- WSJ: karas Ukrainoje klostosi ne Putino naudai
- Rusijos propagandininkai nustėro: Ukraina į fronto liniją pasiuntė robotus
- Kremlius staiga pakeitė plokštelę: tai ženklas – jau pats laikas palikti Rusiją
- „The Telegraph“: pragaras Kryme tik prasideda
- „Die Welt“ įvardijo Ukrainos laukiančius iššūkius dėl „Patriot“ raketų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos propagandininkai nustėro: Ukraina į fronto liniją pasiuntė robotus
21:05
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti antžemines robotizuotas sistemas (NRTK) ne tik gynybai, bet ir puolimo operacijose, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ministerijos teigimu, Zaporižios srities Orichivo kryptimi, buvo panaudoti du antžeminiai koviniai robotai, ginkluoti kulkosvaidžiais.
Gynybos ministerijos duomenimis, atakos dronų operatoriai pastebėjo dviejų NRTK judėjimą link Rusijos pozicijų. Po to abu kompleksai buvo sunaikinti.
Visą tekstą skaitykite čia.
Analitikas: Trumpas turėtų pasinaudoti šia proga
23:21
Šią savaitę Ankaroje vykęs NATO viršūnių susitikimas gali tapti lūžio tašku tiek Ukrainai, tiek JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Taip susitikimo rezultatus vertina analitinio centro „Atlantic Council“ prezidentas ir generalinis direktorius Frederickas Kempe.
Jis pažymi, kad D.Trumpas atvyko į Ankarą tuo metu, kai Europos sąjungininkai žymiai padidino gynybos išlaidas, paverčiant pernai Hagoje vykusio viršūnių susitikimo metu prisiimtus politinius įsipareigojimus realiais kariniais pajėgumais.
Analitikas taip pat primena, kad 2025 m. liepos mėnesį priimtas JAV prezidento sprendimas toliau tiekti ginklus Ukrainai, finansuojant juos iš Europos partnerių lėšų, prisidėjo prie Ukrainos pajėgų sėkmės fronte.
Susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu D.Trumpas pagyrė Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje ir paskelbė esąs pasirengęs suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ raketas.
Pasak F.Kempe, grįžęs į Vašingtoną, D.Trumpas neturėtų pamiršti, kad Europa ir Ukraina yra jo didžiausia likusi galimybė palikti savo žymę užsienio politikoje ir gauti Nobelio taikos premiją, kurios jis taip trokšta.
Tačiau norėdamas pasinaudoti šia NATO ir Ukrainos teikiama galimybe, jis turi šios savaitės prieštaringus pareiškimus paversti tvirtesniu palaikymu tiek Aljansui, tiek Ukrainai, pažymi analitikas.
Jis yra įsitikinęs, kad šiuo metu Rusija išgyvena sunkų laikotarpį dėl didelių personalo nuostolių ir Ukrainos smūgių energetikos infrastruktūrai.
„Atlantic Council“ ekspertas taip pat pažymi, kad Ukraina ne tik sulaiko Rusijos puolimą, bet ir palaipsniui keičia strateginę situaciją, intensyviai naudodama dronus. Tai jau sukėlė rimtų problemų su degalų tiekimu Rusijos kariuomenei, be to, pradėti smūgiai prieš karinę infrastruktūrą, esančią iki dviejų tūkstančių kilometrų atstumu nuo sienos.
Ir viso to fone vyksta tai, ką buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas laiko netikėtu Vašingtono ir Kyjivo pozicijų suartėjimu.
F.Kempe yra įsitikinęs, kad Europos įsipareigojimų, kuriuos prieš metus nustatė D.Trumpas, vykdymas, taip pat Ukrainos pasiekimai, kuriuos jis taip pat gali priskirti sau, potencialiai gali būti naudingi D.Trumpui.
„Dvi istorinės pergalės, atitinkančios Jungtinių Valstijų interesus, jau visai arti. D.Trumpo administracija privalo padaryti viską, kas įmanoma, kad šis momentas neišslystų iš rankų“, – pabrėžia analitikas.
