Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina sunaikino Rusijos geležinkelio tiltą į Krymą
14:39 Atnaujinta 16:20
Antradienį buvo visiškai sunaikintas geležinkelio tiltas per Šiaurės Krymo kanalą, objektą, kuris apibūdinamas kaip pagrindinis Rusijos kariuomenės logistikos mazgas. Apie tai pranešė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.
„Atsiprašau, bet turime oficialią avarinę situaciją: geležinkelio tilto per Šiaurės Krymo kanalą nebėra – SSO! Pirmojo nebeliko. Ar reikia parodyti?“ – rašė Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos.
Šios pajėgos jau anksčiau skelbė apie geležinkelio tilto per Šiaurės Krymo kanalą sugadinimą.
„Birželio 18 d. naktį vidutinio nuotolio skrydžių padalinys išjungė geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą netoli Razdolnojės kaimo“, – nurodyta praeitą savaitę paskelbtame pranešime.
Kaip teigia Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos, per anksčiau įvykdytus smūgius buvo sunaikinti tiek geležinkelio bėgiai, tiek sugriauta viena iš tilto atramų. Tačiau praėjusią naktį įgyvendintas antrasis misijos etapas – Specialiųjų operacijų pajėgų dronai smogė remonto technikai ir dar kartą – tilto likučiams.
Sunaikintas tiltas buvo krovinių, išteklių ir karinės įrangos gabenimo koridoriaus dalis dviem pagrindinėmis kryptimis: iš Rusijos teritorijos per Krymą, siekiant užtikrinti kariuomenės sutelkimą pietų kryptimi, taip pat pačioje pusiasalio teritorijoje, bandant užtikrinti Krymo karinės infrastruktūros veikimą.
„Specialiųjų operacijų pajėgos toliau griauna priešo karinę logistiką, mažindamos jo puolamąjį ir gynybinį potencialą“, – pabrėžiama pranešime.
„Tiltas sunaikintas“
Šią informaciją antradienį patvirtino Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, taip pat Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SSO).
„Geležinkelio tiltas per Šiaurės Krymo kanalą sunaikintas. Dėkojame kovotojams ir visiems Ukrainos gynybos pajėgų kariams“, – socialiniuose tinkluose rašė A.Kovalenka.
Ši geležinkelio linija laikoma strategiškai svarbia Rusijos pajėgoms pietiniame fronte, nes ja gabenami sunkieji šarvuočiai, šaudmenys ir degalai.
Logistikos spąstai
Krymo totorių išteklių centro vadovas ir Krymo totorių tautos Mežliso narys Eskenderis Barijevas mano, kad okupuotas Krymas vis labiau tampa logistikos spąstais Rusijos pajėgoms, o galimas visiškas tiekimo maršrutų žlugimas kelia grėsmę, kad Maskvos karinėms pajėgoms pusiasalyje pritrūks degalų, šaudmenų ar elektros.
„Krymas jau natūraliai tapo „katilu“. Jei logistika bus visiškai nutraukta, tuomet šios pajėgos, kurių skaičius Krymo teritorijoje buvo padidintas, atsidurs tame „katile“. O be degalų ir elektros tiekimo jos negalės vykdyti savo karinių užduočių“, – kalbėjo E.Barijevas.
Krymo totorių Mežliso vadovas Refatas Čubarovas anksčiau paragino rusus palikti Krymą, „kol tiltas dar stovi“.
„Jie baiminasi, kad tiltas netrukus gali būti sugriautas. Tai sutampa su tuo, ką anksčiau sakė Ukrainos gynybos ministras Fedorovas“, – pažymėjo jis.
Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo devyni žmonės
22:11
Per Rusijos smūgius Ukrainoje antradienį žuvo devyni žmonės, šeši iš jų – centrinėje Dnipropetrovsko srityje, kuri ribojasi su fronto linija, pranešė vietos pareigūnai.
