Karas Ukrainoje. „DeepState“: ukrainiečių padėtis Kursko srityje smarkiai pablogėjo

AFP/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Dabar didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problema Kursko srityje yra ta, kad priešas ugnimi kontroliuoja visą Ukrainos kariuomenės logistiką. Apie tai pranešė „DeepState“ analitikai.

Ekspertų teigimu, nuo sausio mėnesio rusai kaupė savo pajėgumus, kuriais ketino kontroliuoti ukrainiečių judėjimą, tačiau iš Ukrainos pusės nebuvo priimta reikiamų sprendimų šiai problemai išspręsti.

„Vasario mėnesį ji ėmė siekti piką, o didžiausi nesklandumai prasidėjo po Sverdlikovo praradimo, kurį taip pat buvo bandoma atkovoti ne pačiu geriausiai apgalvotu būdu“, – pažymima pranešime.

Analitikai pridūrė, kad Rusijos kariuomenė turėjo galimybę prasiveržti į Novenkoję, sukurdama tam tikrą grupuotę, ir toliau tai daro, nes jaučia ankstesnę sėkmę.

„Negalima sakyti, kad jie (rusai. – red.) turi galimybę lengvai įsitvirtinti kaime, nes ten tai a priori sunku padaryti dėl to, kad paties kaimo nebėra, o ir pati vietovė tam nėra palanki. Akivaizdu, kad bus priimtas sprendimas vykdyti stabilizavimo priemones, nes šis atvejis netgi įgavo viešumo, tačiau laikas parodys, kuo tai baigsis ir ar priešas imsis principinio tikslo ten įsitvirtinti. Rusai tam turi resursų ir bando ten įsikurti“, – pabrėžė „DeepState“.

Be to, ekspertai pranešė, kad okupantai taip pat žengia palei sieną tarp Žuravkos-Novenkojės gyvenviečių.

„Būtent iš šio rajono daugiausiai smūgių suduodama logistikos keliui, kuris eina nuo Junakovkos iki Sudžos, ir padėtis tame rajone jau seniai pradėjo blogėti. Didelė dalis karių atkreipia dėmesį į šią problemą ir reikia skubiai kažką daryti, nes pasekmės jau dabar yra nemalonios – prarasta ne viena dešimtis transporto priemonių“, – perspėjo analitikai.

„DeepState“ apibendrino, kad priešas toliau kaupia pajėgas Sverdlikovo rajone ir toliau spaudžia, todėl blogiausiu atveju Rusijos armija gali pasiekti Sudžos apylinkes, nors, kaip teigia ekspertai, „jie praktiškai jau yra ten ugnies kontrolės pavidalu“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Keiras Starmeris ir Volodymyras Zelenskis

Jungtinė Karalystė (JK) ir Ukraina šeštadienį pasirašė 2,6 mlrd. svarų sterlingų (2,74 mlrd. eurų) vertės paskolos susitarimą, skirtą Ukrainos gynybiniams pajėgumams paremti, kurį Londonas pavadino „mūsų tvirtos ir nuolatinės paramos Ukrainos žmonėms“ ženklu.

Britų finansų ministrė Rachel Reeves ir jos kolega Ukrainoje Serhijus Marčenka paskolą pasirašė virtualioje ceremonijoje, kai premjeras Keiras Starmeris Londone susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ji turi būti grąžinta iš pelno, gauto už įšaldytą Rusijos valstybinį turtą. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas / LUDOVIC MARIN / AFP

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasikalbėjo tiek su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po jų konfrontacijos Baltuosiuose rūmuose, šeštadienį pranešė jo biuras.

Per interviu, kurį sekmadienį išspausdins laikraštis „Tribune Dimanche“, jis sakė, kad visi turėtų „grįžti prie ramybės, pagarbos, kad galėtume judėti į priekį, nes tai, kas pastatyta ant kortos, yra pernelyg svarbu“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis

Per Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Baltuosiuose rūmuose buvo planuojama pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų išteklių. Tačiau abi pusės taip ir nepriėjo prie susitarimo sąlygų aptarimo dėl konflikto, kilusio aptariant karą Ukrainoje.

