Tikimasi, kad projektas leistų Rusijai kasmet tiekti Kinijai iki 50 mlrd. kubinių metrų dujų. Tačiau, nepaisant daugelį metų trunkančių derybų, Pekinas vis dar vengia pasirašyti galutinius susitarimus.
Leidinys pažymi, kad ši situacija dar kartą atskleidė Rusijos ir Kinijos partnerystės ribotumą. Po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija tapo gerokai labiau priklausoma nuo Kinijos – tiek energetikos srityje, tiek dėl technologijų ir pramoninių komponentų tiekimo.
Vis dėlto Pekinas ir toliau elgiasi atsargiai ir siekia maksimalios naudos iš susilpnėjusios Maskvos padėties.
Po derybų Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad konkrečių projekto įgyvendinimo terminų vis dar nėra. Pasak jo, šalys esą pasiekė „bendrą supratimą dėl pagrindinių parametrų“, tačiau detales dar reikia suderinti.
Per susitikimą Xi Jinpingas ir Putinas siekė parodyti vienybę pastarųjų JAV veiksmų akivaizdoje. Bendrame pareiškime Maskva ir Pekinas kritikavo „vienašalę hegemoniją“ bei pasmerkė smūgius kitoms valstybėms, aiškiai užsimindami apie JAV veiksmus prieš Iraną ir Venesuelą.
Xi Jinpingas taip pat pareiškė, kad pasauliui grėsmę kelia „vienašališkumas ir hegemonija“, o karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose nutraukimas būtinas energijos tiekimo ir pasaulinės prekybos stabilumui.
Tuo pačiu Pekinas faktiškai dar kartą patvirtino paramą Rusijos pozicijai dėl karo Ukrainoje. Bendrame pareiškime Kinija pritarė būtinybei spręsti „pagrindines konflikto priežastis“ – būtent taip Kremlius tradiciškai teisina savo agresiją prieš Ukrainą ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų euroatlantinio kurso.
WP pažymi, kad tokia formuluotė rodo, jog Kinija ir toliau diplomatiškai palaiko svarbiausius Maskvos reikalavimus, įskaitant Ukrainos stojimo į NATO blokavimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad tokia retorika faktiškai naudinga Kremliui ir ignoruoja pačią Rusijos agresijos esmę.
Nepaisant viešai demonstruojamos partnerystės, tarp abiejų šalių išlieka rimta įtampa.
Pasak WP, Rusijos žvalgybos tarnybos tiria mažiausiai vieną įtariamo Kinijos šnipinėjimo atvejį. Tuo pačiu abi pusės stengiasi tokius konfliktus laikyti neviešais.
Maskva taip pat nerimauja, kad Kinija vienu metu tiekia komponentus tiek Rusijai, tiek Ukrainai. Visų pirma kiniškos detalės aktyviai naudojamos ukrainietiškų dronų gamyboje, o tai leido Ukrainai per pastaruosius metus smarkiai padidinti bepiločių orlaivių gamybą.
Taigi Pekinas ir toliau išlaiko sau naudingą balansą – palaiko santykius su Kremliumi, tačiau vengia visiškai susisaistyti su Rusijos interesais.
Putino vizito Pekine rezultatai
Pasak Kremliaus atstovo spaudai Peskovo, Maskva ir Pekinas susitarė dėl pagrindinių „Sibiro galios 2“ projekto parametrų, tačiau pagrindinės detalės ir įgyvendinimo grafikas dar turi būti suderinti. Dujotiekio statybos terminai kol kas nenustatyti.
Atvykus Putinui į Kiniją, Kremliaus lyderį oro uoste pasitiko garbės sargyba. Pasak "Associated Press", tam buvo specialiai suburta vienodais kostiumais vilkinčių žmonių grupė su Rusijos ir Kinijos vėliavomis. Jie skandavo sveikinimus ir šūkius Putino garbei.
