mažesnio JAV vaidmens užtikrinant žemyno saugumą, Europos valstybės vis dažniau Ukrainą vertina kaip svarbią partnerę.
Tai, jo nuomone, reiškia, kad Europa vargu ar atsisakys remti Kyjivą. Priešingai – Europos valstybės gali spartinti Ukrainos integraciją į savo saugumo sistemas, o pati Ukraina ilgainiui gali įtvirtinti vienos svarbiausių stabilumo garantų Europoje statusą.
„Kitaip tariant, dabar labai tikėtina, kad Putino invazija atves būtent prie tokio rezultato, kurio jis labiausiai bijojo ir kurio siekė išvengti“, – reziumuoja apžvalgininkas.
Pasikeitęs pasaulio požiūris į Ukrainą
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Kyjivas dabar turi naują svarbų svertą santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis – dronų technologijas.
Pažymima, kad Ukraina į tarptautines derybas atvyksta jau ne tik kaip pagalbos prašanti šalis, bet ir kaip valstybė, galinti pasiūlyti partneriams savo technologinius sprendimus. Būtent Ukrainos sukurtų dronų ir patirties atremiant Rusijos atakas pažanga pakeitė JAV požiūrį į bendradarbiavimą su Kyjivu.
JAV Valstybės departamento atstovas: „Šiuo metu Ukraina laimi karą“
23:57
JAV Valstybės departamente manoma, kad Ukraina dabar yra toje fazėje, kai ji laimi karą.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas užsienio pagalbos, humanitarinių klausimų ir religijos laisvės klausimais Jeremy Lewinas Gdanske, Viktoro Pinčiuko fondo organizuotoje „YES“ diskusijoje, vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijos išvakarėse.
Pasak Valstybės departamento vadovo pavaduotojo, Ukraina dabar daro daug, kad įtvirtintų naująją karo fazę ir galiausiai jį laimėtų. Jo vertinimu, jau dabar pavyko persverti situaciją.
„Šiuo metu esame tokioje padėtyje, kai Ukraina laimi karą“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.
Jis pažymėjo, kad anksčiau Ukrainos pajėgos mūšio lauke laukdavo žiemos, nes rusai tuo metu nepuldavo ir darydavo pauzę. Dabar, jo teigimu, vyksta priešingas procesas: ukrainiečiai puola, o rusai laukia žiemos.
Kartu, kaip pabrėžė J.Lewinas, net ir šią žiemą ukrainiečiams pavyko „pakeisti dinamiką“, nes žiemą ukrainiečiai sudavinėjo smūgius Rusijos infrastruktūrai Rusijos teritorijoje.
„Dabar yra labai svarbus momentas. Ukraina gali toliau daryti spaudimą mūšio lauke“, – taip pat konstatavo J.Lewinas.
Jis taip pat priminė, kad JAV svarsto galimybę panaikinti sankcijų išimtį Rusijos naftai, ir patikino, kad Vašingtonas tęs bendradarbiavimą su Europos partneriais sankcijų klausimu.
Ekspertas: Krymo tiltas gali sugriūti ir be Ukrainos kariškių įsikišimo
21:59
Krymo tiltas gali sugriūti net ir be Ukrainos gynybos pajėgų įsikišimo. Jį lengvai gali sugriauti žemės drebėjimai, kurie laikas nuo laiko vyksta šiame regione. Apie tai komentare „RBC-Ukraina“ papasakojo Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos S.I.Subotino geofizikos instituto seismologas Dmytro Hrynis.
Mokslininko nuomone, rusams iš pat pradžių apskritai nereikėjo statyti šio tilto būtent saugumo sumetimais, kadangi Kerčės sąsiaurio gruntai yra itin nestabilūs ir jame yra net nuosava tektoninių lūžių sistema.
„Rusai specialiai pakeitė valstybines statybos normas ir sumažino tos teritorijos seismingumo balus, kad pateisintų statybas seismiškai pavojingoje zonoje. Ten yra labai blogi gruntai ir sava lūžių sistema tarp Kerčės ir Tamanės pusiasalių. Šios statybos buvo politinis sprendimas“, – aiškina jis.