WSJ: karas Ukrainoje klostosi ne Putino naudai
22:08
Jau ketverius metus Rusija tikisi, kad išsilaikys ilgiau už Ukrainą išsekimo kare, tačiau dabar, kai Ukrainos dronai daro milžinišką žalą tiek Rusijos kariuomenei, tiek naftos pramonei, Kremlius suprato, kad laikas jau nebėra jo pusėje.
Kaip rašo laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), dabar realybė yra tokia: Rusijos kariuomenė fronte daro vis mažiau pažangos, jos nuostoliai viršija naujokų skaičių, o Maskvai sunku prisitaikyti prie Ukrainos dronų atakų.
Be to, Ukrainos kariuomenė net nesvarsto galimybės pasiduoti, kaip tikėjosi Rusija, o iš kai kurių vietovių netgi išstumia rusus.
„Ukraina palaipsniui atgauna iniciatyvą ir meta iššūkį rusams tose srityse, kuriose jie yra silpnesni“, – teigė lenkų karinis analitikas Konradas Muzyka.
„Karas pasiekė lūžio tašką, tačiau kol kas neaišku, kuria linkme jis pasisuks. Rusija, pirmą kartą nuo 2022 m. pabaigos atsidūrusi gynybinėje pozicijoje, vis dar gali rasti būdų, kaip reaguoti į dabartinį Ukrainos pranašumą dronų kare. Be to, Ukraina vis dar turi silpnųjų vietų, įskaitant „Patriot“ raketų trūkumą, skirtų atremti Rusijos balistines raketas“, – rašo WSJ.
Kariniai poslinkiai, įvykę nuo praėjusios žiemos, atsispindi ir tame, kaip šis karas dabar vertinamas Maskvoje, Kyjive ir Vašingtone.
WSJ pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per draugišką susitikimą su savo Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime Ankaroje, gyrė Ukrainos išradingumą ir pajėgumus dronų srityje.
Pasak dviejų su šiuo klausimu susipažinusių JAV pareigūnų, D.Trumpui yra pateikiamos JAV žvalgybos ataskaitos apie naujus Ukrainos pajėgumus, ir jis yra jais sužavėtas. Šie vertinimai paaiškina, kodėl D.Trumpas apie Ukrainą kalba palankiau nei pernai, teigė pareigūnai.
Išsekimo požymiai Rusijoje
Rusijos kariniai analitikai pripažino, kad šalis susidūrė su problemomis, kurių nesitikėjo, kai 2022 m. pradžioje pradėjo visapusišką invaziją.
Tarp šių problemų analitikai paminėjo: puolimo tempo sulėtėjimą; Ukrainos kontrpuolimų intensyvėjimą; Rusijos kariuomenės išsekimo požymius.
Tuo tarpu Ukrainoje įsigalėjo pasitikėjimas, kad šalis išgyvens karą, apgins savo nepriklausomybę ir atsilaikys prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymus ją pavergti.
„Tačiau ilga kova dar nesibaigė“, – teigė WSJ.
Kada karas baigsis?
Pagrindinis klausimas, kaip pažymi leidinys, yra kada, jei iš viso, V.Putinas nuspręs, kad jo karas duoda vis mažiau naudos ir reikalauja vis didesnių praradimų, ir sutiks su Ukrainos reikalavimu dėl ugnies nutraukimo, kuris įšaldytų dabartinę fronto liniją.
Leidinys pažymi, kad kai kurie JAV pareigūnai tikisi, jog Kremliaus vadovas bus pasirengęs priimti tokį sprendimą šių metų pabaigoje, o kiti teigia, kad atsakymas yra „niekada“.
„Putinas yra pasirengęs ilgai trunkančiam išsekimo karui... Šis karas tapo jo gyvenimo darbu, ir jis kovos tol, kol gyvens“, – sakė Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio analitinio centro „Strategijų ir technologijų analizės centras“ direktorius.
JAV politikas: ukrainiečiai „Patriot“ raketas galės pagaminti geriau už pačius amerikiečius
21:40
JAV gynybos rangovai, tarp jų ir „Lockheed Martin“, labai suinteresuoti, kad Ukraina galėtų gaminti „Patriot“ raketas. Tai naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė aukšto rango respublikonų politikas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad JAV išduos šiai ginkluotei licenciją.
„Manau, kad dėl daugelio veiksnių jiems tai daryti yra naudinga“, – sakė Teksaso valstijos atstovas Michaelas McCaulis, JAV Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto narys.
