Pripažino net JAV: Putinas gali padaryti lemiamą ėjimą prieš NATO jau šį rudenį

Anksčiau Jungtinės Valstijos ne kartą vertino, kad V.Putinas neprovokuos NATO narių, kol nesibaigs karas Ukrainoje. Tačiau jų vertinimas pasikeitė šių metų pradžioje, Kremliaus šeimininkui susiduriant su vis didesniu spaudimu Ukrainoje ir šalies viduje.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Ukrainos dronai kelia sumaištį tiek Rusijos kariuomenėje, tiek naftos pramonėje, o V.Putino pajėgos fronte daro menką pažangą ir patiria didelių nuostolių.

JAV pareigūnų teigimu, V.Putino tikslas, užpuolant kokią nors NATO narę, dar vykstant karui prieš Ukrainą, būtų Aljanso suskaldymas.

„Kyla klausimas, kaip tokiu atveju sureaguotų Jungtinės Valstijos, – „The Wall Street Journal" sakė Amerikos verslo instituto (angl. American Enterprise Institute) vyresnioji analitikė Heather Conley, komentuodama galimą Rusijos įsiveržimą. – [Rusijos] tikslas visada buvo pasėti abejonių dėl NATO patikimumo ir atskirti Jungtines Valstijas nuo jų sąjungininkų.“

Atakos laikas ir scenarijus

V.Putinui sunkiai sekasi įtvirtinti savo laimėjimus Ukrainoje, todėl JAV žvalgybos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva netrukus gali suintensyvinti agresyvius veiksmus prieš Europos sąjungininkes.

Pasak pareigūnų, nerimą kelia tai, kad į kampą įspraustas V.Putinas gali tapti dar pavojingesnis.

„Galimos grėsmės svyruoja nuo kibernetinės atakos prieš NATO šalį ar neidentifikuotų ginkluotų grupuočių pasiuntimo užimti teritoriją iki ribotos invazijos į rytinį Aljanso flangą. Remiantis JAV žvalgybos vertinimais, bet kokie Rusijos veiksmai gali įvykti per laikotarpį nuo šių metų rudens iki 2029-ųjų“, – dėstoma straipsnyje.

Ekstremaliausio scenarijaus – ribotos sausumos invazijos – tikimybė išlieka nedidelė, tačiau pranešama, kad bėgant laikui ji auga. Toks ėjimas visada buvo laikomas mažai tikėtinu, nes jis be klausimų aktyvuotų NATO 5-ąjį straipsnį, įpareigojantį narius kolektyvinei gynybai. Tačiau 5-asis straipsnis nenumato tokio aiškaus NATO atsako į kibernetines ar hibridines grėsmes.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

„Mes nuolat apgalvojame įvairius scenarijus ir jiems ruošiamės. NATO mus stebi, esame pasirengę atgrasyti ir gintis, kai to prireiks, ir tai toliau demonstruojame“, – pabrėžė NATO atstovas pulkininkas Martinas O'Donnellis.

Baltijos šalys ir Lenkija laikomos labiausiai tikėtinomis kryptimis galimai Rusijos ir NATO konfrontacijai. Tokie vertinimai girdimi tiek iš Vakarų žvalgybos, tiek iš karo analitikų ir NATO rytinio flango šalių vadovybių.

„Shutterstock“ nuotr./Rusijos kariai

Amerikos žvalgyba jau anksčiau įspėjo Varšuvą apie galimų Rusijos provokacijų riziką prieš Lenkijos kritinę infrastruktūrą, kuriomis būtų siekiama patikrinti NATO reakciją.

Pačiai JAV kariuomenei šiuo metu trūksta tam tikros kritiškai svarbios amunicijos, reikalingos galimam ateities karui su Rusija ar Kinija. JAV smarkiai išsekino šių ginklų atsargas dėl perdavimų Ukrainai po Rusijos invazijos, taip pat dėl užsitęsusio JAV karo prieš Iraną.

Kiti pareigūnai teigė, kad pavojus iškilo ilgojo nuotolio raketų „Precision Strike Missile“ (PrSM), operatyvinių-taktinių raketų sistemų (ATACMS) bei trumpojo nuotolio „žemė-oras“ tipo priešlėktuvinių raketų „Stinger“ atsargoms. Tačiau prezidentas Donaldas Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV visko turi pakankamai ir pagrasino įkalinti tuos, kurie teigia kitaip.

„Netikros vėliavos“ operacija

Lietuvos karinė žvalgyba taip pat turi duomenų, kad Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione, tam panaudodama Ukrainos gamybos dronus. Šią informaciją portalui 15min patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – 15min sakė ministras.

Jo teigimu, tai būtų vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija, kai valstybė įvykdo veiksmą, bet kuria įspūdį, jog tai padarė kita šalis.

„Nulinė fazė“

Kaip pastebi Karo tyrimų intituto (ISW) ekspertai, Maskva tęsia savo kampaniją „Nulinė fazė“, kurios tikslas yra sudaryti psichologines sąlygas galimoms provokacijoms prieš NATO ateityje.

Šios kampanijos dalis – Rusijos „netikros vėliavos“ provokacijos, įskaitant dronų įsibrovimus, diversijas, radijoelektroninės kovos priemonių veikimo ir skrydžių trikdymą.

AFP/ „Scanpix“/NATO pajėgos perima Rusijos orlaivį

Analitikai naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį į Lietuvos pareigūnų išsakytus įspėjus apie galimą „netikros vėliavos“ Rusijos operaciją prieš NATO rytinį sparną, naudojant iš Ukrainos paimtus dronus.

Panašius įspėjimus išsakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladislawas Kosiniakas-Kamyszas, pažymėjęs, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos bepiločius orlaivius diversiniam išpuoliui prieš NATO.

Apie tai, kad Rusija, tikėtina, jau pradėjo naudoti pagrobtus Ukrainos dronus savo provokacijoms, teigė ir Ukrainos ekspertai.

Tuo tarpu Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis pareiškė, kad šiuo metu Ryga nemato požymių, rodančių galimus išpuolius prieš konkrečius šalies kritinės infrastruktūros objektus.

Analitikų vertinimu, Rusija tęsia savo kampaniją „Nulinė fazė“, siekdama sudaryti sąlygas galimoms provokacijoms prieš NATO šalis.
Maskva nuolat pažeidinėja oro erdvę virš Baltijos jūros ir gali tai daryti naudodama Ukrainos bepiločius kaip informacinės operacijos ir (arba) provokacijos po „netikra vėliava“ dalį, siekdama patikrinti NATO reakciją.