Karas Ukrainoje. „The New York Times“ nustatė netikėtą sankcijų Rusijai poveikį

„Scanpix“ nuotr./Rusijos vaikai

Rusijos švietimo sistema vis daugiau dėmesio skiria vaikų militarizavimui. Dabar Kremlius tiek šalies mokyklose, tiek okupuotose Ukrainos teritorijose esančiose ugdymo įstaigose, ėmėsi mokyti vaikus, kaip reikia valdyti dronus.

Nuo 2023 m. Rusija aktyviai skatina vaikų domėjimąsi dronų technologijomis: dešimtyse šalies sričių mokyklų įsteigtos specialios klasės, kuriose yra šiuolaikinių dronų technologijų mokymo poreikius atitinkantis inventorius ir įranga.

Rusijos švietimo ministerija net išleido vadovėlį „Dronų pagrindai“, o Kremliaus remiami patriotizmo ugdymo centrai moko vaikus karo įgūdžių. Leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip Rusijos režimas bando paruošti vaikus karui.

Pla2iau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusijos šarvuočių nuostoliai per pastaruosius mėnesius smarkiai sumažėjo, o tai atspindi dramatiškus abiejų pusių kovos taktikos pokyčius.

Atvirojo kodo žvalgybos (OSINT) analitikas Richardas Vereckeris socialiniame tinkle „X“ paskelbė įžvalgas apie dramatišką Rusijos nuostolių pėstininkų šarvuočių srityje sumažėjimą: nuo rugsėjo pradžios visoje fronto linijoje – nuo Chersono iki Sumų srities – Rusija prarado tik 6 pėstininkų kovos transporto priemones ir šarvuotas keleivinius transporto priemones.

Tai atrodo visiškai neįprasta, netgi atsižvelgiant į tai, kad mėnuo dar nesibaigė, o kai kurie duomenys apie transporto priemonių nuostolius paprastai pateikiami su kelių dienų vėlavimu.

Pavyzdžiui, rugpjūtį rusai prarado 57 šios rūšies šarvuotas transporto priemones, liepą – 38, birželį – 54, gegužę – 95, balandį – 174, o kovą – 196.

„Nežinau, kas sukėlė šį pokytį, bet manau, kad jis pernelyg reikšmingas, kad būtų atsitiktinis. Mano pirmoji mintis/teorija yra ta, kad tai gali būti susiję su „taškų“ sistema, pagal kurią veikia Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos“, – rašo Richardas Vereckeris, turėdamas omenyje neseniai pastebėtą tendenciją, kad Ukrainos dronų operatoriai gauna daugiau taškų už smūgius prieš priešo pėstininkus ir dronų operatorius, o mažiau – už smūgius prieš šarvuotas transporto priemones.

Anksčiau skelbta, kad taškai – Ukrainos karių motyvavimo priemonė. Už taškus, sukauptus naikinant priešo techniką ir pajėgas, galima įgyti naujesnės karins technikos savo daliniams.

V. Zelenskis / GENYA SAVILOV / AFP

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie pasiruošimą „diplomatinei savaitei“, kuri turėtų pasauliui suteikti postūmį imtis ryžtingų veiksmų.

„Dabar ruošiamės labai intensyviai diplomatinei savaitei. Galime daug nuveikti, jei mūsų partneriai mus išklausys ir parems pasiūlymus, kurie tikrai priartins karo pabaigą.

Bus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitė – įvairūs renginiai, susitikimai. Jau numatyta beveik dvi dešimtys susitikimų su įvairių šalių lyderiais iš viso pasaulio, su visais, kurie jau seniai remia Ukrainą ir yra tarp mūsų naujų partnerių. Pirmieji susitikimai vyks rytoj. Taip pat planuojame susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu. Bus svarbus renginys, susijęs su Rusijos pagrobtais Ukrainos vaikais – šiuo atžvilgiu viršūnių susitikimas yra tikrai pasaulinio masto.

Svarbu, kad šią savaitę pasaulis būtų nusiteikęs imtis ryžtingų veiksmų – be stiprybės taika nebus pasiekta“, - vakariniame kreipimesi sako Ukrainos prezidentas.

Rusijos „šešėlinis laivynas“ / Stefan Sauer / dpa/picture-alliance

Rusijai yra taikomos sankcijos nuo tada, kai pradėjo pilno masto invaziją į Ukrainą. Vakarai bando apriboti Rusijos pajamas iš naftos, tačiau iš tiesų Rusija surado būdą, kaip gauti pelną iš naftos nepaisant kainų ribojimų ir importo apribojimų. Straipsnyje „The New York Times“ autoriai nagrinėja, kaip Rusija apeina sankcijas ir toliau gauna pelną, statydama didžiulę senstančių laivų, kurių nuosavybės teisės nėra aiškios, flotilę ir slapta gabenant kurą į tolimas rinkas.

Straipsnyje autoriai aiškina, kad ši tendencija sukūrė milžinišką neteisėtą laivybos ekonomiką. Be to, kai kurių ekspertų nuomone, tokia schema galėtų išlikti po karo.

„Daugelis nori daryti tai, kas lengva – taikyti sankcijas, – bet iš tikrųjų mes sukūrėme dar didesnę problemą. Sankcijos nepadeda jiems nutraukti veiklos. Jos padeda jiems nutraukti teisėtą veiklą“, – sakė Ianas Ralby, jūrų saugumo ekspertas ir tyrimų bendrovės „IR Consilium“ įkūrėjas.

