Sekite 15min Google
„Pirma, visa ši informacija kai kur yra patikrinta, kai kur – tik iš dalies patikrinta, o kai kur tėra gandai. Todėl net ir geriausia pasaulio žvalgyba ne visada disponuoja 100 proc. patikrinta informacija. Antra, techniškai tai padaryti įmanoma. Tai apskritai ne problema – leisti tokius bepiločius orlaivius. Tai matėme Vokietijos pavyzdžiu. Technologiškai tai įgyvendinama be problemų“, – pažymėjo I. Stupakas.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad kyla svarbus klausimas: kam rusams reikėtų vykdyti tokius paleidimus? Tačiau svarbiausia, pasak jo, reikia atsižvelgti į tai, kad kalbama apie Viduržemio jūrą.
Ar pasislėps Rusija nuo italų, ispanų ir prancūzų Viduržemio jūroje
„Jūs tai darote Viduržemio jūroje, o Viduržemio jūra – bala. Ten norite kur nors pasislėpti nuo Italijos, Ispanijos ar Graikijos karinio laivyno? Jei bus priimta nacionalinė direktyva sulaikyti, tie laivai bus sulaikyti. Galbūt tikimasi, kad jie bus leidžiami prie Afrikos krantų, pavyzdžiui, Tuniso teritoriniuose vandenyse. Tuomet juos sulaikyti būtų labai sunku. Tačiau paskui šiam laivui plaukiant per Gibraltaro sąsiaurį, manau, ispanai galėtų jį sulaikyti, nes tai yra Ispanijos jurisdikcija“, – pridūrė I. Stupakas.
Todėl, jo nuomone, esama daugybės niuansų, kurie verčia abejoti, ar galima operacija, kai Viduržemio jūroje iš transporto konteinerių būtų leidžiami bepiločiai orlaiviai prieš tokias šalis kaip Ispanija, Prancūzija ar Italija, iš tiesų yra iki galo apgalvota.
Ar tai gali būti Rusijos bauginimo taktika, siekiant susilpninti paramą Ukrainai?
„Baimės iš tiesų yra, tačiau Ispanija nepriklauso prie šalių, kurios mums padeda. Italija padeda, bet ne taip aktyviai. Kita vertus, visos šios istorijos gali visiškai išprovokuoti antirusiškas nuotaikas. Tikrai gali. O gali suveikti ir priešingai: „Matote, Rusija stipri – reikia su ja draugauti ir nesipykti, geriau Ukrainai nepadėti.“ Kokie yra Kremliaus ketinimai, kaip jie visa tai įsivaizduoja, – taip pat didelis klausimas. Matėme, kad jų planai daugeliu atvejų skiriasi nuo realybės, yra nuo jos atitrūkę – tiek Ukrainos, tiek kitais klausimais“, – „Unian“ sakė I. Stupakas.
Jo nuomone, Rusijoje gali būti planuojama viena, o faktiškai rezultatas gali būti visiškai priešingas.
Jis taip pat neatmeta, kad gali egzistuoti ištisas įvairių planų sąrašas: rusai gali nagrinėti visus įmanomus veiksmų variantus, o tam tikru etapu kai kurių atsisakyti, rengti konkrečias operacijas, tačiau jų neįgyvendinti. Todėl ekspertas mano, kad nereikėtų nuvertinti galimų rusų veiksmų variantų.
„Kabelių perkirpimas – tai labai nemalonu. Tai yra tai, kas gali įvykti“, – pažymėjo I. Stupakas.
Rusijos bandymai gąsdinti europiečius gali atsisukti prieš ją pačią
Kartu ekspertas sutinka, kad tokia informacija gali būti skirta tam, kad pasėtų tam tikrus nesutarimus tarp NATO šalių arba nukreiptų dėmesį nuo kitų klausimų.
