Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: pragaras Kryme tik prasideda
10:30
Ukraina intensyvina kampaniją, kuria siekia izoliuoti okupuotą Krymą, taikydama smūgius logistikos maršrutams, tiltams, energetikos infrastruktūrai ir degalų saugykloms.
Remiantis Kyjivo planu, tai turėtų atimti iš Rusijos kariuomenės galimybę veiksmingai naudoti pusiasalį kaip pagrindinę karinę bazę pietuose ir kartu sukelti rimtų problemų okupacinei administracijai, rašo „The Telegraph“.
Ukrainos gynybos ministras Mykhailo Fedorovas praėjusį mėnesį pareiškė, kad ši kampanija tik dabar įgauna pagreitį.
Ukrainos dronai iš pradžių atakavo sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo, taip pat geležinkelio maršrutus. Vėliau prasidėjo smūgiai prieš naftos saugyklas, elektrines, oro gynybos sistemas ir kitą kritinę infrastruktūrą.
Neseniai buvo užpulti ir vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai, gabenantys kurą per Azovo jūrą.
Smūgių pasekmes jau jaučia tiek Rusijos kariai, tiek okupuoto pusiasalio civiliai gyventojai.
Pasak Karo studijų instituto (ISW), kuro trūkumas jau išplito į daugumą Rusijos regionų. Pačiame pusiasalyje okupacinės valdžios institucijos buvo net priverstos laikinai sustabdyti benzino pardavimą privatiems asmenims.
Krymo gyventojai socialiniuose tinkluose vis dažniau skundžiasi dėl nuolatinių sprogimų.
Leidinys pažymi, kad šį atostogų sezoną Kryme buvo atšaukta beveik 79 proc. viešbučių rezervacijų.
Keliuose, vedančiuose iš pusiasalio, susidarė kilometrų ilgio eismo spūstys, o vietos verslo įmonės dėl didelių išlaidų, degalų trūkumo ir nestabilaus elektros tinklo masiškai ėmė nutraukti savo veiklą.
Rusija išsigando Ukrainos atakų: stabdo laivybą svarbiu kanalu
11:29
Rusija sustabdė laivybą per Don Azovo kanalą – laivybos arteriją, jungiančią Doną su Azovo jūra, praneša „Reuters“, remdamasi trimis grūdų pramonės šaltiniais.
Sprendimas buvo priimtas iškart po to, kai penktadienį Ukraina Azovo jūroje atakavo 13 Rusijos laivų, tarp kurių buvo 10 tanklaivių.
Rinkos analitikų teigimu, per Azovo jūrą praplaukia iki ketvirtadalio viso Rusijos grūdų eksporto.
Vienas šaltinis pranešė, kad Rusijos pasienio tarnyba informavo laivybos kompanijas, jog nebepriima paraiškų dėl plaukimo per Kerčės sąsiaurį, jungiantį Azovo jūrą su Juodąja jūra.
Draudimas įsigaliojo penktadienį 18.10 val. vietos laiku.
Šaltinių teigimu, pagrindiniai Rusijos grūdų auginimo regionai – Rostovo sritis ir Krasnodaro kraštas – yra įsikūrę palei Azovo jūros pakrantę. Ten, prie Kerčės sąsiaurio, taip pat yra antras pagal dydį šalies Juodosios jūros uostas.
Rinka iš karto sureagavo į žinią apie galimą laivybos sustabdymą: penktadienį „Euronext“ kviečių kainos pakilo 4 proc. ir pasiekė šešių savaičių maksimumą.
Rusijoje dirbantys Baltijos šalių diplomatai pateikė Maskvai bendrą demaršą
11:11
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Maskvoje laikinieji reikalų patikėtiniai Rusijos užsienio reikalų ministerijai pateikė bendrą demaršą, atmesdami melagingus kaltinimus esą Baltijos valstybės yra atvėrusios savo oro erdvę atakoms prieš taikinius Rusijoje.
Kaip teigiama penktadienį išplatintame bendrame Baltijos šalių pranešime, laikinieji reikalų patikėtiniai dar kartą pabrėžė, jog Rusijos užsienio reikalų viceministro Michailo Galuzino liepos 4 dienos vieši pareiškimai akivaizdžiai neatitinka tiesos.
„Nepaisant to, kad Latvija, Estija ir Lietuva savo oficialią poziciją nuosekliai išsakė įvairiais lygmenimis, Rusijos pusė ir toliau skleidžia melagingą informaciją ir didina įtampą. Baltijos valstybės Rusijos kaltinimus atmeta kaip visiškai nepagrįstus“, – teigiama bendrame Baltijos šalių pranešime.