Derybose dalyvavęs aukšto rango JAV pareigūnas laikraščiui „New York Post“ sakė, kad JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas atkalbinėjo V.Zelenskio komandą nuo susitarimo pasirašymo Ovaliajame kabinete, tačiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas primygtinai reikalavo priešingo.

Pasak pareigūno, K.Kelloggas praėjusią savaitę lankydamasis Kyjive ragino nedelsiant pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Tačiau A.Jermakas patikino, kad geriau tai padaryti per V.Zelenskio vizitą Vašingtone vasario 28 d.

Pareigūnas papasakojo, kad po tris dienas trukusių intensyvių derybų D.Trumpo specialusis pasiuntinys užsitikrino Ukrainos sutikimą pasirašyti ilgai lauktą susitarimą. Vis dėlto dar buvo likę patikslinti vieną punktą.

K.Kelloggas paragino V.Zelenskį susilaikyti nuo kelionės į Vašingtoną, nes, pasak JAV pareigūno, prieš susitikimą akis į akį dar „reikia sustiprinti“ lyderių santykius. Nepaisant to, Ukrainos prezidento komanda pradėjo spausti D.Trumpo specialųjį pasiuntinį, dėl ko jis buvo pasirengęs palikti Kyjivą be susitarimo. Pasak šaltinio, tik paskutinę minutę Ukrainos pusė nusprendė įteikti K.Kelloggui sutartą dokumentą, kad šis jį perduotų JAV prezidentui.

Pareigūnas pažymėjo, jog per susitikimą Vašingtone D.Trumpo komanda buvo nepatenkinta, kad Ukrainos prezidentas neparodė pakankamo dėkingumo už suteiktą Amerikos pagalbą.

„Zelenskis sužaidė taip neteisingai, kaip tik galėjo. Į Ovalųjį kabinetą jis atėjo elgdamasis kaip kietas vyrukas. Tai nesuveikė. Visi kambaryje jautėsi įžeisti. Dabar Zelenskis turės pats sugalvoti, kaip tai ištaisyti. Mes negalime to ištaisyti už jį, – sakė jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas

Lenkų vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas šeštadienį pareiškė norintis, kad „visas aljansas paragintų grįžti prie JAV ir Ukrainos derybų“.

Tai jis pasakė, reaguodamas į nesėkmingą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimą Baltuosiuose rūmuose penktadienį. 

„Manau, kad reikia mažiau emocijų, mažiau emocionalių vertinimų ir daugiau racionalaus požiūrio“, – teigė W.Kosiniakas-Kamyszas, pridurdamas, kad Ukrainos valstybės argumentai visada turi būti pirmoje vietoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Rusijos valstybinės naujienų agentūros reporteris pateko į penktadienį Ovaliajame kabinete vykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, kuriame jie susiginčijo dėl skirtingų požiūrių, kaip užbaigti trejus metus trunkantį karą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad Baltieji rūmai neleido įeiti Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS reporteriui, ir pridūrė, kad jis buvo pašalintas iš karto, kai tik apie jo buvimą buvo pranešta pareigūnams.

„Reuters“ reporteris matė, kaip kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai tikrino reporterių tapatybes ir leido TASS reporteriui įeiti prieš prasidedant D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimui, nes Baltųjų rūmų pareigūnai atrinko žurnalistus, kurie galėjo nušviesti susitikimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija gali padidinti spaudimą Ukrainai sudaryti taikos susitarimą ir vengs tiesioginių kontaktų su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Pasak D.Trumpo administracijai artimo asmens, parama Ukrainai Joe Bideno prezidentavimo metu „sugadino“ V.Zelenskį.

„Su Zelenskiu baigta“, – sakė pašnekovas.