„Kremliuje sėdinčių žmonių ar specialiųjų tarnybų darbuotojų logika yra tokia: vienas iš jų instrumentų – blefas. Kartais jie sako, kad kai kuriose situacijose geras blefas gali išspręsti pusę problemos. Ir galbūt jie tikisi, kad, nuolat gąsdindami agresija, privers šias šalis laikyti savo išteklius prie savęs ir nesidalyti jais su Ukraina: esą kaip gi dalysiesi, jei mus užpuls, o mums patiems trūksta? Tai įmanoma. O gal tikslas – laikyti tų šalių gyventojus įtampoje. Tačiau viskas gali pakrypti ir į kitą pusę: nuo „kokia baisi Rusija“ iki „tai ko gi mes bijome, reikia dar aktyviau prieš ją pasisakyti“, – įsitikinęs I. Stupakas.
Šiame kontekste jis priminė, kad Prancūzijoje netrukus turi vykti prezidento rinkimai, ir šios nuotaikos ten gali turėti įtakos.
Ką Ukraina gali padaryti dėl Europos šalių
Ekspertas taip pat papasakojo, kaip Ukraina galėtų padėti Europos šalims atsilaikyti prieš galimas Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių atakas.
„Mes esame pasirengę pasidalyti savo technologijomis, pasirengę jums gaminti bepiločius orlaivius perėmėjus ir pasirengę jus mokyti, kaip tai buvo padaryta su Jordanija, Kataru – mūsų vaikinai ten vietoje padeda… Mes galime už jūsų pinigus jus apmokyti, perduoti jums technologijas, ir jūs sugebėsite numušti (Rusijos bepiločius orlaivius atakos atveju – red. past.)“, – pabrėžė I. Stupakas.
Kartu jis mano, kad europiečiai turėtų būti pasirengę sulaikyti laivus, nuo kurių gali kilti bepiločiai orlaiviai.
„Bet, prašau, keiskite savo teisės aktus. Jei jus atakuoja, darykite viską, kad galėtumėte sulaikyti laivus, nuo kurių prieš jus kyla šie bepiločiai orlaiviai“, – pabrėžė I. Stupakas.
CŽA įspėjo, kad Rusija gali atakuoti Ispaniją, Prancūziją ar Italiją
Ketvirtadienį Ispanijos dienraštis „El Mundo“ paskelbė, kad Rusija rengia naujas dronų atakas Europoje, tačiau šį kartą taikiniu taps Viduržemio jūros regiono šalys. JAV žvalgybos tarnybos surinko informaciją apie Kremliaus eskalacijos planus ir, kaip teigia dienraštis, pasidalijo ja su keliomis Europos vyriausybėmis.
„Jie naudos iš jūros leidžiamus bepiločius orlaivius, paslėptus laivų konteineriuose – tai padaryti visiškai nesudėtinga“, – „El Mundo“ anonimiškumo paprašęs šaltinis, artimas Lietuvos krašto apsaugos ministerijai.
Dronus leistų iš laivų
Pasak dienraščio, šiuo metu Lietuvos institucijos žino net ir konkretų dronų tipą, kurį rusai galėtų panaudoti prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją. Tai būtų „Gerbera“ – apie dviejų metrų ilgio, 2,5 metro sparnų ilgio ir iki 18 kilogramų sveriantis aparatas. Jis išvysto apie 160 kilometrų per valandą greitį, o maksimalus deklaruojamas skrydžio nuotolis siekia 600 kilometrų, priklausomai nuo sprogmenų užtaiso svorio ir kitų kintamųjų, pavyzdžiui, vėjo.
Krovininis laivas gali gabenti kelis tokius aparatus.
Paleidus droną 200-300 kilometrų atstumu nuo kranto, skrydis truktų nuo pusantros iki dviejų valandų. Nors maža jo galia negali sunaikinti didelio objekto, ji pajėgi sukelti gaisrą, apgadinti atviroje vietoje esančią įrangą arba laikinai paralyžiuoti uosto ar oro uosto darbą. Siekiamas efektas gali būti ne tik materialinis, bet ir politinis bei ekonominis.
Kaip sureagavo Italija
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto socialiniame tinkle „X“ pakomentavo, kad tokie svarstymai tėra žibalo pylimas į ugnį.
„Šįryt vieno ispanų dienraščio paskelbtas įspėjimas, spėjantis apie galimas Rusijos laivų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, niekam nenaudingas ir yra visiškai nepagrįstas. Mes jau gyvename sudėtingais ir „įtemptais“ laikais, ir papildomo žibalo į ugnį pylimas niekam nereikalingas.“