„Jei prezidentas to nori, jiems yra naudinga tai įvykdyti“, – pabrėžė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašo JAV ir kitų sąjungininkų tiekti daugiau priešraketinių ginklų, kad būtų galima atremti Rusijos atakas.
Šią savaitę NATO viršūnių susitikime vykusio susitikimo metu D.Trumpas V.Zelenskiui pareiškė, kad JAV „suteiks jums licenciją“ gaminti „Patriot“ sistemas.
M.McCaulis agentūrai davė interviu būdamas Ukrainoje, kur Ukrainos pareigūnai jį supažindino su vietoje sukurta dronų technologija ir jų pajėgų pažanga atkovojant Rusijos okupuotą teritoriją.
„Manau, ukrainiečiai gali pagaminti šį ginklą greičiau, o gal net ir geriau“, – sakė jis, turėdamas omenyje „Patriot“ sistemas.
„Taigi „Lockheed“ galėtų pasimokyti iš ukrainiečių apie savo pačių perėmėjas – kaip jas patobulinti ir kaip gaminti greičiau“, – teigė jis.
„Labai pavojinga ataka“: atskleidė daugiau Rusijos smūgio detalių
21:21
Raketa, kuria Rusija atakavo Kyjivo Darnyckio rajoną, buvo užtaisyta šrapneliu, teigė rajono administracijos vadovas Oleksandras Kovtunovas.
„Eismas atkurtas, vyksta asfalto dangos atstatymo darbai. Tai buvo labai pavojinga ataka: sprogmuo buvo užpildytas šrapneliu, kuris apgadino automobilius ir namus! Laimei, tuo metu gatvė buvo tuščia, o prie langų niekas nestovėjo! Kitaip būtų buvę aukų“, – teigė O.Kovtunovas.
Kryme apribotas grynųjų pinigų išėmimas
21:11
Rusijos okupuotame Kryme, panašu, pritrūko ir grynųjų pinigų, rašo „The Moscow Times“.
Visų pirma, Rusijos valstybinis bankas VTB, valdantis 1,4 tūkst. bankomatų tinklą Kryme, įvedė apribojimus grynųjų pinigų išėmimui iš kitų bankų išduotų kortelių. Sumažinti limitai galios iki rugpjūčio 1 d. ir yra susiję su „padidėjusia apkrova“ tinklui, nurodė bankas.
VTB bankomatuose galima išsiimti ne daugiau kaip 15 tūkst. rublių per dieną ir 50 tūkst. per mėnesį. Limitai anksčiau siekė atitinkamai 150 tūkst. ir 300 tūkst. rublių.
„The Moscow Times“ pažymi, kad VTB taip pat įvedė grynųjų pinigų išėmimo operacijų skaičiaus apribojimus.
Krymo turizmas žlunga: ko griebėsi Kremlius
19:27
Rusijos vyriausybė nusprendė skirti daugiau nei 4,3 mlrd. rublių turizmo sektoriui remti okupuotame Kryme ir Sevastopolyje. Lėšas planuojama panaudoti vienkartinėms išmokoms kelionių bendrovių darbuotojams, pranešė Rusijos vyriausybė.
Finansinė parama siejama su turistų srauto pusiasalyje sumažėjimu dėl Ukrainos smūgių karinei ir logistikos infrastruktūrai, rašo nv.ua.
„Krymas gaus daugiau nei 3,7 mlrd. rublių, Sevastopoliui bus skirta 584,5 mln. rublių. Lėšos numatytos vienkartinei išmokai daugiau nei 4,6 tūkst. šioje srityje veikiančių įmonių darbuotojams“, – teigiama pranešime.
Anksčiau Rusijos kelionių operatoriai kreipėsi į vyriausybę, prašydami Krymo viešbučiams leisti vėlinti rezervacijas arba grąžinti klientams pinigus iki pat 2026-ųjų pabaigos.
Vasaros turistinis sezonas okupuotame Kryme yra iš esmės sužlugdytas dėl ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų, kuro trūkumo ir susisiekimo sunkumų. Sistemos „Travelline“ duomenimis, Kryme buvo atšaukta apie 79 proc. viešbučių rezervacijų, Sevastopolyje – 71 proc.