Tuo metu kitas D.Trumpo administracijos patarėjas teigė, kad į pastangas pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos investuota per daug, kad dabar būtų galima jo atsisakyti.

Pažymima, kad Europos lyderiai, kurie jau dabar bando patenkinti D.Trumpo reikalavimus imtis didesnio vaidmens remiant Ukrainos kovą ir gynybą nuo Rusijos, dabar susiduria su sunkiu pasirinkimu – bandyti padėti Kyjivui savo pastangomis ir sudaryti susitarimą su Valstijomis, galbūt V.Zelenskio politinės ateities sąskaita. JAV jau skamba raginimai V.Zelenskiui atsistatydinti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Keiras Starmeris ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Dauningo gatvę deryboms su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu po ginčo Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Jo šalininkai džiūgavo, V.Zelenskio kolonai įvažiavus į Dauningo gatvę, kur jį apkabino K. Starmeris.

Jie kartu pozavo nuotraukoms, o paskui nuvyko į britų vadovo namus.

K.Starmeris šiltai priėmė V.Zelenskį savo biure Dauningo gatvėje.

„Esate labai labai laukiamas Dauningo gatvėje“, – sakė K.Starmeris V.Zelenskiui.

„Ir, kaip girdėjote iš džiūgaujančios minios gatvėje, jus visiškai remia visa Jungtinė Karalystė, ir mes palaikysime jus su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė jis. 

K.Starmeris sakė, kad kartu su juo nori pasiekti „ilgalaikę taiką Ukrainoje, grindžiamą Ukrainos suverenumu ir saugumu, kurie tokie svarbūs Europai ir tokie svarbūs Jungtinei Karalystei“.

V.Zelenskis atsakė, kad matė šimtus šalininkų, susirinkusių prie Dauningo gatvės.

„Noriu padėkoti jums, Jungtinės Karalystės žmonėms, už tokią didelę paramą nuo pat šio karo pradžios“, – teigė jis. 

„Labai džiaugiuosi, kad Jo Didenybė karalius sutiko rytoj su manimi susitikti, o mes Ukrainoje labai džiaugiamės, kad turime tokį strateginį partnerį, – pridūrė jis. – Tikimės jūsų paramos.“

Lyderiai susitiko už uždarų durų ir kalbėjosi apie 75 minutes.

Po to K. Starmeris vėl apkabino V. Zelenskį ir palydėjo iki automobilio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dujotiekis „TurkStream“

Rusija šeštadienį pranešė, kad numušė tris ukrainiečių dronus, nukreiptus į pagrindinį dujotiekį, kuriuo per Turkiją į Europą tiekiamos rusiškos dujos, ir tai jau antras toks incidentas šiais metais.

Ataka buvo nukreipta prieš kompresorinę stotį „Russkaja“ pietiniame Krasnodaro krašte, tiekiančią dujas dujotiekiu „TurkStream“, pranešė Maskva.

Sausio 11 dieną Ukraina jau bandė smogti tai pačiai kompresorinei stočiai, pridūrė ji.

„Visi trys ukrainiečių dronai buvo numušti saugiu atstumu“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vilnius ir Kyivas bendradarbiaus Lietuvoje gaminant strateginės ginkluotės sistemas, šeštadienį skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Pasak ministerijos, dėl saugumo konkretūs ginkluotės tipai, kuriuos apima susitarimas, negali būti atskleisti, tačiau nurodoma, jog artimiausiu metu Lietuvoje vyks dvišaliai susitikimai, juose bus aptariamos susitarimo įgyvendinimo detalės.

„Ukrainos gynybos pramonė turi neįtikėtiną potencialą tapti pasaulinio lygio žaidėja dėl savo aukšto lygio ekspertizės, paremtos tiesiogine mūšio lauko patirtimi, inžinierių motyvacijos ir kompetencijos bei į ateitį orientuotos pagrindinių pramonės sprendimų priėmėjų mąstysenos“, – pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.