„Dabar jau daug kas paaiškėjo. Sėkmingai atakuotos kariniai aerodromai (taip rusai vadina karines oro bazes) „Olenja“ Murmansko ir „Belaja“ Irkutsko srityje. Smūgiuota ir aerodromams Riazanės ir Ivanovo srityse. Amūro srityje ataka sužlugo sprogus sunkvežimiui su dronais.
Pasak Ukrainos pranešimų, sunaikinta arba stipriai apgadinta apie 40 lėktuvų, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu-22 ir Tu-95, tolimo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvai A-50, transportiniai Il-76, t.y. apie 34 proc. Rusijos strateginės aviacijos parko.
Rusiški šaltiniai pripažįsta apie dešimties lėktuvų praradimą. Tai irgi yra daug, ypač atsižvelgiant į tai, kad smūgio pasekmės yra ne tik karinės, bet ir politinės“, – sakė E.Papečkys savo karo apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“.
Rengė pusantrų metų
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos (ukr. trumpinys SBU), ji buvo rengta pusantrų metų. Į Rusiją slapta nugabenti dronai, jie patalpinti specialiai įrengtuose konteineriuose, šie pakrauti sunkvežimiuose buvo nugabenti prie karinių aerodromų. Nustatytu laiku dronų spiečiai nuzvimbė link jų ir atakavo linijomis, vienas prie kito išrikiuotus strateginės aviacijos lėktuvus.
„Nes niekas, absoliučiai niekas nesitikėjo tokios įžūliai drąsios operacijos.
Jau ne viename kino filme matėme panašius vaizdus, kaip iš automobilių buvo paleisti spiečiai dronų, kurie atakavo JAV prezidentą arba kitus svarbius taikinius. O Kinijoje sukurtuose filmuose tokių vaizdų dar daugiau.
Įgyvendinti tai praktiškai nesudėtinga, ką matome ir ukrainiečių išplatintuose įrašuose.
Tačiau velniškai sudėtinga visa tai slapta suorganizuoti Rusijoje. Įkliūti galima ne tik FSB, bet ir kitoms gausioms represinėms struktūroms, arba paprastiems „dėpėesnikams“ – vietiniams labai godiems ir korumpuotiems kelių policininkams. Ir įkliūti visiškai atsitiktinai, pradėjus landžioti po konteinerius ir ieškant prie ko prisikabinti“, – analizavo karybos ekspertas.
Pasak jo, sunkvežimius greičiausiai vairavo visiškai atsitiktiniai pasamdyti vairuotojai, nes taip saugiau ir paprasčiau.
„Pranešama, kad vienas iš jų žuvo, kažko sugalvojęs paieškoti konteineryje. Nes kiti rusiški šaltiniai praneša apie vairuotojus, kurie pradėjus kilti dronams mėgino juos numušinėti akmenimis ir lazdomis. Greičiausiai taip ir buvo prarastas sunkvežimis Amūro srityje. Nenustebčiau, jeigu konteineriuose buvo sumontuoti kokie nors retransliatoriai, stiprintuvai arba siųstuvai, turėję užtikrinti stabilų ir patikimą dronų valdymą“, – sakė analitikas.
Rusijos dydis tampa jos Achilo kulnu
„Nors ši ataka man buvo nelaukta ir netikėta, mažesnio masto išpuolių aš jau laukiau seniau – kai keli dronai atsivežami lengvuoju automobiliu ir paleidžiami šalia objekto. Panašių atvejų jau būta, nors dažniausia vykdyta apylinkių žvalgyba.
Tokia sėkminga ataka įvykdyta Baltarusijoje, kur mažu bepiločiu buvo rimtai apgadintas itin retas ir itin reikalingas rusų tolimojo aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50.
Rusijos dydis, visą laiką buvęs jos privalumu, dėl technologijų proveržio tampa jos Achilo kulnu – bekraščiuose plotuose išsimėtę daugybė svarbių taikinių, kuriuos pridengti niekada neužteks pajėgų.
O rusų specialiosios tarnybos jau aiškiai suprato – Amūro, Krasnojarsko, Irkutsko srityse (o gal ir kitose) ukrainiečiai jau suformavo stiprias žvalgybines-diversines struktūras. Jos nėra didelės, bet gerai parengtos, puikiai užsimaskavę ir legalizavęsi, (ukrainiečiai) disponuoja resursais ir maksimaliai naudojasi visomis oficialiomis komunikacijomis ir transporto infrastruktūra.
Šios grupės jau sudavė keletą smūgių, ir ateityje jų tikrai dar bus“, – pastebėjo E.Papečkys.
Informacija apie susprogdintus tiltus
Taip pat pasirodė ir informacija apie Briansko ir Kursko srityse susprogdintus tiltus. Tiltus priešo teritorijoje, ypač tokiose visiškai arti fronto esančiose vietovėse, naikino kiekviename kare. Tai padeda sutrikdyti priešo pajėgų aprūpinimą.
„Tokių sprogdinimų buvo ir anksčiau, net ir gerokai labiau nutolusiuose Rusijos rajonuose. Geležinkelio pervežimų trikdymas rusus „užkabino“ dar stipriau, nes ką tik ukrainiečių bepiločių atakos net 3 dienas iš eilės buvo sutrikdžiusios civilinių oro uostų darbą ir keleivių pervežimus avialinijomis.
Negana to, vienas iš susprogdintų tiltų buvo skirtas automobiliams, ir dar jis griuvo tuo metu, kai po juo važiavo keleivinis traukinys. Tai reiškia, kad dabar Rusijoje saugu vaikščioti tik pėsčiomis“, – sakė E.Papečkys.
Beje, paskutinis paminėtas atvejis sukėlė įtarimų, kad tai gali būti pačių rusų darbas, siekiant parodyti ukrainiečius kaip teroristus, besikėsinančius į civilius, pastebėjo analitikas. Prisimintas ir „Riazanės cukrus“, t.y. Rusijos specialiųjų tarnybų vykdytas gyvenamųjų daugiabučių sprogdinimas, dėl jų apkaltinant čečėnų kovotojus ir taip sustiprinant uzurpuoti valdžią besiveržiančio V.Putino pozicijas, tuo pačiu ir pateisinti agresiją prieš Čečėniją.
„Beje, įtarimų kad rusai gali patys sprogdinti savo keleivinius traukinius ir tuo apkaltinti ukrainiečius buvo pasigirdę dar prieš pusmetį.
Žinoma, kad taip galėjo būti, tačiau neatmestinas variantas, kad tiltą susprogdino ukrainiečiai, o keleivinis traukinys tuo metu po juo atsidūrė visiškai atsitiktinai.
Panaši ataka įvykdyta ir prie okupuoto Melitopolio, be to, atakuotas ir jūrų pajėgų štabas. Ukrainiečių aktyvumas itin stiprus ir visa apimantis“, – apibendrino karybos ekspertas.