Kaip rašė leidinys „Suspilne“, reikšmingą dalį dabartinio turistų srauto sudaro Rusijos kariškiai ir jų šeimų nariai, atvykstantys į pusiasalį su nemokamais kelialapiais.
Dėl logistikos problemų ir Ukrainos smūgių traukiniai faktiškai kursuoja tik iki Kerčės – toliau turistai turi rūpintis kelione patys. Vietos įmonės dirba su generatoriais, nes elektros tiekimas nuolat stringa, o kainos kyla.
Okupacinės valdžios žadama 15 tūkst. rublių kompensacija nepadengia verslininkų nuostolių. Papildoma kurortinio sektoriaus problema išlieka Krymo paplūdimių tarša mazutu po Rusijos tanklaivių avarijos Kerčės sąsiauryje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę pritarė kuro išlaidų padengimui pusiasalyje. Jis teigė, kad Ukraina siekia sutrikdyti poilsio sezoną ir sukelti visuomenės nepasitenkinimą, tačiau pavadino šias pastangas beviltiškomis.
Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo šeši žmonės
18:43
Rusijai šeštadienį smogus Ukrainai raketomis, dronais ir valdomosiomis aviacinėmis bombomis, žuvo šeši žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Kyjivo meras nurodė, kad sostinėje per raketų smūgį buvo sužeisti 12 žmonių, tarp jų – du vaikai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive anksti šeštadienį girdėjo dvi sprogimų serijas, o praėjus kelioms minutėms po pirmojo sprogimo ėmė kaukti oro pavojaus sirenos.
Maskva nuo pat savo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį kone kasdien paleidžia raketų ir dronų į Kyjivą.
Tačiau pastaruoju metu virtinė mirtinų atakų, per kurias naudojama dešimtys itin greitų balistinių raketų, tapo iššūkiu Ukrainos oro gynybai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusija per naktį paleido daugiau nei 120 dronų ir 12 raketų, pusė jų – balistinės.
„Į civilinę infrastruktūrą buvo pataikyta dar prieš paskelbiant oro pavojų“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti dūmuose ir griuvėsiuose dirbančios gelbėtojų komandos.
Kyjive buvo apgadinta daugiabučių, biurų ir teologijos seminarija. Gelbėjimo darbai taip pat vykdomi kitose srityse, pridūrė prezidentas.
Šiaurės Ukrainos Sumų mieste „valdomoji aviacinė bomba“ nužudė keturis žmones, tarp jų – mažą mergaitę, teigė miesto meras Artemas Kobzaras.
Dar du žmonės žuvo per kitą raketų smūgį pietiniame Odesos mieste, pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Prašymas dėl oro gynybos
V.Zelenskis teigė, kad „mūsų gynėjams pavyko numušti daugumą taikinių, bet ne balistinius“.
Jis pakartojo savo prašymą sąjungininkams atsiųsti daugiau karinės pagalbos, kad būtų lengviau atremti Rusijos invaziją, kuri tęsiasi jau penktus metus.
Jis taip pat paragino JAV greitai įvykdyti savo pažadą suteikti Ukrainai licenciją gaminti oro gynybos sistemas „Patriot“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad leis Ukrainai gaminti šias raketas. V.Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad dar reikia susitarti dėl techninių detalių.
Šeštadienio smūgis Kyjivui buvo jau antras kartas per mažiau nei savaitę, kai raketos smogė dar nespėjus įjungti oro pavojaus sirenų.
Ukrainos gynybos ministro patarėjo Serhijaus Sternenkos teigimu, smūgiai prieš pasigirstant sirenoms gali reikšti, kad Rusija antžeminiams smūgiams naudojo priešlėktuvines raketas S-400.
„Per antžemines atakas šias raketas sunkiau aptikti radiolokatoriais“, – parašė jis platformoje „Telegram“.
„Tokios atakos neturi jokios karinės logikos. Tai tiesiog terorizmas dėl terorizmo“, – pridūrė S.Sternenka.
Rusija, kuri neigia, kad taikosi į civilius, pareiškė, kad smogė „kariniams-pramoniniams objektams Kyjive ir uosto infrastruktūrai Odesoje“.