„Pabrėžiama, kad bepiločių orlaivių įskridimai į Baltijos šalių oro erdvę yra Rusijos plataus masto agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė“, – priduriama jame.
Laikinieji reikalų patikėtiniai taip pat atmetė ir kitus pastaruoju metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų išsakytus melagingus teiginius apie Baltijos valstybes. Jie pabrėžė, kad Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje visiems gyventojams užtikrinama teisės viršenybė, o priešingi teiginiai nėra pagrįsti faktais ir yra sąmoningas Rusijos bandymas skleisti dezinformaciją.
Pranešime pažymima, jog pasinaudodami proga Baltijos valstybių atstovai dar kartą paragino Rusiją nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą bei išreiškė tvirtą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui tarptautiniu mastu pripažintose sienose bei Ukrainos teisei į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartiją.
Volodymyras Zelenskis: įkurta kariuomenės vadovybė, atsakinga už tolimojo nuotolio poveikį Rusijai
10:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vakare platformoje „Telegram“ paskelbė įkūręs ginkluotųjų pajėgų vadovybę, atsakingą už „tolimojo nuotolio poveikį“ Rusijai.
„Šiandien (penktadienį) pasirašiau dekretą, kuriuo Ginkluotosiose pajėgose įkuriama speciali vadovybė – vadovybė, atsakinga už tolimojo nuotolio, iš esmės pasaulinį, poveikį Rusijai dėl šio karo. Ši vadovybė privalo sutelkti 100 proc. turimų išteklių, kad dar labiau susilpnintų Rusijos kovinį potencialą“, – rašė V.Zelenskis.
Jis taip pat paskelbė apie, jo žodžiais, būtiną šturmo pajėgų transformaciją. „Šturmo pajėgos patirs būtiną transformaciją. Būtina išspręsti daug problemų – visų pirma, dėl elgesio su žmonėmis. Teisėsaugos institucijos imasi procedūrinių veiksmų. Taip pat bus pokyčių šturmo pajėgų vadovybės lygmeniu“, – sakė V.Zelenskis.
JAV rengia dar vieną smūgį Rusijai
09:56
Keturi JAV senatoriai penktadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su prezidentu Donaldu Trumpu siekti priimti abiejų partijų palaikomą teisės aktą, nukreiptą prieš rusišką energiją perkančias šalis.
Tai gali atverti kelią stipresniam spaudimui Maskvai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Respublikonai Lindsey Grahamas bei Rogeris Wickeris ir demokratai Richardas Blumenthalis bei Jeanne Shaheen bendrame pareiškime nurodė, kad atnaujintą teisės aktą tikisi pristatyti labai greitai.
„Rusijai intensyvinant civilių žudynes, būtina, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios dirbtų kartu, kurdamos įrankius, kuriais būtų galima priversti brangiai sumokėti tuos, kas perka rusišką naftą ir gamtines dujas, taip kurstydami (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karo mašiną“, – sakė jie.
Dėl šios priemonės buvo deramasi kelis mėnesius, tačiau dėl drungnos Baltųjų rūmų reakcijos ir besikeičiančio D.Trumpo požiūrio į Rusijos prezidentą sunkiai sekėsi ją stumti į priekį.
Teisės aktas suteiktų prezidentui įgaliojimus įvesti muitus ir sankcijas šalims, kurios toliau perka rusišką energiją – itin svarbų Maskvos karo iždo šaltinį.
Kinija ir Indija yra vienos didžiausių rusiškos naftos pirkėjų, bet minimi senatoriai nepaskelbė naujai suderintos įstatymo projekto versijos detalių.
Ankstesniame pasiūlyme buvo numatyti iki 500 proc. muitai importui iš šalių, perkančių rusišką naftą, dujas, uraną ir kitus dalykus.
Susitarimas pasiektas pasirodžius ženklams, kad D.Trumpas vis labiau nusivilia Maskvos nesugebėjimu derėtis dėl konflikto, prasidėjusio 2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pabaigos.
Birželį Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime D.Trumpas sakė, kad Rusija turėtų „sudaryti susitarimą“, ir užsiminė, kad Vašingtonas gali atnaujinti sankcijas rusiškai naftai, kurių buvo laikinai atsisakyta.
JAV prezidentas siekė palaikyti santykius su V.Putinu, periodiškai kritikuodavo tiek Maskvą, tiek Kyjivą, tačiau per pastarojo meto susitikimus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu laikėsi šiltesnio tono jo atžvilgiu.