D.Hrynis pabrėžė, kad Krymo rajone laikas nuo laiko vyksta žemės drebėjimai, o tai pasitvirtino tiesiog šiomis dienomis. Jo teigimu, net ir nedidelio galingumo smūgiai gali daryti neigiamą įtaką tilto konstrukcijai, ir šis efektas pamažu kaupiasi.
„Šiam tiltui ten vyksta negrįžtami procesai. Ukrainos žemės drebėjimai jį pribaigs, net ir be išorinio mūsų raketų poveikio“, – pabrėžia ekspertas.
D.Hrynis taip pat priminė, kad maždaug kartą per šimtmetį Kryme įvyksta galingi žemės drebėjimai. 1927 metais pusiasalį sukrėtė 9 balų smūgiai, sukėlę masiškus sugriovimus. Mokslininko nuomone, yra didelė tikimybė, kad toks įvykis pasikartos artimiausiais metais.
Birželio 22 d. prie Krymo krantų buvo užfiksuota žemės drebėjimų serija, iš kurių stipriausio magnitudė siekė 4,2. Epicentrai buvo Juodojoje jūroje, 10–25 km gylyje, o smūgiai buvo juntami įvairiuose Sevastopolio rajonuose. Pagal ekspertų klasifikaciją, šie žemės drebėjimai priskiriami prie juntamų ir stipriai juntamų.
O trečiadienį prie Krymo krantų įvyko naujas žemės drebėjimas. Jo magnitudė siekė 3,1, kas yra klasifikuojama kaip „nejuntamas“.
Zelenskis: Baltarusijoje nutilo retransliatoriai
21:22
Nuo birželio 22 d. Baltarusijos teritorijoje veikę retransliatoriai, padėję rusams nutaikyti „Shahed“ dronus į taikinius Ukrainoje, nustojo veikti. Apie tai pokalbyje su žurnalistais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ar jie buvo demontuoti, ar ne, aš, tiesą sakant, kol kas nežinau. Tačiau mes dirbame šiuo klausimu, aš labai atidžiai stebiu situaciją ir kasdien gaunu ataskaitas. Faktas tas, kad retransliatoriai šiai dienai neveikia“, – sakė V.Zelenskis.
Birželio 19 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, jog savavališkai pasiskelbusiam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai duodama savaitė Rusijos retransliatoriams iš savo teritorijos pašalinti. Jis tuomet informavo, kad tokios stotys yra dviejuose su Ukraina besiribojančiuose Baltarusijos regionuose. Kartu prezidentas pareiškė, kad jei A.Lukašenka to nepadarys, Ukraina imsis atsakomųjų priemonių.
Vėliau V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos teritorijoje yra įmonių, prisidedančių prie Rusijos agresijos. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad tokie veiksmai padeda Maskvai prisitaikyti prie spaudimo ir neartina taikos.
Šių pareiškimų fone Rusija jau apkaltino Ukrainą bandymu įtraukti Baltarusiją į karą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino V.Zelenskį neva bandant „įvesti tvarką suverenios valstybės teritorijoje“.
Rusijoje už kritiką karui Ukrainoje įkalintas liberaliosios opozicijos partijos lyderio pavaduotojas
20:44
Rusijos opozicinės partijos „Jabloko“ lyderio pavaduotojas trečiadienį nuteistas septynerius metus kalėti dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų, kuriuose kritikuojamas karas Ukrainoje.
Buvęs Maskvos miesto tarybos narys Maksimas Kruglovas buvo įkalintas praėjusių metų spalį įtarus jį „melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimu.
Kaltinimai susiję su dviem 2022 metų balandį paskelbtais įrašais. Viename jų M.Kruglovas pasmerkė civilių aukas per karą Ukrainoje, o kitame – Rusijos kariuomenės veiksmus Bučoje, Kyjivo priemiestyje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta šimtai nužudytų civilių.
Maskvos Zamoskvoreckio teismo teisėjas skyrė jam „septynerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA.
Nepriklausomo naujienų portalo „Mediazona“ duomenimis, M.Kruglovas kaltinimus atmetė, teigdamas, kad savo įrašais tik ragino ištirti įvykius.
39-erių M.Kruglovas yra vienas iš kelių aukšto rango „Jabloko“ veikėjų, sulaukusių kaltinimų nuo praėjusių metų.