Maskva ir Kyjivas pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas, kol JAV vadovaujamos derybos dėl kruviniausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konflikto Europoje užbaigimo iš esmės tebėra įšaldytos.
Ukrainos centre esančiame Kryvyj Rihe, prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste, „žuvo du vyrai, 25 ir 34 metų amžiaus, bei 54 metų moteris“, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti smūgio vieta su rūkstančiais griuvėsiais ir sudegusiu sugriauto pastato karkasu.
Per atskirus Rusijos smūgius šioje srityje žuvo dar trys žmonės, o per smūgius pietinėse Odesos, Zaporižios ir Chersono srityse – po vieną žmogų, pranešė šių sričių pareigūnai.
Kyjivo oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija į Ukrainą paleido 135 dronus, iš kurių 118 buvo numušti.
„Financial Times“: Trumpas sužavėtas Ukrainos smūgiais Rusijai ir dabar abejoja Maskvos galimybėmis
21:31
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo labai sužavėtas ir įkvėptas pastarojo meto Ukrainos smūgių kampanijos prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Apie tai praneša „Financial Times“, remdamasis dviem šaltiniais, susipažinusiais su uždaru derybų turiniu praėjusiame „Didžiojo septyneto“ viršūnių susitikime.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai žurnalistams papasakojo, kad rezultatyvūs Ukrainos smūgiai paskatino D.Trumpą apsispręsti sugriežtinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Jų teigimu, yra ženklų, kad JAV prezidentas tampa labiau linkęs teikti aktyvesnę paramą Ukrainai.
Ukrainos pareigūnai pokalbyje su žurnalistais pareiškė, kad D.Trumpas, tikėtina, yra pasiruošęs daryti spaudimą Rusijai, kad būtų nutrauktas karas. Tačiau jie skeptiškai vertina tai, ar JAV prezidentas įvykdys savo pažadus iki galo.
Leidinio pašnekovai pridūrė, kad po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu G7 viršūnių susitikimo paraštėse D.Trumpas pradėjo labiau linkti prie raketų-perėmėjų, skirtų „Patriot“, tiekimo Ukrainai, taip pat prie licencijos suteikimo Ukrainai gaminti amerikietiškas raketas. Vienas iš Ukrainos pareigūnų pareiškė, kad viskas priklausys nuo tolesnių Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo ir JAV atstovų derybų, kurių metu bus suderintos detalės.
Ukrainos pareigūnas žurnalistams taip pat papasakojo, kad per vakarienę G7 viršūnių susitikime V.Zelenskis ir D.Trumpas ilgai kalbėjosi. Pasak jo, būtent tada JAV prezidentas ir prisipažino, kad yra sužavėtas pastarojo meto Ukrainos karinių rezultatų.
Leidinyje primenama, kad D.Trumpas dažnai keičia savo nuomonę dėl to, kaip vystosi Rusijos ir Ukrainos karas. Pasak leidinio šaltinių, JAV prezidento nenuspėjamumas lėmė tai, kad Rusija prarado tikėjimą D.Trumpo gebėjimu padėti Vladimirui Putinui pasiekti jo maksimalistinius tikslus Ukrainoje.
Putinas vėl prabilo apie „taiką“, bet iškėlė vieną reikalavimą
21:24
Rusija neva yra pasiruošusi taikos deryboms, bet išskirtinai tik vadinamųjų 2022 metų „Stambulo susitarimų“ pagrindu, pareiškė Vladimiras Putinas. Jis pridūrė, kad neturi „jokio pagrindo nuo jų atsitraukti“.
Be to, kaip pamatą galimiems susitikimams jis įvardijo „Stambulo ir Ankoridžo principus“, vadinamąsias „realijas ant žemės“ ir ultimatumu paženklintą savo kalbą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje 2024 metais. V.Putinas dar kartą pakartojo melagingą tezę, kad taikos procesas neva buvo nutrauktas išskirtinai Kyjivo iniciatyva.