Senatorių pranešimas negarantuoja greito įstatymo projekto priėmimo, o Baltieji rūmai kol kas viešai nekomentavo susitarimo.
Tačiau administracijos parama galėtų pašalinti svarbiausią politinę kliūtį įstatymo projektui, kurį palaiko abiejų partijų įstatymų leidėjai.
„The Washington Post“: Trumpas įstūmė Putiną į aklavietę
08:53
Šią savaitę JAV sutiko suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ raketas, o prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagyrė prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Kremlius į šiuos žingsnius reagavo santūriai, tačiau, kaip praneša „The Washington Post“, pareiškė, kad jie gali apsunkinti derybų procesą ir užtęsti karą.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva naujų susitarimų nelaiko eskalavimu, tačiau Vašingtono požiūrį pavadino „klaidingu“. Jis tvirtino, kad didesnė karinė parama Ukrainai neprisidės prie taikaus sprendimo, o tik privers Rusiją išplėsti savo vadinamąją „buferinę zoną“.
D.Peskovas pakartojo, kad Kremlius tebėra atviras diplomatiniam sprendimui ir naujam Vladimiro Putino bei Donaldo Trumpo pokalbiui telefonu. Tačiau Maskva ir toliau atmeta Kijevo pasiūlymus dėl asmeninio prezidentų susitikimo ir visiško ugnies nutraukimo.
Nepaisant Kremliaus kritikos, Rusijos analitikai pastebėjo Vašingtono pozicijos pokytį. Politikos mokslininkas Vladimiras Pastuchovas teigė, kad Ukrainos diplomatijai pavyko pakeisti Vakarų požiūrį į karą.
Jis sakė, kad dabar būtent Rusija turės paaiškinti naujas „realybes vietoje“, nes Trumpo administracija pradėjo viešai pripažinti Ukrainos pasiekimus.
„Dabar“, – sako jis, – „būtent Putinas turės galvoti, kaip „realybę vietoje“ pateikti palankesniame kontekste.“
Kariniai ekspertai įspėja, kad „Patriot“ raketų gamybos pradžia Ukrainoje problemos greitai neišspręs. Dėl technologijos sudėtingumo ir griežtos JAV kontrolės gamybos atžvilgiu, pilno masto šių raketų gamyba gali prasidėti tik po kelerių metų.
Rusija išliejo pyktį atakuodama Kyjivą
08:16
Rusijos kariuomenė naktį atakavo Kyjivą, dėl to aštuoni žmonės buvo sužeisti, tarp jų – 11-metis berniukas. Tai pranešė Kijevo meras Vitalijus Klyčko.
„Dėl priešo atakos Kyjive buvo sužeisti aštuoni žmonės. Tarp sužeistųjų buvo 11-metis berniukas. Keturi sužeistieji gydomi miesto ligoninėse. Kitiems pagalbą suteikė medikai įvykio vietoje“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba pranešė, kad dėl šio išpuolio sužeista 10 žmonių.
Ar Ukraina tikrai gamins „Patriot“ raketas? „Reuters“ atskleidė daugiau detalių
08:01
Ukrainai skubiai reikalingos „Patriot“ raketos, o jų gamybos patikėjimas Europos partneriams, kaip teigia „Reuters“, gali būti greičiausias sprendimas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas leisti Ukrainai gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyio pergalė. Tačiau ekspertai teigia, kad iki gamybos pradžios gali praeiti mažiausiai metai.
„Patriot“ raketos yra gyvybiškai svarbios Ukrainos oro gynybai, nes Rusija ir toliau naudojasi savo balistinių raketų pranašumu .
D.Trumpo pranešime trūko konkrečių detalių. Jis prisipažino, kad anksčiau nebuvo kalbėjęsis su įmonėmis, gaminančiomis „Patriot“ raketas.
Gynybos ekspertai mano, kad „Raytheon“ gaminamų PAC-2 raketų arba pažangesnių „Lockheed Martin“ gaminamų PAC-3 raketų gamyba negali prasidėti greitai.
Gynybos specialistai teigia, kad priešraketinių raketų gamyba yra viena iš techniškai sudėtingiausių užduočių raketų pramonėje.
Vokietija laikoma viena iš šalių, galinčių padėti pagreitinti šį procesą, nes ji jau yra sukūrusi savo „PAC-2“ priešraketinių raketų gamybos grandinę.
Du šaltiniai agentūrai „Reuters“ teigė, kad naujosios raketos greičiausiai bus gaminamos Vokietijoje arba kitoje Europos šalyje, kur gamyba būtų saugesnė.
Vėliau, pasibaigus karui, gamyba galėtų būti perkeliama į Ukrainą.