Institucijos praėjusį birželį skyrė namų areštą partijos Pskovo skyriaus vadovui Levui Šlosbergui, o gruodį partijos pirmininkui Nikolajui Rybakovui skyrė baudą už tai, kad socialiniuose tinkluose jis paskelbė velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nuotrauką.
A.Navalnas, miręs Arkties kalėjime 2024 metais, Rusijoje įvardijamas „ekstremistu“, todėl bet kas, paminintis jį ar jo uždraustą Kovos su korupcija fondą, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Jabloko“ yra viena seniausių Rusijos opozicijos partijų.
Dešimtajame dešimtmetyje ir pirmaisiais 2000-ųjų metais per parlamento rinkimus ji surinkdavo milijonus balsų, tačiau nuo 2007 metų partijai nepavyksta iškovoti vietų Valstybės Dūmoje – žemuosiuose Rusijos parlamento rūmuose.
Partijos atstovai teigia, kad nuolat susiduria su biurokratiniais suvaržymais, kuriais siekiama neleisti jos kandidatams dalyvauti rinkimuose.
Nuo 2022 metais pradėto puolimo Ukrainoje Rusija vykdo sovietmečio laikus primenančias represijas prieš kitaminčius, bausdama ar įkalindama visus, kurie pasisako prieš karą.
Ukrainos smūgių fone Kremliuje prabilta apie Valstybės Dūmos rinkimų perkėlimą
18:41
Rusijos jėgos struktūrų pareigūnai bando įtikinti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną perkelti Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos rinkimus, kurie turėtų vykti 2026 metų rugsėjį. Apie tai, remdamasis šaltiniais, artimais Rusijos prezidento administracijai, praneša Rusijos leidinys „Meduza“. Kaip pažymima, šį sprendimą aktyviai perša FST vadovas ir „Rosgvardijos“ viršininkas, V.Putino draugas bei buvęs asmens sargybinis Viktoras Zolotovas.
Vieno iš šaltinių teigimu, „kalbos apie perkėlimą, o iš tikrųjų – apie atšaukimą artimiausioje perspektyvoje“ prasidėjo dar 2026 metų pavasarį, o reikšmingai suintensyvėjo po Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš Maskvą. Tarp priežasčių įvardijamas ekonominės situacijos blogėjimas, kainų augimas, etatų mažinimas įmonėse.
„Aišku, kad [situacija] tik blogėja, o tai visada atsispindi valdžios reitinguose. Net ir esant visiškai kontrolei, rengti rinkimus tokiomis sąlygomis – drąsi užduotis. O jų [filosofijoje] nėra žmogaus – nėra problemos“, – teigė šaltinis.
Leidinys priminė, kad plataus masto invazijos pradžioje jėgos struktūrų atstovai jau siūlė V.Putinui atšaukti gubernatorių rinkimus, tačiau tuomet prezidento administracijos politinio bloko vadovas Sergejus Kirijenka įtikino prezidentą to nedaryti.
„Meduzos“ pašnekovas sako, kad rinkimų perkėlimo svarstymas vyksta tik „kalbų lygyje“ – „jokių dokumentų ant prezidento stalo nėra ir galbūt nebus“.
Tarp argumentų, kuriuos jėgos struktūros naudoja mėgindamos įpiršti rinkimų atšaukimo idėją, yra ekonominės padėties blogėjimas ir „Vieningosios Rusijos“ reitingų kritimas.
Tuo pat metu rinkimų perkėlimo idėja turi priešininkų Rusijos valdžioje. Šaltinių duomenimis, prieš tai pasisako Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, prezidento administracijos politinis blokas, vadovaujamas S.Kirijenkos, ir informacinis blokas, kuriam vadovauja Aleksejus Gromovas.
Tuo metu pačiam V.Putinui, kaip papasakojo šaltinis, artimas prezidento administracijai, pats rinkimų rengimo faktas turi politinę reikšmę, ypač dėl lyginimo su Ukraina: „Pas juos rinkimų nėra, o pas mus yra. Tai rimtas politinis momentas“.