Jo teigimu, dabartiniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai objektams Rusijoje – tai tik Ukrainos bandymas „sukurti stiprių pozicijų įspūdį“ būsimoms deryboms, bet jie neva „nedaro įtakos situacijai fronte“.
Neapsieita ir be tradicinių Rusijos propagandos štampų. V.Putinas vėl pavadino Ukrainos vadovybę „neonacistiniu režimu“, pareikšdamas, kad nieko panašaus pasaulis nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Reguliarių smūgių naftos bazėms ir karinėms gamykloms Rusijos viduje fone, Putinas pareikalavo iš savo valdininkų „pačiu atidžiausiu būdu žiūrėti į atsakomybės zonas“. Kartu jis pabandė vidinę paniką Rusijoje pakreipti propagandos naudai, tvirtindamas, esą atakos prieš Rusijos objektus tik „stimuliuoja“ rusų karius vykdyti kovines užduotis.
Neužmiršo jis ir pabandyti nuraminti vidinės auditorijos, pažadėdamas, kad Rusija „toliau užtikrintai judės visomis vystymosi kryptimis“, nepaisant ekonominio spaudimo ir besitęsiančių kovos veiksmų.
Kubilius: Rusija pagamina 8 kartus daugiau raketų nei ES
21:14
Praėjusiais metais Rusija pagamino maždaug aštuonis kartus daugiau raketų nei Europos Sąjungos šalys. Apie tai praneša „Radio Svoboda“, remdamasi Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus pareiškimu.
Europos gynybos ir saugumo viršūnių susitikime Briuselyje jis įvardijo kiekybinius raketų gamybos rodiklius.
„Praėjusiais metais Rusija pagamino 2000 raketų – balistinių ir sparnuotųjų. Mes Europoje pagaminome tik 250 sparnuotųjų raketų ir nė vienos balistinės. Ukrainiečiai praėjusiais metais pradėjo gaminti raketas „Flamingo“. Šiais metais jie pagamins 700 tokių raketų“, – pažymėjo politikas.
A.Kubilius šį skirtumą pavadino rimta problema Europos saugumui ir pabrėžė būtinybę paspartinti sprendimų priėmimą gynybos gamybos srityje.
Eurokomisaras taip pat pažymėjo, kad Ukrainos gynybos sektoriaus sėkmė yra susijusi su požiūriu į ginkluotės kūrimą pagal principą „pakankamai gera“ – sistemų, kurias galima greitai ir masiškai gaminti fronto poreikiams.
„Mūsų pramonė nori pradėti gaminti ginkluotę pagal tą patį principą – „pakankamai gerą“ – ir dideliais mastais. Bet gamintojai sako: pažiūrėkite į reguliavimą. Galiojančios taisyklės reikalauja ir toliau gaminti per daug sudėtingas ir brangias sistemas“, – paaiškino jis.
A.Kubilius paragino Europos Sąjungą peržiūrėti dalį reguliavimo reikalavimų, kad Europos gynybos pramonė galėtų greičiau didinti ginkluotės gamybą, reikalingą tiek nuosavam saugumui, tiek paramai Ukrainai.
Jau anksčiau A.Kubilius yra pažymėjęs, kad Europa turi padidinti ginklų gamybą ir atsisakyti sudėtingų bei brangių „elitinių“ raketų. Jis taip pat paragino šalis atverti savo ginkluotės atsargas tiekimui į Ukrainą.
Pasak jo, Ukraina galėtų pirkti ginklus ES iš esamų atsargų, naudodama 60 milijardų eurų lėšas iš 90 mlrd. eurų sumos kredito.
Pietų Korėja pasirengusi priimti visus to pageidaujančius Šiaurės Korėjos karo belaisvius
19:30
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė apie pasirengimą savo teritorijoje priimti visus Šiaurės Korėjos piliečius, kurie dalyvavo karo veiksmuose Rusijos pusėje ir pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nelaisvę.
