Lyderiai susitiko Pekine pabrėžti savo aljanso praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vizito Kinijoje.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Pekine buvo sutiktas pompastiškai, tačiau išvyko be didesnių laimėjimų, taip pat ir dėl pagalbos atveriant Hormuzo sąsiaurį, todėl V. Putino vizitas atidžiai stebimas norint išsiaiškinti, ar per jį bus apčiuopiamų rezultatų.
Tačiau V. Putiną susilpnino ne vienus metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą, nes Vakarų valstybių sankcijos sumažino pajamas iš energijos šaltinių ir padidino Maskvos priklausomybę nuo Kinijos – pagrindinės rusiškos naftos pirkėjos.
JAV karas prieš Iraną sutrikdė naftos ir dujų srautus, suteikdamas V. Putinui galimybę pasiūlyti Rusijos energijos išteklius kaip alternatyvą.
Analitikai mano, kad V. Putinas gali pasinaudoti vizitu ir skatinti pažangą tiesiant didžiulį dujotiekį „Sibiro galia 2“ iš Rusijos į Kiniją per Mongoliją – sausumos alternatyvą naftai, importuojamai jūra iš Artimųjų Rytų.
Pradėdami derybas prabangioje Pekino Didžiojoje liaudies salėje, V. Putinas ir Xi Jinpingas suskubo girti savo šalių ryšius ir pratęsė „draugiško bendradarbiavimo“ sutartį.
„Mums pavyksta nuolat gilinti politinį abipusį pasitikėjimą ir strateginį koordinavimą su atsparumu, kuris išlieka nepalaužiamas nepaisant išbandymų ir sunkumų“, – V. Putinui sakė Xi Jinpingas, cituojamas naujienų agentūros „Xinhua“ pranešime.
Tuo tarpu V. Putinas Xi Jinpingui teigė, kad santykiai pasiekė „beprecedentį lygį“, nepaisant „nepalankių išorės veiksnių“, neįvardydamas jokios trečiosios šalies, rodo Rusijos žiniasklaidos vaizdo įrašas.
Xi Jinpingas įspėjo dėl „siautėjančių vienašališkų ir hegemoninių priešpriešinių srovių“, taip užmaskuotai užsipuldamas JAV.
„Senas draugas“
Xi Jinpingas priėmė virtinę pasaulio lyderių, nes vis labiau nenuspėjamos D. Trumpo vadovaujamos JAV paskatino daugelį stiprinti aljansus su Pekinu, o karas Irane šią tendenciją dar labiau paspartino.
Rusijos ir Kinijos ryšiai sustiprėjo po to, kai 2022 metais Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą. V. Putinas, kurio šalį izoliavo Vakarai, nuo to laiko kasmet lankosi Pekine.
V. Putino vizitas tikriausiai bus mažiau prabangus nei D. Trumpo, pabrėžiant, kad Xi Jinpingo ir V. Putino santykiams „nereikia tokio demonstratyvaus patikinimo“, sakė Patricia Kim (Patricija Kim) iš Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Brookings Institution“.
Kai V. Putinas praėjusį kartą lankėsi Pekine 2025 metų rugsėjį, Xi Jinpingas jį išskėstomis rankomis sutiko kaip „seną draugą“ – tokios retorikos Kinijos lyderis praėjusią savaitę netaikė D. Trumpui.
Tiek V. Putinas, tiek Xi Jinpingas šiuos ryšius vertina kaip „struktūriškai stipresnius ir stabilesnius“ nei Kinijos ir JAV santykiai, naujienų agentūrai AFP sakė P. Kim.
Pekinas nuolat ragino rengti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau niekada nepasmerkė Rusijos dėl invazijos ir prisistato kaip neutrali šalis.
Tačiau Rusija kliaujasi pardavimais Kinijai, kad galėtų tęsti savo karo veiksmus, ir V. Putinas „nenori prarasti šios paramos“, AFP sakė Lyle'as Morrisas (Lailas Morisas) iš strateginių studijų centro „Asia Society“.
Artimųjų Rytų prioritetai
Vis dėlto, kalbant apie JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, Kinija ir Rusija gali turėti skirtingus prioritetus.
Rusija siekė pasinaudoti energetikos krize ir smarkiai išaugusiomis naftos kainomis, kurias sukėlė Hormuzo sąsiaurio uždarymas.
Vyriausiasis Rusijos diplomatas Sergejus Lavrovas po susitikimo su Xi Jinpingu balandį sakė, kad Rusija galėtų kompensuoti Kinijos energijos trūkumą, nes karas Artimuosiuose Rytuose smogia pasaulinei pasiūlai.
Tačiau Kinija nori, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose būtų kuo greičiau baigtas.
Per derybas su V. Putinu Xi Jinpingas pabrėžė, kad tolesni karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose yra, jo žodžiais, nepatartini, ir teigė, jog „visapusiškos paliaubos yra itin skubus dalykas“.
„(Kinija) kliaujasi pagrindinių pasaulio vandens kelių laisve, kad išlaikytų savo ekonominę veiklą, ir norėtų, kad priešprieša Hormuzo sąsiauryje baigtųsi kuo greičiau“, – AFP sakė Jamesas Charas (Džeimsas Čaras) iš Singapūro Nanjango technologijų universiteto.