Be to, rinkimų rengimo šalininkų nuomone, jų atšaukimas gali atrodyti kaip krizinės situacijos šalyje pripažinimas. Esą atšaukti rinkimus reiškia pripažinti, kad planai žlugo, o situacija yra ypatinga.
Per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo išminavimo ekspertas
18:21
Per Rusijos smūgį pietų Ukrainoje žuvo išminavimo ekspertas, dirbęs Oslo įsikūrusioje labdaros organizacijoje „Norwegian People's Aid“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė grupės atstovai.
Per ataką taip pat sužeisti penki žmonės, vieno iš jų būklė sunki, nurodė organizacija.
„Vienas žmogus žuvo, vieno būklė kritinė, o keturi yra sužeisti (...) Išpuolis įvyko Chersono srityje“, – AFP sakė organizacijos direktorius Ukrainoje Bujaras Hoxha.
Chersono srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas AFP patvirtino, kad nukentėję darbuotojai yra Ukrainos piliečiai.
Iš karto nebuvo aišku, kada tiksliai įvyko šis incidentas.
Srities prokuratūros duomenimis, tai buvo raketų smūgis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeista dešimtys pagalbos darbuotojų, rodo „Aid Worker Security Database“ duomenys.
„Norwegian People's Aid“ pranešime spaudai nurodė, kad Ukrainoje dirba daugiau nei 450 organizacijos darbuotojų.
Rasmussenas: vietoj „mirusio“ NATO Europai reikia naujo aljanso su Ukraina
16:31
Europos valstybės privalo sukurti naują „norinčiųjų koaliciją“ su Ukraina, kuri galėtų prisiimti atsakomybę už žemyno saugumą JAV nusišalinimo fone. Kaip rašo „The Guardian“, tokią idėją iškėlė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Kaip pažymima publikacijoje, šiuo metu jau egzistuoja 45 valstybių koalicija, kuri teoriškai galėtų veikti Ukrainoje kaip paramos ir mokymų jėga, jei būtų sudarytas taikos susitarimas su Rusija. Tačiau A.F.Rasmussenas siūlo išplėsti šį formatą, kad jis numatytų saugumo garantijas ne tik Ukrainai, bet ir visai kontinentinei Europai.
Pagal jo sumanymą, tokia struktūra galėtų tapti savotišku saugikliu tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų sumažinti Amerikos karinį buvimą Europoje greičiau, nei Europos sąjungininkai spės kompensuoti šį praradimą. A.F.Rasmussenas mano, kad naujajai koalicijai turėtų vadovauti dvi Europos branduolinės valstybės – Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Ypatingą vaidmenį naujojoje Europos saugumo sistemoje A.F.Rasmussenas skiria Ukrainai. Jo nuomone, net ir pasibaigus karui Rusija išliks grėsme Europai, todėl Kyjivas privalo tapti neatsiejama būsimos saugumo architektūros dalimi.
„Kad ir kaip baigtųsi šis konfliktas, mes vis tiek turėsime reikalų su agresyvia Rusija, ir mums reikia Ukrainos kaip bastiono prieš šią agresyvią Rusiją. Ukraina šiandien yra kariniu požiūriu stipriausia Europos šalis. Ji praėjo karo išbandymą, yra užgrūdinta mūšiuose“, – pareiškė jis.
A.F.Rasmussenas pažymėjo, kad Europos šalys turi vertinti Ukrainą ne tik kaip valstybę, kuriai reikia pagalbos, bet ir kaip svarbų indėlį į bendrą žemyno saugumą. Jis yra įsitikinęs, kad būtent todėl būtina stiprinti europinį NATO komponentą įtraukiant Kyjivą.
Politikas atskirai atkreipė dėmesį į pasikeitusį JAV požiūrį. Jo teigimu, Europos sostinės turėtų priimti savus sprendimus nepriklausomai nuo to, kaip į juos gali sureaguoti Amerikos prezidentas.
„Beprasmiška tikėtis, kad po D.Trumpo situacija grįš į ankstesnę būseną. Taip neatsitiks. Pasaulis pasikeitė. JAV požiūris pasikeitė“, – mano buvęs NATO generalinis sekretorius.