Kaip praneša „Reuters“, remdamasi diplomatinė žinyba Seule, pagrindinė persikėlimo sąlyga – savanoriškas ir nepriklausomas paties karo belaisvio sprendimas.
Pietų Korėjos pusė atskirai pabrėžė savo principinę poziciją prieš bet kokį priverstinį Šiaurės Korėjos karių grąžinimą ar perkėlimą į Šiaurės Korėją arba Rusiją prieš jų valią.
Tikimasi, kad šis klausimas taps vienu esminių per planuojamas dvišales Pietų Korėjos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų derybas, kurios įvyks Seule birželio 30 d.
Šiaurės Korėjos karinis įsitraukimas į karą Europoje prasidėjo 2024 metų rudenį. Turimais duomenimis, Pchenjanas nusiuntė maždaug 15 tūkstančių savo karių Rusijos grupuotei sustiprinti, taip pat perdavė Maskvai didelius kiekius ginkluotės, įskaitant artilerijos sviedinius ir savaeigius įrenginius.
Kontingento permetimas įvyko pagal Visapusiškos strateginės partnerystės sutartį, kurią Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Pchenjane 2024 metų birželį. Dokumente buvo punktas dėl abipusės karinės pagalbos agresijos prieš vieną iš šalių atveju.
Šiaurės korėjiečiai daugiausia buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje, kur Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai tuo metu kontroliavo kelis pasienio rajonus. Oficialiais Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos vertinimais, paskelbtais rugsėjį, Šiaurės Korėjos kontingento nuostoliai vien per kovas Kursko srityje sudarė apie du tūkstančius žuvusiųjų.
Nepaisant to, kad pačioje Šiaurės Korėjoje realus nuostolių mastas yra nutylimas, Šiaurės Korėjos kareivių dalyvavimas kare prieš Ukrainą jau oficialiai įtraukiamas į Rusijos švietimo sistemą – atitinkami skyriai pildomi Rusijos istorijos vadovėliuose.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos valo Kostiantynivkos miesto teritoriją nuo rusų
18:21
Ukrainos kariškiai toliau naikina rusų pėstininkus tiek Kostiantynivkos prieigose, tiek pačiame mieste. Okupantai fiksuojami pietinėje, centrinėje ir vakarinėje miesto dalyse, kur jie yra išaiškinami ir likviduojami.
Apie tai antradienį, birželio 23 d., „Suspilne Studija“ eteryje pranešė laikinai einantis 19-ojo armijos korpuso vado pavaduotojo pareigas Jurijus Madiaras.
Pasak jo, mieste vis dar lieka rusų kariškių, kuriems pavyko prasiskverbti į gyvenamuosius rajonus, tačiau Ukrainos pajėgos žino jų pozicijas ir naikina okupantus.
„Jie bėgioja, yra demoralizuoti, bet dar yra tokių, kurie bando atsišaudyti. Kostiantynivkos pietuose – jau minimaliai priešo karių, mes juos ten išvalėme. Dabar pradedame vykdyti tam tikras operacijas, siekiant sunaikinti priešo karius pačioje Kostiantynivkoje – centrinėje ir vakarinėje dalyse. Jų nėra daug, mes žinome, kur jie yra“, – pažymėjo jis.
J.Madiaras taip pat papasakojo, kad Rusijos pajėgos toliau spaudžia miestą mažomis pėstininkų grupėmis, kartais rengdamos pavienius šturmus. Tuo pat metu atakų intensyvumas, jo teigimu, sumažėjo, ir priešas, tikriausiai, persigrupuoja bei keičia taktiką.
„Priešas sumažino savo puolamuosius veiksmus, mes su juo kol kas normaliai tvarkomės. Manau, jie kažkur persigrupuoja ir mąsto kažką kita, nes jiems nepavyksta tai, ką buvo suplanavę“, – sakė karininkas.
Jis pridūrė, kad Rusijos kariai planavo apeiti Kostiantynivką iš skirtingų krypčių ir išeiti į aukštumas, kad perkirstų logistiką Družkivkos, Kramatorsko ir Slovjansko kryptimi, tačiau šie bandymai kol kas nebuvo sėkmingi.