Leidinyje cituojami tyrimų bendrovės „S&P Global Market Intelligence“ duomenys, kurie rodo, kad šešėlinė laivyno dalis sudaro maždaug 17 proc. visų naftos tanklaivių, šiuo metu plaukiojančių vandenynuose. Pagal bendrovės skaičiavimus, šių metų pradžioje laivyną sudarė 940 laivų, o tai yra 45 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Rusija taip pat norėjo išvengti kainų ribojimo. „G7, Europos Sąjunga ir Australija uždraudė įmonėms teikti draudimo ir kitas paslaugas, kai Rusijos žalia nafta buvo parduodama už daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį, o Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė vėliau šią ribą dar labiau sumažino“, – teigiama straipsnyje.

Todėl, pridūrė autoriai, su Rusija susiję laivai pradėjo naudoti abejotinas draudimo paslaugas arba visai jų atsisakyti. Jie pradėjo plaukioti su trečiųjų šalių vėliavomis ir siųsti melagingą informaciją apie buvimo vietą, kad paslėptų, kur pakrauna krovinį.

Kadangi šie laivai tapo būtini Rusijos naftos ekonomikai, jie taip pat kelia naftos išsiliejimo ir kitų jūrų katastrofų pavojų. S&P duomenimis, šių laivų vidutinis amžius yra apie 20 metų, palyginti su 13 metų visos naftos laivyno vidurkiu.

Šešėlinis laivynas turi dar akivaizdesnį trūkumą: jis „riboja apribojimų veiksmingumą“. Tokią išvadą padarė JAV vyriausybės priežiūros institucija savo šio mėnesio ataskaitoje. Ji padarė išvadą, kad laivynas teikia pajamas Rusijos iždui ir padeda jam finansuoti karą Ukrainoje.

Tačiau tai nereiškia, kad sankcijos yra klaida, leidinyje cituojami jų šalininkai. Benas Harrisas, buvęs J.Bideno administracijos iždo departamento pareigūnas ir kainų ribojimo architektas, pažymėjo, kad sankcijos, net jei ir nėra tobula priemonė, Rusijai kainuoja brangiai. Jis paaiškino, kad naftos gabenimas į Indiją ar Kiniją ir šešėlinio laivyno kūrimas yra brangus sumanymas.

Todėl Vakarų šalys taiko dar daugiau sankcijų, kad kovotų su šešėline laivyba. Europos Sąjunga į savo sankcijų sąrašą įtraukė daugiau nei 500 šešėlinės laivybos laivų. Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Kanada ir Australija taip pat persekioja šiuos laivus.

Donaldas Trumpas / AP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų savo agresiją po neseniai įvykusio Maskvos įsiveržimo į Estijos oro erdvę.

Paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai (ES) priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, D.Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau.“

Rusijos vėliava / Kay Nietfeld / dpa/picture-alliance

Austrijos naftos, dujų ir chemijos grupė OMV atleido vieną iš savo vadovų dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijos naudai.

Penktadienį Austrijos leidinys „Profil“ paskelbė tyrimą apie vieną iš OMV vadovų, kuris atkreipė Austrijos kontržvalgybos dėmesį dėl susitikimų su Rusijos ambasados darbuotoju.

Šis vadovas ilgą laiką dirbo OMV ir neseniai tvarkė 1 mlrd. eurų vertės dviejų dukterinių įmonių Abu Dabyje susijungimo sandorį.

Pasak „Profil“, vyras turėjo informacijos apie abi bendroves ir ją perdavė Rusijos diplomatui susitikimų Vienoje metu. Nežinoma, ar vyras veikė vienas ir kiek laiko truko jo šnipinėjimo veikla.

Per kratą OMV darbuotojo namuose buvo konfiskuota daug vidinių dokumentų, o jam buvo iškelta baudžiamoji byla.

Austrijos užsienio reikalų ministerija komentare ARA teigė, kad po šios informacijos paviešinimo buvo iškviestas Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis.

„Rusijos pusės buvo paprašyta atšaukti diplomatinę neliečiamybę diplomatui“, kuris yra įtrauktas į tyrimą, pridūrė Austrijos užsienio reikalų ministerija.

„Reuters“ susisiekus su OMV, bendrovė teigė, kad visapusiškai bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis ir atsisakė komentuoti „duomenų apsaugos sumetimais“.

OMV yra didžiausia naftos bendrovė Vidurio Europoje, kurios būstinė yra Vienoje. Ji buvo viena iš pirmųjų Vakarų šalių, pasirašiusių dujų tiekimo sutartį su TSRS, ir dabar ją nutraukė anksčiau laiko.

Žiniasklaida anksčiau rašė, kad Vakarų šalys yra susirūpinusios dėl Rusijos šnipų veiklos Austrijoje.

Stopkadras/Vladimiras Putinas

Jau ketvirtį amžiaus Rusijos pareigūnai ir propaganda giria prezidentą Vladimirą Putiną kaip „sėkmingiausią, protingiausią, geriausią ir nepakeičiamiausią“ lyderį Rusijos istorijoje, kuris „pasiekia sėkmę visose srityse, kuriose dirba, ir be kurio Rusija jau seniai būtų žlugusi“. Net propagandos įtakoje esanti Rusijos visuomenė vis labiau nepasitiki šiais „herojiškais pasakojimais“ – neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų negali įvardyti nė vieno reikšmingo V.Putino pasiekimo per pastarąsias tris jo kadencijas.

Kaip parodė Rusijos valstybės kontroliuojamo Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro (VCIOM) atlikta apklausa, per pastaruosius 10-15 metų Rusija V.Putino valdymo laikotarpiu nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų, kuriuos prisimintų dauguma šalies gyventojų.

Leidinys TVNET pristato, kaip patys rusai vertina Kremliaus lyderio darbą.

Tik 42 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų sugebėjo įvardyti konkrečius Rusijos pasiekimus, šalį valdant V.Putinui.

Plačiau skaitykite ČIA.