Kartu A.F.Rasmussenas teigiamai vertina signalus apie galimą licencijų suteikimą Ukrainai gaminti amerikietišką ginkluotę tiesiogiai jos teritorijoje, įskaitant raketas perėmėjas ir ilgojo nuotolio raketas. Jis taip pat parėmė Ukrainos pusės raginimus šalinti biurokratines kliūtis, trukdančias Ukrainos gynybos pramonės integracijai su Europos pramone.
„Reuters“: Maskvos naftos perdirbimo gamykla buvo taip apgadinta, kad neveiks iki 2027 metų
15:58
Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai mažiausiai šešiems mėnesiams išvedė iš rikiuotės Maskvos naftos perdirbimo gamyklą. Apie tai, remdamasi šaltiniais pramonės sektoriuje, praneša „Reuters“.
„Atstatymui prireiks mažiausiai pusmečio“, – komentruodamas pažeidimų mastą teigė vienas iš šaltinių.
Pietiniame Rusijos sostinės pakraštyje įsikūrusi gamykla yra didžiausia degalų tiekėja Maskvos regionui. 2024 metais Maskvos naftos perdirbimo gamykla perdirbo 11,6 mln. tonų naftos, pagamindama 2,9 mln. tonų benzino ir 3,2 mln. tonų dyzelino.
Šį mėnesį gamykla du kartus nukentėjo nuo Ukrainos dronų smūgių, dėl kurių įmonė buvo priversta sustabdyti veiklą.
„Reuters“ primena, kad Ukraina suintensyvino Rusijos energetikos infrastruktūros puolimą, suduodama smūgius ilgojo nuotolio bepiločiais orlaiviais. Tuo pat metu Rusija toliau leidžia raketas į energetikos ir gynybos objektus Ukrainos miestuose bei jų apylinkėse.
Ukrainos smūgiai jau išvedė iš rikiuotės didelę dalį Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, o tai lėmė naftos produktų deficitą, degalų kainų augimą ir ilgas eiles degalinėse daugelyje šalies regionų. Degalų krizės fone Rusija svarsto galimybę įvesti draudimą dyzelino eksportui. Maskvos žiniasklaidos duomenimis, siekiant įveikti deficitą, svarstomas degalų importas, ypač į Krymą, kur situacija yra itin sudėtinga.
Sausumos operacija išlaisvinant Krymą: paaiškino, kada ji galėtų prasidėti
14:57
Krymo išlaisvinimas vyks keliais etapais, o sausumos operacija pusiasalyje galėtų prasidėti po maždaug vienerių–pusantrų metų. Tai televizijai „Channel 24“ pareiškė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.
„Tai (masinė dronų ataka prieš Krymą) yra trečiojo Krymo išlaisvinimo etapo pradžia. Pirmasis etapas – Rusijos oro gynybos slopinimas ir pranašumo ore įgijimas. Antrasis – Rusijos logistikos į Krymą ir iš jo nutraukimas, kitaip tariant, visiškas operacinis pusiasalio apsupimas. Trečiasis etapas – įvairių lygių karinių objektų naikinimas pačiame Kryme“, – sakė jis.
Pasak eksperto, tarp tokių taikinių yra ir dvejopos paskirties infrastruktūra: šiluminės elektrinės, naftos krovos ir perpumpavimo įrenginiai, naudojami logistikoje, geležinkelių elektros tiekimo infrastruktūra, naftos bazės, aprūpinančios dyzeliniu kuru, bei dyzeliniai lokomotyvai, kuriais geležinkeliais gabenama karinė technika.
Kremlius: branduolinis ginklas yra vienintelė garantija nuo pasaulinio karo
13:55
Branduolinis ginklas yra vienintelis skydas, saugantis pasaulį nuo nuslydimo į pasaulinį karą, trečiadienį pareiškė Kremlius, tvyrant baimėms dėl naujų kelių šalių ginklavimosi varžybų.
Paskutinė branduolinės ginkluotės kontrolės sutartis tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, Naujoji START, baigė galioti vasarį, taip panaikinant apribojimus dviem didžiausioms pasaulio branduolinėms galybėms.
Iki šiol nebuvo jokių ženklų, kad kuri nors pusė siektų atnaujinti ar pakeisti šį susitarimą, nors abi šalys sutiko atnaujinti aukšto lygio karines derybas.