Pasak J.Madiaro, Rusijos armija patiria didelių nuostolių bandydama judėti į priekį.
„Anksčiau jie bandė veržtis per miškus, bet visus jų kelius mes užkirtome su mūsų kariais. Dabar jie apskritai bando bėgti per laukus, bet jiems tai nepavyksta. Mes juos matome ir sėkmingai naikiname. Nuostoliai jų labai dideli. Neseniai turėjome statistiką: per dieną buvo sunaikinti 53 priešo kariai, o iš mūsų pusės – trys praradimai“, – sakė karininkas.
BBC, remdamasi kariškiais, rašė, kad faktiškai visas miestas virto pilkąja zona, kurios visiškai nekontroliuoja nė viena iš pusių.
Pasak pašnekovų, reali situacija mieste nėra tokia kritinė, kaip ją vaizduoja Rusijos pusė, tačiau ji yra sudėtingesnė, nei teigiama oficialiuose Ukrainos vadovybės pareiškimuose. Kartu visi BBC šaltiniai pažymi, kad Rusijos pajėgos toliau skverbiasi į miestą ir telkia pajėgas naujose pozicijose.
„Tai, kad pėstininkai praėjo pusę Kostiantynivkos, nereiškia, kad jie ją kontroliuoja. Mes juos naikiname. Būtent tai ir vadinama pilkąja zona. Ir galima sakyti, kad šiandien visa Kostiantynivka yra tokioje zonoje“, – pažymėjo leidinio pašnekovas.
Birželio 13 d. „Hromadske“ pranešė, kad apie šimtas rusų prasiskverbė į Donecko srities Kostiantynivkos miestą, įskaitant ir jo centrą. Vienas iš Ukrainos vadų leidiniui teigė, kad „iki vasaros pabaigos prarasti Kostiantynivką yra visiškai realu“.
Vėliau 19-ojo armijos korpuso vadas, brigados generolas Oleksandras Bakulinas patvirtino, kad į Kostiantynivką prasiskverbė apie 130 Rusijos kariškių. Jis pažymėjo, kad „priešo dislokacijos vietos yra nuolat kontroliuojamos, į jas kasdien suduodami smūgiai“.
Birželio 10 d. Karo studijų instituto (ISW) ekspertai pažymėjo, kad Rusijos okupantams nepavyko įvykdyti užduoties užimti Kostiantynivką iki gegužės mėnesio, tačiau jie ten pasiekė tam tikrų taktinių laimėjimų.
Smaugia degalų trūkumas: keli Rusijos regionai įveda apribojimus
17:04
Rusijos Irkutsko, Omsko ir Novosibirsko regionai įvedė benzino pardavimo apribojimus, skelbia naujienų portalas „Meduza“.
Omsko srities gubernatorius Viktoras Chocenka birželio 22-osios vakarą pranešė, kad bus uždrausta parduoti kurą kanistruose, o vienam automobiliui bus galima įsigyti ne daugiau kaip 40 litrų degalų. Pasak jo, tokių priemonių prireikė siekiant užkirsti kelią „dirbtinai kuriamai panikai degalinėse“. Taip pat apribotas dyzelino pardavimas: įprastose degalinėse vienu kartu bus galima įsipilti iki 80 litrų, o greitkeliuose – iki 200 litrų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prabilo Putinas: Maskva artėja prie pergalės
16:34
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, antradienį, kreipdamasis į karinių universitetų absolventus, tradiciškai pareiškė, kad Rusija „iš tikrųjų kariauja prieš visus Vakarus“.
Tačiau, pasak jo, Maskva esą vis dar artėja prie pergalės. Rusijos vadovas patikino, kad Rusijos kariai esą „spaudžia priešą visoje fronto linijoje“. Jo teigimu, Rusijos pajėgos netrukus užims Kostiantynivką Donecko srityje.