Ukraina penktadienį dronais smogė naftos perdirbimo gamykloms Pietų Rusijoje.
„Geran-4 Seeker“: kas žinoma apie naująjį Rusijos bepilotį ir kaip į jį reaguoja Ukraina
18:25
Kol Rusijos propagandinė žiniasklaida demonstruoja naująjį smogiamąjį droną „Geran-4 Seeker“, Ukrainos gynybos technologijų sektorius ir oro gynybos specialistai jau ėmėsi aktyvių veiksmų šiai grėsmei neutralizuoti. Ukrainos ekspertai operatyviai analizuoja naująją modifikaciją ir rengia atsakomąsias priemones, skelbia unian.net.
Atsakas – nuodugni analizė ir naujos sistemos
Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas pabrėžė, kad šalies specialistai ne tik stebi situaciją, bet ir jau dabar atlieka išsamią „Geran-4“ ir jo komponentų analizę.
Visą tekstą skaitykite čia.
Ukrainos pajėgos smogė rusų poligonui Donecko srityje
17:02
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos bendrosios paskirties kariniam poligonui „Kalmiuskas“ Donecko srityje.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.
„Liepos 10 d. ir naktį į liepos 11 d., siekiant sumažinti Rusijos puolamąsias pajėgas, Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai smogė keliems svarbiems priešo kariniams taikiniams“, – teigiama pranešime.
Buvo smogta bendrosios paskirties poligonui „Kalmiuskas“ Dokučajevsko apylinkėse, Donecko srityje. Padarytos žalos mastas šiuo metu tikslinamas.
Kremlius staiga pakeitė plokštelę: tai ženklas – jau pats laikas palikti Rusiją
16:43
Panašu, kad Kremlius viešoje savo retorikoje keičia invazijos į Ukrainą apibūdinimą. Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vis dažniau tai vadina „plataus masto karu“, o ne „specialiąja karine operacija“. Pastaroji frazė buvo vienas pagrindinių Maskvos propagandos komponentų nuo 2022 metų, kai ši įsiveržė į Ukrainą.
Pasak Andrijaus Kovalenkos, Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovo, toks retorikos pasikeitimas gali būti dalis platesnio masto pastangų paruošti Rusijos visuomenę galimai naujai mobilizacijos bangai ir papildomiems apribojimams šalies viduje vėliau šiais metais.
A.Kovalenka atkreipė dėmesį, kad D.Peskovas ne kartą pabrėžė, jog „viskas prasidėjo kaip „specialioji karinė operacija“, bet virto karu“, pažymėdamas, kad tokia formuluotė yra sąmoningas signalas, o ne tik pokytis žodyne.
„Tai ne tik vienos frazės pakeitimas kita. Tai sąmoninga informacinė kampanija, skirta parengti Rusijos gyventojus mobilizacijai, kurią Rusija planuoja rudenį. Taip pat taip žmonės ruošiami su tuo susijusiems apribojimams, įskaitant galimą draudimą išvykti iš šalies“, – „Telegram“ kanale rašė Kovos su dezinformacija centro vadovas.
Jis pridūrė, kad rusai, norintys išvengti mobilizacijos, turėtų išvykti iš šalies dabar.
„Rusai turėtų pradėti išvykti iš šalies dabar, nes rusų karys fronto linijoje išgyvena tik 15–30 minučių“, – pabrėžė jis.
Kovos su dezinformacija centro vertinimas paskelbtas tuo metu, kai nuolat pasirodo pranešimų, kad Maskva gali ieškoti papildomų būdų savo ginkluotosioms pajėgoms papildyti.
Mažėjantis savanorių skaičius paskatino Kremlių apsvarstyti keletą variantų, įskaitant naują mobilizacijos kampaniją po šį rudenį vyksiančių Rusijos parlamento rinkimų.
Anksčiau A.Kovalenka sakė, kad, net ir paskelbus mobilizaciją, Rusija tik iš dalies kompensuos nuostolius fronte. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pabrėžė, kad Ukrainos karinė vadovybė nagrinėja visus galimus priešo veiksmų scenarijus ir yra pasirengusi bet kokiam įvykių posūkiui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat nurodė, kad Rusija rengia dar vieną mobilizacijos bangą, apimsiančią „mažiausiai dešimtis tūkstančių“ karių.