Tuo tarpu, kaip pažymėjo V.Putinas, visi Vakarai dirba Ukrainai, aprūpindami Kyjivą bepiločiais lėktuvais ir kitais ginklais.
Kremliaus šeimininkas pagrasino atsakomaisiais smūgiais Europos šalims, jei iš jų teritorijos į Rusijos objektus pradės skristi dronai.
„Jie supranta, kad bus atsakomasis smūgis. Manau, kad tai visi supranta arba turėtų suprasti. Todėl visais įmanomais būdais stengiasi nuo to atsiriboti“, – dėstė Rusijos vadovas.
„Nerodo pirštu į Maskvą“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys nenori eskaluoti situacijos su Maskva dėl į Estijos, Latvijos ir Lietuvos oro erdvę įskrendančių dronų.
„Jie vis dėlto nerodo pirštu į Maskvą. Jie sako, kad tai Ukrainos dronai. Tai klaida, ten – elektroninės kovos sistemos gedimas, dar kažkas“, – kalbėjo V.Putinas.
„Bando sukrėsti Rusijos visuomenę“
Jis pasinaudojo proga dar kartą ciniškai apkaltinti Ukrainą dėl tariamų smūgių civilinei infrastruktūrai. Kremliaus vadovas pridūrė, kad tokiu būdu Ukraina nori „sukrėsti Rusijos visuomenę“.
„Esant tokiam masiniam spaudimui, kai visas Vakarų pasaulis dirba su jais, šie dronai plūsta milžiniškais srautais, [jie siekia] sukelti tam tikrą nepasitikėjimą Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmais“, – kalbėjo V.Putinas.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad šioje situacijoje tai, kas vyksta fronte, „paliekama nuošalyje“.
V.Putinas taip pat prakalbo apie viešą laišką, kurį jam parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, šis laiškas nesudaro prielaidų asmeniniams susitikimams, bet juo siekiama sukurti konflikto potencialą.
„Jie vis kartoja, kad nori asmeninio susitikimo, o po trijų dienų smogia Starobilske. Kaip jūs tai suprantate? Nėra jokių prielaidų asmeniniams susitikimams ir deryboms“, – aiškino Kremliaus vadovas.
Lavrovas davė pažadą Lukašenkai: ką darys, jei Ukraina neva užpultų Baltarusiją
16:12
Maskva gins Baltarusiją, jei Ukraina bandytų ją užpulti, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tokia buvo jo reakcija į Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio praeitą penktadienį paskelbtą ultimatumą Baltarusijai dėl retransliatorių, padedančių Rusijos karinių pajėgų navigacijai, pašalinimo nuo pasienio su Ukraina.
„Akivaizdu, kad tuo siekiama tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į konfliktą ir išplėsti karo veiksmų geografiją, taip apsunkinant galimybes išspręsti konfliktą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – pareiškė S.Lavrovas per 12-ąjį ambasadorių apskritojo stalo susitikimą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
„Jei prireiks, esame pasirengę imtis visų priemonių, numatytų sutartyje [tarp Rusijos Federacijos ir Baltarusijos], kad užtikrintume mūsų sąjungininkės saugumą“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas: dėl pykčių su Varšuva Zelenskis atsisakė vykti į konferenciją Lenkijoje
15:06
Ukraina antradienį paskelbė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis praleis Ukrainos atstatymo konferenciją, šią savaitę vyksiančią Lenkijoje.
Sprendimas priimtas aštrėjant diplomatiniam ginčui tarp sąjungininkių ir kaimynių dėl Antrojo pasaulinio karo atminties.
„Aš vadovauju Ukrainos delegacijai ir bendram mūsų darbui 2026 metų Ukrainos atstatymo konferencijoje“, – socialiniuose tinkluose pranešė ukrainiečių ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko, taip patvirtindama, kad V.Zelenskis renginyje nedalyvaus.
Ukrainos atstatymo konferencija trečiadienį vyks Gdanske.
